Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-08-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-250-1121/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-08-07
Bylos Nr.
AN2-250-1121/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00755-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Paulius Veršekys
Pažeidėjas
L. L.
Advokatai
Arūnas Bertulis
Kategorijos
  • 7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 22.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-250-1121/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00755-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 22.11.10; 22.11.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Paulius Veršekys apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. L. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-247-2024 paliktas nepakeistas ir L. L. atstovo skundas netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. L. L. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) 2024 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-247-2024 pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta 1 000 Eur dydžio bauda už tai, kad ji, būdama UAB „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktore, t. y. atsakingu asmeniu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) nustatytą imperatyvią užsieniečių įdarbinimo tvarką. L. L. neužtikrino ir nekontroliavo, kad sudarius su Ukrainos Respublikos piliete K. T. darbo sutartį, apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, t. y. nelegaliai įdarbino ir leido K. T. nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. vasario 5 d. dirbti (atlikti automatinių staklių linijos operatorės darbines funkcijas) UAB „A.“ naudai AB „P.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini). Sutartis su K. T. buvo sudaryta 2024 m. sausio 30 d., o VSDFV teritoriniam skyriui apie įdarbintą asmenį pranešta 2024 m. vasario 5 d. Tokiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, UTPĮ 62 straipsnio 6 dalies nuostatas ir padarė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą.

2. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartimi L. L. atstovo advokato Arūno Bertulio skundas dėl Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimo atmestas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-247-2024 paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu L. L. atstovas advokatas Arūnas Bertulis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį, Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. L. atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias administracinę atsakomybę už nelegalų darbą bei pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Be to, priimant skundžiamą nutartį buvo pažeisti kertiniai administracinės atsakomybės taikymo bei administracinės teisenos principai – nekaltumo prezumpcija, atsakomybės taikymas tik įrodžius asmens kaltę.

3.2. Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad UAB „A.“ vadovė L. L. jai inkriminuotą teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo, t. y. neva buvo nepakankamai rūpestinga ir atidi. Šiuo atveju L. L. kaip UAB „A.“ vadovė paslaugų sutartimi perdavė pareigą buhalterei O. B., tvarkančiai UAB „A.“ buhalteriją, pranešti VSDFV apie asmens darbo pradžią. Dėl to, L. L., darbdavio pareigą įgyvendina per darbdavio įgaliotą asmenį, t. y. UAB „A.“ vardu veikianti O. B. buvo registruota Elektroninėje draudėjų aptarnavimo sistemoje kaip UAB „A.“ atstovas. Nurodoma, kad tvarkančios apskaitą įmonės atstovaujamas asmuo nagrinėjamu laikotarpiu turėjo sveikatos problemų.

3.3. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, UAB „A.“ vadovė L. L. neturėjo teisės kaip darbdavys tiesiogiai kontroliuoti kitame juridiniame asmenyje dirbančios O. B., todėl teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad L. L. netinkamai organizavo bendrovės darbus. Taip pat apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad L. L. turėjo pateikti įrodymus byloje dėl savo nekaltumo – tokiu atveju yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija. Šiuo atveju būtent Institucija turėjo įrodyti ir paneigti L. L. pateiktus įrodymus, kad ne ji buvo atsakinga už faktinį pranešimą VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau byloje to nepadarė. Priešingai, Institucija nutarime konstatavo, kad pavėluotai apie darbuotoją ne laiku pranešė įgaliotas asmuo O. B., o L. L. byloje įrodė, kad pranešimo dieną O. B. nedirbo UAB „A.“, t. y. veikė kaip nepriklausomas darbdavio UAB „A.“ įgaliotas asmuo su visomis pasekmėmis ir atsakomybe.

3.4. L. L. laiku pateikus informaciją apie 2024 m. sausio 30 d. darbo sutartį su K. T., būtent O. B. nespėjo laiku perduoti duomenų VSDFV (blogai jautėsi, buvo sunku susitvarkyti su darbais, dėl didelio darbų krūvio nenorėjo imti nedarbingumo). Nurodoma, kad L. L. prisipažinimas, kad ne laiku buvo pateikta informacija VSDFV teritoriniam skyriui, nėra kaltės prisipažinimas, kadangi L. L. patvirtino tik patį pavėlavimo faktą. Dėl to, L. L. veiksmuose negali būti subjektyviosios pusės – kaltės, pagal ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinio nusižengimo sudėtį.

Žemesnės instancijos teismas

3.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje teismas negali taikyti kitose bylose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes neva L. L. nepateikė šioje byloje analogišku kitose bylose nustatytoms aplinkybėms įrodymų (buhalterinių paslaugų sutarties).

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo L. L. atstovo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą ir tinkamai skyrė administracinę nuobaudą. Teigiama, kad Institucija tinkamai kvalifikavo L. L. veiksmus kaip nelegalų darbą, be to, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, įvertinęs įrodymų visumą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuriuo atmetė L. L. atstovo skundą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

L. L. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinis skundas atmestinas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad L. L. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad L. L. atstovas nesutinka su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl L. L. kaltės padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, akcentuodamas aplinkybes, jog Institucija ir pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apygardos teismas įrodymų vertinimo aspektu sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl L. L. kaltės ir jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, kartu ir Institucijos nutarimą, vadovaujantis tik apeliacinio skundo argumentais, kurie paremti subjektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismui paduotas apeliacinis skundas dėl skundžiamos nutarties yra iš esmės analogiškas apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Naujų aplinkybių, kurios nebūtų žinomos ir neaptartos skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde nenurodoma. Tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka L. L. lūkesčių ir ji nesutinka su skundžiamoje nutartyje esančiais teismo argumentais, nereiškia, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti.

7. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, L. L. Institucijos 2024 m. kovo 28 d. nutarimu buvo nubausta už tai, kad būdama UAB „A.“ direktore, t. y. atsakingu asmeniu, esant darbo sutarties požymiams, nors ir sudarė rašytinę darbo sutartį su K. T., tačiau apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui, ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido K. T. nuo 2024 m. sausio 31 d. iki 2024 m. vasario 5 d. dirbti UAB „A.“ naudai AB „P.“, (duomenys neskelbtini) (atlikti operatorės darbines funkcijas).

Žemesnės instancijos teismas

8. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų, t. y. įstatymų leidėjas šioje teisės normoje nepateikia nelegalaus darbo sąvokos apibrėžimo. Nelegalaus darbo teisinė sąvoka apibrėžta UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kuriame, nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Imperatyvus reikalavimas pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą įtvirtintas ir DK 42 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad pagal DK 42 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, kurios numatytos šio kodekso 34 straipsnyje, t. y. kiekvienoje sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad su Ukrainos Respublikos piliete K. T. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis 2024 m. sausio 30 d., nustatytas 3 mėn. bandomasis laikotarpis, sulygtas atlyginimas, nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2024 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 81–83). Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad K. T. turėjo jai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. gegužės 4 d. iki 2024 m. gegužės 4 d. (1 t., b. l. 51–52). Iš VSDFV duomenų bazės išrašo matyti, kad K. T. UAB „A.“ įdarbinta nuo 2024 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 85), laikinas darbo pažymėjimas išduotas taip pat 2024 m. 31 d. (1 t., b. l. 41), darbo užmokestis K. T. buvo išmokėtas už 2024 m. sausio mėn. (dirbo 1 darbo dieną) ir už vasario mėn. (dirbo 3 darbo dienas) (1 t., b. l. 44–45). Taigi, šiuo atveju bylos duomenys neginčijamai rodo, kad K. T. UAB „A.“ naudai AB „P.“ pradėjo dirbti 2024 m. sausio 31 d. (past. – byloje yra pateikta UAB „A.“ ir AB „P.“ sutartis dėl teikiamų paslaugų (1 t., b. l. 62–66)). Tokį teismo manymą sustiprina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. K. T. skundas, kuriame ji nurodo, jog UAB „A.“ dirbo nuo 2024 m. sausio mėn., o oficialiai įdarbinta buvo 2024 m. vasario mėn. (1 t., b. l. 113); K. T. paaiškinimai, kuriuose ji nurodo, kad darbo sutartį asmeniškai su UAB „A.“ pasirašė 2024 m. vasario 5 d., bet oficialiai pradėjo dirbti nuo 2024 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 71–72); nuotraukos, iš kurių matyti, kaip galimai K. T. 2024 m. vasario 3 d. eina pro AB „P.“ patikros punktą (1 t., b. l. 58–61); K. T. ir UAB „A.“ atstovo susirašinėjimas, kuriame teigiama, kad ji yra įdarbinta nuo 2024 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 53–57), taip pat nelegalaus darbo tyrimo akto išvados (1 t., b. l. 108–110). Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad K. T. realiai pradėjo dirbti nuo 2024 m. sausio 31 d. (darbo sutarties sudarymo data nurodyta 2024 m. sausio 30 d.), nors iš tikrųjų darbo sutartis buvo pasirašyta tik 2024 m. vasario 5 d. Aukštesniojo teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad faktiškai sudarius darbo sutartį, darbdavys vengė įteisinti darbo santykius, t. y. apie K. T. įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios nebuvo pranešta, pažeidžiant UĮ 56 straipsnio nuostatas.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad už pranešimų pateikimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo atsakinga O. B., todėl būtent ji turėtų būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, kadangi bendrovės direktorė L. L. už šių veiksmų atlikimą nebuvo atsakinga. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog buhalterines paslaugas teikiančios įmonės darbuotojas yra įgaliotas teikti pranešimus VSDFV (byloje nėra nurodyta jokia sutartis), taip pat, kad L. L. informavo buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančią įmonę apie K. T. įdarbinimą tinkamai ir laiku. Nors iš bylos medžiagos matyti, kad O. B., kaip įgaliotas asmuo, kvalifikuotu el. parašu 2024 m. vasario 5 d. pateikė duomenis VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustosios K. T. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2024 m. vasario 1 d., o 2024 m. vasario 7 d. pateikė prašymą dėl apdraustosios K. T. valstybinio socialinio draudimo pradžios datos tikslinimo iš 2024 m. vasario 1 d. į 2024 m. sausio 31 d. (1 t., b. l. 75–77), taip pat pranešimą apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius 2024 m. vasario 5 d. užpildė O. B., šios aplinkybės nepaneigia anksčiau padarytos teismo išvados. Be kita ko, byloje yra L. L. paaiškinimas, kuriame ji pripažįsta, kad informacija apie priimtą darbuotoją buvo pateikta ne laiku. Kaip to priežastį ji nurodė aplinkybę, kad asmuo atsakingas už duomenų pateikimą aptariamu laikotarpiu sirgo (1 t., b. l. 88). Vis dėlto, aukštesniojo teismo įsitikinimu, tai nepaneigia L. L., kaip UAB „A.“ direktorės atsakomybės už ne laiku pateiktus duomenis VSDFV teritoriniam skyriui.

11. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju UAB „A.“ direktorė L. L., būdama pakankamai rūpestinga, privalėjo asmens priėmimą į darbą organizuoti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas, kad jis atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė. Jei bendrovės vadovė savo pareigos užtikrinti tokį jo vadovaujamos bendrovės veiklos organizavimą, kad nebūtų pažeidžiami įstatymų nustatyti reikalavimai, nevykdo, jai kyla pareiga atsakyti už įmonės padarytus teisės pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2019). Taigi, Institucija ir pirmosios instancijos teismas L. L. veiksmus pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikavo teisingai ir pagrįstai pripažino ją kalta dėl šio administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo leido nelegaliai dirbti K. T., sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad L. L. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė veikdama nerūpestingai (ANK 9 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje teismas negali taikyti kitose bylose suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes neva L. L. nepateikė šioje byloje analogiškų kitose bylose nustatytoms aplinkybėms įrodymų. Kadangi apeliaciniame skunde nenurodoma, kokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra analogiška aptariamai situacijai, ir kuria reikėtų vadovautis kaip precedentu, aukštesnysis teismas tokius apeliacinio skundo teiginius laiko nepagrįstais ir deklaratyvaus pobūdžio.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to, L. L. atstovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartis paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

L. L. atstovo advokato Arūno Bertulio apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 10 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Paulius Veršekys