- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- A-261-1855-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03193-2012-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities priešgaisrinės
- Pareiškėjas
- V. S.
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Vilniaus apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-6), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir PGV, atsakovas) viršininko 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. TE-651 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. S.“.
Paaiškino, kad dirba PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektoriumi. 2012 m. spalio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 40-5-16(3.12.) (toliau – ir Išvada) nurodoma, kad pareiškėjas netinkamai atliko pareigas ir pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtinto Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 23, 28.2., 35 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 patvirtintų Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16.1. punkto bei PGV viršininko 2012 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. TE-120 parvirto Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektoriaus pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.3., 7.4., 7.7., 7.8. punktų reikalavimus. Remiantis šia išvada 2012 m. lapkričio 14 d. buvo priimtas ginčijamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui skirtas papeikimas.
Nesutiko su 2012 m. spalio 23 d. Išvadoje pateiktais teiginiais, kad operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu nustatęs priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, privalėjo pastatą administruojančiai bendrovei UAB „Senamiesčio ūkis“ taikyti įstatymo nustatytas poveikio priemones (surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą), tačiau to nepadarė ir pažeidė Pareigybės aprašymo 7.7 punkto, Tvarkos aprašo 23 punkto reikalavimus. Išvadoje neįvertintos visos faktinės aplinkybės. Paaiškino, kad skundo Vilniaus apskrities PGV autorius V. R., remontuodamas krosnį, kurios nenaudojo, savo bute už krosnies rado plyšį sienoje, o pareiškėjo pareiga buvo įvertinti, ar yra pavojus kilti gaisrui. V. R. dėl galimo gaisro pavojaus kaltino apačioje gyvenantį E. P.. Tokio pavojaus, apžiūrėjęs E. P. bute esančią krosnį, pareiškėjas nenustatė, nes krosnis nebuvo kūrenama, kūrenimo pėdsakų nenustatė, todėl neturėjo teisės surašyti protokolo, nes nebuvo nustatytas krosnies kūrenimo faktas. Tačiau namo gyventojams ir pastatą administruojančiai bendrovei UAB „Senamiesčio ūkis“ pareiškėjas nurodė sutvarkyti dūmtraukį. Patikrinimo metu nustatė, kad pats dūmtraukis nebuvo trūkęs, tačiau buvo tik plyšys sienoje šalia dūmtraukio V. R. bute 3 aukšte. Krosnis turėjo tik pirmo ir paskutinio aukšto gyventojai. Iš pirmo aukšto V. R. buto ugnis nepasiektų. Nustatė, kad į dūmtraukį jokio įdėklo dėti nereikia, nes yra netinkama įdėklui dūmtraukio forma. Vėliau pats V. R. plyšį užtaisė, todėl nebuvo faktinio pagrindo taikyti įstatymų numatytų poveikio priemonių. Veikė savo įgaliojimų ribose. Pats konstatavo, kad krosnis nėra kūrenama, todėl neturėjo teisės surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Nesutiko su Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, kad dūmtraukis yra techniškai netvarkingas ir pareiškėjas neuždraudė jo eksploatuoti, taip, kaip numatyta Tvarkos aprašo 35 punkte, nes iš gyventojų paaiškinimų negalima vienareikšmiškai teigti, kad dūmtraukis buvo naudojamas. Vilniaus apskrities PGV nesiėmė aktyvių veiksmų šalinti tariamą pavojų, neskyrė kitų pareigūnų situacijai dėl dūmtraukio patikrinti. Netinkamai konstatuoti pažeidimai dėl Tvarkos aprašo 28.2., 35 punktų bei Pareigybės aprašymo nuostatų. Nesutiko su Išvadoje nustatytais pažeidimais dėl Nuostatų 16.1. punkto bei Pareigybės aprašymo 7.3 punkto. Nesutiko su paskirtos nuobaudos – papeikimo griežtumu. Nurodė, kad Išvadoje nėra vienareikšmiškai nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, galiojančių tarnybinių nuobaudų per 22 metus neturėjo, todėl atsakovas, paskirdamas papeikimą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas, VTS) 26 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5.2 punkte vertintinų aplinkybių visumą. Surašytoji tarnybinio patikrinimo Išvada neatitinka Tvarkos 20 punkte nustatytų reikalavimų, nes nėra nustatytos ir įvertintos visos tyrimui svarbios aplinkybės, neveikimas bei kaltė konstatuoti formaliai, jų net neįrodinėjant. Skundžiamas įsakymas priimtas pasiremiant nepagrįsta ir nemotyvuota Išvada, todėl turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 21-25) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo objektyviai ištirtos visos aplinkybės. Tarnybinė nuobauda motyvuota ir argumentuota, todėl ginčijamas įsakymas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos yra teisėtas ir pagrįstas. 2012 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apskrities PGV gavus V. R. ir V. R., gyvenančių (duomenys neskelbtini), prašymą (skundą) įvertinti gyvenamojo namo atitiktį priešgaisrinės saugos reikalavimams, pareiškėjui buvo pavesta atlikti operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, įvertinti situaciją bei imtis priemonių. Pareiškėjas nustatė, kad informacija pasitvirtino ir kad bendro naudojimo dūmtraukis yra suskilęs. Pareiškėjas, nustatęs pažeidimus, paprašė leisti baigti skundo nagrinėjimą, motyvuodamas tuo, kad namą administruojančiai bendrovei UAB „Senamiesčio ūkis“ ši problema yra žinoma ir ši bendrovė imasi priemonių jos šalinimui, o krosnį kūrenantis asmuo, įsipareigojo nekūrenti krosnies.
Pažymėjo, kad pareiškėjas privalėjo vadovautis Tvarkos aprašu, pagal kurio 23 punktą, nustačius pažeidimus, taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės. Pareiškėjas, atlikęs priešgaisrinį techninį patikrinimą, nustatė, jog yra pažeistas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64, (toliau – ir Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės) 158 punkto reikalavimas – dūmtraukis yra netvarkingas, bet nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo ir netaikė įstatymų nustatytų poveikio priemonių už namo techninę priežiūrą atsakingam administratoriui, neuždraudė eksploatuoti šio dūmtraukio taip, kaip numatyta Tvarkos aprašo 35 punkte. Pareiškėjas per skundo nagrinėjimo laikotarpį nesiėmė veiksmų ir priemonių pastato saugiam eksploatavimui užtikrinti. Tarnybinis patikrinimas atliktas išsamiai, tarnybinio patikrinimo Išvada yra motyvuota bei įrodyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, teisiškai įvertinti pareiškėjo veiksmai. Pareiškėjas, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nustatęs pažeidimą, UAB „Senamiesčio ūkis“ netaikė įstatymų numatytų poveikio priemonių, motyvuodamas tuo, kad minėta bendrovė operatyviai šalina iškilusią problemą, nors UAB „Senamiesčio ūkis“ tik po operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo 2012 m. rugsėjo 6 d. ėmėsi aktyvių veiksmų. Pareiškėjas turėjo pareigą uždrausti eksploatuoti krosnį, tačiau, elgdamasis neatsakingai, to nepadarė.
Atkreipė dėmesį, kad V. R. 2012 m. lapkričio 29 d. raštas ir UAB „Senamiesčio ūkis“ 2012 m. gruodžio 5 d. raštas Nr. R2-901 buvo rašyti paties pareiškėjo prašymu, todėl vertintini kaip paties pareiškėjo gynybinės taktikos ruošimas bei manipuliavimas jam patogiais duomenimis. Pažymėjo, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta visapusiškai įvertinus pareigūno veiksmus, jo kaltės laipsnį, įvykio aplinkybes, asmenybę ir kt. Pareigūnas, netinkamai vykdydamas savo tarnybines funkcijas, padarė tarnybinį nusižengimą, kuris kėlė pavojų žmonių saugumui, todėl pareiškėjui buvo skirta ne pati švelniausia tarnybinė nuobauda.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu (b. l. 83–87) patenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. TE-651 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. S.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas eina Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priežiūros skyriaus inspektoriaus pareigas. Vilniaus apskrities PGV viršininko 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. TE-651, atsižvelgiant į 2012 m. spalio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-5-16(3.12.) (b. l. 26-34), pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 7). 2012 m. spalio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, tirdamas 2012 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apskrities PGV gautą V. R. prašymą (skundą) dėl netvarkingo dūmtraukio adresu (duomenys neskelbtini), ir 2012 m. rugpjūčio 31 d. atlikdamas operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą šiuo adresu, bei nustatęs priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą (Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 158 p.), nesivadovavo Tvarkos aprašo nustatytais reikalavimais, nesiėmė priemonių, kad teisės aktų nustatyta tvarka asmenims, atsakingiems už namo gaisrinės saugos palaikymą ir techninę priežiūrą, būtų taikomos įstatymų nustatytos poveikio priemonės, nesiėmė teisės aktuose nustatytų veiksmų, t. y. neuždraudė eksploatuoti pavojų keliančios įrangos (duomenys neskelbtini krosnies), ją užplombuojant, kad būtų išvengta galimo gaisro pavojaus ir užtikrinta name esančių žmonių sauga. 2012 m. spalio 23 d. išvadoje teigiama, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo 23 punkto (Nustačius pažeidimus, tikrinant IV grupės objektus, taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės.), 28.2. punkto (objektas uždraudžiamas eksploatuoti, jeigu yra teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas ir neužtikrinama objekto, kuriame nustatyta pažeidimų, ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga) ir 35 punkto (Techniškai netvarkingus elektros įrenginius bei įrangą, galinčią sukelti gaisrą ar sprogimą, uždraudžiama eksploatuoti išjungiant elektros tiekimą ir (arba) ją užplombuojant) reikalavimus, bei Pareigybės aprašymo atitinkamus punktus: šias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas tiria gyventojų skundus dėl priešgaisrinių reikalavimų pažeidimų atvejų, siekiant užtikrinti piliečių teisių įgyvendinimą (7.3. p.); dalyvauja operatyviuose priešgaisriniuose techniniuose patikrinimuose, siekiant užtikrinti tinkamą Vilniaus apskrities PGV numatytų funkcijų vykdymą (7.4. p.); nustatęs priešgaisrinės saugos taisyklių arba kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus objektuose, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, priima nutarimus, siekiant užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą (7.7. p.); vykdo visas valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus funkcijas ir naudojasi visomis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno teisėmis, siekiant užtikrinti gaisrų prevencijos VPPS uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą (7.8. p.). Taip pat pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Nuostatų 16.1. punkto reikalavimus, kad, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 19 d. ir 2012 m. rugsėjo 25 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 10, 11-12) nurodė, kad, atlikęs namo, adresu (duomenys neskelbtini), operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, nustatė, kad pažeistas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 158 punkto reikalavimas, t. y. dūmtraukis buvo techniškai netvarkingas. Patikrinimo metu UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovai nurodė, kad gyventojai juos informavo apie dūmtraukio įtrūkimą ir 2012 m. rugsėjo 7 d. pateikė pareiškėjui dokumentus, informuojančius apie dūmtraukio remontą, bei raštišką E. P. įsipareigojimą nekūrenti krosnies (b. l. 47). UAB „Senamiesčio ūkis“ 2012 m. rugsėjo 18 d. raštu (b. l. 49) Vilniaus apskrities PGV prašė sustabdyti tyrimo nagrinėjimą. Pareiškėjas 2012 m. spalio 8 d. pateikė paaiškinimą Vilniaus apskrities PGV viršininkui dėl galimo tarnybinio nusižengimo (b. l. 13-15), kuriame nurodė, kad nors patikrinimo metu nustatė, kad dūmtraukis netvarkingas ir reikalauja remonto, tačiau gaisro pavojus nenustatytas. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas E. P. leido apžiūrėti krosnį ir pareiškėjas nustatė, kad ji tvarkinga. Pareiškėjas, nurodė, kad, vadovaudamasis Nuostatų 21 punktu, priėmė sprendimą neplombuoti krosnies, nes galimas įgaliojimų viršijimas, bei nusprendė krosnį užplombuoti tada, kai bus gautas pranešimas iš V. R. ar UAB „Senamiesčio ūkis“, kad krosnis yra kūrenama, nes E. P. yra įsipareigojęs jos nekūrenti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad iš V. R. ir V. R. 2012 m. rugpjūčio 23 d. prašymo (skundo) PGV turinio (b. l. 37) matyti, kad dėl pirmo aukšto gyventojo kūrenamos krosnies gali kilti pavojus, tačiau, nors pareiškėjas patikrinimo metu nustatė Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 158 punkte nustatytą pažeidimą, kad dūmtraukis netvarkingas, tačiau dėl dūmtraukio defekto realaus gaisro pavojaus nebuvo nustatyta, nes vien tas faktas, kad pirmajame aukšte yra krosnis, kuri nebuvo kūrenama, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to gali kilti gaisro ar kitoks pavojus V. R. bute. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad plyšys V. R. buto sienoje atsirado seniau dėl pajudėjusių senų pamatų. Tai matyti iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymo, kurio kopiją 2012 m. spalio 15 d. gavo ir atsakovas (b. l. 73), kuriame nurodyta, kad specialistai nustatė, jog kaminas yra sandarus ir reikia tik užmūryti įtrūkimą V. R. bute. Ši faktinė aplinkybė nustatyta ir iš UAB „Senamiesčio ūkis“ rašto (b. l. 72). Todėl teismas vertino, kad pareiškėjas tinkamai padarė išvadą, kad sienos įtrūkimas nekelia gaisro pavojaus, nors dūmtraukis ir reikalavo remonto, ką nustatė ir UAB „Senamiesčio ūkis“ savo 2012 m. rugsėjo 7 d. rašte atsakovui (b. l. 44). Pareiškėjas, atlikęs patikrinimą vietoje, matė, kad gaisro pavojaus nėra. 2012 m. spalio 23 d. Išvadoje formalus teisės aktų citavimas neatitinka bylos medžiagoje esančių faktinių aplinkybių, ką patvirtina tolimesni dūmtraukio tvarkymo darbus pagrindžiantys namo gyventojų ir UAB „Senamiesčio ūkis“ raštai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas teisingai įvertino aplinkybes. Be to, namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai dar prieš patikrinimą informavo UAB „Senamiesčio ūkis“ apie netvarkingą dūmtraukį ir ėmėsi veiksmų dūmtraukio defektams pašalinti: 2012 m. liepos 8 d. buvo gauta UAB „Masiulis ir draugai“ dūmtraukio remonto darbų sąmata (b. l. 38), bei 2012 m. rugpjūčio 19 d. nustatyta, kad kamino viršūnė yra apirusi ir įtrūkusi (b. l. 45), tačiau dėl gyventojų finansinių nesutarimų darbai laiku nebuvo pradėti. Taigi, šiuo atveju namo gyventojai ir pastatą administruojanti bendrovė žinojo, kad dūmtraukio remontas būtinas.
Byloje surinkti faktiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas, vykdydamas pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas, patikrinimu vietoje tinkamai nustatė, kad yra įtrūkęs ne dūmtraukis, o siena, ir tinkamai įvertino situaciją, kad gaisro pavojaus nėra. Patikrinimo metu buvo įvertintas tik dūmtraukio defektas, dėl kurio gaisro pavojaus nebuvo, nes sienos įtrūkimas nesąlygojo gaisro ar kitokio pavojaus V. R. bute (ką vėliau nustatė namo gyventojų samdyti specialistai), be to, pirmo aukšto gyventojas nurodė, kad krosnies nekūrena, o ir pats pareiškėjas kūrenimo fakto nenustatė. Šie pareiškėjo veiksmai nebuvo paneigti nei teismo posėdžio metu, nei vykdant tarnybinį patikrinimą. Nenustačius realaus gaisro pavojaus, nebuvo pagrindo taikyti Tvarkos aprašo 23, 28.2., 35 punktų reikalavimų, kurių nesilaikymas buvo akcentuojamas 2012 m. spalio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo tarnybiniuose pareiškimuose, skunde ir teismo posėdyje išdėstytas aplinkybes, nusprendė, jog pareiškėjui nenustačius realaus gaisro pavojaus, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, pareiškėjas pagrįstai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas tyrė gyventojų skundus dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimų, dalyvavo patikrinime, todėl vertinta, kad Pareigybės aprašymo 7.3., 7.4., 7.7., 7.8. punktai pažeisti nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kontroliavo, kaip namo gyventojai ir UAB „Senamiesčio ūkis“ vykdo dūmtraukio remonto darbus, t. y. vykdė Nuostatų 16.1. punkto reikalavimus. Tai patvirtina UAB „Senamiesčio ūkis“ 2012 m. rugsėjo 18 d. prašymas dėl tyrimo nagrinėjimo sustabdymo, nes bendrovė įsipareigojo pašalinti defektus iki 2012 m. spalio 15 d. (b. l. 49). Be to, iš UAB „Senamiesčio ūkis“ 2012 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. R2-901 (b. l. 8) matyti, kad iki pareiškėjo atlikto patikrinimo 2012 m. rugpjūčio 31 d. ir po jo, iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų nusiskundimų dėl kūrenamų krosnių ir pavojaus jas kūrenant nebuvo gauta. Iš V. R. 2012 m. lapkričio 29 d. rašto matyti (b. l. 9), kad pirmame aukšte esanti krosnis po patikrinimo kūrenama nebuvo ir gaisrui pavojaus nėra. Todėl teismas vertino, kad pareiškėjas tinkamai vykdė Nuostatų 16.1. punkto reikalavimus.
Įvertinęs byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti pareiškėjo veiksmų kaip tarnybinio nusižengimo, už kurį galėtų būti paskirta tarnybinė nuobauda. Atlikto tarnybinio patikrinimo metu akcentuoti netinkami pareiškėjo veiksmai paneigti bylos medžiaga ir pareiškėjo paaiškinimais.
III.
Atsakovas Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba apeliaciniu skundu (b. l. 91-96) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos medžiagą, neįvertino reikšmingų bylos aplinkybių ir netinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko šis teismo sprendimas yra naikintinas.Su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą nesutinka, kadangi 2013 m. vasario 13 d. administracinės bylos Nr. 1-1602-473/2013 nagrinėjimo metu pareiškėjo išsakyti teiginiai neatitinka nei tarnybinio patikrinimo metu surinktos medžiagos, nei paties pareiškėjo rašyto tarnybinio pranešimo ar paaiškinimo.Vilniaus apskrities PGV atstovas dėl pateisinamų priežasčių (dėl ligos) negalėjo dalyvauti bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu ir išsakyti savo pozicijos dėl nurodytų pareiškėjo pasisakymų bei paneigti tokios informacijos. Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2013 m. vasario 11 d. buvo išsiųstas raštas Nr. 3-5-538 (3.7.-5) „Dėl administracinės bylos nagrinėjimo atidėjimo“, kuriuo buvo prašoma atidėti administracinės bylos Nr. 1-1602-473/2013 nagrinėjimą, kadangi atsakovo atstovė serga, o jos pakeisti kitu darbuotoju nėra galimybės. Teismas į šį Vilniaus apskrities PGV prašymą neatsižvelgė ir bylą išnagrinėjo nedalyvaujant Vilniaus apskrities PGV. Pareiškėjas, 2012 m. rugpjūčio 31 d. atlikdamas namo, esančio (duomenys neskelbtini), operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, turėjo įvertinti situaciją ir nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti priešgaisrinės saugos pažeidimą. Tokį pažeidimą pareiškėjas nustatė, todėl turėjo ir atitinkamai reaguoti. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 28.2. punktu “...įranga eksploatuoti uždraudžiama, jeigu yra teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas ir neužtikrinama objekto, kuriame nustatyta pažeidimų, ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga“. Šio Tvarkos aprašo 35 punktas nustato, kaip įgyvendinamas draudimas eksploatuoti tokį įrenginį, t. y. kad techniškai netvarkingus elektros įrenginius bei įrangą, galinčią sukelti gaisrą ar sprogimą, uždraudžiama eksploatuoti, išjungiant elektros tiekimą ir (arba) ją užplombuojant. Tai įforminama protokolu, kurį surašyti turi teisę visi valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai. Taigi, pagal šias teisės aktų nuostatas, pareigūno pirmoji reakcija turėjo būti – uždrausti eksploatuoti (kūrenti) krosnį pirmojo aukšto gyventojams, siekiant išvengti galimo pavojaus žmonių gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjui, atliekant operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, nekilo abejonių, kad dūmtraukis yra netvarkingas ir, kad tai yra priešgaisrinės saugos pažeidimas, todėl nesuprantama, kodėl pareiškėjas teigė, jog nebuvo jokio pavojaus. Būtent nustatytasis priešgaisrinės saugos pažeidimas ir sąlygoja galimas pasekmes, t. y. gaisro kilimo grėsmė, apsinuodijimas degimo produktais, dūmais, smalkėmis. Vienas iš pagrindinių valstybinės priešgaisrinės priežiūros uždavinių yra užtikrinti gaisrų prevenciją (Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 (Žin., 2003, Nr. 57-2549), 4.1. p.). Gaisrų prevencija – teisinių, techninių ir organizacinių priemonių, užkertančių kelią gaisrams kilti ir plisti bei mažinančių jų galimus padarinius, visuma (Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5518) 2 str. 6 p.). Pareiškėjas yra pareigūnas, kurio pareiga užtikrinti gaisrų prevenciją. Jis, atlikęs operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą, ir nustatęs, kad dūmtraukis yra netvarkingas, neužkirto kelio galimam gaisro pavojui, nesiėmė teisės aktuose nustatytų veiksmų, t. y. neuždraudė eksploatuoti krosnies, motyvuodamas tuo, kad krosnis jo patikrinimo metu nebuvo kūrenama, todėl pavojaus nekėlė. Toks pareiškėjo teiginys tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintas kritiškai, kadangi pareigūnas negali atsakyti už kitų žmonių veiksmus. Pareiškėjas negalėjo būti tikras, kad krosnis ir toliau nebus kūrenama vien tik todėl, kad žmogus taip pažadėjo. Pagal Tvarkos aprašo 35 punktą, pavojų keliantį įrenginį uždrausti eksploatuoti galima tik surašius atitinkamos formos protokolą, todėl jokie žodiniai įpareigojimai ar susitarimai, ar kitokie raštiški gyventojų pasižadėjimai negali būti laikomi aktais, kuriais nustatomos papildomos pareigos ar ribojamos teisės. Atkreiptinas dėmesys, kad galima ir būtina teikti gyventojams informaciją ir konsultacijas, tačiau, kai nustatoma, kad, kūrenant krosnį, kiltų pavojus kitiems namo gyventojams, atsiranda pareiga veikti ir imtis teisės aktuose numatytų veiksmų. Pareiškėjas, tarnybinio patikrinimo metu teikdamas paaiškinimą, pripažino, kad krosnies kūrenimas keltų pavojų ir, jeigu krosnis bus kūrenama, pareiškėjas ją uždraus eksploatuoti. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai numanoma galima grėsmė žmonių gyvybei ar sveikatai, negalima nepagrįstai rizikuoti gyventojų saugumu ir remtis vien tik žmogiškuoju faktoriumi, kad pažadas bus ištesėtas ir krosnis nebus kūrenama. Priešingai, nustačius, kad dūmtraukis yra netvarkingas, pareiškėjo pareiga buvo užkirsti kelią tokiai grėsmei, t. y. pareigūnas privalėjo imtis būtent prevencinių veiksmų.Nesutinka su teismo posėdžio metu pareiškėjo išsakytais argumentais, kad operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu jis nustatė, jog dūmtraukis nebuvo trūkęs, buvo tik plyšys sienoje šalia dūmtraukio V. R. bute, trečiajame aukšte. Pareiškėjas taip pat teigė, jog nustatė, kad į dūmtraukį jokio įdėklo dėti nereikia, kadangi yra netinkama įdėklui dūmtraukio forma. V. R. plyšį užtaisė, todėl nebuvo faktinio pagrindo taikyti įstatymų numatytų poveikio priemonių. Tokie pareiškėjo teiginiai prieštarauja jo paties tarnybinio patikrinimo metu pateiktai informacijai. Minėta, jog pareiškėjas operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu nustatė, kad dūmtraukis yra netvarkingas (suskilęs). Tai patvirtina jo paties rašytas tarnybinis pranešimas bei paaiškinimas, taip pat jo darytos nuotraukos. Tačiau pirmosios instancijos teismas savo sprendime rėmėsi ne nustatytomis aplinkybėmis ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga, o vėliau pateiktu namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų prašymu, kuriame nurodyta, jog specialistai nustatė, kad kaminas yra sandarus ir reikia tik užmūryti įtrūkimą V. R. bute. Teismas, šiuo atveju, kaip faktiniu įrodymu pasirėmė neaišku kokios įmonės, neaišku kokių specialistų nuomone ir nustatė, kad sienos įtrūkimas nekėlė gaisro pavojaus. Negalima su tuo sutikti. Pagrindinis dėmesys turi būti kreipiamas į dūmtraukio sandarumą. Dūmtraukis yra įmontuotas/įmūrytas sienoje ir jis yra neatskiriama sienos dalis, todėl, atsiradus įtrūkimui toje sienos dalyje, kurioje eina dūmtraukis, išsisandarina siūlės, skiriančios dūmų kanalą nuo patalpos, dėl ko į V. R. ir V. R. butą sklido dūmai. Nustačius dūmtraukio nesandarumą, akivaizdu, kad kūrenant krosnį žemesniuose aukštuose, buvo pavojus gyventojams, gyvenantiems trečiajame aukšte. Pažymėtina, kad pavojų kelia ne tik ugnis, tačiau ir dūmai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas neturėjo kreipti dėmesio į tai, ar dūmtraukis bus užsandarintas įdėjus įdėklą, ar užmūrijus sienoje įtrūkimą. Įdėklas nėra gaisrinės saugos reikalavimas. Įdėklo įmontavimas nepanaikina reikalavimo dūmtraukio sandarumui, sienelių storiui ir pan. Priešgaisrinės priežiūros pareigūnui turi būti svarbu tik tai, kad dūmtraukis būtų sandarus ir jo būklė nekeltų pavojaus. O nagrinėjamu atveju dūmtraukis buvo netvarkingas, t. y. nesandarus. Tai, jog buvo nuspręsta užmūryti įtrūkimą sienoje, tik patvirtina tą aplinkybę, kad dūmtraukis buvo techniškai netvarkingas (nesandarus) ir turėjo būti tvarkomas. Priešingu atveju, sienos mūrijimas neturėtų jokios prasmės. Priešgaisrinės saugos požiūriu nėra jokio skirtumo, ar dūmtraukio sandarumas bus užtikrintas įdėklo įmontavimu, ar plyšio sienoje užmūrijimu. Tai yra skirtingi sprendimo būdai. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba neparenka ir neturi parinkti konkretaus būdo, kuriuo turi būti sutvarkytas techniškai netvarkingas dūmtraukis. Svarbu, kad jis būtų tvarkingas ir sandarus.Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas taip pat nurodė, kad iš pirmo aukšto V. R. buto, esančio trečiajame aukšte, ugnis nepasiektų. Šis teiginys yra nepagrįstas ir nelogiškas, todėl vertintinas kritiškai. Visiškai nesuprantama, kuo remiantis pareiškėjas atliko tokius apskaičiavimus, juk skirtingos gaisro kilimo priežastys, lemia ir skirtingas gaisro vystymosi aplinkybes. Viena iš priežasčių gali būti susikaupę suodžiai, kita – aukštų temperatūrų veikiamos konstrukcijos, todėl visada yra tikimybė, kad ugnis gali išplisti ir iki trečiojo namo aukšto. Esant nesandariam dūmtraukiui, tiesioginis pavojus kūrenant krosnį visada išlieka. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pagrįstai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo namą administruojančiai bendrovei. Vadovaujantis Tvarkos aprašo 23 punktu, nustačius pažeidimus, tikrinant IV grupės objektus, taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės. Pareiškėjas, atlikęs objekto, t. y. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priešgaisrinį techninį patikrinimą, nustatė, jog yra pažeistas Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 158 punkto reikalavimas, t. y. pareiškėjas nustatė, kad dūmtraukis yra netvarkingas, tačiau, nustatęs ši pažeidimą, jis nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo ir netaikė įstatymų nustatytų poveikio priemonių už namo techninę priežiūrą atsakingam administratoriui, į kurio pareigas įeina namo būklės nuolatinis stebėjimas ir vertinimas, pastato pagrindinių konstrukcijų mechaninio patvarumo palaikymas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, gaisrinės saugos palaikymas ir kt. Šiame apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai patvirtina, jog dūmtraukis buvo techniškai netvarkingas (t. y. nesandarus), o tai lėmė ir galimą pavojų, todėl pareiškėjas privalėjo vadovautis teisės aktuose nustatyta pareiga ir, nustatęs priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, turėjo taikyti įstatymų nustatytas poveikio priemones, t. y. tiek uždrausti kūrenti krosnį, tiek surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą už namo techninę priežiūrą atsakingam administratoriui. Tiek teismas, tiek pareiškėjas akcentavo, kad iki atlikto operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo namo administratoriui jau buvo žinoma apie tai, kad dūmtraukis yra netvarkingas, todėl nebuvo pagrindo taikyti įstatymų nustatytų poveikio priemonių. Tačiau vien tik žinoti nepakanka. Ta aplinkybė, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ iki operatyvinio techninio patikrinimo dienos jau žinojo apie suskilusį dūmtraukį, savaime nedaro pažeidimo negaliojančiu. Namo administratoriaus pareiga yra veikti, t. y. imtis priemonių, jog būtų pašalintas dūmtraukio nesandarumas. Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Senamiesčio ūkis“ ėmėsi operatyvių veiksmų, siekdamas sutvarkyti dūmtraukį, tačiau tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad namą administruojančiai bendrovei UAB „Senamiesčio ūkis“ dar 2012 m. liepos mėnesio pradžioje buvo žinoma apie tai, jog namo dūmtraukis yra techniškai netvarkingas ir yra pavojingoje situacijoje, t. y. V. R. ir V. R. jau buvo kreipęsi į UAB „Senamiesčio ūkis“ dėl įskilusio dūmtraukio ir dar 2012 m. liepos 8 d. UAB „Masiulis ir draugai“ buvo sudarę darbų atlikimo sąmatą, tačiau iki operatyvinio priešgaisrinio techninio patikrinimo dienos, t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams, situacija nebuvo pasikeitusi ir namą administruojanti bendrovė, kuri yra atsakinga už namo techninę priežiūrą ir gaisrinės saugos palaikymą, nebuvo pradėjusi jokių realių darbų ar kitų veiksmų, kad būtų užtikrinta namo gyventojų sauga. Toks UAB „Senamiesčio ūkis“ delsimas negalėjo būti vertinamas kaip operatyvus problemos šalinimas. Tarnybinio patikrinimo metu šios aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, taip pat rėmėsi įvairiais UAB „Senamiesčio ūkis“ pateiktais raštais bei gyventojų pareiškimais ar pranešimais, kuriuos jie teikė UAB „Senamiesčio ūkis“, tačiau teismas neįvertino tarnybinio patikrinimo metu nustatytų faktinių duomenų, kad visą medžiagą ir visus raštus UAB „Senamiesčio ūkis“ rinko jau po pareigūno atlikto patikrinimo, vadinasi realių veiksmų namą administruojanti bendrovė ėmėsi tik po pareiškėjo operatyvaus priešgaisrinio techninio patikrinimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. S. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 100-102), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Operatyvinio tikrinimo metu dar nebuvo prasidėjęs šildymo sezonas, buto, kuriame įrengta krosnis, savininkas jos nekūreno (nebuvo nustatyta jokių ženklų, kad būtų kūrenama) ir žodžiu įsipareigojo nekūrenti, ką patvirtino ir raštu. Be to, krosnis buvo techniškai tvarkinga. Problema dėl dūmtraukio namą administruojančiai bendrovei UAB „Senamiesčio ūkis“ buvo žinoma ir sprendžiama, ką įrodė ir V. R. bei V. R. skunde nurodytos aplinkybės (administruojanti bendrovė buvo pasamdžiusi įmonę įvertinti padėtį ir nustatyti darbų kainą sąmatoje). Šių aplinkybių visuma, pareiškėjui, kaip operatyvinį tyrimą atlikusiam pareigūnui, buvo pakankama, kad konstatuotų, jog gaisro pavojus negresia, o dūmtraukis turi būti sutvarkytas iki šildymo sezono pradžios. Tad ir plombuoti krosnies, kuri pavojaus nekelia, nebuvo teisinio pagrindo. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus įrodymus, t. y. V. R. bei V. R. pareiškimo nagrinėjimo medžiagą ir kitus teisme pateiktus įrodymus, pagrįstai nustatė bylai svarbias aplinkybes, būtent tai, jog „vien tas faktas, kad pirmajame aukšte yra krosnis, kuri buvo nekūrenama, nesudaro pagrindo teigti, kad dėl to gali kilti gaisro ar kitoks pavojus“.Atsakovas, tiek tarnybinio tyrimo metu atlikdamas patikrinimą, tiek ir apeliaciniame skunde teigdamas apie egzistavusį gaisro pavojų, remiasi pareiškėjų V. R. bei V. R. skundu, tačiau per visą tarnybinio patikrinimo laikotarpį jų net neapklausė. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš skundo autorių V. R. 2012 m. lapkričio 29 d. raštu patvirtino, jog E. P. krosnies nekūreno ir jis įsipareigojimą nekūrenti yra patvirtinęs raštu UAB „Senamiesčio ūkis“. Tame pačiame rašte V. R. pažymėjo, kad jokios grėsmės gaisrui nebuvo. Šių aplinkybių netyrimas akivaizdžiai įrodo, kad atsakovas formaliai nustatinėjo tarnybinio nusižengimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad pareiškėjas tinkamai vykdė pavestas pareigas ir nuobauda skirta nepagrįstai. Nuobaudos panaikinimo pagrįstumą įrodo ir tai, kad nuo to momento, kai pareiškėjas buvo nušalintas nuo V. R. bei V. R. skundo tyrimo, joks kitas pareigūnas nebuvo siųstas užplombuoti E. P. bute esančios krosnies, tam, kad būtų išvengta atsakovo teigiamo gaisro pavojaus. Tai tik patvirtina, kad tarnybinis patikrinimas buvo formalus, tarnybinis nusižengimas konstatuotas jo net neįrodinėjant. Tuo pačiu pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota ir aplinkybė, jog „pareiškėjui nenustačius realaus gaisro pavojaus, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, pareiškėjas pagrįstai nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo“. Tokios teismo išvados pagrindžia pareiškėjo veiksmus nerašyti namą administruojančiai bendrovei UAB „Senamiesčio ūkis“ administracinio teisės pažeidimo protokolo, nes ši įmonė buvo ėmusis veiksmų šalinti dūmtraukio trūkumus, tačiau pats procesas užtruko dėl pačių namo gyventojų nesutarimų piniginiais klausimais. Bylos išnagrinėjimas nedalyvaujant atsakovo atstovui, negali būti pripažįstamas pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atstovo dalyvavimas pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Be to, ir visą bylai būtiną medžiagą atsakovas pateikė kartu su atsiliepimu į pareiškėjo skundą. Vilniaus apskrities PGV yra juridinis asmuo, tad, skirtingai nei kita ginčo šalis – pareiškėjas – turi didesnes galimybes pasirūpinti atstovavimu. Šioje įstaigoje dirba ne viena dešimtis darbuotojų, o ir įstaigos vadovybė, kaip juridinio asmens valdantieji organai, pirmiausia turi pareigą atstovauti juridinio asmens interesus valstybės ir kitose institucijose. Jų įgalioto vieno darbuotojo liga nėra pagrindas nesirūpinti atstovavimu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Bylos ginčas kilo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda atsakovo įsakymu paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl pareiškėjo skundžiamą įsakymą panaikino.
Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui, kaip vidaus tarnybos statutiniam pareigūnui, tarnybinė nuobauda – papeikimas, paskirta Vilniaus apskrities PGV viršininko 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. TE-651, remiantis 2012 m. spalio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-5-16(3.12.) (b. l. 26-34). Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjas, eidamas Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priežiūros skyriaus inspektoriaus pareigas ir tirdamas 2012 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus apskrities PGV gautą V. R. prašymą (skundą) dėl netvarkingo dūmtraukio adresu (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio 31 d. atliko operatyvinį priešgaisrinį techninį patikrinimą minėtu adresu ir, nustatęs priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, numatytą Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 158 punkte, nesivadovavo Tvarkos aprašo nustatytais reikalavimais, nesiėmė priemonių, kad teisės aktų nustatyta tvarka asmenims, atsakingiems už namo gaisrinės saugos palaikymą ir techninę priežiūrą, būtų taikomos įstatymų nustatytos poveikio priemonės, nesiėmė teisės aktuose nustatytų veiksmų, t. y. neuždraudė eksploatuoti pavojų keliančios įrangos (duomenys neskelbtini krosnies), jos ne užplombavo, kad būtų išvengta galimo gaisro pavojaus ir užtikrinta name esančių žmonių sauga. Išvadoje nurodoma, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Tvarkos aprašo 23 punkto (Nustačius pažeidimus, tikrinant IV grupės objektus, taikomos įstatymų numatytos poveikio priemonės.), 28.2. punkto (objektas uždraudžiamas eksploatuoti, jeigu yra teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas ir neužtikrinama objekto, kuriame nustatyta pažeidimų, ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga) ir 35 punkto (Techniškai netvarkingus elektros įrenginius bei įrangą, galinčią sukelti gaisrą ar sprogimą, uždraudžiama eksploatuoti išjungiant elektros tiekimą ir (arba) ją užplombuojant) reikalavimus, bei Pareigybės aprašymo atitinkamus punktus: šias pareigas einantis statutinis valstybės tarnautojas tiria gyventojų skundus dėl priešgaisrinių reikalavimų pažeidimų atvejų, siekiant užtikrinti piliečių teisių įgyvendinimą (7.3. p.); dalyvauja operatyviuose priešgaisriniuose techniniuose patikrinimuose, siekiant užtikrinti tinkamą Vilniaus apskrities PGV numatytų funkcijų vykdymą (7.4. p.); nustatęs priešgaisrinės saugos taisyklių arba kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus objektuose, surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus, priima nutarimus, siekiant užtikrinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymą (7.7. p.); vykdo visas valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriaus funkcijas ir naudojasi visomis valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno teisėmis, siekiant užtikrinti gaisrų prevencijos VPPS uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą (7.8. p.). Taip pat pareiškėjas kaltinamas pažeidęs Nuostatų 16.1. punkto reikalavimus, kad, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Apeliacinės instancijos tesimas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kadangi iš esmės jos atitinka Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas nusižengimo aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino nustatytas aplinkybes ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavo, jog pareiškėjo pažeidimas padarytas neveikimu, t. y. dėl to, kad pareiškėjas neatliko pareigų, kurias privalėjo atlikti pagal jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, o būtent, nustatęs Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 158 punkto pažeidimą, kad dūmtraukiai turi būti techniškai tvarkingi, nesiėmė priemonių užtikrinančių gaisrinės saugos palaikymo, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl nustatyto pažeidimo. Remdamasis Tvarkos aprašo 28.2 ir 35 punktu, nustatęs eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimų pažeidimą, dėl kurių gali kilti gaisras, pareiškėjas privalėjo uždrausti eksploatuoti dūmtraukį jį užplombuojant ir surašyti atitinkamus dokumentus. Kad dūmtraukis patikrinimo metu buvo techniškai netvarkingas, patvirtina patikrinimo metu darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad buto sienoje yra aprūkęs plyšys. Šio buto gyventojai V. R. ir V. R. patvirtino, kad pro plyšį sienoje, kūrenant krosnį, skverbiasi dūmai. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2012 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. R2-710 pripažino, kad kaminas yra netvarkingas. Šių įrodymų pakanka pripažinti, kad dūmtraukio eksploatavimas buvo nesaugus gyventojų sveikatai bei turtui.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad krosnis nebuvo kūrenama ir jokių pasekmių negalėjo kilti, kad vėliau, po atlikto patikrinimo, buvo pašalinti dūmtraukio techniniai trūkumai, kad buvo gautas gyventojų prašymas nutraukti skundo nagrinėjimo procedūrą, nėra aplinkybės, atleidžiančios pareiškėją nuo atsakomybės dėl jam patikėtų tarnybinių pareigų nevykdymo. Pareiškėjo atsakomybei yra reikšminga ne pasekmės, kurios nekilo, bet tai, kad patikrinimo metu buvo nustatyta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad dūmtraukis yra techniškai netvarkingas, kad jo eksploatavimas nėra saugus žmonių sveikatai bei turtui dėl galimo gaisro pavojaus ir pareiškėjas neįgyvendino teisės aktų nustatytų priemonių, užtikrinančių gaisrinę saugą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad valstybės tarnautojo atsakomybė už neveikimu padarytą veiką kyla tokiu atveju, kai pareiga veikti atitinkamu būdu yra suformuluota konkrečiai, imperatyviai, pavyzdžiui, įtvirtinta valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktuose, kituose teisės aktais patvirtintuose valstybės tarnautojo teisinį statusą (jo teises ir pareigas) apibrėžiančiuose oficialiuose dokumentuose (pareiginėse instrukcijose, pareigybės aprašymuose ir pan.). Taigi, nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti, ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-706/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-370/2011).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pareiškėjo veika atitinka Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje numatytus tarnybinio nusižengimo požymius, padaryta veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjui yra inkriminuotas teisės aktų, pagal kurių reikalavimus jis turėjo įgalinimus veikti, pažeidimas, yra nurodyti veiksmai, kuriuos pagal teisės aktus jis privalėjo atlikti, todėl pareiškėjo neveikimas objektyviai prieštaravo imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu.
Atsakovas argumentavo paskirtos nuobaudos griežtumą ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad paskirtoji nuobauda – papeikimas, atitinka pareigūno ankstesnės tarnybos kokybę, padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, kadangi pažeidimas susijęs su neveikimu, keliančiu grėsmę žmonių sveikatai bei turtui, todėl keisti nuobaudą nėra pagrindo. Nuobaudos skyrimo procedūros nepažeistos, todėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko 2012 m. lapkričio 14 d. įsakymas Nr. TE-651 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vidaus tarnybos majorui V. S.“ yra teisėtas bei pagrįstas dėl ko jo naikinti nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas paskirtą nuobaudą, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, taikytinus ginčo santykiams, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas (ABTĮ 143 str.) ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atsakovo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas neskundžiamas.