- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2YT-1266-971/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07669-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Sušinskaitė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos S. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, kaip įpėdinis pagal įstatymą, faktiškai pradėdamas jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra S. B. sūnus. S. B. mirties dieną daugiau vaikų, sutuoktinio neturėjo (sutuoktinis A. B. mirė (duomenys neskelbtini)). S. B. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). S. B. testamento nebuvo sudariusi, jokie asmenys S. B. palikimo paduodami pareiškimą notaro biurui nėra priėmę, jokiems įstatyminiams įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas. Pareiškėjas, būdamas vieninteliu vaiku, rūpinosi savo garbaus amžiaus motina S. B., jai visokeriopai padėjo, rūpinosi gydymu. (duomenys neskelbtini) S. B. K. universitetinėje ligoninėje dėl širdies ligos mirė. Po jos mirties pareiškėjas motinai nuosavybės teise priklausiusius minėtu butu rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, namo administravimo išlaidas. Pareiškėjo veiksmai aiškiai rodė, kad jis po motinos S. B. mirties jos palikimą priėmė faktiniu valdymu, o tai gali būti patvirtinama tik nustatant juridinį faktą teisme.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo motina S. B. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad S. B. nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini). Po S. B. mirties pareiškėjas į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Taigi palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.
Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas po motinos S. B. mirties rūpinosi likusiu turtu – prižiūrėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo komunalinius, turto išlaikymo mokesčius. Pareiškėjo veiksmų pobūdis rodo, kad jis perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininku po savo motinos mirties.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes, byloje ištirtus įrodymus, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė po savo motinos S. B. mirties atsiradusį palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279, 307, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad po S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sūnus S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.