- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- 2S-283-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-13368-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- G. G., I. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G., I. G., antstolis Saulius Užkuraitis.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme priimtas pareiškėjo V. J. (toliau – pareiškėjas) pareiškimas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, kuriuo pareiškėjas prašo teismo nustatyti skolininko G. G. turto dalį, esančią bendra su jo sutuoktine I. G. nuosavybe, ir nustatyti naudojimosi skolininkui G. G. priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką, taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, t. y. nustatyti skolininko G. G., turto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, nustatant, kad ne mažiau kaip 80 nuošimčių dalis turto priklauso G. G. ir ne daugiau, kaip 20 nuošimčių turto priklauso I. G..
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 11 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje 2022 m. lapkričio 15 d. rašytinio proceso tvarka.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.
4. Teismas nurodė, jog priėmus pareiškimą paaiškėjo, kad jis neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Pareiškėjas kreipdamasis į teismą suformulavo du reikalavimus: 1) nustatyti skolininko G. G., bendro su jo sutuoktine I. G., turto, esančio (duomenys neskelbtini) dalį, nustatant, kad ne mažiau kaip 80 nuošimčių dalis turto priklauso G. G. ir ne daugiau, kaip 20 nuošimčių turto priklauso I. G.; 2) nustatyti skolininkui G. G. priklausančios nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarką taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Pareiškėjas nenurodė, konkrečios nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos, o abstrakčiai prašo nustatyti naudojimosi tvarką.
III. III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 2) patikrinti ir pranešti ar antstolis Saulius Užkuraitis 2022 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymu Nr. 22004582 nepadarė klaidos ir nesant reikiamo atvejo nurodė nustatyti turto dalį, ar išieškotojas neklysta, manydamas, kad vykdymas turi būti tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio G. G. turto dalies; 3) patikrinti ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto; 4) įpareigoti antstolį vykdomosiose bylose, kuriose pagal G. G. išduotus vekselius išieškotojas iš G. G. yra V. J., vykdyti išieškojimą iš bendro nekilnojamojo ir kito sutuoktinių I. G. bei G. G. turto; 5) panaikinti antstolio 2022 m. rugpjūčio 9 d. patvarkymą Nr. 22004582. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Jeigu skolininko sutuoktinis dėl prievolės prigimties yra skolininkas, tai CPK 667 straipsnio procedūra iš viso nevykdoma. Vien tas faktas, kad antstolis nurodė CPK 667 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims – tame tarpe ir išieškotojui V. J. paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka, kad prašoma vykdyti CPK 667 straipsnio procedūrą ir nurodoma, kad sutuoktinis nėra skolininkas, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti, ar antstolis nepadarė klaidos ir nesant reikiamo atvejo nurodė nustatyti turto dalį, ar išieškotojas neklysta, manydamas, kad vykdymas turi būti tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto.
1.2. Kad I. G. yra skolininkė, yra sprendžiama iš G. G. ir jo sutuoktinės I. G. 2020 m. gruodžio 1 d. pareiškimo prokuratūrai, kuriame jie (melagingai, bet visgi) teigia, neva, V. J. „paveikė pareiškėjų valią ir įtikino išrašyti vekselius“. I. G. pripažįsta, jog vekselius G. G. V. J. išdavė su jos sutikimu ir jai žinant, jos naudai.
1.3. Vien ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Pripažinus I. G. bendraskole, skolininko G. G. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neturėjo ir neturi būti nustatinėjama, nes išieškojimas tokiu atveju vykdytinas iš bendro sutuoktinių turto. Abu sutuoktiniai yra skolininkai, bet vykdomasis raštas įformintas vieno iš jų vardu. Antstolis neturi ir negali pateikti išvaržomo turto planų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl termino pareiškimo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti procesiniai prašymai dėl antstolio procesinių veiksmų nėra apeliacijos dalykas, todėl jų apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir dėl jų nepasisako. Pareiškėjui išaiškinama, jog nesutinkant su antstolio veiksmais, jie gali būti skundžiami. Skundo dėl antstolių veiksmų padavimą reglamentuoja CPK 510 straipsnis. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą.
Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme
9. Pareiškėjas su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė G. G. ir I. G. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei 2022 m. lapkričio 15 d. prašymą nutraukti civilinę bylą Nr. e2-1199-555/2022.
10. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde neformuluoja prašymo priimti šių įrodymų ir neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybės, kurias gali patvirtinti naujai teikiami įrodymai, nesudaro šios bylos nagrinėjimo dalyko, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina pareiškėjo pateiktų naujų įrodymų.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
12. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji turi būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjamu atveju – laikantis CPK nustatytos tvarkos. CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintas ieškinio/pareiškimo trūkumų šalinimo institutas yra skirtas sudaryti galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio/pareiškimo trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio/pareiškimo. Procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taikymas yra skirtas tiek galimybei dalyvaujantiems byloje asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam ir ekonomiškam teismo procesui užtikrinti.
13. Pateiktas procesinis dokumentas turi atitikti CPK nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai bei ieškiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai). Pagal CPK 111 ir 135 straipsnius ieškovas ieškinyje (pareiškime), kaip ir bet kuris proceso dalyvis, kiekviename teismui teikiamame procesiniame dokumente, turi tiksliai nurodyti savo materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo (pareiškėjo) pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (pareiškimo, prašymo) dalyką ir pagrindą, todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Ieškovo pareiga kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio (pareiškimo) dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) turi būti aiškinama sistemiškai ne tik su norma, įtvirtinančia konstitucinę asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), bet ir su kitomis esminėmis proceso nuostatomis: rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principais (CPK 12, 17, 21 straipsniai).
14. Iš byloje esančio pareiškimo matyti, kad pareiškėjas prašo teismo nustatyti skolininko G. G. bendro su jo sutuoktine I. G., turto dalį, nustatant, kad ne mažiau kaip 80 nuošimčių dalis turto priklauso skolininkui ir ne daugiau, kaip 20 nuošimčių turto priklauso jo sutuoktinei, bei nustatyti skolininkui priklausančios nekilnojamojo daikto dalies naudojimosi tvarką taip, kad būtų galima iš jos išieškoti.
15. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais – ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
16. CPK 667 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Vadinasi, pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį, būtent asmuo, reikalaujantis nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, turi pareigą aiškiai suformuluoti prašymą dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo – konkrečiai apibrėžti atitinkamas bendro daikto dalis, nurodyti siūlomą naudojimosi jomis tvarką bei pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus pateikti šiam klausimui išnagrinėti aktualius duomenis (planus ir pageidaujamus naudojimosi tvarkos variantus). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, kuris kreipėsi į teismą dėl skolininkui priklausančios nekilnojamojo daikto dalies nustatymo ir skolininko naudojimosi nekilnojamuoju turto tvarkos nustatymo, būtų pateikę tokius duomenis. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jog pareiškėjas abstrakčiai prašo nustatyti naudojimosi tvarką, nenurodydamas konkrečios nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė trūkumų šalinimo instituto normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, pareiškėjui nustatytinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjui V. J. 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.