Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-681-1037/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-02
Bylos Nr.
1-681-1037/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-43421-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Kaltinamasis
J. Ž.
Nukentėjusysis
J. Ž.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-681-1037/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43421-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1; 1.2.4.6.1. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 2 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant prokurorei Laisvidai Sabaliauskienei,kaltinamajam J. Ž.,nukentėjusiajai J. Ž.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1) Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėn., įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo 2) Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 9 mėn., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidedant, paskiriant įpareigojamus – nevartoti psichika veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3) Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 4 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui 4) Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 15 parų, 5) Telšių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 20 parų, 6) Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 30 parų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. Ž. kaltinamas tuo, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. apie 20 val., 30 min., gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,86 promilių girtumas), tarp jo ir jo buvusios žmonos J. Ž. kilusio konflikto metu, tyčia sugriebdamas J. Ž. už kairės rankos ir stipriai už jos patempdamas, sukėlė J. Ž. fizinį skausmą.

Kaltinamasis J. Ž. apklausiamas teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad buvo išgėręs, nuėjo pas savo buvusią žmoną pasikrauti telefono. Durys buvo užrakintos, todėl pats jas atsikabino, koridoriuje, jam atsirėmus i antrąsias duris, iškrito durų stiklas ir sudužo. Nukentėjusioji J. Ž. prašė kaltinamojo išeiti iš gyvenamojo namo, jis nenorėjo išeiti ir paėmęs už kairės rankos virš alkūnės ja patempė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis iš esmės davė analogiškus parodymus (b. l. 103–104).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir LR BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Iš nukentėjusiosios J. Ž. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad 2018 m. rugsėjo 7 d., apie 20 val. 30 min., ji su vaikais buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai išgirdo jog kaltinamąsias J. Ž. beldė į namų duris ir šaukė liepdamas jį įsileisti į namus. Nukentėjusioji kaltinamojo į namus neįsileido, tada kaltinamasis išlaužė namo lauko duris taip patekdamas i koridorių. Ten patekus nukentėjusioji bandžiusi jį sustabdyti, tada kaltinamasis sugriebė jai už kairės rankos ir stipriai patempė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Nukentėjusioji, ištrūkusi iš kaltinamojo įbėgo į namus ir užsikabino vidines duris taip bandydama sustabdyti kaltinamąjį J. Ž.. Kaltinamasis tada ranka išdaužė vidiniu namo durų langa ir įkišęs ranka atsikabino duris taip patekdamas į vidų. Patekęs i vidų kaltinamasis keikėsi ir grasino nukentėjusiajai sakydamas, kad ši pasigailės. Nukentėjusioji teigia kad įvykį matė ir jų bendri nepilnamečiai vaikai t. y. E. Ž. gim. (duomenys neskelbtini), L. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) ir E. Ž. gim. (duomenys neskelbtini). Po patekimo i vidų kaltinamasis sėdėjo virtuvėje ir į kitas namo patalpas nėjo, tuo tarpu nukentėjusioji su vaikais

nuėjo į kitą kambarį ir iškvietė policiją (b. l. 60–61).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis J. Ž. patempdamas nukentėjusiajai už kairės rankos sukėlė jai fizinį skausmą. Jis suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Šioje byloje kaltinimas buvo pareikštas ne dėl LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, o dėl LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo.

LR BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Taigi, LR BK 140 straipsnio 2 dalį įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas – smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Ir šis požymis turi būti įrodytas baudžiamojoje byloje, o jo nesant – veika kvalifikuojama pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Taigi, nagrinėjamoje byloje nustačius, jog J. Ž. su nukentėjusiąja nusikaltimo metu buvo išsituokę, kurį laiką gyvena atskirai, svarbu vertinti, ar buvusių sutuoktinių santykiai savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, ir atitinkamai, ar prieš nukentėjusiąją pavartotas smurtas vertintinas kaip smurtas prieš šeimos narį.

Šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, kuriems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y. kur kas daugiau nei draugiški santykiai, ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Be to, šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai. Europos Žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje taip pat plėtojama šeimos samprata. Šeimos egzistavimą lemia faktiniai dviejų ar daugiau asmenų santykiai, pasižymintys abipusiu dvasiniu ir kitokiu jų artumu, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra šeima, būtina atsižvelgti ne tik į ekonominius ar kitokius formalius, bet ir į emocinius asmenų ryšius (K. v. Ireland, no.16969/90, judgement of 26 May 1994; Yousef v. The Netherlands, no. 33711/96, judgement of 5 November 2002; Lebbink v. The Netherlands, no. 45582/99, judgement of 1 June 2004).

Pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka, pateikta LR BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje, kuriame reglamentuojami nusikaltimai teisingumui, ir Lietuvos teismų praktikoje egzistuoja tam tikros sąsajos, aiškinant šeimos nario sąvoką bylose dėl nusikaltimų teisingumui bei bylose dėl nusikaltimų asmeniui, kurie padaromi prieš šeimos narius. BK 248 str. 1 d. įtvirtinta, kad „artimieji giminaičiai“ yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens „šeimos nariai“ yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Šiuo atveju J. Ž. ir J. Ž. nelaikytini šeimos nariais, nes nusikaltimo padarymo metu kartu negyveno, nevedė bendro ūkio, o įstatymai buvusio sutuoktinio nevertina kaip šeimos nario, todėl veika perkvalifikuota iš 140 straipsnio 2 dalies į 1 dalį.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, ne kartą baustas administracine tvarka. Pažymėtina, jog teistumas neišnykęs. Dėl to teismo vertinimu bausmės tikslai gali būti pasiekti asmeniui skyrus pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo bausmės minimalus dydis yra trys mėnesiai, o maksimalus 1 metai (LR BK 50 straipsnio 2 dalis ir LR BK 140 straipsnio 1 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 7 mėnesių ir 15 dienų laisvės atėmimo bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo J. Ž. veiksmuose nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs veiką ir gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintinas faktas, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas skirdamas bausmės dydį įvertina, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra pavojinga, viena iš lengviausių nusikalstamų veikų, kuri susijusi su žmogaus sveikata, nusikalstama veika ženkli žala nepadaryta (LR BK 54 straipsnio 1 ir 8 punktai). Dėl to kaltinamajam skiriama mažesnė bausmės rūšies vidurkyje numatyta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kaltinamasis J. Ž. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą bei pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu iki 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinas sulaikymas nuo 2018 m. rugsėjo 7 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 105; 109–110). Šis laikino asmens sulaikymo protokolas suponuoja išvadą, kad asmuo buvo sulaikytas dvi dienas, kurios prilyginamos dviem laisvės atėmimo paroms (LR BK 66 straipsnio 2 dalis).

LR BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nepaisant to, kad kaltinamasis teisiamas ne primą kartą, tačiau teismas negali ignoruoti fakto, kad bausmės tikslai bus labiau pasiekti atidedant bausmės vykdymą nei asmenį pasiunčiant realiai atlikti jam paskirtą bausmę. Teismo įsitikinimu, asmeniui paskyrus atitinkamus įpareigojimus atitinkančius jo asmenybę ir eliminuojančius nusikalstamumo riziką galima teigiamai veikti jo asmenį ir be realaus laivės atėmimo. Pažymėtina, kad visuomenės interesas atidėjus bausmės vykdymą ne primą kartą teisiamam asmeniui nenukentės, nes bausmės vykdymo atidėjimas yra sąlyginio pobūdžio. Nuteistajam nevykdant teismo paskirtų įpareigojimų, jis būtų pasiųstas realiai atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismas įvertinęs tai, kad įpareigojimai turėtų teigiamą įtaką jo elgesiui, skiria vienerių metų atidėjimą.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jis pats pripažino, kad alkoholio vartojimas jį veikia neigiamai bei didina nusikalstamumo riziką, todėl jam skirtinas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų per visą atidėjimo laikotarpį (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Taip pat jis įpareigotinas per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (LR BK75 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis nusikalsta ne pirmą kartą ir visi jo padaryti nusikaltimai susiję su smurtu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. Ž. nurodė kad pretenzijų dėl išdaužto durų lango stiklo savo buvusiam vyrui J. Ž. neturi, kadangi žala jai atlyginta. Dėl to civilinio ieškinio atsisakė. Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Įvertinus tai, kad LR BPK normos nereglamentuoja procedūrų susijusių su civilinio ieškinio atsisakymo, todėl šioje byloje taikytinas civilinio proceso 140 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta asmens teisė atsiakyti civilinio ieškinio. Pagal minėtą teisės normą, teismas priima ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia. Įvertinus tai, kad šiuo atveju civilinė byla užvesta nebuvo, todėl teismas tik priima nukentėjusiosios ieškinio atsisakymą ir su civiliniu ieškiniu susijusio klausimo nesprendžia.

Telšių apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 9 d. nutartimi paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. Ž., gim. 1976 m. gegužės 25 d., pradėjus bausmės vykdymą panaikinti (LR BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

J. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikiną dviejų dienų sulaikymą, kuris prilyginamas dvejoms laisvės atėmimo paroms.

Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant J. Ž. per visą atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per vieną mėnesį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ir iki 2019 m. balandžio 2 d. išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą.

Telšių rajono apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 9 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios J. Ž. atsisakymą nuo ieškinio priimti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Telšių rūmus.

Teisėjas Tomas Pukšmys