Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Rasos Valentinienės ir Violetos Miliuvienės,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Š., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) 5-4, 8 kl. išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d., ir

kaltinamasis R. Š. 2006 m. gegužės 21 d. apie 19 val. Tauragėje, (duomenys neskelbtini) esančio J. S. buto kambaryje, buitinio konflikto metu, išdaužto lango stiklo šuke tyčia vieną kartą smogdamas J. S. į dešinį žastą, padarydamas nukentėjusiajam durtai - pjautą žaizdą dešiniame žaste, nupjaunant stambias arteriją ir veną, pažeidžiant nervo vientisumą, ko pasekoje J. S. nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš šios žaizdos po keliolikos minučių mirė buto virtuvėje, tyčia nužudė J. S..

Kaltinamasis R. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad palaikė draugiškus santykius ir nuolat girtaudavo su kaimynu J. S. pastarojo bute, kartu girtaudavo ir su J. S. gyvenęs R. L.. Girtavo ir gegužės 20 d., gegužės 21 d. ryte jis vėl atėjo pas J. S., tačiau durų niekas neatidarė. Tada jis iš lauko pusės pabeldė į langą, tačiau lango stiklas silpnai laikėsi, todėl sudužo ir sukrito į kambarį. Po to J. S. jį įsileido į butą, ir jie trįse visą dieną girtavo. Dauždamas langą susižeidė ranką ir krauju išsitepė kelnes, ant J. S. kūno jokių sužalojimų nesimatė. Jis su J. S. sėdėjo ant prie lango stovėjusios lovos, ant kurios buvo pribirę sudaužyto lango stiklo šukių (didesnes šukes jie numetė ant grindų). Vakarop jis pasakė J. S., kad šis nebegertų, kadangi už jį turįs eiti į darbą. J. S. neklausė, tada jis nuo lovos ar nuo grindų paėmė stiklo šukę, vieną galą apvyniojo skuduru ir, J. S. ir toliau neklausant, stiklo šuke dūrė sėdinčiam iš kairės pusės J. S. į dešinės rankos žastą ir jį sužalojo. Po to šukę numetė ant grindų ir toliau gėrė su R. L., o J. S. nuėjo į virtuvę. Maždaug po 20 min. eidamas į lauką parūkyti pamatė, kad nuo kambario iki virtuvės ant grindų matomi kraujo pėdsakai, J. S. virtuvėje užsikniaubęs ant stalo, o prie jo ant grindų yra didelis kraujo klanas. Pajudinęs J. S. pamatė, kad šis neberodo gyvybės žymių, J. S. susmuko ant grindų, užsikniaubęs ant taburetės. Tada jis nuėjo į savo butą ir persivilko kruvinas kelnes, lipdamas laiptais žemyn sutiko motiną, kuri jau buvo mačiusi J. S.. Kaimynai iškvietė greitąją, o jis liko laukti lauke. Atvykus medikams, J. S. jau buvo miręs. Stiklo šuke jis dūrė tik vieną kartą, norėdamas pagąsdinti J. S., tai padarė dėl girtumo. Dėl savo veiksmų labai gailisi, nužudyti kaimyną, su kuriuo palaikė draugiškus santykius, nenorėjo. Nurodo, kad kitus sužalojimus J. S. galėjo pasidaryti pats, kontaktuodamas su lovoje buvusiomis stiklo šukėmis, kadangi išgertuvių metu nuolat griuvinėjo, voliojosi ir malėsi ant lovos.

2006-05-21 d. 19.41 val. R. Š. alkotesteriu nustatytas 3,07 promilės girtumas (b. l. 73).

Nukentėjusioji D. P. parodė, kad po tėvų mirties jos brolis J. S. vienas gyveno tėvų bute (duomenys neskelbtini). Brolis girtavo, butą buvo pavertęs landyne, todėl su juo beveik nebendravo. Maždaug 2 savaitės prieš nužudymą matė brolį sumuštą, jis pasisakė, kad sumušė kaimynas R.. Pats brolis buvo labai ramaus charakterio, girtas taip pat nebuvo agresyvus. Po nusikaltimo kalbėjosi su kaltinamojo motina E. Š., kuri sakė, kad pagal jos sūnaus elgesį „to ir reikėjo tikėtis“.

Liudytojas R. L. parodė, kad prieš įvykį keletą mėnesių gyveno pas J. S., kartu girtaudavo, su jais girtaudavo ir kaltinamasis. Būdamas girtas, R. Š. elgdavosi agresyviai, yra naudojęs fizinį smurtą J. S. atžvilgiu. 2006 metų gegužės 20 d. vakare jie trįse taip pat girtavo J. S. namuose, išgertuvių metu R. Š. prie jo kabinėjosi ir lengvai sužalojo peiliu, vėliau išėjo namo, o jie nuėjo miegoti. Kiek prisimena (dėl stipraus girtumo prieš įvykį pamena ne viską), gegužės 21 d. ryte juos prižadino R. Š. beldimas į duris. Kaltinamasis beldėsi, norėdamas toliau girtauti. Iš pradžių jie kaltinamojo neįleido, tada jis belsdamas išdaužė kambario langą, kurio stiklai sukrito J. S. į lovą. Po to jie kaltinamąjį įsileido, ir trįse toliau per dieną girtavo. Begeriant J. S. ėmė priekaištauti kaltinamajam dėl išdaužto lango. R. Š. priekaištavo J. S., jog šis pasigėręs vakar nėjo su juo į darbą, ir nebeleido jam daugiau gerti, kadangi kitą dieną jie vėl buvo sutarę eiti į darbą. To pasekoje tarp J. S. ir R. Š. kilo žodinis konfliktas, kurio metu R. Š. paėmė nuo lovos stiklo šukę, ant jos galo užsivyniojo skudurą, po to ėmė mojuoti šuke prieš J. S. ir stiklo šuke vieną kartą dūrė prie peties ant lovos sėdinčiam J. S.. Po smūgio J. S. nuėjo į virtuvę ir atsisėdo ant suoliuko, o jie su kaltinamuoju toliau girtavo. Vėliau kaltinamasis išėjo, o jis užmigo ir prabudo nuo R. motinos klyksmo, nuėjęs į virtuvę pamatė, kad J. S. nebegyvas. Pamena, kad būdamas kambaryje dar kažką kalbėjosi su virtuvėje sėdėjusiu J. S., tačiau neprisimena, ar tai buvo jau kaltinamajam išėjus, ar prieš tai

2006-05-21 d. 19.56 val. R. L. alkotesteriu nustatytas 3,66 promilės girtumas (b. l. 53).

Liudytoja N. S. parodė, kad ji yra Š. kaimynė, jų butai yra (duomenys neskelbtini) namo antrame aukšte. Pirmame aukšte gyvenęs kaimynas J. S. savo butą buvo pavertęs landyne, ten nuolat girtaudavo su nuomininku R. L., su jais gerdavo ir kaltinamasis. 2006-05-21 J. S., R. L. ir R. Š. taip pat visą dieną girtavo, apie 19 val. 15 min. ji išgirdo pirmame aukšte klykiančią kaimynę E. Š.. Išėjusi į laiptinę pamatė šalia savo buto stovintį R. Š. ir paklausė, kas atsitiko. Matė, kad R. Š. kelnės aptaškytos krauju. Kaltinamasis atsakė, kad jis prisidirbo, įdūrė J. S. į užpakalį ir užklijavo jam žaizdą, dabar gaus 6 metus kalėjimo. Taip pat liepė jai neiti į J. S. butą, nes ten daug kraujo. Š. iš kaimynės buto telefonu iškvietė greitąją, atvykę medikai išvežė J. S. lavoną, o policijos pareigūnai išsivežė R. Š. ir R. L..

Liudytoja E. Š. parodė, kad 2006 m. gegužės 20 d. vakare ir gegužės 21 d. visą dieną jos sūnus R. girtuokliavo pas kaimyną J. S. ir jo nuomininką R. L.. Sūnus turi problemų dėl alkoholizmo, girtauja, dažnai girtaudavo ir su J. S.. Apie 19 val. sūnus parėjo namo ir paprašė nueiti nupirkti cigarečių. Parduotuvėje užtruko apie pusvalandį, grįžusi sūnų rado namuose, pastebėjo, kad viena jo ranka kruvina, sūnus primygtinai liepė nueiti pažiūrėti į J. S. butą. Nuėjusi rado virtuvėje ant taburetės užsikniaubusį be gyvybės žymių J. S., kambaryje vienas pats girtavo R. L., po ko ji iškvietė greitąją. Jokių konfliktų su J. S. jų šeima nėra turėjusi.

Liudytoja K. L. parodė, kad jos sutuoktinis R. Š. dažnokai išgeria, išgerdavo ir su nužudytuoju, su kuriuo palaikė gerus draugiškus santykius. Įvykio metu jos nebuvo namuose, ir nieko konkretaus apie J. S. nužudymą ji nežino.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad J. S. lavonas rastas sukniubęs virtuvėje ant grindų kraujo klane bute (duomenys neskelbtini). Kraujo pėdsakų virtuvėje yra ir ant stalo bei suolelio. Buto kambaryje rastas išdaužtas lango stiklas, stiklo šukės subirusios į kambario vidų, jų yra ir ant kambaryje stovinčios lovos bei sofos – lovos, prie lovos matyti kraujo dėmės ant grindų. Kambaryje ant grindų rasta suvyniota į kruviną skudurą, trikampio formos, smailėjanti, kruvina stiklo šukė (b. l. 6-16). Iš GMP kvietimo kortelės ir policijos Informacijos žurnalo matyti, kad medikams apie įvykį pranešta 2006-05-21 19.20 val., medikai policiją informavo 19.27 val. (b. l. 44-50).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog J. S. bliuzone, megztinyje, marškinėliuose žemiau dešiniojo peties srities rasti masyvūs sutepimai krauju, išilginiai įpjovimai, krauju suteptos ir kitos šių drabužių vietos, taip pat nužudytojo kelnės. Panašių į kraują dėmių yra ir ant R. Š. drabužių – kelnių ir marškinių. Įvykio vietoje paimtos į skudurą susuktos stiklo šukės išmatavimai yra 11x26x26 cm, smailasis jos galas sukruvintas (b. l. 27, 34-43).

Mirties liudijime nurodyta, kad J. S. mirė dėl durtai pjautos žaizdos dešiniajame žaste (b. l. 92).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad J. S. kūne rastos 6 durtai - pjautos žaizdos, padarytos per trumpą laiko tarpą ne mažiau kaip 6 smūgių pasekoje galimai vienu ir tuo pačiu duriamai pjaunamas savybes turinčiu daiktu, kuo galėjo būti peilis ar įvykio vietoje rasta kruvina langų stiklo šukė:

dešiniajame žaste, kurios kanalo eigoje rasta nupjauta arterija ir vena, pažeistas nervo vientisumas (atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą),dešiniajame skruoste,kaklo kairėje pusėje,krūtinės ląstos dešinėje pusėje,dešiniajame dilbyje,dešinėje blauzdoje (visos šios žaizdos atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą).

J. S. mirė nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš visų žaizdų, ypač iš žaizdos dešiniajame žaste, kur buvo nupjautos stambios arterijos ir venos, pažeistas nervas (po tokio sužalojimo nesuteikus pagalbos, žmogus miršta per valandą), 18-24 val. iki lavono tyrimo 2006-05-22 12 val. Visi sužalojimai priešmirtiniai, po patirtų sužalojimų nukentėjusysis galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusysis galėjo būti tiek vertikalioje, tiek sėdimoje padėtyje. Duomenų, jog po mirties buvo keista lavono padėtis, nėra. Sužalojimai, rasti lavono kūne, ir lavono rūbų pažeidimai pagal išsidėstymą ir matmenis sutampa. J. S. prieš mirtį buvo neblaivus, etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje atitinka sunkaus girtumo laipsnį (b. l. 19-22).

Šiai teismo medicinos specialisto išvadai paaiškinti ir papildyti teisme apklaustas teismo med. ekspertas V. Armonas paaiškino, kad smūginio sužalojimo požymius iš esmės atitinka tik dešinio žasto žaizda. Visos kitos žaizdos yra labai negilios, padarytos smailiu kampu su odos paviršiumi, jose nėra plėšimo žymių, būdingų smailiu kampu su odos paviršiumi padarytiems smūginiams sužalojimams, todėl labiausiai tikėtina, jog šios žaizdos padarytos spaudimo į aštrius daiktus metu, pagal įvykio aplinkybes - galimai nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje, voliojantis ant lovos, kurioje buvo pribirę išdaužto lango stiklo šukių. Minimos 5 žaizdos lemiamos įtakos mirčiai neturėjo, kraujavimas iš jų, lyginant su kraujavimu iš dešinio žasto žaizdos, buvo nežymus ir, jo nestabdant, galėjo sukelti mirtį tik po kelių valandų. J. S. mirė nuo ūmaus išorinio nukraujavimo iš dešinio žasto žaizdos per keliolika minučių nuo aptariamo sužalojimo padarymo, lavono radimo padėtis bei apžiūros duomenys įgalina teigti, kad kraujavimas iš šios žaizdos prieš mirtį nebuvo stabdomas nei natūraliu (pvz., nukentėjusiajam užimant atitinkamą kūno padėtį), nei dirbtiniu būdu. Šis sužalojimas buvo mirtinas, atitinkantis sunkaus sveikatos sutrikdymo mastą, kitos žaizdos neturėjo įtakos nei šio sužalojimo sunkumo laipsniui, nei tiesioginiam priežastiniam ryšiui su mirtimi. Kadangi specialisto išvadoje mirties laikas nustatytas pagal lavoninius reiškinius tyrimo metu, nurodytos laiko ribos yra gana sąlyginės su laikotarpio tarp mirties ir lavono tyrimo trumpėjimo tendencija, nukentėjusysis galėjo mirti ir praėjus mažiau kaip 18 valandų iki lavono tyrimo.

Apklaustų asmenų – kaltinamojo, liudytojo R. L. - parodymais patikimai nustatyta, kad nužudytojo J. S. namuose vykusių išgertuvių metu tarp tuo metu jau stipriai girtų J. S. ir R. Š. kilo žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis, paėmęs kambaryje rastą išdaužto lango stiklo šukę ir vieną jos galą apvyniojęs skuduru, smailiuoju šukės galu dūrė J. S. į dešinės rankos žastą, padarydamas nukentėjusiajam durtai - pjautą žaizdą su stambių kraujagyslių pažeidimu, ko pasekoje nukentėjusysis tame pat bute per keliolika minučių mirtinai nukraujavo. Kaltinamojo nurodytas nusikaltimo padarymo detales visiškai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – iš specialisto išvados matyti, jog mirtinas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio vietoje rasta susukta į skudurą kruvinu galu stiklo šuke, mirtino sužalojimo lokalizacija atitinka ir mechaninį nužudytojo drabužių pažeidimą bei gausų sutepimą krauju sužalojimo vietoje, kaltinamojo parodymus visiškai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota lavono bei kraujo dėmių radimo vieta. Taigi nekyla abejonių, jog R. Š. pavartotas smurtas (dūris stiklo šuke į dešinį žastą) buvo tiesioginė J. S. mirties priežastis, tikimybė, kad J. S. galėjo būti nužudytas kitomis aplinkybėmis ar kitų asmenų, yra visiškai paneigta.

R. Š. buvo kaltinamas tuo, jog nužudė J. S., smogdamas stiklo šuke ne mažiau 6 kartų ir padarydamas ne tik aptartą dešinio žasto sužalojimą, bet ir pjautines žaizdas dešiniajame skruoste, kaklo kairėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešiniajame dilbyje, dešinėje blauzdoje. Ši kaltinimo dalis teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino. Kaltinamasis R. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai tvirtino dūręs nužudytajam peiliu tik vieną kartą, ką visiškai patvirtino ir liudytojas R. L., kaltinamojo aiškinimas, jog nužudytasis galėjo pats susižaloti, gulinėdamas ant lovoje buvusių stiklo šukių (jos rastos ir įvykio vietos apžiūros metu), byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Iš teismo medicinos specialisto paaiškinimų matyti, kad likę nukentėjusiojo kūno sužalojimai (išskyrus dešinio žasto žaizdą) neturi smūginiams sužalojimams būdingų požymių, tikėtina, kad šiuos sužalojimus nukentėjusysis galėjo pasidaryti ir kaltinamojo nurodytu būdu, nes sužalojimai negilūs, padaryti smailiu kampu rūbais nepridengtose arba pridengtose tik minkštais rūbais vietose. Kadangi byloje esantys įrodymai patikimai patvirtina tik vieno smūgio stiklo šuke sudavimą į dešinį žastą, kaltinamajam inkriminuotas likusių ne mažiau 5 smūgių sudavimas ir atitinkamų sužalojimų padarymas iš kaltinimo šalinamas kaip neįrodytas. Nežiūrint to, ši aplinkybė neturi esminės reikšmės sprendžiant kaltės klausimą ir kvalifikuojant veiką, nes iš specialisto išvados bei ją patikslinančių paaiškinimų matyti, jog tiesioginiame priežastiniame ryšyje su J. S. mirtimi yra dešinio žasto žaizda.

Kaltinamasis, suduodamas nukentėjusiajam stiklo šuke stiprų smūgį (tą patvirtina padarytos žaizdos pobūdis) į svarbią žmogaus kūno vietą, kurioje išsidėstę stambios kraujagyslės, neabejotinai suprato, kad savo veiksmais kelia pavojų J. S. gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Byloje nėra duomenų, galinčių patikimai patvirtinti, kad kaltinamasis būtų norėjęs atimti nukentėjusiajam gyvybę, šią aplinkybę kaltinamasis nuosekliai neigia. Iš įvykio situacijos matosi, kad kaltinamasis ir nužudytasis buvo artimai pažįstami, kartu girtaudavo ir palaikė normalius tarpusavio santykius, konfliktas tarp jų kilo išgertuvių metu, dėl mažareikšmio preteksto, kaltinamojo tyčia smurtauti prieš nukentėjusįjį susiformavo staiga. Nusikaltimas nebuvo iš anksto planuojamas ir rengiamas, jo metu spontaniškai buvo panaudota kaltinamajam po ranka pasitaikiusi stiklo šukė, kuria kaltinamasis vieną kartą smogė nužudytajam, smūgis nebuvo nukreiptas į gyvybiškai svarbias kūno vietas (krūtinę, pilvą, galvą ir pan.), po šio smūgio smurtavimą kaltininkas iš karto nutraukė. Dėl paminėtų aplinkybių kolegija laiko, kad kaltinamasis nužudė J. S., veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl jo veika pagal kilusias pasekmes kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d. kaip tyčinis nužudymas. Kaltinamojo R. Š. kaltė dėl tyčinio J. S. nužudymo visiškai įrodyta, teismui abejonių nekelia, ir kaltinamasis privalo atsakyti.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, duodamas nuoširdžius parodymus, padėjo išaiškinti padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįstai tai, jog R. Š. nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo neabejotinos įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis įvykdė labai sunkų (BK 11 str. 6 d.) smurtinį nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes ir tuo padariusį ypatingą žalą visuomenei. Nors kaltinamojo ankstesni teistumai išnykę, jis nusikalto, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už girtavimą viešoje vietoje, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, byloje apklaustų liudytojų parodymais apibūdinamas kaip nuolat girtaujantis asmuo, nusikalto besaikio girtavimo pasekoje, be jokio pamatuoto preteksto nužudydamas savo sugėrovą. Kaltinamasis yra dar ganėtinai jauno amžiaus, neseniai sukūrė šeimą. Atsižvelgiant į šias ir į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančias aplinkybes, jam skirtina mažesnė už sankcijos vidurkį sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 50 str. 3 d., BVK 63 str. ir 71 str. nuostatomis, bausmę skiriama atlikti pataisos namuose, kadangi kolegija laiko, jog neišnykusių teistumų neturinčiam kaltinamajam skirti atlikti bausmę kalėjime nėra pakankamo pagrindo.

Daiktiniai įrodymai, saugomi Tauragės raj. policijos komisariate, sunaikintini, o kaltinamojo drabužiai grąžintini savininkui (BPK 94 str. 1 d. 4 p., 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006-05-21. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Daiktinius įrodymus – R. Š. marškinius, kelnes ir kojinę grąžinti nuteistajam R. Š., J. S. drabužius, skudurą, stiklo šukes, butelį ir taurelę – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam R. Š. – nuo jo nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.