Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-08 · Administracinė byla Nr. I-5259-484/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-06-08Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-08
Bylos Nr.
I-5259-484/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02823-2014-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ina Kirkutienė
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
Pareiškėjas
S. V.
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-5259-484/2015Proceso Nr. 3-61-3-02823-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 59; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais (1, 27 b. l. t. I) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 8688,60 EUR (30 000 Lt) neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Kauno tardymo izoliatoriuje, Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Marijampolės pataisos namuose. Kalinimo laikotarpiu nuo 2010-12-29 iki 2014-05-13 buvo vežiojamas (etapuojamas) iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą kankinančiomis sąlygomis. Konvojavimo sąlygas vertina kaip garbės ir orumo pažeminimą, kadangi konvojavimo metu pareigūnai jį žemino nuolat ir demonstratyviai rodydami kovinius ginklus, atlikinėdami asmens ir daiktų apžiūras tyčiodavosi iš jo ir jo daiktų. Konvojavimo metu į 2 m² patalpą sutalpinama po 7 asmenis su kiekvieno asmeniniais daiktais, automobiliuose nebuvo saugos diržų. Šaltuoju metų laiku konvojavimo metu būdavo šalta, tirpdavo kojos, trūkdavo oro. Šiltuoju metų laiku dėl šilumos ir didelio oro trūkumo konvojavimas virsdavo kankinimu, temperatūra siekė + 33 o C. Konvojavimui pritaikytuose automobiliuose būdavo blogas kvapas, nešvaru, išsitepdavo rūbai. Pažymėjo, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė kančias, nepatogumus, nuolat jautė baimę.

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taikyti senaties terminą bei prašė priteisti iš pareiškėjo 19,46 EUR (67,2 Lt) bylinėjimosi išlaidų, už pateiktos medžiagos kopijų rengimą (53-58 b. l. I t.).

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) nurodė, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Paaiškino, kad Tarnyba pareiškėją konvojavo MAZ, Mercedes Benz, Iveco ir Volkswagen markės specialiaisiais automobiliais, turinčiais uždarą kėbulą, pritaikytą žmonėms vežti, kurie priskiriami atitikties tipui ar kategorijai N2-BAM, vadovaujantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-12-02 įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“. Šiuo metu MAZ markės automobiliai nebeeksploatuojami. Atsakovo tvirtinimu, visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai. Visas specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisės aktais, atitinka higienos normų reikalavimus. Atsakovo teigimu, Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius.

Pabrėžė, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant jo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ir raštu. Konvojaus kelionės žiniaraščiuose neužfiksuota pareiškėjo skundų ir prašymų. Akcentavo ir tai, kad laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas. Tokių aplinkybių Tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovo Tarnybos atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs konvojavimo metu.

Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Byloje nustatyta, kad galimi pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu prasidėjo 2010 m. gruodžio 29 d. ir tęsėsi iki 2014 m. gegužės 13 d. Skundą pareiškėjas teismui padavė (išsiuntė paštu) 2014-05-20 (2 b. l. I t.). Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog pažeidimų metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie neužtikrinamą teisę į teisės aktų reikalavimus atitinkančias konvojavimo sąlygas. Iš skundo, turinio ir 2015-03-24 teismo posėdyje pateiktų pareiškėjo paaiškinimų matyti, kad neigiamus padarinius (nepatogumus) dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir pareigūnų elgesio jis jautė visą konvojavimo laikotarpį. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pareiškėjo paaiškinimus, daro išvadą, kad pareiškėjas visą nustatytą ginčui aktualų laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus.

Atsakovės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą pareiškėjo reikalavimams prašė taikyti ieškinio senatį. Taigi, pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2010-12-29 iki 2011-05-19, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas ieškinio senaties termino neprašė atnaujinti ir nenurodė šio termino praleidimo priežasčių. Byloje taip pat nenustatyta jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Dėl nurodytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą reikalavimui atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2010-12-29 iki 2011-05-19. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2015-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-442/2015).

Neatnaujinus ieškinio senaties termino skundo reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinę žalą, patirtą laikotarpiu nuo 2010-12-29 iki 2011-05-19, pareikšti, pareiškėjo skundas dėl šių reikalavimų atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas toliau pasisako tik dėl pareiškėjo skundo reikalavimų atlyginti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2011-05-20 iki 2014-05-13.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-05-20 iki 2014-05-13 iš viso buvo konvojuojamas 49 kartus ( 83-198 b. l. I t., 1-30, 107-110 b. l. II t.). Pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais: VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (77, 95, 107, 172 b. l. I t.; 22, 31 b. l., II t. ), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (119, 158, 161, 169, 172, 175, 184 b. l., I t.; 33 b. l., II t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (181, 193 b. l., I t.; 7, 35 b. l., II t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (101, 125, 131, 143, 155, 184 b. l., I t.; 37 b. l. , II t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (167 b. l., I t.; 39 b. l., II t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (77, 95, 125, 137, 167, 193, 196 b. l. I t.; 7, 41 b. l., II t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (101, 113, 137, 161, 196 b. l., I t.; 43 b .l., II t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (89, 92, 98, 113, 143, 149, 181 b. l., I t.; 13, 45 b. l., II t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (83, 86, 107, 155 b. l. I t.; 47 b. l. II), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (119, 131 b. l., I t.; 13, 22, 49 b. l., II t.), VW Crafter, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų) (83 b .l., I t.; 51 b. l., II t.), MAZ, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai) (116, 140, 146, 152, 164, 169, 175, 187, 190 b. l., I t.; 10, 16, 19, 25, 28, 59, 61 b. l., II t.), MAZ, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai) (122, 128, 134, 178, 187, 190 b. l., I t.; 1, 4, 16, 28, 62, 64 b. l., II t.), IVECO, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (24 sėdimos vietos) (80, 86, 92, 98, 104, 110, 116, 122, 128, 134, 140, 146, 152, 158 b. l., I t.; 53, 55 b. l., II t. ), Mercedes Benz, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai) (80, 89, 104, 164, 178 b. l. I t.; 56, 58, 111, 114 b. l., II t.), Mercedes Benz, valstybinio ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) (suolai) (1, 4, 10, 19, 25, 65, 67 b. l. , II t.).

LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Konvojavimo taisyklių 74 straipsnio nustatyta, kad priimant konvojuojamuosius konvojavimui, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams <...>.

Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Konvojavimo taisyklių 221 punkte nustatyta, kad konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.

Byloje pateikti kelionių žiniaraščiai, konvojuojamųjų sąrašai, Tarnybos duomenų suvestinė (77-198 I t., 1-30, 106-110 b. l. II t.) tvirtina, jog nagrinėjamu laikotarpiu, pareiškėją konvojuojant 49 kartus, automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Priešingai, minėti kelionių žiniaraščiai patvirtina, kad keletą kartų papildomi konvojuojamieji nebuvo priimti konvojavimui dėl vietos stokos (107, 137, 196 b. l., I t. ;13 b. l., II t.), vadinasi, Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę.

Konvojavimo taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Taigi, minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojų. Tuo tarpu konvojus apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog šaltuoju metų laiku konvojavimo metu būdavo šalta, o šiltuoju – karšta, tirpdavo kojos, trūkdavo oro, būdavo blogas kvapas, nešvaru, pažymėtina, kad pagal bylos duomenis Tarnyba atidžiai tikrina konvojavimo sąlygų kokybę, nuolat užsako transporto priemonių tyrimus, kuriuos atlieka Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyrius (68-80 b. l. II t.). Byloje pateiktos Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (32, 34, 36, 38, 40, 42, 44, 46, 48, 50, 52, 54, 57, 60, 63, 66 b. l., II t.), patvirtina, kad automobiliai, kuriais buvo etapuojamas pareiškėjas visiškai atitinka techninius reikalavimus. Iš pateiktų automobilių schemų matyti, kad juose yra įrengta ventiliavimo sistema (55, 58, 61, 67 b. l. II t.). Atsižvelgdamas į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais byloje, tuo tarpu Tarnybos pateikti įrodymai patvirtina konvojavimo vykdymą techniškai tvarkingomis transporto priemonėmis.

Dėl pareiškėjo teiginio apie kovinių ginklų demonstravimą konvojavimo metu pažymėtina, kad pagal Konvojavimo taisyklių 3 ir 221 punktų nuostatas konvojuojamųjų lydėjimas privalo būti ginkluotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnybos pareigūnų pareiškėjo konvojavimo metu turėti ginklai buvo privalomi. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl pareigūnų elgesio nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais.

Taigi, ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, teisės aktus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai konvojavimo metu nenustatyti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą dėl 67,20 Lt (19,46 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš pareiškėjo už pateiktos medžiagos kopijų rengimą (55 b. l., I t.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas priimamas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu <...>.

Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad dėl pareiškėjo skundo teismui darė 448 lapų teikiamos medžiagos kopijas (59-198 I t., 1-83 b. l. II t.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos 6 p. buvo nustatyta maksimali dokumento kopijos parengimo kaina - 0,15 Lt. Vadinasi, už 448 lapų kopijų rengimą dėl pareiškėjo pateikto skundo teismui Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos patyrė 67,20 Lt (0,15 Lt × 448) bylinėjimosi išlaidų, kas atitinka 19,46 Eur (67,20 Lt x 3,4528) kurios, pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Tarnybai priteisiamos iš pareiškėjo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsniu, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo S. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjo S. V. 19,46 EUR (devyniolika eurų keturiasdešimt šešis euro centus) bylinėjimosi išlaidų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos naudai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Ina Kirkutienė