- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-02
- Bylos Nr.
- e2-10095-454/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05022-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- D. K.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei D. K. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa (toliau – ieškovė) ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės D. K. (toliau – atsakovė) 55,85 Eur Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą žalą ir penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė nurodo, kad 2017 m. spalio 3 d. atsakovei buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 55,85 Eur. Atsakovė buvo drausta iki 2017 m. rugsėjo 30 d. Atsakovė nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. sausio 7 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 m. spalio mėnesį nebuvo sumokėta. Atsakovė, neįvykdydama pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jai 2017 m. spalio 3 d. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo, atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos (atsakovės gauta nauda). Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 55,85 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovei 2020 m. vasario 18 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) įteikti tinkamai 2020 m. gegužės 18 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu – viešo paskelbimo būdu. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nustatytu terminu nepateiks atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).
CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atlikus formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų: gydymo paslaugų apskaitos išrašo; Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro išrašo; raginimo dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo, tyrimą bei atsakovei nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių, kad savo piniginę prievolę ieškovei atsakovė yra įvykdžiusi, darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Pažymėtina, kad atsakovė atsiliepimo nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, buvo pasyvi, nesinaudojo rungimosi teise.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).
Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovei kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) bei tuo pačiu pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis).
CK 6.249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais.
PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovė, neturinti apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, gavo iš PSDF biudžeto kompensuotas medicinos paslaugas (gauta nauda). Už medicinos paslaugas kompensuota iš PSDF biudžeto suma – 55,85 Eur – sudaro nuostolius PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (medicinos paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu (neteisėtais veiksmais) bei bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai neįvykdymu. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti.
Ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl 55,85 Eur nuostoliai priteistini iš atsakovės ieškovei (CK 6.38 straipsnis, CK 6.249 straipsnis).
CK 6.210 straipsnis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas (fizinis asmuo) privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo dienos tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, paduodant ieškinį teismui (CPK 83 straipsnis). Visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnis 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).
Valstybė šioje byloje patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Atsakovės gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, atsakovė deklaravusi išvykimą į užsienį, todėl atsakovei sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Papildomai apie sprendimo priėmimą atsakovė informuotina išsiunčiant jai sprendimo už akių kopiją žinomu jos gyvenamosios vietos adresu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai, kodas 188783796, buveinės adresas Vilniaus m. sav. Vilniaus m. Ž. Liauksmino g. 6, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, 55,85 Eur (penkiasdešimt penkių eurų 85 ct) nuostolius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (55,85 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti valstybei iš atsakovės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimo už akių patvirtintą kopiją siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Atsakovei D. K. sprendimą už akių įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.