Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite,

viešame teismo posedyje išnagrinejus pareiškejo E. B. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškejo skundas del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro 2011 m. vasario 1 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustate:

Lietuvos Respublikos generalineje prokuraturoje 2011 m. sausio 5 d. buvo gautas E. B. prašymas pradeti ikiteismini tyrima del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroro galimos nusikalstamos veikos. Tuo paciu pareiškejas praše pradeti ikiteismini tyrima ir Vilniaus apygardos teismo teisejos bei Lietuvos apeliacinio teismo teiseju, nagrinejusiu jo baudžiamaja byla, prokuroro bei advokatu, dalyvavusiu bylos nagrinejime, atžvilgiu. E. B. nurode, kad 2010 m. lapkricio 15 d. kreipesi i Lietuvos Respublikos generalini prokurora, prašydamas ištirti Vilniaus apygardos teismo teisejos ir jos bendrininku nusikalstamas veikas, taciau iš gauto atsakymo matyti, kad pareiškima sprende nekompetentingas nagrineti tokio pobudžio skundus prokuroras. Pareiškejas tvirtino, kad prokuroras, siekdamas nuslepti skunde nurodytu asmenu nusikalstama piktnaudžiavima, neperdave skundo spresti Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, savavaldžiavo ir neatliko jam patiketu pareigu, taip pat pažeide Teismu istatymo 98 str. 2 d. nuostatas. Pasak E. B., pateikdamas skunda Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui jis nurode, kad valstybini kaltinima palaikes prokuroras subure nusikalstama susivienijima ir pats jame dalyvaudamas, susivienijo su Vilniaus apygardos teismo teiseja bei advokatu, kurie suklastojo baudžiamosios bylos Nr. 1-150/208 medžiaga del ko pareiškejas buvo apkaltintas nusikaltimais, kuriu neivykde. E. B. teigimu, nuosprendžio rašymo metu jau buvo suejes apkaltinamo nuosprendžio priemimo senaties terminas, taciau aukšciau pamineti pareigunai ši fakta ignoravo nurodydami, kad pranešimai apie itarimus buvo pateikti anksciau, nors iš tikruju taip nebuvo. Pareiškejo isitikinimu, skelbti jo paieškos taip pat nebuvo jokio pagrindo, taciau nepaisant to, remiantis suklastotais dokumentais, jis buvo suimtas, ikalintas ir 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, taciau neteistas laikomas ikalinimo istaigoje.

Be to, E. B. teige, kad 2010 m. balandžio 21 d. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinejo apeliacini skunda, kuriame buvo nurodyta, jog 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu jis yra nenuteistas, todel turi buti paleistas iš ikalinimo istaigos, taciau byla nagrineje teisejai, susivienije su valstybini kaltinima palaikiusiu prokuroru bei itrauke i ši nusikalstama susivienijima advokate, dalyvavusia bylos nagrinejime, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendi.

Taip pat E. B. teige, kad Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroras 2010 m. lapkricio 25 d. nutarime išnagrinejo tik viena iš triju jo keltu klausimu, t. y. tik del proceso atnaujinimo, o del ikiteisminio tyrimo atlikimo ir ekspertizes paskyrimo visiškai nepasisake. Pareiškejas tvirtino, kad prokuroro atsakymas i skunda yra nesuprantamas nei logine, nei lingvistine, nei teisine prasmemis, ir mano, kad prokuroro veika atitinka nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 99, 228, 229, 249, 294 straipsniuose, 145 str. 2 d., 169 ir 170 straipsniuose požymius, todel yra pagrindas pradeti ikiteismini tyrima ir del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro nusikalstamu veiksmu.

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroras 2011 m. vasario 1 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nes pareiškejo skunde nenurodyta jokiu faktu, kurie leistu daryti išvada, jog galimai buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika.

Skunde teigiama, kad pareiškejas buvo nuteistas nepagristai. Del nepagristo nuteisimo kaltas nusikalstamas susivienijimas, sudarytas iš teiseju ir prokuroru.

Pareiškejas yra isitikines, jog jo atžvilgiu priimti sprendimai yra nesuprantami nei lingvistine, nei logine, nei teisine prasme, mano, jog tokie sprendimai buvo priimti, siekiant nuslepti nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo skundas atmestinas.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. kovo 3 d. nutartis yra pagrista ir teiseta, todel jos naikinti nera jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BPK 2 str. nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo istaigos kiekvienu atveju, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiu, privalo pagal savo kompetencija imtis visu istatymu numatytu priemoniu, kad per trumpiausia laika butu atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Taigi, ikiteisminis tyrimas gali buti pradetas tik tais atvejais, kai paaiškeja nusikalstamos veikos požymiu. Iš E. B. skundu turinio matyti, jog pareiškejas savo subjektyvia nuomone, niekuo nepagristus samprotavimus, bando pateikti kaip faktus, leidžiancius daryti prielaida, kad jo skunduose nurodyti asmenys padare Lietuvos Respublikos BK numatytas nusikalstamas veikas. Visgi, tokie samprotavimai negali buti pagrindu pradeti ikiteismini tyrima, pranešimas apie galimai padaryta nusikalstama veika turi buti grindžiamas faktais. Kaip mineta, pareiškejas jokiu faktu savo skunduose nenurodo.

Aplinkybe, kad pareiškejas kategoriškai nesutinka su teismu padarytomis išvadomis pripažinti ji kaltu padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, nera pakankamas pagrindas pradeti ikiteismini tyrima byla nagrinejusiu teiseju, byloje dalyvavusiu gyneju bei prokuroro atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo teisejas skundžiamoje nutartyje teisingai pažymejo, kad istatymu taikymas – tai teisesaugos instituciju pareigunu ir teiseju profesines veiklos sudetine dalis, o profesine veikla gali buti vertinama kaip nusikalstama ir užtraukti baudžiamaja atsakomybe tik asmeniui suvokiant daromos veikos pavojinguma ar rizikinga pobudi ir numatant galima istatyme numatytu padariniu kilima.

Skunde nurodoma, kad pareiškejas buvo nepagristai nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu, taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. balandžio 21 d. nutartimi nepagristai atmete pareiškejo apeliacini skunda. Pažymetina, kad, skunda nagrinejantis teismas, negali pasisakyti nei del Vilniaus apygardos teismo, nei del Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu teisetumo bei pagristumo, kadangi tokios teises ir tuo paciu pareigos nesuteikia joks Lietuvos Respublikos istatymas. Pažymetina tai, kad abu teismu sprendimai yra galiojantys.

Niekuo nepagristas pareiškejo teiginys, kad jo prašyma del baudžiamosios bylos atnaujinimo išnagrinejo tokios teises neturintis Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroras. I ši skundo teigini išsamiai atsakyta Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro 2011 m. vasario 1 d. nutarime. Teismas, visiškai sutikdamas su prokuroro nutarimo argumentais, ju neatkartoja, tik pažymi, kad i pareiškejo prašymus Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroro 2010 m. lapkricio 8 d. raštu buvo atsakyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. isakymu Nr. 1-3 patvirtinta tvarka, t. y. nepažeidžiant teises aktu nustatytu reikalavimu.

Pažymetina ir tai, kad Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos prokuroras 2011 m. vasario 1 d. nutarime pasisake del lietuviu kalbos ekspertizes skyrimo tikslingumo, siekiant išsiaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio prasme. Prokuroras teisingai nurode, kad nera nei teisinio, nei kokio nors kito pagrindo tokios ekspertizes skyrimui. Nera jokio pagrindo teigti, jog teismu bei prokuroru priimti sprendimai yra nesuprantami nei lingvistine, nei logine, nei teisine prasme. Pats pareiškejas skunde nenurodo, ko butent nesupranta minimuose procesiniuose dokumentuose, nenurodo, kodel mano, jog jie yra nelogiški, nesuprantami.

E. B. išaiškintina, kad skunda nagrinejantis teismas negali atnaujinti proceso baudžiamojoje byloje Nr. 1-150/2008, kadangi pareiškejo skundas yra susijes su atsisakymo atlikti ikiteismini tyrima nurodytu asmenu atžvilgiu pagristumu, o ne su Lietuvos Respublikos BPK XI dalies nuostatu taikymu.

Esant tokioms aplinkybems, pareiškejo E. B. skundas atmestinas ir paliktina galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. kovo 3 d. nutartis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškejo E. B. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisejo 2011 m. kovo 3 d.

Nutartis galutine ir neskundžiama.