Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo iš dalies pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. S., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, buvo pritaikytas BK 75 straipsnis, ir nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pritaikius BK 64 straipsnį šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinant su bausme pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendį ir paskiriant D. S. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas D. S. buvo atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. nuteistas už tai, kad 2006 m. liepos 12 d., apie 14.20 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 59 ir 75 punktų reikalavimus, vairavo automobilį ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jo nestabdė, kad praleistų pėsčiųjų perėja ėjusią J. Š., bei ją partrenkė, padarydamas J. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kasaciniame skunde D. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius teigia, kad kolegija, nepagrįstai panaikinusi BK 75 straipsnio taikymą, netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 1 dalies nuostatas. Kasatorius nurodo, kad jis išlaiko šeimą, moka už žmonos mokslą, augina vaiką, kuriam reikalinga specialistų priežiūra, todėl realiai atliekant bausmę būtų negrįžtamai pažeisti jo šeimos ir kiti socialiniai santykiai. Kasatorius taip pat nurodo, kad jo veika padaryta dėl neatsargumo, savo kaltę jis pripažino, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Be to, jis suteikė nukentėjusiajai pagalbą nunešdamas ją nuo kelio, taip išvengdamas sunkesnių padarinių, iškvietė greitąją medicinos pagalbą, o toks elgesys pripažintinas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasatoriaus nuomone, dėl šių aplinkybių yra pakankamas pagrindas manyti, kad jam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl šioje byloje teisingumo principas būtų įgyvendintas taikant BK 75 straipsnio nuostatas, tą ir padarė pirmosios instancijos teismas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras D. Čaplikas prašo nuteistojo D. S. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, nes kasatoriaus nurodomos aplinkybės, tarp jų – susijusios su jo nusikalstama veika bei šeimine padėtimi, yra įvertintos teismų sprendimuose, kasatoriaus teiginiai dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės prieštarauja bylos aplinkybėms, o apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai D. S. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Apkaltinamasis nuosprendis D. S. priimtas pagrįstai, nes byloje esantys įrodymai patvirtina jo kaltę padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. To neginčija ir kasatorius. Iš kasacinio skundo matyti, kad D. S. neginčija ir jam už šią veiką paskirtos bei subendrintos bausmių. Jo motyvai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų apkaltinamojo nuosprendžio pakeitimų nėra pagrįsti.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio

Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu panaikinti jam BK 75 straipsnio taikymą. Kolegijos nuomone, šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas.

BK 75 straipsnio nuostatos leidžia teismui atidėti bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už neatsargų nusikaltimą. Tačiau bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kolegija laiko, kad šioje byloje teisingas išvadas dėl BK 75 straipsnio taikymo padarė apeliacinės instancijos teismas, nes šios išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo D. S. atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apygardos teismas įvertino, kad D. S. šioje byloje padarė neatsargų nusikaltimą, kad byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Tačiau kolegija konstatavo ir tai, kad D. S., Panevėžio miesto apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu remiantis BK 38 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinį nusikaltimą, nepraėjus nė metams padarė naują nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir už šiuos nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė jam buvo atidėta taikant BK 75 straipsnį. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu D. S. vėl padarė nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, o po šio nusikaltimo D. S. ir toliau darė teisės pažeidimus transporto srityje. Be to, nusikaltimą šioje byloje D. S. padarė šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus – vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir pėsčiųjų perėjoje partrenkė žmogų. Įvertinęs minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad po pirmojo bausmės vykdymo atidėjimo bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes bausmės vykdymo atidėjimo metu D. S. vėl nusikalto, o po šio nusikaltimo darė administracinius teisės pažeidimus. Todėl nėra pagrindo pripažinti neteisinga apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje bausmės tikslai D. S. nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes, kaip matyti iš bylos, BK 75 straipsnio taikymas D. S. teigiamo poveikio nepadarė. Kasatoriaus teiginiai dėl jo šeiminės padėties šios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia, nes tokią išvadą apygardos teismas grindė duomenimis, susijusiais tiek su kasatoriaus padaryta nusikalstama veika, tiek su jo asmenybe. Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 54 straipsnio 3 dalies taikymo siejami su, jo nuomone, nepagrįstu BK 75 straipsnio taikymo panaikinimu, todėl, nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje pagrįstai D. S. panaikino BK 75 straipsnio taikymą, atmetami.

BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Šios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nepripažino šios įstatyme nurodytos aplinkybės D. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kasatoriaus teiginiai, kad jis suteikė nukentėjusiajai pagalbą nunešdamas ją nuo kelio, šiuo atveju nėra pagrindas pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš bylos matyti, kad kokių nors realių pagalbos veiksmų, kad dėl jo veikos nukentėjusiajai atsiradusių padarinių nepadaugėtų, kasatorius neatliko. Be to, savo pirminiuose parodymuose D. S. nurodė, kad greitąją pagalbą nukentėjusiajai iškvietė kiti žmonės.

Kasacinio skundo motyvai, susiję su bylos aplinkybių ir įrodymų nauju vertinimu, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, todėl šioje nutartyje nesvarstomi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo D. S. kasacinį skundą atmesti.