Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorui Mariui Zupkauskui, advokatei Aušrai Saulėnienei, vertėjai Ritai Daškevičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsituokęs, bedarbis, teistas: 2013-09-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., 64(1) str., galutinė sumažinta bausmė 6 mėn. viešųjų darbų; 2017-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p. laisvės atėmimu vieneriems metams, LR BK 75 str. pagrindu bausmės vykdymas atidėtas dviem metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo priklausomybės nuo alkoholizmo ir per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (šiuo metu atlieka bausmę), kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. R. smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė šiam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą:

jis 2017-06-24 apie 22.36 val. savo namuose - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia kumščiu sudavė sugyventinei S. P. į lūpas, o šiai pradėjus priekaištauti, dar kartą kumščiu smogė į S. P. rankose laikytą stiklinę, iš kurios ji tuo metu gėrė alų, ir stiklinės briauna prakirto jai nosį. Kaltinamasis šiais veiksmais sukėlė S. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Apklaustas kaltinamuoju R. R. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-06-24 vakare po darbo grįžo į namus. Darbe dažais išsitepė abiejų rankų plaštakas. Sugyventinei S. P. pasiteiravus, kodėl jo tokios rankos, jis pradėjo emocingai aiškinti kaip jas išsitepė, mosikavo prieš S. P. rankomis ir netyčia užgavo jos veidą. Jis net nepastebėjo, kad sugyventinė laikė stiklinę ir, kad jis prakirto šiai nosį. Jokio konflikto tąkart nebuvo ir jis nežino, kodėl S. P. kvietė policiją.

Nukentėjusioji S. P. teisiamajame posėdyje sutiko liudyti apie įvykio aplinkybes atsakinėdama į jai užduodamus klausimus. Ji parodė, kad 2017-06-24 namuose, kuriuose ji gyvena kartu su kaltinamuoju R. R. R., jokio konflikto nebuvo. Sugyventinis grįžo į namus piktas dėl darbo reikalų, rankas buvo išsitepęs dažais, kalbėjo labai emocionaliai, mosikavo rankomis ir netyčia ranka jai užgavo lūpas. Ji paėmė stiklinę su alumi ir ėmė gerti. Sugyventinis toliau kalbėjo, mojavo rankomis ir netyčia sudavė per stiklinę. Nuo smūgio į stiklinę jai buvo prakirsta nosis. Ji kaltinamajam neturi jokių pretenzijų, negali pasakyti, kodėl kvietė policiją ir kodėl iš pradžių davė sugyventinį apkaltinančius parodymus. Ankstesni jos parodymai neteisingi, ji tik norėjo pagąsdinti sugyventinį.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties būtinasis požymis yra specialusis subjektas, t.y. smurtą pavartojęs asmuo su nukentėjusiuoju turi būti siejamas artimos giminystės ar šeimyniniais santykiais. Kitu atveju veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis R. R. R. yra inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos būtent Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje subjektas, nes tiek iš jo paties, tiek ir iš nukentėjusiosios S. P. parodymų yra žinoma, kad juodu, nors nesusituokę, aštuoniolika metų kartu gyvena kaltinamojo bute, turi bendrą biudžetą, buitį. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu teigė, kad su kaltinamuoju turi du bendrus vaikus – šie gyvena užsienyje. Nurodytos aplinkybės byloja šeiminių santykių požymius.

Šios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, dėl kurio asmeniui, prieš kurį smurtaujama, sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog kaltininko tyčiniai veiksmai pasireiškė bent vienu iš objektyviųjų požymių - mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir sukėlė bent vieną iš padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

Kaltinamajam inkriminuojama, kad jis mušdamas S. P. sukėlė šiai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

R. R. R. kaltę įrodo jo paties kaltės prisipažinimas ikiteisminio tyrimo pradžioje ir patys pirmieji parodymai apklausus jį įtariamuoju kitą dieną po įvykio, t.y. 2017-06-25 (b.l. 42), taip pat nukentėjusiosios S. P. pirmieji parodymai ją apklausus praėjus dviem dienoms po įvykio - 2017-06-26 (b.l. 14). Būtent pastarieji, o ne vėliau ikiteisminio tyrimo metu bei teisme į priešingus – teisinančius kaltinamąjį, - kaltinamojo ir nukentėjusiosios pakeisti parodymai, teismo įsitikinimu, yra teisingi, nes juos patvirtina kiti bylos duomenys - liudytojo E. V. parodymai bei rašytiniai duomenys.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pakeistus parodymus į kaltinamąjį teisinančius, teismas vertina kaip jųdviejų susitarimą duoti neteisingus parodymus siekiant, kad kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės bei baiminantis, kad šiuo nuosprendžiu kaltinamajam gali būti paskirta galutinė reali laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką padarė Vilniaus miesto apylinkės teisme vykusio kito teisminio proceso metu, kuriame jis buvo kaltinamas nesunkiu S. P. sužalojimu ir 2017-07-03 jis nuosprendžiu buvo nuteistas vienerių metų laisvės atėmimo bausme atidedant jos vykdymą. Netrukus po pastarojo nuosprendžio paskelbimo - šiame ikiteisminiame tyrime kaltinamasis R. R. R. (2017-07-24 apklaustas įtariamuoju) ir nukentėjusioji S. P. (2017-07-10 papildomai jos pačios iniciatyva apklausta kaip liudytoja) pakeitė parodymus į teisinančius kaltinamąjį bei iškėlė versiją, neva, kaltinamasis netyčia užgavo nukentėjusiąją mosikuodamas prieš ją rankomis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-25 pirmosios apklausos įtariamuoju metu R. R. R. kaltu prisipažino ir parodė, kad jis 2017-06-24 su sugyventine S. P., su kuria apie 18 metų gyvena jam priklausančiame bute, šventė Jonines - vartojo alkoholinius gėrimus. Apgirtę jie dėl kažko susikivirčijo ir jis sudavė sugyventinei ranka keletą kartų į veidą, pamena, kad prakirto jai nosį. Po to atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi.

Nukentėjusioji S. P. pirmosios apklausos metu, t.y. 2017-06-26 parodė, kad 18 metų gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje su sugyventiniu R. R. R. 2017-06-24 vakare sugyventinis grįžo iš darbo išgėręs ir piktas. Jie abu ėmė gerti alų, apie 22.30 val. susibarė, nes ji (duomenys neskelbtini) pasakė, kad jis jos neliestų savo nešvariomis rankomis. Po šių žodžių (duomenys neskelbtini) kumščiu smogė jai į lūpas. Pareikalavusi (duomenys neskelbtini), kad šis nusiramintų, ji paėmė alaus stiklinę, pradėjo gerti, tuomet (duomenys neskelbtini) kumščiu smogė į stiklinę ir ši prakirto jai nosies odą. Iš žaizdos ir nosies ėmė bėgti kraujas. Ji pajuto fizinį skausmą ir iš karto iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini), o jai iškvietė greitąją pagalbą. Ji buvo nuvežta į RVUL, ligoninėje ją apžiūrėjo, rimtų sužalojimų nenustatė ir išleido namo.

Liudytojas – policijos patrulis E. V. teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jis parodė, kad 2017-06-24 apie 22.30 val. patruliavimo metu gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Įvykio vietoje juos pasitiko akivaizdžiai neblaivi pranešėja su sužalota nosimi. Pranešėja paaiškino, kad išgertuvių su sugyventiniu metu prasidėjus konfliktui sugyventinis jai du kartus ranka sudavė į veidą. Patikslino, kad vieną kartą sugyventinis smogė į lūpą, o kitą kartą į nosį. Pranešėjos sugyventinis tuo metu gulėjo lovoje, jis taip pat buvo neblaivus. Po to pranešėjai pasidarė bloga ir jai buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, o smurtu įtariamas asmuo sulaikytas ir pristatytas į komisariatą.

Iš policijos įvykių suvestinių registro duomenų matoma, kad 2017-06-24, 22.36 val. S. P. kvietė policiją ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus sugyventinis ją sumušė (b.l. 4). Byloje taip pat yra į Bendrąjį pagalbos centrą skambinusios nukentėjusiosios S. P. įrašyto pokalbio išklotinė (garso įrašo apžiūros protokolas b.l. 94). Iš jos turinio seka, kad S. P. skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje ją sumušė sugyventinis R. R. – „davė į nosį, kraujas pradėjo bėgti“.

Iš įvykio vieton iškviesto policijos patrulio E. V. tarnybinio pranešimo turinio matoma, kad S. P. pranešimas apie patirtą smurtą pasitvirtino, t.y. S. P. nurodė, kad grįžęs namo neblaivus sugyventinis R. R. R. smogė jai į nosį ir praskėlė veido odą, taip pat vieną kartą sudavė ranka į lūpą. Prie tarnybinio pranešimo pridėta nukentėjusiosios S. P. veido nuotrauka. Joje matoma prakirsta S. P. nosis ( b.l. 6-8).

Ikiteisminį tyrimą pradėjusi ir atlikusi vyresnioji tyrėja E. T. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodė, kad 2017-06-25 apie 1.00 val. ji telefonu Nr. 8 607 08771 bendravo su nukentėjusiąja S. P. ir ši paaiškino, kad 2017-06-24 neblaivus sugyventinis be jokios priežasties namuose sukėlė konfliktą ir sudavė jai du kartus į veidą taip sukeldamas jai fizinį skausmą ( b.l. 5 ).

S. P. asmens ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr.2017/0067999/00 apžiūros protokole nurodoma, kad jai prieš kreipiantis medicininės pagalbos ne mažiau kaip vienu smūgiu kietu bukabriauniu daiktu buvo padaryta muštinė nosies žaizda, kuri pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ( b.l. 22 ). Objektyvieji R. R. R. inkriminuojami fizinio skausmo nukentėjusiajai S. P. sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo požymiai mušant šeimos narį, taip pat subjektyvieji požymiai, bylojantys, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia nustatyti iš esmės analogiškais tiek nukentėjusiosios S. P., tiek kaltinamojo R. R. R. pirminiais parodymais, taip pat liudytojo E. V. parodymais bei aptartais rašytiniais bylos duomenimis. Pažymėtina, kad jau vien smurtavimo faktas, o toks faktas šioje byloje neabejotinai įrodytas, yra pakankamas konstatuoti fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai. Kaltinamasis R. R. R. veikė tiesiogine tyčia.

R. R. R. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje požymius. Veikos kvalifikacija teisinga.

R. R. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Kaltinamasis praeityje buvo du kartus teistas – abu kartus už smurtinius nusikaltimus prieš nukentėjusiąją S. P.. Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė paskutinio iš paminėtų teisminių procesų metu. R. R. R. turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už važiavimą autobusu be galiojančio el. bilieto ( b.l. 59-60 ). Priklausomybės ir psichikos ligos kaltinamajam nediagnozuotos.

Nurodytų aplinkybių visuma leidžia vertinti kaltinamojo asmenybę kaip socialiai nepriimtiną ir linkusią daryti teisės pažeidimus, o kaltinamojo ilgus metus besitęsiantis ir nesiliaujantis smurtavimas prieš nukentėjusiąją S. P. akivaizdžiai parodo, kad nei pirmuoju nuosprendžiu paskirtoji bausmė, nei dar vienas įvykio metu vykęs teisminis procesas neatgrasė kaltinamojo nuo smurtinio elgesio prieš nukentėjusiąją. Tai reiškia, kad kaltinamajam paskirtos bausmės buvo ir yra pernelyg švelnios ir neatlieka savo paskirties, tad, vienintelė bausmės rūšis, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai yra terminuotas laisvės atėmimas.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 64,73 eurų sumai ( b.l. 27-28 ), t.y. nukentėjusiajai S. P. suteiktų medicinos paslaugų kaina, iš kurių 12,86 eur – neurochirurgo konsultacija ir 51,87 eur – kompiuterinė tomografija, tenkintinas. Ieškinio dydis įrodytas pridedamu gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Ieškinys tenkintinas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, taip pat proceso išlaidų nėra.

LR BPK 257 rašoma: „ Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui.“

Nukentėjusioji S. P., pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už žinomai melagingų parodymų davimą, proceso metu iš esmės keitė parodymus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu, priešingai, nei apklausiama praėjus dviem dienoms po įvykio (2017-06-26), ji parodė, kad nurodytu laiku namuose tarp jos ir kaltinamojo R. R. R. nebuvo jokio konflikto ir, kad pastarasis abu smūgius į veidą jai sudavė netyčia, t.y. kaltinamasis tiesiog ją užgavo, nes emocingai mosikavo rankomis. Nukentėjusiosios parodymų turinys turi esminę reikšmę nes jie lemia baudžiamosios atsakomybės taikymą kaltinamajam.

Šiuo atveju teismas nėra saistomas LR BPK 257 str. numatytos prievolės pranešti prokurorui apie požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje, nukentėjusiosios S. P. elgesyje, nes prokuroras pats dalyvavo teisminiame procese, todėl ne tik gali be LR BPK 257 str. nurodyto teismo pranešimo, bet ir privalo, pagal LR BPK 169 str. pradėti ikiteisminį tyrimą, jei nustato nusikalstamos veikos požymius.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. R. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Paskirtą bausmę Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalių pagrindu subendrinti su 2017-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu R. R. R. paskirta bausme taikant visiško bausmių sudėjimo principą ir nustatyti galutinę subendrintą vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendžiui įsiteisėjus R. R. R. suimti ir nukreipti laivės atėmimo bausmei atlikti. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Į atliktos bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo trukmę – dvi paras nuo 2017-06-24 iki 2017-06-26.

Išieškoti iš R. R. R. 64,73 eurų (šešiasdešimt keturis eur ir 73 ct) S. P. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą, paduodant apeliacinį skundą.