Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. P., atstovaujamos advokatės K. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. P. ieškinį atsakovui V. P. dėl išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAT.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė pateikė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškovė pateikė papildomą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, prašė pateiktą procesinį dokumentą priimti ir bylą nagrinėti pagal papildomą ieškinį.Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.Ieškovė šalindama trūkumus pateikė patikslintą ieškinį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi ieškovės papildomą ieškinį ir patikslintą ieškinį atsisakė priimti.Nors ieškovė nurodė, kad transporto priemonės (duomenys neskelbtini) ir VW Passat neskirtinos į dalintino turto balansą ir po santuokos nutraukimo prašė automobilį (duomenys neskelbtini) pripažinti I. P. asmenine nuosavybe, o VW Passat paliktini atsakovo asmenine nuosavybe, tačiau teismas nurodė, kad ieškovės nurodomos transporto priemonės įtrauktinos į dalintino turto balansą.Teismas pažymėjo, kad esant įstatyme įtvirtintai santuokoje įgyto turto sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijai, asmeninės nuosavybės klausimas yra įrodinėjimo dalykas, kurį gali ginčyti ne tik šalys, bet ir tretieji asmenys, pvz., kreditoriai. Taip pat pažymėjo, kad teikiant ieškinį dėl turto padalinimo nėra žinoma ir paties atsakovo pozicija. Todėl turto, kurį ieškovė nurodo kaip asmeninį, neįtraukimas į dalintino turto balansą, apribotų kitų proceso dalyvių teisę ginčyti šio turto nuosavybės statusą. Be to, neįtraukus turto į balansą, nenurodžius jo vertės, būtų sudarytos galimybės ieškovei išvengti žyminio mokesčio sumokėjimo.Teismas sprendė, kad ieškovė suvokė nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo prasmę, tačiau trūkumų nepašalino. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė I. P., atstovaujama advokatės K. Č. prašo panaikinti pirmosios instancijos 2016 m. liepos 7 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:Apylinkės teismas įpareigojo santuokos metu įgytas transporto priemones įtraukti į dalintino turto balansą. Toks teismo įpareigojimas grubiai pažeidžia LR CPK 3 str. 1 d., 5 str., 12 str., 13 str., 17 str., 42 str., LR CK 3.88 str., 3.89 str. 1 d. 7 p.. 3.89 str. 2 d., todėl nutartis yra neteisėta ir negali būti įvykdyta..Santuokos nutraukimo byloje ieškovė naudodamasi savo procesinėmis teisėmis siekia nuginčyti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra imperatyvios normos, nustatančios, jog visas santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl šalims yra paliekama teisė nuginčyti prezumpciją ir įrodyti, jog konkretus turtas pripažintinas asmenine sutuoktinio nuosavybe.Teismas nurodydamas, kad teikiant ieškinį dėl turto padalinimo nėra žinoma ir paties atsakovo pozicija, todėl turto, kurį ieškovė nurodo kaip asmeninį, neįtraukimas į dalintino turto balansą apribotų kitų proceso dalyvių teisę ginčyti šio turto nuosavybės statusą, iškelia vienos proceso šalies teises ir interesus aukščiau kitos. Kitaip tariant nėra užtikrinamas proceso šalių lygiateisiškumo principas (CPK 17 str.), teismo nešališkumo principas (CPK 21 str.).Turto neįtraukimas į dalintino turto balansą, o reikalavimas pripažinti jį asmenine nuosavybe niekaip neįtakoja ir neriboja kitų proceso šalių teisės ginčyti šio turto nuosavybės statusą.Teismas atsisako priimti ieškinį dėl jo keliamo reikalavimo, nepaisant to, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas, o procesinis dokumentas - ieškinys atitinka CPK 135 str. keliamus reikalavimus.Nelogiškas ir nepagrįstas teismo argumentas, kad neįtraukus santuokoje įgyto turto į dalintino turto balansą, būtų sudarytos sąlygos ieškovei išvengti žyminio mokesčio sumokėjimo. Iš anksto spręsdamas apie proceso šalių nesąžiningumą, kuomet asmuo, nepiktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, sąžiningai kelia teisėtus reikalavimus, teismas pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Teismas reikalavimo pagrįstumą sprendžia bylą išnagrinėjęs iš esmės, o ne vertindamas procesinio dokumento atitikimą keliamiems reikalavimams. Ieškinio reikalavimas suformuotas dėl asmeninės nuosavybės ir apmokestintinas. Be to, teismo prerogatyva galutinai nustatyti ieškinio sumą.Teismas įpareigojęs ieškovę kiekvieno sutuoktinio asmeninėmis lėšomis įgytas transporto priemones traukti į dalintino turto balansą įpareigoja ieškovę atsisakyti jai priklausančios nuosavybės dalies. Teismas, drausdamas įgyvendinti savo procesines teises, reikšti teisėtą reikalavimą, pažeidžia CPK 5 str. įtvirtintą asmens teisę į teismą teisminės gynybos, kėsinasi į konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Reikalavimas pripažinti santuokos metu įgytą turtą asmenine nuosavybe yra teisėtas ir pagrįstas, todėl teismas negali atsisakyti priimti patikslintą ieškinį tik todėl, kad ieškovė nesutinka atsisakyti įstatymų suteiktos teisės į teismą teisminės gynybos.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės papildomas ieškinys ir patikslintas ieškinys atsisakytas priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantė nurodo, kad teismas atsisakė priimti ieškinį dėl jo keliamo reikalavimo, nepaisant to, kad jis yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nurodyta apeliantės pozicija.Nagrinėjamu atveju be kitų papildomo ir patikslinto ieškinio reikalavimų ieškovė prašė pripažinti V. P. asmenine nuosavybe automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pripažinti I. P. asmenine nuosavybe automobilį (duomenys neskelbtini) D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į CK 3.88 str,. 2 d. nustatytą prezumpciją ir laikė, kad šios transporto priemonės įtrauktinos į dalintino turto balansą ir nustatė ieškovei terminą šiam trūkumui pašalinti. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį ir šių transporto priemonių neįtraukus į dalintino turto balansą teismas atsisakė priimti papildomą ieškinį ir patikslintą ieškinį kaip nepašalinus trūkumų.Asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka ( CPK 5 straipsnis). Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato Civilinio proceso kodekso normos. Ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesiniam dokumentui (CPK 110-115 str.), bei specialiuosius reikalavimus, keliamus ieškinio turiniui (CPK 135 str.). Jeigu ieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Ieškinio dėl santuokos nutraukimo turinys reglamentuotas CPK 382 straipsnyje.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgoje Nr. AC-40-1 nurodyta, kad įstatymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą (CK 3.89 straipsnis). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Be to, asmenine sutuoktinių nuosavybe, remiantis CK 3.67 straipsniu arba 3.77 straipsnio 4 dalimi, gali būti pripažintas turtas, formaliai esant susituokus, tačiau de facto pradėjus gyventi skyrium arba iškėlus teisme bylą dėl santuokos nutraukimo. Taip pat asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomas vieno sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas turtas buvo įgytas (asmenines ar bendras), o jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-343/2006; 2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Z.. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. L. v. J. L., bylos Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai rėmėsi CK 3.88 str. 2 d. nustatyta prezumpcija ir laikė, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų transporto priemonių neįtraukdama į dalintino turto balansą, o prašydama jas pripažinti ieškovės ir atsakovo asmenine nuosavybe. Iš papildomo ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė siekia šias transporto priemones pripažinti jos ir sutuoktinio asmenine nuosavybe dėl ko jų ir neįtraukia į bendro dalinto turto balansą. Aplinkybė, kad ieškovė transporto priemones nurodo kaip asmeninę šalių nuosavybę ir reiškia su tuo susijusį reikalavimą, neužkerta kelio tolimesnei bylos eigai, ir tai negali būti laikoma ieškinio trūkumu, o jo nepašalinus atsisakyti priimti ieškinį. Apeliantė pasirinkusi būtent tokį teisių gynimo būdą, turi teisę reikšti reikalavimą dėl nurodyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, bei pareigą pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, o bylos nagrinėjimo eigoje teismui kils pareiga įvertinti šių ieškinio reikalavimų pagrįstumą.Iš dalies sutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismo motyvas, kad neįtraukus santuokoje įgyto turto į dalintino turto balansą būtų sudarytos sąlygos ieškovei išvengti žyminio mokesčio sumokėjimo. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso normomis už kiekvieną ieškinį (priešieškinį) mokamas žyminis mokestis, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, kuomet asmenys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodyta, kad pagal bendrąją taisyklę negalimos tokios situacijos, kai teismas iš karto nenustato visų ieškinio trūkumų, kurių buvimas esmingai kliudo priimti nagrinėti ieškinį ir kurie negali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nes neatitinka proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis). Teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs pašalinti. Kitaip tariant, trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 23 d. nutartyje nustatydamas ieškovei terminą papildomo ieškinio trūkumams pašalinti pašalinti nebuvo nurodęs ieškovei įpareigojimo dėl žyminio mokesčio primokėjimo, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pažymėjo, kad neįtraukus turto į balansą, nenurodžius jo vertės, būtų sudarytos galimybės ieškovei išvengti žyminio mokesčio sumokėjimo. Tačiau teismui ir nustačius, kad ieškovė sumokėjo per mažai žyminio mokesčio teismas gali pasivadovauti CPK 86 str. nuostatomis ir įpareigoti ieškovę primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, o ne atsisakyti priimti patikslintą ieškinį.Sutiktina su apeliantės pozicija, kad turto neįtraukimas į dalintino turto balansą, o reikalavimas pripažinti jį asmenine nuosavybe niekaip neįtakoja ir neriboja kitų proceso šalių teisės ginčyti šio turto nuosavybės statusą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 17 str. įtvirtintas šalių procesinio lygiateisiškumo principas nustato, kad šalių teisės procese yra lygios ir nė viena šali nėra labiau privilegijuota (CPK 42 str.). Kitaip tariant, vienos šalies teisės procese atitinka kitos šalies teises: ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas turi teisę nuo jo gintis, pasinaudodamas įstatyme nustatytomis atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonėmis – pateikdamas atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 str.) ir (ar) pareikšdamas priešieškinį (CPK 143 str.). Taigi, šalys bylos nagrinėjimo eigoje turi teisę reikšti reikalavimus, atsikirtimus ir pan. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, dėl ko skundžiama nutartis naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 338 straipsnis), o patikslinto ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, kadangi spręstinas žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas (CPK337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl patikslinto ieškinio priėmimo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.