- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-165-345/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis (pran.)
- Atsakovas
- UAB „Piliuona“
- Ieškovas
- I. G., A. G.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Piliuona“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas, civilinėje byloje pagal ieškovų I. G. ir A. G. ieškinį atsakovui UAB „Piliuona“, dėl avanso grąžinimo, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai I. G. ir A. G. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės UAB „Piliuona“ 33 500 Lt avanso, sumokėto pagal preliminarią sutartį, 2 162,63 Lt žalos atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamą turtą uždraudžiant parduoti ar kitaip perleisti turtą tretiesiems asmenims, nesant nekilnojamojo turto - areštuoti kitą kilnojamąjį atsakovės turtą arba pinigines lėšas, esančias jos sąskaitose bankuose ar pas trečiuosius asmenis. Klausimą dėl laikinųjų ieškinio apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešant apie tai atsakovei, nes UAB „Piliuona“ vykdant komercinę veiklą, pardavinėjant jai priklausantį nekilnojąjį turtą, gali nelikti turto jos vardu, kas apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų jį iš viso negalimu.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2009-09-10 nutartimi ieškovų I. G. ir A. G. prašymą taikyti laikinasiąs apsaugos priemones tenkino; areštavo atsakovei UAB „Piliuona“, į.k.122652732, Konstitucijos pr. 12,Vilnius, priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas tai pačiai sumai, esančias atsakovės sąskaitose bankuose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovais, mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Bendras arešto mastas – 35 662,63 Lt. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovų reikalavimas turtinio pobūdžio, skolos suma žymi, ir kad nesiėmus pareiškimo užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas, todėl ieškovų prašymas dėl turto arešto tenkintinas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB “Piliuona“ prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009-09-10 nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo,kad laikinosios apsaugos priemonės atsakovei buvo pritaikytos neteisėtai, t.y., pažeidžiant LR CPK nuostatas, nepagrįstai ir nemotyvuotai. Apeliantės nuomone, nutartis pažeidžianti civilinio proceso teisės prinipų reikalavimą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Nurodo, jog teimas nevertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina, jog atsakovė yra moki, ieškovų pareikšto reikalavimo dydžio bei apeliantės turtinės padėties, jai priklausančio turto dydžio. Apeliantės nuomone, vien tik abstrakti nuoroda į neva sunkią apeliantės, kaip statybinės organizacijos, finansinę padėtį dėl šalyje esančios ekonominėsn krizės, nėra pakankama ir sudaranti pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad teismas neįsitikino realia grėsme, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teigia, jog ieškovų reikalaujama suma nėra didelė ir kartu pati savaime negali būti pripažinta pakankamu pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės be pagrindo pritaikytos nepranešus atsakovei apie tokio prašymo svarstymą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai I. G. ir A. G. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto pirmo pylinkės teismo 2009-09-10 nutartį nepakeistą. Pateikė argumentus del 2009-09-10 nutarties teisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsuagos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Spręsdamas laikinųjų apsuagos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė reikalavimą dėl 35 662,63 Lt sumos priteisimo. Kolegija sprendžia, jog tokia suma laikytina didele fiziniam asmeniui ir tai yra vienas iš pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto motyvai, jog ši suma objektyviai nėra didelė atsižvelgiant į jos nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto portfelį bei nuolatines pajamas atmestini. Kolegijos nuomone, vien tai, kad apeliantas turi didelės vertės nekilnojamo turto dar nereiškia, jog jo finansinė būklė yra gera ir stabili, kadangi nepateikti įrodymai, ar apeliantas neturi skolinių įsipareigojimų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Be to įmonės finansiniai rodykliai nėra pastovus jie gali keistis tiek į gerąją puse, tiek gali pablogėti. Nevertinant byloje esančių reikalavimų pagrįstumo pažymėtina, jog šalių 2008-01-03 sudaryta preliminarioji nepastatyto nepilnai įrengto buto pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol nėra įvykdyta. Tad darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas išvadomis, nepažeidžia šalių pusiausvyros principo bei nevaržo atsakovo interesų daugiau nei būtina teisėtų tikslų pasiekti
CPK 148 str. 1 d. nuamto, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos nepranešus atsakovui išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teisė spręsti ar tokia grėsmė yra ir, ar ji reali, priklauso teismui. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindo manyti, kad pranešimas atsakovei apie prašymo taikyti laikinąsiąs apsuagos priemones nagrinėjimą apsunkins šių priemonių taikymą arba padarys jį nebeįmanomą. Nepranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą, atsakovui suteikia teisė būti išklausytam vėliau, nes CPK 151 str. numato nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo tvarką.
Pažymėtina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Jei reikalaujama priteisti suma apelentei, kaip ji pati teigia, nėra didelė, ji turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Be to civilinio proceso normos numato laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką ( CPk 146, 150 str.). CPK 147 str. numato teisę atsakovui kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų nuostolius, kuriuos jam sukėlė ieškovo prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009-09-10 nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio pro0ceso kodekso 336-338 str. , kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009m. rugsėjo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Piliuona“ valstybei 9,75 Lt. pašto išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.