Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), teistas 2018-06-14 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolė rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių ir psichotropinių). BK 71 straipsnio pagrindu skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoka sumokant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. 2019-07-05 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. R. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui. Nustatyta, kad jis 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sugyventinės S. M. atžvilgiu, t. y. tyčia batu sudavė sugyventinei į kairę ranką, parvertęs ją ant lovos rankomis suėmė jai už burnos ir nosies srities bei spaudė, vieną kartą spyrė į kairę šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajai S. M. kraujosruvą kairio žasto ir kairės šlaunies srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

T. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 15.00 val., tarp jo ir sugyventinės S. M. kilo žodinis konfliktas, nes ji neatsiklaususi iš jo piniginės paėmė 5 Eur. Konflikto metu S. M. tapo isteriška, nuvertė televizorių, dėl to jis supyko ir paėmęs batą sudavė jai į ranką. Tuomet ji visai pasiuto, rėkė, lakstė po kambarį, o jis bijodamas, kad ji nesuniokotų ir kitų daiktų, namuose parvertė ją ant lovos ir laikė. Ji muistėsi rėkė, spiegė, tai jis buvo užėmęs ranka jai burną ir prašė nerėkti ir nusiraminti, tačiau ji nerimo. Kadangi ji labai muistėsi, bandė ištrūkti, jis galėjo jai įspirti į koją, tačiau nepamena, nes stengėsi ją išlaikyti, kad ji nedaužytų daiktų. Po to, kai į duris pasibeldė S. M. motina, jis atrakino duris ir jie išėjo į lauką, kur S. M. vėl pradėjo isteriškai rėkauti ir mėtyti į mane plytgalius ir pan. (b. l. 96).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius nežymų sveikatą sutrikdymą savo šeimos nariui, pilnai įrodyta byloje esančiais duomenimis.

N. S. M. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 16 val., ji buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini). Būnant namuose, kambaryje, tarp jos ir jos sugyventinio T. R. kilo žodinis konfliktas dėl pinigų, jis ją pradėjo kaltinti, kad ji iš jo piniginės paėmė 2 Eur. Jis pradėjo ant jos šaukti, ji jo elgesį ignoravo ir nekreipė į jį dėmesio. T. T. R. pasiėmė kambaryje ant grindų stovėjusį batą ir priėjęs prie jos vieną kartą juo jai sudavė į kairę ranką, dėl šio jo veiksmo ji jautė fizinį skausmą. Tada jis ją parvertė ant lovos ir rankomis suėmęs už nosies ir burnos spaudė, taip pat gulinčiai spyrė vieną kartą į kairės kojos šlaunį. Tada jis ją parvertė ant lovos ir įkando jai į nosį, taip pat bandė jai įkasti į žandą, bet ji apsigynė. Ji bandė gintis nuo jo smurtinių veiksmų, jis tada rankomis suėmęs jos rankas, jas užsuko į save, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Užlaužęs rankas visu savo svoriu užgulė ant jos. Vėl rankomis suėmė jai už nosies ir burnos, norėdamas, kad ji nešauktų. Ji vis bandė atsikelti, bet jis ją vėl pargriaudavo ant lovos ir grindų, ranka spausdamas galvą ir krūtinę. Išėjus į lauką toliau vyko konfliktas, ji į jį nemažiau du kartus metė akmenį, nes jis prieš tai ją mušė. Jis jos mestų akmenų išvengė prisidengęs durimis. Ji priėjo prie T. ir rankomis jį stūmė į krūtinę, po šio jos veiksmo jis jai spyrė į kairę blauzdą, po ko ji pargriuvo ant žemės. Taip pat ji jam vieną kartą trenkė iš kepsninės grotelių, į kur trenkė, pasakyti negali (b. l. 28-29).

L. R. M. parodė, kad 2020 m rugsėjo 27 d., apie 15.00 val., ji dviračiu nuvažiavo pas savo dukrą S. M., kuri gyvena su sugyventiniu T. R. adresu (duomenys neskelbtini). sav. Atvykusi pastebėjo, kad namo durys užrakintos, pradėjo baladoti, bet niekas durų neatidarė. Ji vis tiek baladojo ir galiausiai dukra iš už durų paklausė, ko nori, tai ji pasakė, kad atvažiavo į svečius. Ji pradėjo sakyti, kad jos neišleidžia. Kai pradėjo su dukra kalbėti, ji pradėjo isteriškai rėkti, dukra jai liepė kviesti policiją. Ji paskambino 112. Netrukus duris atrakino ir į kiemą išėjo labai įsiaudrinusi S., o iš paskos ir T. Jie abu rėkė vienas ant kito, matė, kaip vienas kitą stumdė, matė, kaip S. mėtė į jį kažkokius plutgalius, sudavė jam su kepimo grotelėmis, o jis ją parvertęs ant žemės spaudė, laikė suėmęs už kaklo. Ji prašė T., kad jis paleistų S., bet jis į ją nekreipė dėmesio ir toliau laikė S. (b. l. 43-44).

Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. rugsėjo 27 d. Marijampolės AVPK gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), tarp blaivių sugyventinių T. R. ir S. M. įvyko konfliktas, kurio metu T. R. vieną kartą spyrė S. M. į kairės kojos blauzdos sritį, taip pat vieną kartą spyrė į užpakalio sritį, T. R. paėmęs rankomis batą vieną kartą juo sudavė S. M. į kairę ranką, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (b. l. 6).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gavo pranešimą apie (duomenys neskelbtini), M. S. k., K. R. sav., vykstantį konfliktą. Apie įvykį pranešė R. M.. Nuvykus šiuo adresu juos pasitiko pranešėja R. M., T. R. ir S. M.. S. M. paaiškino, kad ji žodiškai sukonfliktavo su sugyventiniu T. R.. Konflikto eigoje T. R. paėmęs batą trenkė juo jai į kairę ranką, tąsė ją už drabužių, rankomis rovė jai plaukus, tris kartus ranka trenkė per veidą, įkando į nosį, spyrė į užpakalį bei kojos šlaunį, laužė rankas, užgulė ją visu svoriu, rankomis dengė jai nosį ir burną, taip ją dusindamas, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Fiksuojama smurto patyrusio asmens būsena - didelis susijaudinimas. Fiksuojama smurto patyrusio asmens sužalojimai - įdrėskimas, nubrozdinimas, kraujosruva veide, kairėje kojoje ir sėdmenų srityje. Ant smurtu įtariamo asmens T. R. matomi kūno sužalojimai. Įvykio aplinka netvarkinga, fiksuojama išmėtyti daiktai ir sulaužyti ar sugadinti buities objektai (b. l. 17-20).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, matomas 2 aukštų medinis namas. Patalpoje matomi įvairūs daiktai, išmėtyti visame kambaryje. Kairėje pusėje matosi raudonų plytų krosnis, dešinėje mediniai laiptai į antro aukšto patalpas, bei prie jų esanti kėdė su ratukais. Per vidurį matosi, įvairūs kilimėliai, ant žemės esantis televizorius, peilis, stiklo šukės, plytos. Įėjus į kambario patalpas kairėje pusėje matoma sofa, per vidurį kambario sekcijos dalys, ant žemės mėtosi įvairūs daiktai, t. y. stiklo šukės, rankšluostis, laidai. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 8-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 452/2020 (09) nurodyta, kad S. M. konstatuota kraujosruvos kairio žasto ir kairės šlaunies srityse. S. M. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ir tiek imant kiekvieną jų atskirai, tiek visus bendrai, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jų nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. S. M.konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. rugsėjo 27 d., galimai nurodytomis aplinkybėmis. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti dviem poveikiais (b. l. 50).

BK 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę, tam, kas mušdamas ar kitaip sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas sprendžia, jog nusikalstama veika įrodyta, kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį. Įrodyta, jog T. R. 2020 m. rugsėjo 27 d., apie 15.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą sugyventinės S. M. atžvilgiu, t. y. tyčia batu sudavė sugyventinei į kairę ranką, parvertęs ją ant lovos rankomis suėmė jai už burnos ir nosies srities bei spaudė, vieną kartą spyrė į kairę šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajai S. M. kraujosruvą kairio žasto ir kairės šlaunies srityse, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis neprieštarauja procesas užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę. Taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau teistas 1 kartą, baustas administracine tvarka (b. l. 75-76), dirbantis (b. l. 78), nėra duomenų apie įrašymą į psichiatrinio gydymo ir (ar) priklausomybės ligų gydymo įskaitą.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokuroro siūlomą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą.

Kaltinamsis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra kaltinamas, jo byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis – šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

T. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir už tai paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi stacionare.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi stacionare.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, T. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojant 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) palikti galioti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Paaiškinti, kad teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas [pasirašyta elektroniniu parašu] Raimundas Krušinys