- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-06-12
- Bylos Nr.
- 1-511-1072/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43527-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- E. M., V. M.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, bedarbis, teistas:
1) 2010 m. gegužės 6 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, 2011 m. sausio 17 d. Ukmergės r. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimčiai) parų areštą;
2) 2013 m. spalio 17 d. Ukmergės r. apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – areštu 30 (trisdešimčiai) parų;
3) 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas dviejų metų laisvės atėmimo bausme, BK 75 straipsnio pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus: a) įpareigoti nuo 23 val. 00 min., vakaro, iki 06 val. 00 min., ryto, imtinai būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu, jeigu tai nesusiję su darbu, darbo biržos siuntimu mokytis (persikvalifikuoti) ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra; b) įpareigoti tęsti registraciją darbo biržoje, o oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos sutikimo nekeisti darbo vietos; c) įpareigoti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai V. M. nusikaltimu padarytą turtinę žalą 44 eurus (keturiasdešimt keturių eurų) sumoje; d) įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje, per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šios programos kursą; e) įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, t. y. alkoholinių gėrimų, ir f) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos žinios. 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. Ž. nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:
jis 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 15 val. 00 min., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu nukentėjusiajam E. M. į veido sritį, t. y. tokiu būdu padarė kraujosruvą dešinio paakio srityje, muštinę žaizdą kairiame skruoste, dešinės akiduobės dugno lūžimą, kairiojo skruostikaulio lūžimą, kairiojo skruostinio lanko lūžimą ir nosies kaulų lūžimą, t. y. tokiais savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam E. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Ž. savo kaltę neigė, posėdžio pabaigoje kaltę pripažino iš dalies ir parodė, jis įvykio dieną buvo išgėręs alaus gal 7,5 ar 10 laipsnių, ėjo gatve su A. M., kai E. M. A. M. pasakė „<...> čiulpk“, tada „daviau jam vieną tokį trumpą, po to M. peilį išsitraukė ir aš trenkiau iš kojos <...> tai negi aš lauksiu kol jis man jobnins, kol mane prištyrins? <...> gavo ir apsiramino <...> dar šokinės, dar gaus“. Civilinių ieškinių nepripažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. Ž. parodė, kad jis neneigia, kad kaltinime nurodytu laiku, būdamas neblaivus, tai yra, išgėręs alaus, sudavė į veidą E. M. du kartus. Tą dieną jis su savo gera pažįstama A. M. ėjo iš (duomenys neskelbtini), esančios aludės. Jie dviese buvo jau išgėrę apie vieną litrą alaus. Beidami, nepamena tiksliai kurioje vietoje, sutiko iš pažiūros neblaivų E. M., kurio iki tol jis nepažinojo. A. M. su tuo vyru gėrė alų. Jis visada šalia A. M. ir to vyro nebuvo, bet jis su tuo vyru negėrė. Tas vyras pradėjo žodžiais kabinėtis prie A. M., vartojo necenzūrinius žodžius. O jis (A. Ž.), kadangi buvo truputį išgėręs alkoholio, norėjo A. M. apginti, pradėjo sakyti: „ką čia ahchuielini“. Po šių jo žodžių to vyro, kairėje rankoje, iš kažkur atsirado normalaus dydžio peilis, su kuriuo galėjo rimtai A. Ž. sužaloti. Jis tikrai nematė, iš kurios vietos vyriškis peilį išsitraukė, gal iš „klyno“, gal iš kur kitur. Prieš tai vyriškio rankose jokio peilio nebuvo. Po to, kai pamatė jo peilį, A. Ž. kaire koja spyrė vieną kartą tam vyrui į ranką, kurioje buvo peilis, norėdamas, kad jis iškristų. Tas peilis iškrito. Peiliui iškritus, tas vyras pradėjo lysti prie jo (A. Ž.) muštis. A. Ž., pamatęs, kad tas vyras bando prieš jį kelti ranką, jis išspyrė jam iš rankos peilį, sudavė vyriškiui į nosį vieną sykį kumščiu, gal ir antrą sykį, tiksliai pasakyti negali. Parodė, kad vyras su peiliu, buvo neblaivus, A. Ž. taip pat buvo išgėręs, bet mažiau, o tas vyriškis visai girtas. Jį (A. Ž.) sunervino ir viskas. Po smūgio tas vyriškis pargriuvo ant nugaros. Tada nugriuvęs jis abejomis rankomis užsidengė veidą. Jis (A. Ž.), kai tas vyras nugriuvo, pasakė: „einam, Asta“ ir jie nuėjo savo keliais. Prie to vyro ar jo daiktų jis nelindo. Kai tas žmogus nugriuvo, A. Ž. nežiūrėjo, ar jam bėgo kraujas iš kur nors, po to kai sudavė jam smūgį. A. Ž. nurodė, kad jis gynėsi. A. M. stovėjo šalia ir žiūrėjo. Daugiau jis nieko neturi ką pasakyti. Jis dirba nelegaliai, pajamos mažos, pats pragyvena (t. 1., b. l. 107-108, 113).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. M. apklaustas parodė, kad 2018 m. rugsėjo 7 d. gėrė alų su A. M., kai priėjęs A. Ž. paprašė cigaretės, jis nedavė, įvyko konfliktas, jam A. Ž. trenkė į galvą. Peilio su savimi nesinešioja, A. Ž. negrasino. Neatsimena įvykio detalių, tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad įvykio dieną po pietų, jis eidamas (duomenys neskelbtini), kairiąja puse, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, netoli (duomenys neskelbtini) susitiko iš matymo žinomą moterį – A. M.. Tą dieną E. M. buvo neblaivus. A. M. nupirko alaus ir kartu su ja gėrė. Jie buvo dviese namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kai iš kažkur atėjo vyriškis su dviračiu, kuris norėjo iš jo cigaretės ir alaus, jis vyriškiui nedavė, todėl tas vyriškis jam sudavė smūgį į galvą kumščiu ir po to jis jau nieko nebeatsimena ir negali nurodyti. Prieš tai jis tikrai nelindo prie tos moters ir jos nevadino necenzūriniais žodžiais, be to, ta moteris pirma prie jo priėjo prašydama nupirkti alaus. Dar gali pasakyti, kad jis tam vyriškiui su dviračiu peiliu negrasino, nes jis jokio peilio niekada su savimi nesinešioja. Tiesiog jis ir ta moteris gėrė draugiškai alų, jokio konflikto nebuvo, kai atėjo tas vyras su dviračiu ir pradėjo konfliktuoti. Daugiau nieko neatsimena, negali pasakyti. Prarado darbą tik per tą vyrą, nes buvo sužalotas, darė skruosto operaciją, liko be darbo, tvarkosi invalidumą. Prie bylos jis negali pateikti jokių vaistų išlaidų. Jis netiki, kad iš to vyriškio jis ką nors galėtų gauti (t. 1., b. l. 22-23, 24-25).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismo posėdžio metu pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos A. M. duoti parodymai, kad 2018 m. rugsėjo mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, gerokai po pietų, ji Ukmergės miesto centre sutiko pažįstamą Egidijų, pavardės nežino, gyvena, kiek žino, kažkur sename mikrorajone. E. paprašė cigaretės. Buvo neblaivi, vėliau su E. ėjo nuo (duomenys neskelbtini), link senos vaikų bibliotekos. E. pasiūlė pavaišinti alumi ir jie abu užėjo į parduotuvę (duomenys neskelbtini). Ten E. jai nupirko 2 butelius alaus (plastikine tara, 7,5 stiprumo, l l talpos). Tada jie abu nuėjo į kažkokio namo kiemą. Kur ta vieta, ji neatsimena, tik žino, kad netoli nuo (duomenys neskelbtini) parduotuvės. Ji ir E. pradėjo gerti alų, kai prie jų su dviračiu privažiavo jos draugas A. Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini). A. Ž. paprašė E. cigaretės, tačiau E. nedavė ir pasakė, kad mažai liko ar neturi. Tuomet A. Ž. iš E. rankos ištraukė vieną butelį alaus ir įsidėjo į savo bliuzono rankovę. Kad A. Ž. mėgintų iš E. atimti mobilų telefoną, ji nematė. Tada tarp E. ir A. Ž. kilo konfliktas, kurio metu A. Ž. apie tris kartus smogė ranka Egidijui į veidą. Tada E. iš kišenės išsiėmė kažkokį peilį. Ką sakė ir kas vyko toliau nepamena, nes buvo dar girtesnė, nes gėrė E. nupirkto alaus. Kaip toliau viskas buvo, nepamena, nes nuo alkoholio atsijungė. Kaip iš tos vietos, kur gėrė su E. išėjo, nepamena, gal ją kas parvedė. Kai prablaivėjo, jau buvo adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 85-86). Papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad tarp A. Ž. ir E. M. konfliktas prasidėjo, dėl to, kad A. Ž. iš E. M. atėmė vieną butelį alaus. E. M. nenorėjo atiduoti ir jie kažkaip pasistumdė abu dėl to alaus ir tada A. Ž. iš karto trenkė E. M. tris kartus ranka į veidą, ji nepamena ar ranka, ar kumščiu trenkė, tokių smulkmenų ji neatsimena. Ir tada ji tikrai matė, kaip E. M. iš kelnių kišenės išsitraukė kažkokį sprindžio dydžio atlenkiamą peilį. Tai gal ir galėjo jis gąsdinti A. Ž. peiliu, tačiau juk A. Ž. pirmas E. M. trenkė, o tada jau E. M. peiliu gynėsi. Nieko E. M. tuo peiliu A. Ž. nepadarė, tik kad išsitraukė ir atlenkė jį, nematė, kokioje padėtyje E. M. tą peilį laikė, nepamena, ką sakė A. Ž.. Tikrai tolimesnių aplinkybių ji negali nurodyti, nes neatsimena dėl girtumo. A. M. manymu konfliktas tarp A. Ž. ir E. M. kilo dėl to, kad abu buvo neblaivūs ir sukonfliktavo dėl alkoholio. A. M. pripažįsta, jog A. Ž. sužalojo E. M. dėl to ir yra kaltas, o E. M. A. Ž. nieko nepadarė (t. 1., b. l. 87-88).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti mirusios (t. 2., b. l. 30) liudytojos G. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 rugsėjo mėnesį, penktadienį, gali būti, kad tai buvo 2018 m. rugsėjo 7 d., būdama savo namuose išgirdo, kaip atvažiavo policija. Ji pažiūrėjusi pro langą nieko nematė. Vėliau pas ją į namus užėjo E. M. ir ji pamatė, kad jo veidas kruvinas. E. M. pas G. A. namuose nuo spintelės paėmė savo dokumentus ir išėjo. Dokumentus E. M. buvo palikęs pas G. A., nes kažkada ji buvo leidusi jam pernakvoti, nes pagailėjo. Tą dieną nekalbėjo su E. M. ir nežino, kas galėjo E. M. sumušti. Ji (G. A.) pati nieko nematė (b. l. 82-83).
Iš tarnybinio pranešimo dėl sumušto asmens nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 16 val. 01 min. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) į parduotuvę (duomenys neskelbtini) atėjo vyras, (duomenys neskelbtini) amžiaus, sudaužytas, kruvinas, neblaivus. Aplinkybės neaiškios. Vyras pasakė pardavėjai, kad buvo užpultas prieš 1 val. laiko nepažįstamų asmenų. Nuvykus nurodytu adresu pardavėja pasakė, kad vyriškį išsivežė medikai. Nuvykus į VšĮ Ukmergės ligoninės priimamąjį, ten buvo rastas sumuštas E. M., kuris paaiškino, kad jam einant (duomenys neskelbtini), apie 15 val. 00 min., priėjo du vaikinai ir mergina. Vienas vaikinas paprašė cigaretės, o jis atsakė, kad neturi. Mergina, kuri buvo stambaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų pasakė: „kad jis jai duotų pinigų“, jis pasakė: „kad pinigų neturi“. Tada vienas iš vaikinų, kuris su savimi stūmėsi dviratį, buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu, pradėjo jį mušti, kiek smūgių sudavė nepasakė, nes nepamena. E. M. taip pat paaiškino, kad iš kompanijos nieko nepažįsta, nėra ankščiau jų matęs. Atsistojęs nuėjo į savo namus. Pabuvęs namie nuėjo į minėtą parduotuvę, būtent iš ten atvykę medikai jį išsivežė į VšĮ Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių. VšĮ Ukmergės ligoninės skubios pagalbos skyriuje E. M. diagnozuota skruostikaulio, akiduobės dugno ir nosies kaulų lūžiai. Dėl patirtų sužalojimų E. M. išvežtas į Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio kliniką. Alkoholio kiekio matuokliu E. M. nustatytas 2,24 promilių girtumas. Policijos pareigūnams apvažiavus aplinkines gatves, nurodytų požymių asmenų nepastebėta (t. 1., b. l. 46).
Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 8 d., apie 15 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), namo kieme nepažįstamas asmuo sumušė E. M.. VšĮ Ukmergės ligoninė skubios pagalbos skyriuje E. M. diagnozuota skruostikaulio, akiduobės dugno ir nosies kaulų lūžiai, nustatytas 2,24 promilių girtumas. Dėl patirtų sužalojimų E. M. išvežtas į Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio kliniką (t. 1., b. l. 1-4).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus prie (duomenys neskelbtini), dešinėje pastato pusėje yra įvažiavimas į kiemą. (duomenys neskelbtini) esantis namas yra negyvenamas. Įvažiavimas į kiemą, matoma, kad jis yra betonuotas, ant jo prikritę medžių lapų. Dešinėje įvažiavimo yra betoninė rampa, nuo šaligatvio paėjus link kiemo apie 7 metrus, rampos aukštis apie l, 3 m. Toje vietoje, kaip nurodė E. M. jį sumušė nepažįstamas asmuo. Apžiūrėjus įvažiavimą į kiemą, pėdsakų, panašių į kraują, nerasta. Nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) esančio namo kiemą, link (duomenys neskelbtini) namo, tarp krūmų matosi žolėje ištryptas takelis. Ant tako ir (duomenys neskelbtini) namo kieme pėdsakų, panašių į kraują, nesimato. Žiūrint iš kiemo pusės į (duomenys neskelbtini) namą, dešinėje pusėje yra durys, vedančios į butą, kuriame gyvena E. M.. Prie įėjimo į butą durų dešinėje rasta 4 cm skersmens raudona dėmė panaši į kraują. Buto durys uždarytos, užrakintos. Įėjus į koridorių, kairėje sienoje yra durys. Pro jas įėjus, kairėje matomos durys, vedančios į vonios kambarį, priekyje yra durys, vedančios į virtuvę, dešinėje yra durys, vedančios į kambarį Nr. 1. Koridoriuje, vonios kambaryje betvarkė, prikrauta įvairių šiukšlių. Virtuvėje, koridoriuje ir vonios kambaryje pėdsakų, panašių į kraują, nerasta. Įėjus į kambarį Nr. 1 dešinėje matoma pristatytų tuščių butelių. Priekiniame dešiniame kampe yra stalas, kairėje prie įėjimo į kambarį durų yra sofa. Prie kairės sienos yra fotelis. Ant sofos yra pagalvė, ant kurios matomos rausvos dėmės, panašios į kraują. Ant fotelio yra popieriaus lapai su raudonomis dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant grindų pėdsakų, panašių į kraują, nesimato. Kambaryje grumtynių pėdsakų nesimato. Kambario Nr. 1 kairėje sienoje yra durys vedančios į kambarį Nr. 2. Šiame kambaryje yra dvigulė lova, ant kurios prikrauta įvairių šiukšlių, aplink ant grindų taip pat šiukšlės. Kambario Nr. 1 priekinėje sienoje yra durys vedančios į kambarį Nr. 3. Kairėje yra spinta, visame kambaryje prikrauta šiukšlių. Kambariuose Nr. 2 ir Nr. 3 pėdsakų, panašių į kraują, nerasta (t. 1., b. l. 9-10, 11-19).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad peržiūrint vaizdo įrašą Nr. „(duomenys neskelbtini) Stac 1_20180908_140424“ vaizdo įraše darytame 2018 m. rugsėjo 8 d. 14:04:27 val. matyti, kaip nukentėjęs E. M. už dešinės rankos veda moterį, kuri vilki baltą su raudonais dryžiais maikutę, juodos spalvos tampres, avi rausvus sportinius batelius, ant pečių nešasi pilkos spalvos kuprinę, o kairėje rankoje nešasi juodą bliuzoną. Mergina yra nedidelio ūgio, ilgų rudų plaukų, rūko cigaretę. Nukentėjęs E. M. vilki mėlynos, raudonos ir žalios spalvos bliuzoną, ant kurio nugaros yra užrašas „Adidas“, pilkos spalvos kelnes, avi šviesius batelius, dešinėje rankoje neša baltos spalvos krepšį. Abu asmenys juda Vytauto g. 24 namo link. Vaizdo įraše Nr. „(duomenys neskelbtini)Stac 1_20180908_140816“ darytame 2018 m. rugsėjo 8 d. 14:08:16 val. matyti, kaip (duomenys neskelbtini) ties sankryža su (duomenys neskelbtini) važiuoja dviratininkas, vilkintis tamsia apranga ir dėvintis šviesia kepure, ant nugaros turi šviesios spalvos kuprinę. Dviratininkas juda (duomenys neskelbtini) namo link. Vaizdo įraše Nr. „(duomenys neskelbtini) Stac 1_20180908_141955“, darytame 2018 m. rugsėjo 8 d. 14:20:00 val. matyti, kaip dviratininkas važiuoja šaligatviu miesto centro link. Dviratininkas vilki tamsios spalvos bliuzoną su užtrauktuku, kurio vidinė pusė ir gobtuvas yra šviesiai žalios spalvos, ant rankų yra žalios juostos. Dėvi juodos spalvos kelnes, šviesią kepuraitę, ant pečių veža šviesią kuprinę. Ant dviračio vairo kabo kibiras su buteliais (galimai alaus) ir 14:20:02 val. vienas butelis iš kibiro iškrenta ant grindinio. Dviratininkas sustoja ir paima iškritusį butelį bei 14:20:33 val. įsideda į kibirą ir dviratį stumiasi miesto centro link. Vaizdo įrašai paimti iš Ukmergės miesto vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 43-45).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad specialistas R. L., susipažinęs su jam pateiktais E. M. medicininiais dokumentais ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, daro išvadą, kad E. M. padaryta kraujosruva dešinio paakio srityje, muštinė žaizda kairiame skruoste, dešinės akiduobės dugno lūžimas, kairiojo skruostakaulio lūžimas, kairiojo skruostinio lanko lūžimas ir nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, mažiausiai dviem trauminiais poveikiais, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl veido kaulų lūžimų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui (t. 1., b. l. 55-57).
Dėl įrodymų vertinimo
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam (nukentėjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant nukentėjusiojo E. M. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Nukentėjusiojo E. M. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusysis suvokė jo sužalojimo metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs. Be to, nukentėjusiojo parodymai apie įvykio aplinkybes patvirtinti įvykio vietoje buvusios liudytojos A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pagarsintais teismo posėdžio metu. Nors kaltinamasis parodė, jog ėjo gatve su A. M. ir sutiko necenzūriniais žodžiais pradėjusį kalbėti E. M., ir nukentėjusysis, ir liudytoja A. M. parodė, jog jie dviese susitikę ėjo gerti alų, ką patvirtina ir miesto kamerų vaizdo įrašai, tik vėliau prie jų privažiavo A. Ž., paprašė E. M. cigaretės, jam atsisakius duoti, kilo žodinis konfliktas, po kurio A. Ž. sudavė smūgius E. M. į galvą. Nukentėjusiojo E. M. ir liudytojos A. M. parodymus patvirtina specialisto išvadoje konstatuotas nukentėjusiajam E. M. padaryto kūno sužalojimo pobūdis ir mechanizmas bei lokalizacija, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo E. M. ir liudytojos A. M. parodymais apie tai, kad kaltinamasis A. Ž. tarpusavio konflikto metu sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu nukentėjusiajam E. M. į veido sritį, t. y. tokiu būdu padarė kraujosruvą dešinio paakio srityje, muštinę žaizdą kairiame skruoste, dešinės akiduobės dugno lūžimą, kairiojo skruostikaulio lūžimą, kairiojo skruostinio lanko lūžimą ir nosies kaulų lūžimą. Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad tarp kaltinamojo A. Ž. ir nukentėjusiojo E. M. kilo žodinis tarpusavio konfliktas, po kurio tik kaltinamasis naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu.
Taigi, apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis A. Ž., suduodamas ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajam E. M., padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl nusikalstamos veikos požymių
BK 138 straipsnio saugoma vertybė yra žmogaus sveikata. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma dviem alternatyviomis veikomis – žmogaus sužalojimu ar susargdinimu, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas) nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis taisyklėmis, kurių 7 punkte yra nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ numatytų padarinių, bet sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, arba nukentėjusysis praranda nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų – profesinio ar bendro darbingumo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam E. M. padaryti sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Abejoti teismo medicinos specialisto pateikta išvada nėra pagrindo, todėl teismas konstatuoja, kad dėl kaltinamojo A. Ž. tyčinių smurtinių veiksmų (sudavė ne mažiau dviejų smūgių kumščiu nukentėjusiajam E. M. į veido sritį), kilo BK 138 straipsnyje numatyti padariniai. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma tik tyčia. Naudodamas smurtą nukentėjusiojo E. M. atžvilgiu, kaltinamasis A. Ž. turėjo suprasti, kad suduodamas smūgius į galvą nukentėjusiajam, jis kelia pavojų kito žmogaus sveikatai ir suprasti, jog nukentėjusiajam gali būti padarytas neapibrėžto dydžio sveikatos sutrikdymas ir nors nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis nesiekė ir nenorėjo, t. y. padarinių, numatytų BK 138 straipsnyje, atžvilgiu, kaltinamojo tyčia buvo neapibrėžta, tačiau jis sąmoningai leido kilti šiame baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. Ž. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarė, esant netiesioginei tyčiai.
Teisiamojo posėdžio pabaigoje kaltinamasis pripažino fizinio smurto panaudojimo faktą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau tvirtino, kad vieną smūgį sudavė gindamas A. M. nuo nukentėjusiojo kabinėjimosi necenzūriniais žodžiais, siūlymo „čiulpti...“, o antrą smūgį sudavė gindamas save nuo galimų smurtinių veiksmų, nes nukentėjusysis E. M. išsitraukė peilį.
BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.
Teismų praktikoje yra nustatyta, kad sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015; 2K-162-697/2016).
Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas akivaizdus, realus ir pavojingas kėsinimasis, nuo kurio kaltinamasis A. Ž. turėjo teisę ginti ar gintis. Remiantis A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, prieš ją E. M. nevartojo nei fizinio smurto, nei necenzūrinių žodžių, o konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko dėl cigarečių ir alkoholio. Be to, nukentėjusysis parodė, kad jokio peilio jis neturėjo, liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nukentėjusysis išsitraukė lenktinį peilį, bet nieko su juo nedarė, kad būtų buvęs užpultas neparodė ir pats kaltinamasis, ką teismas vertina, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nukentėjusiojo E. M. veiksmai buvo grėsmingi, keliantys pavojų kaltinamojo A. Ž. sveikatai ar gyvybei, dėl kurių reikėjo gintis, taip pat nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tarpusavio konflikto metu kaltinamajam būtų padaryti kokie nors kūno sužalojimai, todėl atsižvelgdamas į teisiamojo posėdžio metu neabejotinai nustatytų faktinių bylos aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. Ž. veika negali būti vertinama kaip veikimas būtinosios ginties sąlygomis, nes nebuvo nustatytas pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio asmuo turi teisę gintis pats ar ginti kitus asmenis.
Dėl bausmės skyrimo
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Skirdamas konkrečią bausmę teismas atsižvelgia ir įvertina BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie tyčinių nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo asmenybę apibūdina tai, kad jis daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1., b. l. 151-179), ne sykį teistas (įskaitant ir už smurtinius nusikaltimus), naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas; t. 1., 124-128), bedarbis (t. 1., b. l. 150). A. Ž. dėl psichikos ir priklausomybės ligų negydytas (t. 1, b. l. 107-108). A. Ž. kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, gailesčio dėl savo veiksmų neišreiškė, iš kaltinamojo parodymų nematyti, kad jis neigiamai vertintų savo poelgius. Lengvinančių A. Ž. atsakomybę aplinkybių šioje byloje nėra. Šioje byloje egzistuoja BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir recidyvistas. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes matyti, jog A. Ž. nėra linkęs taisytis, ankstesnės jam taikytos poveikio priemonės nepadarė jokios teigiamos įtakos. Teismas konstatuoja, jog BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus gali pasiekti tik laisvės atėmimo bausmė, artima BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkiui.
A. Ž. nusikalstamą veiką padarė 2018 m. rugsėjo 8 d., iki priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, kuriuo jam paskirta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui. 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas. Kadangi A. Ž. iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie paskirtos ir neatliktos bausmės dalies, pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtinos bausmės. Bausmės atlikimo vieta nustatomi pataisos namai.
Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaitytini 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikotarpis bei atliktos bausmės laikas.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 508,34 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo E. M. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (t. 1., b. l. 61-62). Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo A. Ž. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 508,34 eurų turtinė žala.
Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. M. pareiškė civilinį ieškinį 2,78 eurų sumai (t. 1., b. l. 32), teisiamojo posėdžio metu jo atsisakė, todėl byla dalyje dėl E. M. pareikšto civilio ieškinio nutrauktina.
Dėl kitų klausimų
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariatui pateikė telefoną „MI Xiaomi“, kuris buvo apžiūrėtas ir pagal pakvitavimą grąžintas E. M. (t. 1., b. l. 34, 35-38, 39, 40).
2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu A. Ž. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – (t. 1., b. l. 120-122) panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo momento, nes 2019 m. birželio 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutartimi panaikintas bausmės atidėjimas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (1 vnt. CD voke) su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendžia:
A. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalies ir 9 dalies pagrindu bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti A. Ž. galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 12 d.
Į šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką įskaityti 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu įskaitytą laikino sulaikymo laikotarpį bei pagal 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendį atliktos bausmės laiką.
A. Ž. 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo momento.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. Ž. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 508,34 (penkis šimtus aštuonis eurus trisdešimt keturis euro centus) eurus turtinės žalos.
Baudžiamąją bylą dalyje dėl E. M. civilinio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompiuterinę laikmeną (1 vnt. CD voke) su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti šioje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.