- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-18
- Bylos Nr.
- e2A-12-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-02469-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- S. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-493-985/2019 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui S. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui S. K., prašydama priteisti iš atsakovo 5440 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. vasario 27 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu atsakovas iki 2014 m. birželio 1 d. įsipareigojo surasti ir pargabenti į Lietuvą automobilį Mercedes Benz ne senesnį kaip 2010 m. laidos ir parduoti jį ieškovei už ne didesnę kaip 12 000 Eur sumą. Šio susitarimo pagrindu ieškovė 2014 m. vasario 27 d. pervedė iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą 5440 Eur avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansinis apmokėjimas už automobilį Mercedes Benz“. Sandorio dėl transporto priemonės suradimo, pargabenimo į Lietuvą detalės buvo žinomos ir ieškovės tėvui V. V., kuris šias sandorio detales buvo aptaręs su atsakovu. Iki sutarto termino, t. y. iki 2014 m. birželio 1 d., atsakovas aptartos transporto priemonės nepargabeno ir pinigų (avanso) negrąžino. Nuo 2014 m. birželio 13 d. ieškovė tapo vienintele UAB „Dumesta“ ir Ko, kurios akcininku ir vadovu buvo atsakovas, akcininke. Bendrovės direktoriumi buvo paskirtas atsakovas. Ieškovei buvo žinoma apie atsakovo sunkią finansinę būklę, todėl buvo tikėtasi, kad jai pagerėjus avansas už planuotą įsigyti transporto priemonę bus grąžintas vėliau. Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio (po to, kai buvo nutraukti atsakovo darbo santykiai su UAB „Dumesta“ ir Ko) iki 2017 m. pabaigos su atsakovu buvo ne kartą bendrauta, prašant jį grąžinti 5440 Eur avansą, tačiau pastarasis, apeliuodamas į savo sunkią finansinę padėtį, žadėdavo tai padaryti vėliau. 2018 m. gegužės 25 d. atsakovui registruotu paštu buvo įteiktas 2018 m. gegužės 18 d. prašymas grąžinti skolą, tačiau su ieškove jis nesusisiekė ir pinigų negrąžino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2014 m. vasario 27 d. su ieškove bei jos tėvu V. V. atsakovas susitarė pasiskolinti iš jų 5500 Eur UAB „Dumesta“ ir ko reikmėms. Pinigai buvo perduoti dviem būdais, t. y. 5440 Eur buvo pravesta iš ieškovės sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą, dar 60 Eur buvo perduoti grynais pinigais. Pinigai buvo paskolinti su 3 procentų mėnesinėmis palūkanomis, o juos grąžinti atsakovas įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Tokiu būdu, įskaitant ir palūkanas, atsakovas pasiskolino 6500 Eur, t. y. 5500 Eur kaip paskolą ir 1000 Eur kaip palūkanas (165 Eur palūkanų mėnesiui x 6 mėn. bei 3 dienos, viso 1000 Eur). Ieškovei, jos sutuoktiniui bei jos tėvui V. V. tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad jie vertėsi veikla, kuriai buvo reikalingas atitinkamas leidimas, o būtent – teikė paskolas už palūkanas. Todėl, siekiant nuslėpti faktinius paskolos santykius, kaip pinigų pervedimo pagrindas buvo nurodytas avansas už tariamai perkamą automobilį, nors jokio susitarimo apie automobilio pirkimą nebuvo. Atsakovas tuo metu valdė dvi įmones, kurių viena vertėsi vėjo jėgainių elektros energijos gamyba, o kita – skalbimo-valymo paslaugų teikimu. Automobilių prekybos verslu atsakovas nesivertė, todėl neturėjo jokios galimybės nei surasti, nei nupirkti automobilį. Siekdama užsitikrinti skolos grąžinimą, ieškovė pareikalavo, jog būtų surašytas paprastas neprotestuotinas vekselis, kuriame nurodyta 6500 Eur jau apėmė ir į ją įskaičiuotas 1000 Eur dydžio palūkanas. Suėjus 2014 m. vasario 27 d. vekselio apmokėjimo terminui, t. y. 2014 m. rugsėjo 3 d., atsakovas kaip fizinis asmuo (laiduotojas) ir kaip įmonės skolininkės vadovas buvo informuotas, jog vekselis nėra apmokėtas. Po to atsakovas skolą grąžino grynais pinigais, o ieškovė grąžino atsakovui paprastojo neprotestuotino vekselio originalą, tuo pačiu patvirtindama atsakovo įsipareigojimų įvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Apsimestinio sandorio atveju yra pridengiamas kitas sandoris. Tai reiškia, kad apsimestinis sandoris turi valios trūkumų, jį sudarant nėra atskleidžiami tikrieji šalių ketinimai ir neatsiranda šalių deklaruojamo sandorio teisinių padarinių. Apsimestinis sandoris visada negalioja nuo jo sudarymo momento, o sandorio, kurį siekta pridengti, galiojimas priklauso nuo jo pobūdžio ir sudarymo aplinkybių. Jeigu pridengiamojo sandorio turinys atitinka įstatymo reikalavimus, tai taikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės. Taigi, sprendžiant dėl sandorio, sudaryto dėl šalių valios trūkumų, kvalifikavimo, svarbu vadovautis tiek CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis, tiek kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir nustatyti tikruosius šalių ketinimus, kurių šalys siekė sudarydamos ginčijamą sandorį.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje sprendžiant klausimą, ar susitarimą dėl automobilio pirkimo ir šio susitarimo pagrindu atliktą avanso mokėjimą pripažinti galiojančiu, privalu vadovautis ne tik 2014 m. vasario 27 d. mokėjimo pavedime nurodytos mokėjimo paskirties „avansinis apmokėjimas už automobilį Mercedes Benz“ pažodiniu tekstu, bet būtina vertinti šio susitarimo sudarymo aplinkybes, aiškintis tikruosius sandorio šalių (faktinių ir ginčijamų) ketinimus, t. y. ko iš tikrųjų siekė šalys sandorio sudarymo momentu, atsižvelgti į šalių (faktinių ir ginčijamų) elgesį iki ir po susitarimo sudarymo.
7. Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 27 d. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu UAB ,,Dumesta“ ir Ko, atstovaujama atsakovo, besąlygiškai įsipareigojo iki 2014 m. spalio 1 d. sumokėti ieškovei 6 500 Eur. Už šią prievolę laidavo atsakovas (t. 1, e. b. l. 44). Analogiškas vekselis buvo išduotas ir 2014 m. kovo 27 d. (už šią prievolę taip pat laidavo atsakovas) (t. 2, e. b. l. 31). Pagal šiuos du vekselius UAB ,,Dumesta“ ir Ko besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovei 13 000 Eur. Prieš 2014 m. vasario 27 d vekselio pasirašymą buvo priimtas vienintelio įmonės akcininko sprendimas, kuriuo atsakovas nusprendė pasirašyti vekselį ieškovės naudai 6500 Eur (t. 1, e. b. l. 45). Suėjus vekselio apmokėjimo terminui, t. y. 2014 m. rugsėjo 3 d., atsakovas, kaip fizinis asmuo (laiduotojas), ir kaip įmonės skolininkės vadovas buvo V. V. informuotas, jog vekselis nėra apmokėtas (t. 1, e. b. l. 46, 47). Byloje nėra ginčo, kad V. V. veikė kaip ieškovės atstovas pagal 2010 m. vasario 10 d. notaro patvirtintą įgaliojimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė 2014 m. vasario 27 d. ir 2014 m. kovo 27 d. vekselių originalus, nurodydamas, kad pinigus grynaisiais jis grąžino 2014 m. spalio mėnesį V. V., kuris grąžino vekselių originalus. V. V. šias aplinkybes teisme neigė, nurodydamas, kad vekselių pasirašymo metu buvo po 2 vekselių originalus, iš kurių vienas buvo skirtas atsakovui, o kitas skirtas jam. Savojo dokumentų originalo jis neišsaugojo. Teismas pažymėjo, kad V. V. versija dėl 2 vekselio originalų prieštarauja logikai ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatoms.
8. Teismas nurodė, kad atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklausta įmonės buhalterė, paliudijusi, kad 2014 m. pradžioje įmonei trūko apyvartinių lėšų, apie tai ji pasakiusi atsakovui, kuris paskambino V. V. ir paprašė paskolinti pinigų. 5440 Eur buvo pervesti į atsakovo asmeninę sąskaitą, kartu susitariant dėl 2-3 procentų palūkanų, pasirašytas vekselis. Ji vėliau atsakovui davė asmeninius banko prisijungimo duomenis, jis pervedė į UAB „Dumesta“ ir Ko sąskaitą apie 10 000 Lt, likusios lėšos buvo panaudotos taip pat įmonės reikmėms, atsakovui atsiskaitant grynaisiais pinigais už prekes ir paslaugas. Atsiskaitymas vykdavo per avansines apyskaitas, pinigai panaudoti įmonės veikloje.
9. Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. eB2-1930-945/2019, kurioje išspręstas klausimas dėl atsakovo finansinio reikalavimo patvirtinimo UAB „Dumesta“ ir Ko bankroto byloje. Šioje byloje patvirtintas atsakovo 86 390,04 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Minėtoje byloje buvo išspręstas klausimas dėl atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo UAB „Dumesta“ ir Ko veikloje, 2018 m. rugsėjo 27 d. įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę ir nagrinėjamai bylai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
10. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2019 20 punkte nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-710-370/2018 įvertinęs akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat faktą, kad naujoji akcininkė (ieškovė) suteikė atsakovei (įmonei) paskolą, kartu su aplinkybėmis, jog atsakovė išdavė vekselius trečiajam asmeniui, už kuriuos laidavo kreditorius, taip užtikrindamas dalies atsakovės prievolių naujajai akcininkei įvykdymą, kad vekseliuose nurodytos sumos, taip pat akcininkei 2015 m. išmokėtos sumos atitiko kreditoriaus 2014 m. ir 2015 m. atliktų įnašų sumas, konstatavo kreditoriaus suinteresuotumą įmonės padėtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties 33, 37–38 pastraipos), kas iš esmės patvirtina atsakovo poziciją, jog 2014 m. prasidėjus UAB „Dumesta“ ir Ko finansiniams trūkumas, jis asmeninėmis lėšomis kreditavo įmonę. Teismas pažymėjo, kad atsakovo asmeninių lėšų įnešimas į UAB „Dumesta“ ir Ko veiklą jau yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl šioje byloje negali būti kvestionuojamas. Tai, kad atsakovas civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2019 nurodė, jog pinigus pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį naudojo asmeniškai, sutampa su jo pozicija ir šioje byloje, nes atsakovas nurodė, kad būdamas suinteresuotas įmonės padėtimi, panaudojo asmenines lėšas įmonės veiklai.
11. Teismas nurodė, kad nors ieškovės poziciją patvirtina liudytojo V. V. liudijimas, tačiau šiuos asmenis sieja giminystės ryšiai, todėl minėto liudytojo parodymus teismas vertino kaip subjektyvius ir vadovavosi įmonės buhalterės liudytojos A. B., kaip nepriklausomo asmens paaiškinimais.
12. Teismas konstatavo, kad 2014 m. vasario 27 d. susitarimas dėl automobilio pirkimo yra apsimestinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, kadangi susitarimas buvo sudarytas formaliai ir šalys neketino jo vykdyti (CK 1.87 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad tikroji šalių valia buvo pasirašyti 2014 m. vasario 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį UAB ,,Dumesta“ ir Ko, atstovaujama direktoriaus ir laiduotojo S. K., besąlygiškai įsipareigojo 2014 m. spalio 1 d. sumokėti ieškovei 6 500 Eur, atsakovui pateikus šio vekselio originalą 2019 m. sausio 28 d. posėdyje ir ieškovei jų neginčijus, teismas sprendė, kad skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, jog prievolė yra įvykdyta (CK 6.65 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliaciniu skundu ieškovė I. V. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Kauno apygardos teismas, 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi vertindamas byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir kreditoriaus S. K. (atsakovo šioje byloje ) parodymus, konstatavo „<...Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad pagal vekselius būtent atsakovės sąskaita kreditorius iš trečiojo asmens galėjo gauti lėšų, kurias vėliau panaudojo įmonės veiklai finansuoti, nėra pagrindo“ (nutarties 24 p.). Tai yra, Kauno apygardos teismas nustatė, kad kreditorius S. K. (atsakovas šioje byloje ) gautas pinigines lėšas pagal 2014 m. vasario 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį nepanaudojo UAB „Dumesta“ ir Ko veikloje nei veikdamas asmeniškai, nei per kitus asmenis. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas šioje byloje perfrazavo Kauno apygardos teismo nutartimi konstatuotą faktą, pateikdamas šio fakto konstatavimo formuluotę, kuri turi visiškai kitą lingvistinę prasmę „<... pinigus pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį naudojo asmeniškai...>“ , tai yra ši formuluotė reiškia, kad gautas pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį pinigines lėšas S. K. naudojo pats, nepavesdamas tretiesiems asmenims atlikti jokių veiksmų šių piniginių lėšų atžvilgiu. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2018 dėl šios aplinkybės, t. y. ar gautas pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį pinigines lėšas S. K. panaudojo asmeniškai, ar veikdamas per trečiuosius asmenis, nenustatinėjo. Šis teismas tik konstatavo, kad 6500 Eur lėšos, gautos pagal 2014 m. vasario 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, išduotą I. V. (pavardė iki santuokos nutraukimo T.), nebuvo panaudotos UAB „Dumesta“ ir Ko veiklai vykdyti. S. K. civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2018 nurodė, kad pagal 2014 m. vasario 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį gautas UAB „Dumesta“ ir Ko vardu pinigines lėšas perskolino savo pažįstamam už 6 proc. metines palūkanas. Apeliantės nuomone, teismas, pripažindamas prejudiciniais faktais aplinkybes, nustatytas civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2019, netinkamai jas vertino ir tai sutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą šioje byloje.
1.2. Vadovaujantis nustatytais prejudiciniais faktais (dėl lėšų, gautų S. K. pagal 2014m. vasario 27 d. vekselį, panaudojimo) civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2019, akivaizdu, kad tuo pačiu pagrindu gautas lėšas S. K. negalėjo tuo pačiu metu panaudoti skirtingiems poreikiams: 1) UAB „Dumesta“ ir Ko veiklai vykdyti; 2) savo (S. K.) asmeniniams poreikiams tenkinti, siekiant gauti pelno, perskolinant jas už 6 proc. metinių palūkanų tretiesiems asmenims. Tai leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2014 m. vasario 27 d. buvo sudaryti du atskiri sandoriai (susitarimas dėl transporto priemonės įgijimo ir paskolos suteikimas jos užtikrinimui išduodant 2014 m. vasario 27 d. vekselį).
1.3. Tai, ar pagal 2014 m. vasario 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį UAB „Dumesta“ ir Ko ar S. K. įvykdė prievolę ieškovei, šioje byloje nėra aktualu. Jei ši prievolė ir įvykdyta, tai negali būti įrodymas, patvirtinantis, kad S. K. kylanti prievolė pagal susitarimą, kurio pagrindu jam pervestas 5440 Eur dydžio avansas, taip pat yra įvykdyta. Ieškovė šiame civiliniame procese nekėlė klausimo dėl prievolinių santykių, susiklosčiusių tarp jos ir UAB „Dumesta“ ir Ko, ir kylančių iš 2014 m. vasario 27 d. paprastojo neprotestuotino vekselio. Tai galėtų būti kito, ateityje galinčio kilti civilinio ginčo dalykas.
1.4. Teismas visiškai nepagrįstai liudytojos A. B. parodymus vertino kaip patikimesnius už liudytojo V. V.. Teismas, pasisakydamas dėl liudytojos A. B. parodymų objektyvumo, nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas su liudytoja A. B. yra pažįstami daugiau kaip 10 metų. Visus šiuos metus atsakovas kartu su liudytoja dirbo keliose įmonėse (UAB „Saudara“, UAB „Dumesta“ ir Ko). Apklausos metu liudytoja tiksliai įvardino datą, laiką ir detaliai nurodė, kokios sumos buvo pervedamos pavedimu, kokios sumos perduotos grynaisiais pinigais bei kitas teismui aktualias 2014 m. vasario 27 dieną vykusio sandorio aplinkybes. Tačiau toks detalus konkrečių aplinkybių „prisiminimas“ kelia pagrįstas abejones dėl parodymų objektyvumo. Pažymi, kad tokio pobūdžio sandoris tarp atsakovo ir ieškovės, atstovaujamos V. V., nebuvo vienetinis.
1.5. Teismas taip pat nevertino atsakovo S. K. duotų paaiškinimų objektyvumo ir patikimumo, tačiau priimdamas byloje ginčijamą sprendimą, jais rėmėsi. Ieškovė yra pateikusi į bylą duomenis iš civilinių bylų, kuriose kaip proceso dalyvis dalyvavo S. K.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-710-370/2018, Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje eB2-1930-945/2018, kur teismo sprendimais S. K. teikiami paaiškinimai buvo įvardyti kaip abejotini ir nepatikimi.
1.6. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų, pagrindžiančių jos poziciją dėl atsakovo sunkios finansinės padėties ir galimybės grąžinti 2014 m. vasario 27 d. gautą avansą. Teismas taip pat nepasisakė, kodėl yra atmetami šie įrodymai. Apeliantės nuomone, teismas padarė klaidingą išvadą dėl atsakovo, kaip fizinio asmens, galimybių vykdyti finansines prievoles ir tai sutrukdė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
1.7. Teismas netinkamai ištyrė arba aplamai netyrė byloje pateiktų rašytinių įrodymų, todėl būtina asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis civilinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
Atsiliepimas
14. Atsakovas S. K. prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas buvo grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Byloje nėra jokių duomenų, jog tarp apeliantės ir atsakovo buvo sudarytas koks nors sandoris, kurio pagrindu atsakovas būtų prisiėmęs įsipareigojimus nupirkti apeliantei automobilį. Tokio pobūdžio sandoris turėjo būti sudarytas raštu, sutartyje turėjo būti numatyti šalių tarpusavio įsipareigojimai, o ypač – įgytino automobilio techninės charakteristikos, gamybos metai, rida, komplektacija, stovis, būklė, kėbulo tipas, durų skaičius ir pan. Akivaizdu, jog tokie reikalavimai automobiliui, kuriuos nurodė apeliantė, t. y. Mercedes Benz markės, C klasės, dyzelinis, su automatine pavarų dėže, ne senesnis nei 2010 m., kaina iki 12 000 Eur, yra labai abstraktūs, nekonkretūs, nes tokio amžiaus automobilis gali būti intensyviai naudotas, su didele rida, ženkliu nusidėvėjimu, įvairia komplektacija, išpildymu, todėl gali būti ženklūs kainos svyravimai.
2.2. Vertinant taip šalių susiklosčiusius santykius, apeliantės bei liudytojo V. V. teiginys dėl praktiškai tuo pačiu metu sudarytų dviejų sandorių kelia pagrįstas abejones. Tai yra, savo paaiškinimuose apeliantė nurodė, jog atsakovui tariamai buvo pervesta avansinė 5440 eurų įmoka automobilio įgijimui, tuo tarpu likusias pinigines lėšas atsakovas turėjo pridėti savo, už visą sumą nupirkti automobilį Vokietijoje, jį pargabenti į Lietuvą, o po to perleisti apeliantei. Tai reiškia, jog atsakovas prie ieškovės avansinės įmokos turėjo pridėti ne mažiau nei tokią pačią sumą nuosavų lėšų, nes automobilio kaina turėjo būti artima 12 000 Eur. Tačiau tuo pačiu metu, anot apeliantės bei liudytojo V. V., atsakovas prašo jų paskolinti dar 6500 Eur jo įmonės veiklai. Todėl, kyla logiškas klausimas, ar apeliantei bei jos tėvui V. V. nekilo abejonių dėl atsakovo turėtų lėšų automobilio įgijimui, kai lėšas jis skolinasi savo įmonės veiklai.
2.3. Nei atsakovas, nei jo vadovaujama įmonė UAB „Dumesta“ ir ko niekada nesivertė automobilių prekyba, tokių duomenų į bylą nepateikė ir apeliantė. Atsakovo 2014 metais vykdoma veikla buvo susijusi tik su jo valdoma įmone, kuri vertėsi skalbimu-cheminiu valymu, taip pat vėjo jėgainės elektros energijos gamyba. Todėl kyla pagrįstas klausimas, iš kur apeliantė ar jos tėvas galėjo suvokti ir žinoti, kad atsakovas gali nupirkti jai automobilį, jeigu pats atsakovas tuo niekada nesivertė ir neturėjo galimybių nupirkti automobilį.
2.4. Tai, kad 2014 m. vasario 27 d. bankiniu pavedimu pervesti pinigai į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo panaudoti UAB „Dumesta“ ir ko veiklai finansuoti, buhalteriškai tai apskaitant avanso apyskaitose, yra pasisakyta ir 2018 m. rugsėjo 27 d. įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo sprendime. Šioje byloje buvo išspręstas klausimas dėl atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo įmonės veikloje ir patvirtintas atsakovo kreditorinis reikalavimas 86 390,04 Eur sumai, todėl paminėtoje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamai bylai ir negali būti kvestionuojamos. Liudytojos A. B. parodymai yra patvirtinti bylos rašytiniais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
15. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2014 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 60 pervedė iš savo banko sąskaitos į atsakovo banko sąskaitą 5440 Eur avansą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „avansinis apmokėjimas už automobilį Mercedes Benz“. Anot ieškovės, prieš tai šalys sudarė žodinį susitarimą, kuriuo remiantis atsakovas įsipareigojo surasti ir iki 2014 m. birželio 1 d. pargabenti į Lietuvą automobilį Mercedes Benz ne senesnį kaip 2010 m. laidos ir parduoti jį ieškovei už ne didesnę kaip 12 000 Eur sumą. Bylos duomenys taipogi patvirtina, kad tą pačią dieną (2014 m. vasario 27 d.) atsakovas savo vadovaujamos įmonės UAB „Dumesta“ ir ko vardu ir už ją laiduodamas išdavė ieškovei paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį įmonė ir jos vadovas, kaip fizinis asmuo, besąlygiškai įsipareigojo iki 2014 m. rugsėjo 1 d. sumokėti ieškovei 6 500 Eur (t. 1, b. l. 11, 44). Ieškovė nurodė, kad tą pačią dieną buvo sudaryti du sandoriai – vienas su įmone (UAB „Dumesta“ ir ko), kitas su atsakovu, kaip fiziniu asmeniu. Kadangi atsakovas avanso negrąžino, ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pinigus (žalą) priteisti teismine tvarka. Atsakovas teigė priešingai ir nurodė, kad dėl ginčijamos pinigų sumos buvo sudarytas vienas sandoris, t. y. 2014 m. vasario 27 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis, pagal kurį atsakovas su ieškove yra atsiskaitęs, ką patvirtina pas atsakovą esantis vekselio originalas (CK 6.65 straipsnio 2 dalis).
17. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos, vadovaudamasis CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju kai sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, ir įrodymų vertinimo taisyklėmis sprendė, kad aptartu laikotarpiu (2014 m. vasario 27 d.) šalys sudarė vieną sandorį, t. y. 2014 m. vasario 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, pagal kurį atsakovas su ieškove atsiskaitė, todėl atmetė ieškinį kaip nepagrįstą.
18. Nesutikdama su teismo sprendimu ieškovė padavė apeliacinį skundą, jame nurodydama, kad ginčo teisiniam santykiui teismas netinkamai taikė bei aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą.
19. Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme ieškovė nenurodė, koks gi iš tikrųjų tarp šalių buvo sudarytas sandoris, kurio pagrindu ieškovė kildina savo materialinį reikalavimą. Viena vertus, ieškovė prašė priteisti iš atsakovo žalą, tačiau šios pagrindo neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų taikymo kontekste (CK 6.245 – 6.249 straipsniai); kita vertus, ieškovė nurodė, kad buvo sudaryta paslaugų sutartis. Todėl sprendžiant ieškovės reikalavimų pagrįstumo klausimą, visų pirma būtina nustatyti, kokie teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių ieškovei įrodinėjant, kad atsakovas įsipareigojo surasti ir iki 2014 m. birželio 1 d. pargabenti į Lietuvą automobilį Mercedes Benz ne senesnį kaip 2010 m. laidos ir parduoti jį ieškovei už ne didesnę kaip 12 000 Eur sumą.
20. Ieškovės pateikta šalių žodinio susitarimo (sutarties) versija leidžia spręsti, kad šalys susitarė dėl pirkimo – pardavimo sutarties objekto (automobilio), sutarties kainos, taip pat dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino, t. y. laiko, iki kada automobilis turi būti pargabentas į Lietuvą ir parduotas ieškovei už šalių sulygtą kainą. Tuo tikslu atsakovui buvo sumokėtas 5440 Eur dydžio avansas. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytas susitarimas atitinka preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąvoką ir sąlygas, nurodytas CK 6.165 straipsnio 1 ir 3 dalyse (preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; preliminariojoje sutartyje šalys turi nurodyti terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti) (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnis). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad preliminarioji sutartis turi būti rašytinės formos, o šios formos nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Taigi, ieškovės nurodytas preliminarus susitarimas, iš kurio kildinimas jos reikalavimas nagrinėjamoje byloje, yra negaliojantis pagal įstatymą (CK 1.93 straipsnio 1 dalis).
21. Kita vertus, pagal ieškovės nurodomo sandorio sudarymo metu (2014 m. vasario 27 d.) galiojusią CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakciją fizinių asmenų sandoriai, kurių sandorio suma sudarymo metu yra didesnė kaip penki tūkstančiai litų (atitikmuo – 1 448,10 Eur), turėjo būti rašytinės formos. Tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta. Todėl nepagrįstais laikytini ieškovės procesiniuose dokumentuose paminėti argumentai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta sutartis galėjo būti sudaroma tiek raštu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).
22. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad pagal bylos duomenis ieškovė sistemingai sudarinėjo rašytines sutartis (1 t., b. l. 81-85), todėl teisinė tokių sutarčių sudarymo reikšmė jai buvo (turėjo būti) žinoma.
23. Be to, bylos rašytiniai duomenys (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2017 m. gegužės 15 d. specialisto išvada Nr. 5-2/64, psl. 38-39 (1 t., b. l. 125-126), BUAB „Dumesta“ ir ko bankroto administratoriaus raštas (1 t., b. l. 87), Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1930-945/2019, kurioje nagrinėjamos bylos ieškovė buvo trečiasis asmuo, atsakovas – kreditorius, o UAB „Dumesta“ ir ko – atsakovė, 24 punktas) patvirtina, kad kitas tą pačią dieną sudarytas sandoris – 2014 m. vasario 27 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis – į buhalterinę UAB „Dumesta“ apskaitą nebuvo įtrauktas. Kaip pažymėjo Kauno apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, „nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad vekseliuose nurodytos sumos ne tik nebuvo perduotos atsakovei (UAB „Dumesta“ ir ko) ar įtrauktos į įmonės apskaitą, bet ir jų buvimo faktas nepatvirtina atsakovės finansinių prievolių trečiajam asmeniui (ieškovei I. V.), trečiasis asmuo vekselių pagrindu iš atsakovės mokėjimų negavo, per įstatyme nustatytą terminą pretenzijų vekselių pagrindu atsakovei nepareiškė ir iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad turi galiojančią reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių spręsti, kad pagal vekselius būtent atsakovės sąskaita kreditorius (atsakovas S. K.) iš trečiojo asmens galėjo gauti lėšų, kurias vėliau panaudojo įmonės veiklai finansuoti, nėra pagrindo.
24. Pirmiau aptartos 23 punkte aplinkybės teikia pagrindo išvadai, kad 2014 m. vasario 27 d. vekselis nebuvo skirtas kažkokių UAB „Dumesta“ ir ko prievolių ieškovei vykdymui užtikrinti ir turėjo kitą tikslą. Minėtą aplinkybę patvirtina ir kitas bylos rašytinis įrodymas – šalių 2016 m. liepos 10 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. pasirašyta Sutartis dėl skolos apmokėjimo ir būsimo akcijų perleidimo bei jos pakeitimas, iš kurių matyti, kad UAB „Dumesta“ ir ko skola pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį į sutartį nebuvo įtraukta (2 t., b. l. 63-64).
25. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Dumesta“ ir ko prievolė pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį neatsirado, o pagal vekselį už prievolės įvykdymą laidavo atsakovas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad minėtas 2014 m. vasario 27 d. žodinis sandoris dėl automobilio pirkimo buvo sudarytas kitais tikslais ir skirtas kitam paskolos sandoriui, kurio šalys yra ieškovė ir atsakovas kaip laiduotojas pagal 2014 m. vasario 27 d. vekselį, pridengti.
26. Kadangi ieškovė pripažino 2014 m. vasario 27 d. vekselio sudarymo faktą ir jo neginčijo, atsakovas nurodė, kad skolą grąžino ir pateikė teismui duomenis, kad jam buvo grąžintas minėto vekselio originalas, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.65 straipsniu, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas savo prievolę pagal vekselį įvykdė.
27. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai teisiniam sprendimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
28. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teisniais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Apeliacinės instancijos teismui nutarus ieškovės I. V. apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, atsakovas S. K. turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, kurios siekia 400 Eur, atlyginimą (2 t., b. l. 133).
30. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).
31. Atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2019 m. balandžio 1 d., užpraėjusio ketvirčio bruto buvo 970,30 Eur, maksimalus koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 1,3 (970,30 Eur x 1,3 = 1261,39 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija minėtų Rekomendacijų 1, 7, 8.11 punkte nustatytų dydžių, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
32. Apeliacinės instancijos teisme patirtų pašto išlaidų suma nesiekia 5 Eur ir yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš apeliantės nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui S. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Šis Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.