- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- eI-2433-281/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00670-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Tomas Blinstrubis, Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Migracijos departamento, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- R. Y., V. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini)
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Y. (R. Y.) ir V. K. (V. K.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. Y. ir V. K. pateikė teismui skundą, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) Imigracijos skyriaus 2019-01-31 sprendimą Nr. (15/4-1)31-100/171-103 (R. Y.) ir Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2019-01-31 sprendimą Nr. (15/4-1)31- 00106/171-105 (V. K.).
Paaiškino, kad ginčijamais sprendimais atsisakyta pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi, o taip pat panaikintos išduotos daugkartinės nacionalinės vizos. Priimant ginčijamus sprendimus ir vieną iš pagrindų šių sprendimų priėmimui nurodant tai, kad įmonė, kurioje ketina dirbti (dirba) pareiškėjai, priklauso (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui, buvo pažeisti tiek Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatos, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, nes (duomenys neskelbtini) (toliau – ir bendrovė) direktorius diskriminuotas dėl tautybės.
Ginčijami sprendimai priimti dėl to, kad (duomenys neskelbtini) yra įsteigta (duomenys neskelbtini), o jos direktorius yra D. K., kuris, kaip teigia atsakovas, Migracijos departamentui gerai žinomas asmuo. Pareiškėjų teigimu, jiems nėra žinomas asmuo D. K. ir juridinis asmuo (duomenys neskelbtini). Be to, įmonių steigimas yra legali komercinė veikla, todėl aplinkybė kas įsteigė juridinį asmenį (duomenys neskelbtini) negali lemti neigiamų sprendimų priėmimo pareiškėjų atžvilgiu. Tai, kad (duomenys neskelbtini) registracijos adresas ir buveinės adresas nesutampa, taip pat negali turėti įtakos leidimų laikinai gyventi išdavimui ar daugkartinių nacionalinių vizų panaikinimui, nes visa reikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) buvo pateikta valstybės registrams.
Šalies argumentai
Pareiškėjai nesutinka su Migracijos departamento užfiksuotomis aplinkybėmis. Anot Migracijos departamento, apklausus (duomenys neskelbtini), su kuria (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi statybos rangos sutartis, direktorių, jis paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) jokių darbų pagal šias sutartis neatliko. Pareiškėjų įsitikinimu, (duomenys neskelbtini) direktorius nebuvo apklaustas, joks apklausos protokolas nebuvo surašytas, iš ginčijamų sprendimų nėra aišku, kada, kas ir kur apklausė tariamą (duomenys neskelbtini) direktorių, juolab, kad ginčijamuose sprendimuose neįvardijama kas yra šis asmuo. Pareiškėjai nurodo, kad apklausiant (duomenys neskelbtini) direktorių M. K. nebuvo užtikrintas vertėjo dalyvavimas, kas lėmė, kad šio asmens paaiškinimai buvo užrašyti (išversti) netiksliai, todėl negali būti laikomi patikimu duomenų šaltiniu. Pareiškėjų Migracijos departamento darbuotojai apskritai neapklausė. Taip pat atsakovas neįvardijo apklausto darbuotojo, kuris buvo atsakingas už filmavimo aikštelės dekoracijos, rekonstrukcijos darbus. Toks sprendimų surašymo mechanizmas, kuomet sprendime nurodomi abstraktūs, netikslūs duomenys, kurie neleidžia patikrinti sprendimo argumentų, negali būti laikomas pagrįstu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme.
Sprendimų teiginiai apie tai, jog (duomenys neskelbtini) nevykdo veiklos Lietuvos Respublikoje yra nepagrįsti, nes (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra sudariusi dvi rangos sutartis, pagal kurias išrašytos šios sąskaitos faktūros už atliktus darbus. (duomenys neskelbtini) taip pat 2018-11-01 pasirašė rangos sutartį su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas parodo, jog (duomenys neskelbtini) yra sumokėjusi 3 000 Eur avansą už darbus, darbai pagal aptariamą rangos sutartį yra atliekami (atlikti). Teigia, kad atsakovo darbuotojai nuvykę adresu (duomenys neskelbtini), tikrinimą atliko netinkamai, nes nepastebėjo, jog šiuo adresu veikia ne tik viešbutis, bet ir verslo biurai. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikė patvirtinimus, jog (duomenys neskelbtini) atliko darbus pagal pasirašytas sutartis.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjų prašymus buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įregistruota 2017-10-18 adresu (duomenys neskelbtini). Bendrovės direktorius ir vienintelis akcininkas yra (duomenys neskelbtini) pilietis M. K.. Bendrovė buvo įsteigta (duomenys neskelbtini), kurios direktorius yra D. K., o tai yra Migracijos departamentui gerai žinomas asmuo, kuris tarpininkauja trečiųjų šalių piliečiams gaunant leidimus laikinai gyventi, legalizuojant jų buvimą Europos Sąjungoje ir Šengeno erdvėje. Šie duomenys buvo įvertinti duomenų visumoje, vertinant juos su kitomis nustatytomis aplinkybėmis.
Įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus bendrovės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad jokie darbai nevyksta, bendrovės darbuotojų nėra. Įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu darbo vietoje buvo tik vienas bendrovės darbuotojas A. B., kuris užsiėmė pagalbiniais darbais. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus įgaliotiems valstybės tarnautojams nuvykus bendrovės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šiuo adresu yra viešbutis (duomenys neskelbtini), o pabendravus su generaline direktore S. R. paaiškėjo, kad jokie statybų arba remonto darbai viešbutyje nebuvo vykdomi. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) direktorius M. K. užsiima trečiųjų šalių piliečių buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje įteisinimu, o gavę leidimus laikinai gyventi užsieniečiai išvyksta dirbti į kitas Europos Sąjungos šalis. Įvertinus tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) nevykdo realios ekonominės veiklos statybų sektoriuje Lietuvos Respublikoje, o tai reiškia, kad pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte.
Pažymi, kad ginčijamam sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtino Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas, prieš priimdamas ginčijamus sprendimus, turėjo papildomai apklausti pareiškėjus. Surinkti duomenys vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimams priimti. Buvo apklaustas bendrovės direktorius bei kiti asmenys, todėl jiems buvo sudarytos galimybės teikti paaiškinimus iki ginčijamų sprendimų priėmimo, buvo patikrinti tie objektai, kuriuos minėti asmenys nurodė.
Skundžiami sprendimai buvo priimti ir tuo pagrindu, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė. Kadangi pareiškėjai siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė, šio asmens atstovai teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimų, kuriais atsisakyta pareiškėjams išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas pastebi, kad pareiškėjai ginčija du atskirus Migracijos departamento sprendimus, priimtus kiekvieno iš jų atžvilgiu, tačiau, atsižvelgiant į aplinkybę, kad ginčijami sprendimai yra priimti remiantis analogiškais argumentais bei faktinėmis aplinkybėmis, teismas jų teisėtumą ir pagrįstumą vertins bendrai.
Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Migracijos departamentui pateiktais prašymais siekė, kad leidimas laikinai gyventi jiems būtų išduodamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu - kaip ketinantiems dirbti Lietuvos Respublikoje.
Ginčijamais sprendimais atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjams leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, argumentuojant tuo, kad pareiškėjai neatitinka visų Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų.
Įstatymo 44 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi išdavimą užsieniečiui, kuris ketina dirbti, sąlygas, 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: 1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; 2) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį; 3) Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
Šio Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Lietuvos darbo biržos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Lietuvos darbo biržos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto a papunktyje nurodyta sąlygą, akcentavo, jog nėra reikalaujama, kad pats darbdavys tiesiogiai veiktų (veiklą vykdytų) atitinkamos ekonominės veiklos sektoriuje (srityje), betarpiškai susijusioje su minėta profesija. Šiuo aspektu vienintelis formalus reikalavimas yra darbdavio įsipareigojimas ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, kuris, kaip darbo sutarties šalis, įsipareigotų atlikti darbo funkcijas, kurių (funkcijų) turinys atitiktų Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytą profesiją. Išskyrus kai kuriuos siaurus ir atskirus aspektus, Įstatymas nenustato jokių papildomų sąlygų ir reikalavimų tarp darbdavio ir užsieniečio susiklostančių individualių darbo santykių formai ir turiniui, šių santykių dalyvių teisės ir pareigos įgyvendinamos Darbo kodekso ir kitų darbo įstatymų bei darbo sutarties nustatyta tvarka. Tačiau tai niekaip nepaneigia reikalavimo, kad Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti darbdavio ir užsieniečio įsipareigojimai (ketinimai) sukurti individualius darbo santykius darbo sutarties pagrindu būtų realūs. Jei sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nustatomos aplinkybės, kurios objektyviai patvirtina, kad Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą užsienietis arba darbdavys pateikė siekdami kitų nei Įstatyme numatytų tikslų, toks prašymas negali būti tenkinamas ir leidimas neišduodamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-06-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-3440-602/2019).
Įstatymo 35 straipsnio, kuriame nustatyti atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai, 1 dalies 2 punktas nustato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė, taip pat jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktas).
Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2018-04-30 pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti statybos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat 2018-06-25 pasirašė statybos rangos sutartį, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti fasado šilumos izoliacijos ir laiptinių apdailos darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2018-06-25 pasirašė statybos rangos sutartį Nr. 20180625, pagal kurią (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto bei apdailos darbus. Pareiškėjai taip pat pateikė 2018-07-20 PVM sąskaitas faktūras Nr. KZ 0047 ir Nr. KZ 0048, pagal kurias (duomenys neskelbtini) turėjo sumokėti (duomenys neskelbtini) 2 646,27 Eur ir 2 564,6 Eur sumas pagal statybos rangos sutartį Nr. 20180625. (duomenys neskelbtini) išrašė (duomenys neskelbtini) ir kitas sąskaitas faktūras pagal tą pačią statybos rangos sutartį Nr. 20180625: 2018-08-09 Nr. KZ 0057, Nr. KZ 0065 7 966,04 Eur ir 8 515,98 Eur sumai, taip pat 2018-09-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. KZ 0074 , Nr. KZ 0080 6 065,73 Eur ir 16 731 Eur sumoms, 2018-10-05 sąskaitas faktūras Nr. KZ 0081, Nr. KZ 0085 1 008 Eur ir 13 675 Eur sumoms, taip pat 2018-11-07 ir 2018-11-20 PVM sąskaitas faktūras, atitinkamai Nr. KZ 0100 ir Nr. KZ 0106, 3 746,25 Eur ir 5 931 Eur sumoms.
Pagal pateiktus dokumentus matyti, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2018-08-01 pasirašė dar vieną statybos rangos sutartį Nr. 20180801, pagal kurią rangovas (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti pastato, adresu (duomenys neskelbtini) remonto, apdailos, plytų mūrijimo ir kitus statybos darbus priklausomai nuo užsakovo poreikio. Pagal pastarąją statybos rangos sutartį (duomenys neskelbtini) išrašė (duomenys neskelbtini) 2018-11-07 PVM sąskaitą faktūrą 3 746,25 Eur sumai. (duomenys neskelbtini) 2019-01-31 pateikė rašytinį patvirtinimą (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) pagal 2018-06-25 ir 2018-08-01 rangos sutartis atliko rangos darbus (duomenys neskelbtini) objektuose adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šiame patvirtinime taip pat nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) toliau tęsia darbus pagal pasirašytas statybos rangos sutartis, (duomenys neskelbtini) jau yra apmokėjusi jai išrašytas sąskaitas faktūras.
Teismas taip pat nustatė, kad (duomenys neskelbtini) 2018-11-01 pasirašė rangos sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kurią įsipareigojo atlikti statybos-remonto darbus pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Subrangos sutartimi, sudaryta 2018-11-02 (duomenys neskelbtini) įsipareigojo (duomenys neskelbtini) užsakymu atlikti pakabinamųjų lubų montavimo darbus, numatytus sąmatoje, objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Su (duomenys neskelbtini) 2018-01-04 pasirašyta rangos sutartimi (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atlikti statybos darbus, susijusius su (duomenys neskelbtini) daugiabučių gyvenamųjų namų mūrijimu.
(duomenys neskelbtini) 2018-06-19 atsakyme Migracijos departamentui nurodė, kad faktiškai savo veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini), įdarbintas 41 asmuo, visi darbuotojai dirba jiems paskirtuose objektuose – pagal pasirašytas sutartis su užsakovais atlieka sutartyse numatytus darbus nurodytose objektų vietose. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašas patvirtina, kad šioje bendrovėje iš viso dirba 48 darbuotojai, tik dviejų darbuotojų darbo vieta nurodyta Lietuvoje, t. y. direktoriaus M. K. ir darbuotojo S. G. (duomenys neskelbtini) pateikė direktoriaus M. K. įsakymus dėl darbuotojų komandiravimo darbui į Belgiją, numatant 57 Eur dienpinigius per dieną. (duomenys neskelbtini) pateikė duomenis apie darbuotojams mokamą darbo užmokestį, banko sąskaitos išrašą ir kasos pajamų orderius.
(duomenys neskelbtini) taip pat pateikė 2017-12-01 rangos sutartį, sudarytą Briuselyje, pagal kurią numatyta, kad (duomenys neskelbtini) atlieka užsakovo (duomenys neskelbtini) darbus pagal šalių bendrai suderintas darbų sąlygas ir jų atlikimo terminus užsakovo objektuose. Rangos sutartis Briuselyje 2017-12-01 taip pat pasirašyta ir su užsakovu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) 2017-11-15 Briuselyje pasirašė rangos sutartį su (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos įsipareigojo atlikti darbus pagal šalių bendrai suderintas darbų sąlygas ir jų atlikimo terminus užsakovo objektuose. Dar viena rangos sutartis pasirašyta Briuselyje 2017-12-01, sudaryta su (duomenys neskelbtini), taip pat dėl darbų atlikimo pagal šalių bendrai suderintas darbų sąlygas ir jų atlikimo terminus užsakovo objektuose.
Migracijos valdyba 2018-12-20 pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog nuvykta (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu biure buvęs (duomenys neskelbtini) projektų vadovas L. M. paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) pasirašyta statybos rangos sutartis Nr. 20180801, tikrinimo metu darbo vietoje buvo vienas (duomenys neskelbtini) darbuotojas A. B., užsiimantis pagalbiniais darbais. Šis darbuotojas nurodė, kad statybos darbų nevykdo, kitų darbuotojų, išskyrus M. K. nepažįsta. Migracijos departamentas patikrinimo metu taip pat nustatė, kad adresu (duomenys neskelbtini), jokių darbų nevyksta, darbuotojų nėra. Patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) (kuriame darbai turėjo būti vykdomi pagal 2018-11-02 subrangos sutartį su (duomenys neskelbtini)) yra viešbutis, jokie statybos ar remonto darbai viešbutyje nėra vykdomi.
Migracijos valdyba 2018-06-07 tarnybiniame pranešime dėl (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimo nurodė, jog adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės nerasta, iškabos nėra, šio pastato apsaugos darbuotojas nurodė, kad tokios įmonės sąraše nėra, apie tokią įmonę jis nėra girdėjęs. Bendrovės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) taip pat nerasta, nustatyta, kad tai yra daugiabutis gyvenamasis namas. Bendrovės direktoriaus M. K. namų adresu (duomenys neskelbtini) durų niekas neatidarė, kaimynai nurodė, jog šiuo adresu gyvena asmuo I. Š. su sugyventine. Patikrinimo metu nustatyta, kad statybos objekto adresu (duomenys neskelbtini) durų niekas neatidarė, pagal kaimynų paaiškinimus, jokie statybos darbai adresu (duomenys neskelbtini) nevyksta.
Migracijos valdyba pateikė 2018-07-19 tarnybinį pranešimą Nr. 10-PR2-29741, kuriame konstatuota, kad buvo apklaustas (duomenys neskelbtini), su kuria buvo sudaryta statybos rangos sutartis, direktorius V. F., kuris paaiškino, kad jo vadovaujama bendrovė buvo sudariusi statybos rangos sutartis su (duomenys neskelbtini), tačiau ji jokių darbų adresu (duomenys neskelbtini) neatliko, darbus atliko kitos įmonės. Pagal pasirašytą statybos rangos sutartį objekte (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) statybininkai jokių darbų neatliko, darbus atlieka kitos įmonės darbuotojai. Apklaustas (duomenys neskelbtini) direktorius M. K. nurodė, jog dauguma bendrovės darbuotojų dirba Belgijoje, tačiau nei konkretaus išvykusių asmenų, nei įdarbintų asmenų skaičiaus pasakyti negalėjo. Direktorius nurodė, jog keli darbuotojai darbuojasi (duomenys neskelbtini), tačiau objektų adresų pasakyti negalėjo. Šiame tarnybiniame pranešime taip pat užfiksuota, jog nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) (kuriame (duomenys neskelbtini) direktorius nurodė, jog keli darbuotojai vykdo filmavimo aikštelės dekoracijų rekonstrukcijos darbus), paaiškėjo, kad minėtus darbus atlieka kitos įmonės darbuotojai.
Teismo vertinimu, visos šios nustatytos faktinės aplinkybės lemia, jog (duomenys neskelbtini) realiai nevykdė statybos rangos darbų pagal pateiktas statybos rangos sutartis, o jos darbuotojai, (duomenys neskelbtini) piliečiai, buvo išsiųsti dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę – Belgiją. Migracijos departamento patikrinimo metu nustatytos ir tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, vertinant jas visų kitų rašytinių įrodymų kontekste, paneigia pareiškėjų nurodytas išvadas dėl (duomenys neskelbtini) realiai vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje. Kaip minėta, nei viename iš statybos rangos sutartyse nurodytų objektų realūs (duomenys neskelbtini) darbuotojų atliekami statybos darbai nevyko, tai patvirtino statybos rangos sutarčių kontrahentai (kitų bendrovių atstovai).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neneigė atsakovo teiginių, jog (duomenys neskelbtini) darbuotojai Lietuvoje nedirba, priešingai tiek bendrovės pateikti duomenys, tiek bendrovės direktoriaus paaiškinimai patvirtina, kad absoliuti dauguma bendrovės darbuotojų yra komandiruoti darbui į Belgiją (išskyrus patį bendrovės direktorių M. K. ir dar vieną darbuotoją, kurio pareigybė nedetalizuota). Pabrėžtina, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas leidimui laikinai gyventi gauti yra aiškiai ir nedviprasmiškai siejamas su darbu būtent Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-04-24 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4013-492/2019).
Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ketinimą dirbti Lietuvos Respublikoje, tačiau matyti, kad bendrovės darbuotojai dirba ne Lietuvoje, o Belgijoje, konstatuotina, kad pareiškėjai neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Aplinkybę, kad pareiškėjai yra ne Lietuvoje, o Belgijoje papildomai patvirtina aplinkybė, kad pareiškėjai buvo Belgijoje ir po ginčijamų sprendimų priėmimo pasirašant įgaliojimą M. K. (įgaliojimas atstovauti 2019-02-13 pasirašytas (duomenys neskelbtini) ambasadoje Belgijos Karalystėje, kai ginčijami sprendimai priimti 2019-01-31).
Pareiškėjų argumentai dėl ginčijamų sprendimų neteisėtumo dėl to, jog Migracijos departamento darbuotojai pareiškėjų asmeniškai neapklausė, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas turi teisę naudotis kitais įrodymų rinkimo būdais, todėl reikalavimo būtinai apklausti asmenis, kurių atžvilgiu priimami sprendimai atsisakyti išduoti leidimus laikinai gyventi, nėra. Kaip matyti iš aukščiau išanalizuotų faktinių aplinkybių, kad buvo apklaustas bendrovės, kurioje pareiškėjai nurodė ketinantys dirbti, direktorius, taip pat kitų bendrovių, su kuriais (duomenys neskelbtini) sudarė statybos rangos sutartis, atstovai. Nors pareiškėjai tvirtina, jog (duomenys neskelbtini) direktoriaus apklausa buvo vykdoma netinkamai, kadangi joje nedalyvavo vertėjas, jie nepateikė jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad apklausą atlikęs Migracijos valdybos pareigūnas nemokėjo rusų kalbos arba kad jam kilo kokių nors sunkumų susikalbėti su bendrovės direktoriumi, be to, pareiškėjai konkrečiai neįvardija, kokios minėtame paaiškinime nurodytos aplinkybės užfiksuotos klaidingai. Be to, (duomenys neskelbtini) direktoriaus paaiškinimai sutampa su bendrovės pateiktais dokumentais, apie tai, jog absoliuti dauguma bendrovės darbuotojų dirba Belgijoje.
Nors pareiškėjai skunde nurodo, kad skundžiami sprendimai buvo diskriminacinio pobūdžio, priimti „tik dėl tautybės“, nes bendrovės direktorius ir pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) piliečiai, atkreiptinas dėmesys, kad LVAT tokio pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo sąlygos yra vienodos visiems užsieniečiams. Diskriminacija nelaikomas diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu tuo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Prie diskriminacinių ribojimų nepriskiriami ir specialūs reikalavimai arba tam tikros sąlygos, kai jų nustatymas būna susijęs su reguliuojamų santykių ypatumais (LVAT 2018-05-23 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3999-492/2018).
Atsižvelgus į teismo nustatytas faktines aplinkybes bei nurodytas teisės aktų nuostatas, teismas daro išvadą, kad bendrovė faktiškai veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo, o tai reiškia, kad pareiškėjai, kreipdamiesi dėl leidimų laikinai gyventi išdavimo, tuo pagrindu, kad ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentui teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo tikslą į Lietuvos Respubliką, t. y. siekė tik formaliai atitikti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, siekdami įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse ir nevaržomai po jas keliauti. Tai rodo pareiškėjų nesąžiningumą, piktnaudžiavimą leidimų laikinai gyventi išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmė.
Papildomai pastebėtina, kad atsisakius išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjams, jie nebeatitinka 2016-03-09 Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso 6 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytos atvykimo sąlygos, t. y. negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Neatitinkant šio sąjungos kodekso nustatytų atvykimo sąlygų, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjams pagrįstai panaikintos išduotos nacionalinės vizos.
Todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijami Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2019-01-31 sprendimas Nr. (15/4-1)31-100/171-103 (R. Y.) ir Migracijos departamento Imigracijos skyriaus 2019-01-31 sprendimas Nr. (15/4-1)31- 00106/171-105 (V. K.) priimti teisėtai bei pagrįstai, jų naikinti, vadovaujantis pareiškėjų nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Taigi pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų R. Y. (R. Y.) ir V. K. (V. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.