Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, A. B. (toliau – ir Pareiškėjas) pareiškimu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka K. P. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 str. 1 d. ir 154 str. 1 d. (toliau – ir Pareiškimas),-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sutinkamai su BPK 412¹ straipsnio 1 dalies reikalavimais, teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tai reiškia, jog arba visai nebuvo įvykio, apie kurį buvo pranešta kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika. Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t.y. objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą (baudžiamąjį nusižengimą), visumą. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad privataus kaltinimo bylų procesas yra specifinė baudžiamojo proceso rūšis, kai kaltinimą vykdo nukentėjusysis ar jo teisėtas atstovas. Šios kategorijos bylose būtent nukentėjusiojo skundas (atstovo pareiškimas) atlieka kaltinamojo akto funkciją, nes juo pradedamas privataus kaltinimo bylų procesas ir nustatomos nagrinėjimo teisme ribos. Todėl šiam procesiniam dokumentui keliami didesni formalūs reikalavimai nei kreipimuisi bylose, kuriose atliekamas ikiteisminis tyrimas, jis turi būti surašytas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų. Be to, privataus kaltinimo bylų procese būtent nukentėjusysis turi pareigą rinkti ir pateikti teismui įrodymus (BPK 34 straipsnis). Jis turi būti aktyvus proceso dalyvis ir pateikti teismui visą reikiamą medžiagą, kad būtų teisingai išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi būtent nukentėjusysis privataus kaltinimo procese atlieka prokuroro funkciją.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-01-16 nutarime pasisakė, jog privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduodamo skundo (pareiškimo) paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu (pareiškimu) asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, kad būtų nagrinėjamas teisme, todėl tokiems skundams (pareiškimams) keltini didesni formalūs reikalavimai negu kreipimuisi, pagal kuriuos ikiteisminis tyrimas dar bus atliekamas.

Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylų procese nukentėjusiojo skundo dalis apie nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, aplinkybes turi būti suformuluota aiškiai ir suprantamai, turi atsispindėti esminiai nusikaltimo sudėties požymiai ir elementai, nes privataus kaltinimo procese nukentėjusiojo skundas turi kaltinamojo akto reikšmę, t. y., apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (BPK 255 straipsnis) ir yra tas šaltinis, iš kurio kaltinamasis sužino, kuo yra kaltinamas, kokiais duomenimis šis kaltinimas yra grindžiamas.

Skundu pareiškėjas prašo K. P. pripažinti kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, tačiau iš skundo turinio nėra aišku, ar K. P. sugadino kokį nors A. B. priklausantį turtą. Skunde nurodoma, kad policija įvykio vietos apžiūros metu padangos supjaustymo, dūrimo žymių nenustatė, tačiau oras iš jos buvo išleistas. Vėliau skunde pareiškėjas teigia, kad atvykę policijos pareigūnai jam padėjo pripūsti nuleistą automobilio padangą, tačiau nesėkmingai, kadangi, kaip vėliau paaiškėjo, padanga buvo pradurta, kaip spėjama, su yla. Šie du skundo teiginiai prieštarauja vienas kitam, iš jų neaišku, ar visgi pareiškėjo automobilio padanga buvo sugadinta, ar tik kad iš jos buvo išleistas oras. Teismas pažymi, kad šiuo atveju oro išleidimas iš automobilio padangos negali būti laikomas turto sugadinimu ar sunaikinimu BK 187 straipsnio ribose, nes toks veiksmas padangos nesugadina ir nereikalauja jos pakeitimo. Skunde taip pat teigiama, kad policijos apklaustas įvykio liudytojas A. M. patvirtino faktą, kad K. P. pasilenkęs prie Nissan automobilio iš jo padangos išleido orą, tačiau liudytojo parodymuose nėra nieko, kas leistų manyti, jog K. P. minėtą padangą sugadino, t. y. ją pradūrė. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad K. P. apgadino ir automobilio kėbulą, atvykusi policija patvirtino, kad ant automobilio bamperio matėsi nežymūs subraižymai. Tačiau teismui nepateikta jokių duomenų apie automobilio Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo apgadinimus, be to, skunde nėra jokių duomenų, kad minėti subraižymai buvo padaryti įvykio metu, ar kad juos padarė K. P.. Apklausto įvykio liudytojo A. M. parodymuose nėra nieko apie tai, kad K. P. dar būtų kaip nors pakenkęs automobiliui Nissan be jau aptarto oro iš padangos išleidimo. Kaip nustatyta iš teismui pateiktų duomenų, K. P. pripažino faktą, kad konflikto metu prarado kantrybę ir iš automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės padangos išleido orą, tačiau tai nesudaro pagrindo manyti, kad jis kaip nors apgadino automobilį. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, pagrindžiančių jam padarytą turtinę žalą, kas turi reikšmės ir veikos teisingam kvalifikavimui. Vienintelis faktas, kurį galima objektyviai patvirtinti pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, yra tai, kad K. P. išleido iš automobilio Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės padangos orą, tačiau, kaip minėta, toks veiksmas neatitinka BK 187 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo skunde nurodomas įvykis įvyko daugiau nei prieš keturis metus. Taigi, šiuo atveju pareiškime nenurodytos tokios objektyvios aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir pradėti privataus kaltinimo procesą. Pradėjus privataus kaltinimo procesą nesant pakankamai duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, gali būti nepagrįstai suvaržomos asmens, kaltinamo nusikalstamos veikos padarymų, teisės.

Taip pat pareiškėjas skundu prašo K. P. pripažinti kaltu ir pagal BK 154 str. 1 d., teigdamas, kad K. P. melagingai nurodė policijai, kad pareiškėjas netvarkingai pasistatė automobilį, nors minėtas automobilis, pareiškėjo teigimu, buvo tvarkingai pastatytas prie parduotuvės, vietoje, kurioje yra nuolat laikomas, o tokia vieta numatyta pastato Kalvarijų 59A projekte. Pareiškime taip pat nurodoma, kad policijos apklaustas K. P. teigė, jog A. B. automobilis buvo priparkuotas netvarkingai, jam užstojo kelią išvažiuoti. K. P. teigimu kiemas nebuvo pažymėtas jokiais kelio ženklais ar ženklinimu. Jis paprašė A. B. patraukti automobilį, tačiau A. B. tai padaryti atsisakė, dėl ko ir kilo konfliktas. Šiuo atveju teismas pažymi, kad tai, jog kaltinamasis, apklausiamas policijos pareigūnų, pateikė savo gynybinę poziciją, negali būti laikoma šmeižimu pagal BK 154 str. 1 d. Pareiškime nėra pateikta jokių duomenų, kurie rodytų, kad K. P. policijos pareigūnams pateikta informacija būtų jam žinomai melaginga, ar kad jis, ją pateikdamas, būtų siekęs paniekinti ar pažeminti A. B., ar pakirsti pasitikėjimą juo. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad K. P. veiksmuose akivaizdžiai nėra nusikaltimo, numatyto BK 154 str. 1 d., sudėties požymių.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad A. B. pateiktame privataus kaltinimo skunde nurodyti teiginiai nesudaro pagrindo manyti, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šiuo atveju, remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad egzistuoja Lietuvos Respublikos BPK 412¹ straipsnyje numatyti pagrindai, užkertantys kelią pradėti privataus kaltinimo procesą – nes yra aiški BPK 3 str. 1 d. 1 p.. nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 d. 1 p., 412¹ straipsniu,-

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. B. skundą, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir BK 154 str. 1 dalyje, požymių.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.