Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1845-324/2021

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-12-23
Bylos Nr.: e2A-1845-324/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
Ieškovas: L. M.
Atsakovas: G. B.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1845-324/2021Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00469-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.1.7.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.3 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei G. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (taikos sutarties sąlygų pakeitimo), išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas L. M. (toliau – ir ieškovas) teismo prašė:

1. pakeisti taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020 (toliau – ir taikos sutartis), 4 punktą: sumažinti iš ieškovo priteistą sūnaus A. M. (toliau – ir šalių sūnus, sūnus, vaikas) išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo išlaikymą sūnui 150 Eur dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnus pilnametystės. Pavesti lėšas, skirtas vaiko išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai (atsakovei). Įpareigoti atsakovę teikti kas mėnesį ieškovui ataskaitą apie jo pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą;

2. pakeisti taikos sutarties 6 punktą atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dirba pagal slenkantį darbo grafiką, ieškovas gali bendrauti su sūnumi ieškovo laisvomis nuo darbo dienomis 12 kartų per mėnesį – darbo dienomis sūnų paimant 12:30 val. iš darželio, o 17:00 val. pristatant į jo gyvenamąją vietą, o šeštadieniais ir sekmadieniais (kada sutampa su laisvomis dienomis) 11:00 val. sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos, motinai jį išvedus į kiemą, o po bendravimo 17:00 val. sūnų pristato į jo gyvenamąją vietą (motinai paskambinant ir jai išeinant į kiemą). Įpareigoti ieškovą pateikti atsakovei kiekvienų metų darbo grafiką;

3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos ir nepilnamečio sūnaus išlaikymo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020 patvirtino. Sudarant taikos sutartį šalių tarpusavio santykiai buvo geri, tačiau, praėjus keletui mėnesių po taikos sutarties patvirtinimo, situacija pasikeitė ieškovo nenaudai. Sudarant taikos sutartį sūnaus motina tvirtino, kad jam nebus jokių kliūčių bendrauti su sūnumi, tačiau ieškovas negali bendrauti su vaiku „tada, kai gali“. Jis dirba pagal slenkantį darbo grafiką: dirba dvi dienas, po to dvi naktis, o po naktinės pamainos turi keturias laisvas dienas. Jis nori bendrauti su sūnumi 12 kartų per mėnesį, kada turi laisvo laiko. Po taikos sutarties sudarymo ieškovo materialinė padėtis pablogėjo, todėl jis negali teikti taikos sutartimi sulygto išlaikymo sūnui. Ieškovas neturėjo nuosavo gyvenamojo ploto ir pinigų būsto įsigijimui, todėl iš banko paėmė kreditą ir nusipirko butą. Kiekvieną mėnesį bankui jis turi mokėti apie 120 Eur, taip pat turi mokėti namo bendrijai už namo renovaciją.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį teismo prašė ieškinį tenkinti iš dalies: netenkinti reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui sumažinimo; netenkinti reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti kas mėnesį ataskaitas apie vaikui skirtų lėšų panaudojimą; iš dalies tenkinti reikalavimą dėl ieškovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime nustatymo, nustatant, jog ieškovas su vaiku bendraus ir dalyvaus vaiko auklėjime tokia tvarka: 1) du kartus darbo dienomis per savaitę, jei šalys nesusitars kitaip, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 19.30 val., pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; 2) savaitgaliais, jei šalys nesusitars kitaip ir jei ieškovas bus laisvas pagal darbo grafiką, tai porinių metų savaičių šeštadieniais nuo 10 val. iki 20 val., pasiimdamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą; 3) įpareigoti ieškovą iki einamojo mėnesio 20 dienos informuoti atsakovę apie kito kalendorinio mėnesio darbo grafiką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, jog ieškovo argumentas, kad jo turtinės padėties pablogėjimą nulėmė kredito būsto įsigijimui paėmimas ir įmokų už kreditą bei namo renovaciją mokėjimas, negali būti vertinamas kaip esminis turtinės ieškovo padėties pasikeitimas. Išlaikymo sumažinimas akivaizdžiai neatitiktų vaiko interesų, nes ir teikiamas dabar 200 Eur išlaikymas nevertintinas kaip pakankamas. Ieškovas reikalauja bendrauti su vaiku darbo dienomis (pagal darbo grafiką), pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos 12.30 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 17 val. 12 kartų per mėnesį. Vaikui šiuo metu yra 3,5 metų. Ieškovas siekia bendravimą suderinti su jo asmeninius interesus atitinkančiu ir jam patogiu darbo grafiku, tačiau vaikas, lankantis ugdymo įstaigą, taip pat turi savo dienos ir poilsio režimą. Dėl to tikslingiausia, kad vaikas būtų paimtas 16 val. ir grąžintas po 3,5 val. bendravimo (kaip ir pageidauja ieškovas) – t. y. 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Dėl bendravimo savaitgaliais atsakovė sutinka, netgi dėl ilgesnio bendravimo laiko nei pageidauja ieškovas, t. y. sutinka, kad, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, bendrautų kurią nors savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10 iki 20 val., paimdamas iš gyvenamosios vietos ir į ją grąžindamas. Sutinka, kad vaikas savaitgalį liktų nakvoti pas ieškovą (ne daugiau kaip du savaitgalius per mėnesį). Jei šalys nesusitartų kitaip – porinių metų savaičių šeštadieniais nuo 10 iki 20 val.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl sūnui teikiamo išlaikymo sumažinimo ir šią bylos dalį nutraukė. Panaikino taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020, 6 punkto dalį ,,todėl šalių susitarimu konkreti bendravimo tvarka nenustatoma“ ir nustatė sūnaus A. M. bendravimo su tėvu (ieškovu) tvarką, atitinkamai pakeičiant ir taikos sutarties 7–9 punktus. Nustatė, jog ieškovas su sūnumi bendrauja savo laisvu nuo darbo laiku 8–12 kartų per mėnesį:

darbo dienomis (kai sūnus tomis dienomis lankys ikimokyklinio, priešmokyklinio arba mokyklinio ugdymo ar papildomo ugdymo įstaigą) pagal iš anksto suderintą grafiką, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo / papildomo ugdymo įstaigos 16 val. ir pristato jį iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą iki durų, išskyrus penktadienį, kai pagal iš anksto suderintą grafiką tėvas vaiką pasiima iš ugdymo ar papildomo ugdymo įstaigos 12.30 val. (arba po ugdymo proceso pabaigos, jeigu tą penktadienį po pietų bus numatytas vaiko ugdymas) ir grąžina iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą iki durų (likus ne mažiau kaip valandai iki vaiko grąžinimo sms žinute pranešant motinai tikslų vaiko grąžinimo laiką);

nedarbo ir valstybinių švenčių dienomis, Tėvo dieną bei kitomis dienomis, kai sūnus tomis dienomis nelankys ikimokyklinio, priešmokyklinio arba mokyklinio ugdymo įstaigos) (išskyrus Motinos dieną, kurią sūnus visada praleidžia pas motiną), jeigu šalys nesusitars kitaip – tėvas 11:00 val. sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos, motinai jį išvedus į kiemą, o po bendravimo iki 20:00 val. sūnų pristato į jo gyvenamąją vietą iki durų (likus ne mažiau kaip valandai iki vaiko grąžinimo sms žinute pranešant motinai tikslų vaiko grąžinimo laiką);

iš anksto suplanuotu bendravimo laiku sūnui susirgus arba valstybei nustačius ribojimus dėl išėjimo iš namų arba tėvui pačiam negalint paimti vaiko dėl svarbių priežasčių – su sūnumi bendraujant elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis garso ir vaizdo perdavimą, iki 30 min. per dieną, ne vėliau kaip prieš valandą tėvui informavus motiną apie konkretų tokio bendravimo laiką ir ryšio priemones.

Nelyginiais metais Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), o lyginiais metais Kūčias ir Naujuosius Metus sūnus švenčia kartu su tėvu (ieškovu).

Ši bendravimo tvarka netaikoma vaiko motinos (atsakovės) atostogų metu, bet ne ilgesniu nei 10 d. terminu per metus, apie kurio konkrečias dienas atsakovė privalo informuoti vaiko tėvą iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį ji bus atostogose, 15 (dienos) dienos ieškovo elektroniniu paštu. Atsakovei jos atostogų metu esant išvykus iš gyvenamosios vietos ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui tėvas su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu po pusvalandį, jei šalys nesusitaria kitaip – nuo 17.00 iki 17.30 val. kas antrą dieną. Kitu vaiko motinos atostogų laiku gyvenamojoje vietoje, tėvas su sūnumi bendrauja įprastu grafiku. Dėl atsakovės atostogų praleistas bendravimo dienas ieškovas turi teisę panaudoti kitus po atostogų mėnesius, pagal iš anksto suderintą grafiką.

Vaiko tėvas savo atostogų metu turi teisę praleisti savaitę su vaiku ištisai, jei tai nesutaps su atsakovės planais išvykti per jos pačios atostogas su vaiku.

Atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką ieškovas privalo iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį bus bendraujama, 20 dienos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) vaiko motiną (atsakovę) informuoti apie konkretų bendravimo su vaiku laiką sekantį mėnesį.

Vaikui susirgus, atsakovę įpareigoti vaiko tėvą informuoti apie vaiko ligą ir teikti jam informaciją apie vaiko sveikatos būklę, o gydymo įstaigoje ieškovą nurodyti kaip asmenį, kuriam gali būti teikiama informacija apie vaiko sveikatą.

Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM įpareigojo grąžinti ieškovui 11,63 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. 621374. Priteisė atsakovei iš ieškovo 395,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitus ieškovo reikalavimus atmetė.

6. Nurodė, kad atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajono savivaldybėje gautą informaciją apie labai konfliktiškus šalių tarpusavio santykius bei siekiant užtikrinti teisėtus šalių mažamečio vaiko interesus, šiuo konkrečiu atveju tikslinga nustatyti konkrečią atskirai nuo vaiko gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, dienotvarkę, sveikatos būklę, lankomas ugdymo įstaigas, patvirtinta bendravimo tvarka turėtų būti realiai vykdoma bei įgyvendinama ir atitikti geriausius vaiko interesus. Ieškovas savo pageidavimą bendrauti su vaiku per savaitę tik dvi dienas iš eilės ir tik prieš jam (ieškovui) išeinant dirbti į naktinę pamainą nuo 18 val., o ne bendrauti, pavyzdžiui, per jam priklausančias po dviejų naktinių pamainų keturias laisvas dienas, grindė tuo, kad taip jam patogiau, nes jis laisvomis dienomis turi kitų ilgalaikių planų ir darbų (kurių teismui neįvardino), be to, bendraudamas dvi dienas iš eilės, sūnus labiau prie jo prisirištų, o pamiegoti ir pavalgyti, jei to norės, vaikas galės ir pas jį. Atsakovės nuomone, toks grafikas neatitinka geriausių vaiko interesų, nes: 1) ieškovas objektyviai turi galimybę bendrauti 15–16 laisvų dienų per mėnesį vaikui palankiausiu metu: po ugdymo proceso, po pietų miego bei papildomai prieš naktines pamainas, kai tai sutampa su savaitgaliais, per ieškovo ar atsakovės atostogas (kurių metu atsakovė nėra išvykusi iš gyvenamosios vietos) ar šventes; 2) vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, ugdymo priemonės vyksta ir iki 15 val.; 3) dabartinio amžiaus vaikui naudinga laikytis dienos režimo; 4) ieškovo pažadai migdyti vaiką tuo metu vertintini kritiškai – iš patirties žino, kad jis labai retai tą darė, o priverstinio šios sąlygos užtikrinimo vykdymo procesu perspektyva sudėtinga ir abejotina. Teismas be jokių išlygų pritarė visiems šiems atsakovės argumentams, kurie yra teisėti ir pagrįsti, atitinka geriausius vaiko interesus, kai tuo tarpu ieškovo nurodyti argumentai (ypač ieškovui atsisakius nurodyti, kokių konkrečių ilgalaikių planų ir darbų jis turi laisvomis nuo darbo dienomis, kuriomis galėtų bendrauti su vaiku net tris dienas iš eilės) vertintini kaip neatitinkantys geriausių vaiko interesų. Be to, toks bendravimas visiškai neatitinka ir interesų paties ieškovo, deklaruojančio, jog siekia maksimalaus bendravimo su sūnumi. Tuo atveju, jei ieškovas su sūnumi bendrautų išskirtinai tik prieš savo naktines pamainas, prieš kurias jam pačiam reikia būti gerai išsimiegojusiam ir pailsėjusiam, tokiu atveju, jei sūnus nesutiktų eiti su tėvu miegoti pietų miego arba jeigu ieškovui nepavyktų jo užmigdyti ir / ar sūnus būtų irzlus, pats ieškovas irgi liktų nepamiegojęs ir nepailsėjęs prieš naktinį darbą. O tuo atveju, jei vaikas vis tik miegotų kartu su tėvu pietų miego, tai reikštų, jog laiko, per kurį tėvas galėtų turiningai ir maksimaliai pabendrauti su savo sūnumi, iki 17.30 val. liktų labai nedaug, juolab kad per tą patį laiką tėvas turėtų susiruošti darbui naktinėje pamainoje. Be to, teigdamas, kad atsakovė jam trukdo maksimaliai bendrauti su vaiku, ieškovas to ne tik neįrodė, priešingai – sudarė tokį įspūdį, kad būtent jis pats nenori ir vengia maksimalaus bendravimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne tik neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų 12 kartų per mėnesį, bet ir išreiškė sutikimą, kad vaikas nakvotų su tėvu bei kad su nakvyne pas tėvą praleistų ir dalį jo atostogų, tačiau ieškovas su tuo kategoriškai nesutiko, nurodydamas, jog sūnus yra per daug prisirišęs prie mamos. Esant tokiai situacijai teismas kritiškai vertino ieškovo teiginį, kad jis galėtų vaiką pietų miego migdyti pas save. Jeigu iš tiesų vaikas yra tiek prisirišęs prie mamos, kad negalėtų naktį praleisti su tėvu, tai ir jo migdymas pietų metu jam neįprastoje vietoje vaikui keltų stresą. Šalių sūnus, norėdamas daugiau laiko praleisti su tėvu, tiesiog atsisakytų eiti miegoti pietų miego, kas sugriautų vaiko dienos režimą, vaiką išbalansuotų, vakare jis jaustųsi pervargęs ir būtų nebeaišku, kada geriausia mamai jį migdyti; būdamas pervargęs, vaikas vakare gali sunkiau užmigti, o ryte jam būtų sunkiau atsikelti į darželį.

7. Teismas sprendė, kad ieškovas bendravimo su sūnumi grafiką prašo nustatyti išimtinai pagal savo darbo grafiką, šiuo metu pamaininį. Tačiau reikėtų atsižvelgti ir į tai, jog darbo grafikas gali pasikeisti, ieškovas gali šio darbo laikinai ar visam laikui netekti, juolab kad ieškovas gali sukurti kitą šeimą ir net pakeisti gyvenamąją vietą, tuo pačiu ir darbą, todėl, teismo nuomone, būtų neprotinga ieškovo bendravimą sus sūnumi susieti išimtinai su pamaininiu darbo grafiku.

8. Nors ieškovas, galutinai sutikslinęs savo reikalavimus, paskutinio teismo posėdžio metu prašė tik 8 kartų bendravimo per mėnesį, teismas nustatė 8–12 kartų per mėnesį bendravimą, atsižvelgdamas į tai, jog: 1) atsakovė neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų ir 12 kartų per mėnesį; 2) pats ieškovas pradiniu ieškiniu prašė nustatyti būtent 12 kartų per mėnesį bendravimą; 3) teismui netenkinus ieškovo reikalavimo ir nenustačius bendravimo su vaiku tik pagal slenkantį darbo grafiką po dviejų dieninių darbo pamainų (prieš naktines pamainas) 2 kartus, vaiką pasiimant iš darželio 12:30 val. ir pristatant jį atgal į namus po bendravimo iki 17:30 val., tai reikštų, jog ieškovas tuo atveju, jeigu kartais pasirinktų bendrauti su sūnumi ir sūnaus mokymosi metu prieš savo naktines pamainas nuo 16 val., tas bendravimas, kuris galėtų vykti tik iki 17.30 val. (nes 18 val. prasidėtų ieškovo darbas) būtų labai trumpas ir, bendraujant tik 8 dienas per mėnesį, neatitiktų geriausių tiek vaiko, tiek ir tėvo interesų. Dėl to ieškovas tokiu atveju privalo turėti galimybę bendrauti daugiau dienų per mėnesį.

9. Teismo nuomone, nustačius tokią bendravimo tvarką, pagal kurią po bendravimo tėvas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki durų privalo pristatyti iki 20:00 val. (bet ne 20.00 val. lygiai), tačiau likus ne mažiau kaip valandai iki vaiko grąžinimo sms žinute pranešant motinai tikslų vaiko grąžinimo laiką, nėra pagrindo nustatyti, jog po bendravimo motina vaiką pasiima iš tėvo lauke prie vaiko gyvenamosios vietos, kadangi tai akivaizdžiai pažeistų interesus atsakovės, kuri taip pat turi teisę į poilsį ir neturėtų būti verčiama kiekvieną kartą bet kokiu oru ir bet kokios sveikatos būklės apsirenginėti ir išeidinėti į lauką pasitikti savo vaiko vien dėl to, kad tėvas nenori vaiko atvesti iki buto durų.

10. Bendravimą per šventes ir per vaiko gimtadienį, nustatytą taikos sutarties 9 punkte, teismas koregavo viršydamas ieškinio ribas. Nustatė, jog nelyginiais metais Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), o lyginiais metais Kūčias ir Naujuosius Metus sūnus švenčia kartu su tėvu. Teismo nuomone, tiek vaiko, tiek abiejų tėvų interesus atitiktų toks bendravimas, kai tolygiau pasiskirsto vaiko buvimas su kiekvienu iš tėvų, tais pačiais metais vienas šventes švenčiant su vienu iš tėvų, o kitas – su kitu.

11. Teismas sprendė, kad nustačius tokią bendravimo tvarką būtina ieškovą įpareigoti, kad jis, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį bus bendraujama, 20 dienos objektyvia forma (elektroniniu laišku) vaiko motiną informuotų apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ateinantį mėnesį. Teismo nuomone, šis įpareigojimas yra labai svarbus tiek vaikui, tiek abiem tėvams. Geriausiai žinodamas savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką ateinantį mėnesį, ieškovas iš anksto galės susiplanuoti norimo bendravimo grafiką ir iki to mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, kurį bus bendraujama, 20 dienos ne tik galės, bet ir privalės informuoti apie tai atsakovę, kad ji galėtų patikrinti ir esant reikalui turėtų laiko pareikšti pastaboms, jeigu išaiškėtų tam tikri neatitikimai, o ieškovas galėtų į tai spėti sureaguoti ir, sutikdamas su tomis pastabomis, parengtą grafiką patikslinti iki prasidedant bendravimo mėnesiui arba, jeigu su pastabomis nesutiktų kaip nepagrįstomis, galimai galėtų dėl to kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Jonavos rajono savivaldybėje.

12. Teismas, apibendrindamas šalių pateiktas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, nustatė, kad ieškovas šioje civilinėje byloje iš viso turėjo 500 Eur advokato pagalbos išlaidų ir sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį, atsakovė iš viso turėjo 744,50 Eur advokatės pagalbos išlaidų. Ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkinus iš dalies (apytiksliai ½), ieškovui iš atsakovės priteisė 37,5 Eur žyminio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas atsisakė vieno iš dviejų pareikštų ieškinio reikalavimų (dėl išlaikymo sumažinimo), be to, teismas dalį pirmojo reikalavimo dėl ataskaitų teikimo apie išlaikymo lėšų panaudojimą netenkino, o ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo (pakeitimo) šiuo sprendimu yra patenkintas apytiksliai ½ dalimi, konstatavo, kad ieškinys yra patenkintas 25 procentais, dėl ko ieškovui iš atsakovės priteisė 125 Eur advokato pagalbos išlaidų, o atsakovei proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai (0,75) iš ieškovo priteisė 558,38 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas užskaitė šalių priešpriešinius reikalavimus ir atsakovei iš ieškovo priteisė 395,88 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nustatyti, jog ieškovas su sūnumi bendrauja laisvu nuo darbo laiku 8–12 kartų per mėnesį:

Žemesnės instancijos teismas

darbo dienomis (kai sūnus tomis dienomis lankys ikimokyklinio, priešmokyklinio arba mokyklinio ugdymo ar papildomo ugdymo įstaigą) pagal iš anksto suderintą grafiką (pirmą, antrą naktinės pamainos dienomis bei pirmą ir ketvirtą laisvą nuo darbo dienomis), jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo / papildomo ugdymo įstaigos 12.30 val. ir pristato jį iki 17.30 val. (laisvomis dienomis iki 18.00 val.) į jo gyvenamąją vietą iki namo laiptinės durų.

nedarbo ir valstybinių švenčių dienomis, Tėvo dieną bei kitomis dienomis, kai sūnus tomis dienomis nelankys ikimokyklinio, priešmokyklinio arba mokyklinio ugdymo įstaigos) (išskyrus Motinos dieną, kurią sūnus visada praleidžia pas motiną), jeigu šalys nesusitars kitaip – tėvas 11.00 val. sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos motinai jį išvedus į kiemą, o po bendravimo iki 20.00 val. sūnų pristato į jo gyvenamąją vietą iki namo laiptinės durų.

Vaiko tėvas savo atostogų metu turi teisę praleisti kelias dienas su vaiku ištisai, prieš 20 dienų elektroniniu paštu apie tai informavęs G. B., jei tai nesutaps su atsakovės planais išvykti per jos pačios atostogas su vaiku.

Atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką, ieškovas privalo prieš 7 dienas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) vaiko motiną (atsakovę) informuoti apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ateinančią savaitę.

Priteisti atsakovei iš ieškovo 122,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, procesines išlaidas paskirstyti proporcingai priteistam atlygintinos žalos dydžiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

13.1. Teismas, nustatydamas ieškovo ir sūnaus bendravimo tvarką, atsižvelgė į atsakovės pageidavimus, tačiau visiškai neatsižvelgė į vaiko poreikius ir ieškovo galimybes. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl sutarties 6 punkto pakeitimo todėl, kad nepavyko su atsakove suderinti vaiko pasiėmimo laiko, nes jis dirba pamainomis slenkančiu grafiku. Teismas atmetė ieškovo prašymą derinti konkrečias dienas pagal jo darbo grafiką motyvuodamas tuo, kad ateityje ieškovas gali keisti darbą ar pakisti jo šeiminė padėtis, todėl dienų nustatymas pagal darbo grafiką nėra tikslingas. Teismas neteisingai nustatė susitikimų laiką atsižvelgdamas ne į esamą situaciją, bet preziumuodamas ateities įvykius, kurie dar nėra įvykę ir neaišku kada įvyks. Logiška būtų, kad ieškovui pateikus mėnesio darbo grafiką bei prieš septynias dienas pranešus apie ateinančios savaitės vaiko pasiėmimo datas, taip būtų suderintos bendravimo dienos. Vaiko mama iš anksto žinotų, kokiomis dienomis ieškovas nedirba, kuriomis jis gali paimti vaiką, galėtų planuoti savo veiklą.

13.2. Kalendorinėmis darbo dienomis paimant vaiką 16 val. iš darželio ir grąžinant jį į namus 20 val., būtų sudaromi nepatogumai vaikui, jis vėlai grįžtų namo, ypač rudenį ir žiemą. Ieškovas siūlė paimti sūnų iš darželio 12.30 val. bei grąžinti jį namo 17.30 val., kai iš darbo grįžta mama. Vaikas iki pietų būna atlikęs ugdymo darbus darželyje, po pietų jis miega ir žaidžia, todėl numatyti ugdymo užsiėmimai nėra nutraukiami. Grįžęs namo pas ieškovą, jis pamiegotų ir po to pailsėjęs galėtų su tėvu bendrauti. Namo jis grįžtų beveik tuo pačiu metu, kaip ir įprastai. Tokiu būdu nebūtų pažeidžiamas jam įprastas dienos režimas. Be to, toks pasiėmimo laikas sutaptų su būsimu mokymosi laiku, nes po kelių metų vaikas eis į mokyklą, o paruošiamojoje ir pradinėse klasėse pamokos vyksta iki 12 arba 13 val., todėl vaikas būtų jau pripratęs prie tokio dienotvarkės.

13.3. Teismo nustatyta vaiko grąžinimo tvarka nėra logiška. Ieškovas galėtų informuoti atsakovę patvirtindamas, kad sūnus yra pas jį, bei prieš atvežimą, kad vaikas būtų priimtas. Geriausiai vaiką būtų perduoti prie namų laiptinės durų. Teismo paaiškinimas, kad mamos atvykimas paimti vaiką pažeistų jos interesus bei pablogintų jos padėtį, nes jai bet kokiu oru ir bet kokios sveikatos būklės reiktų pasiimti vaiką, prieštarauja vaiko interesams, nes tada vaikas gali būtų vedamas bet kokiu oru ir jam sergant. Jei atsakovė sirgtų užkrečiama liga, tai ir vaikas negalėtų susitikti su ieškovu, o esant sunkiai atsakovės būklei keistųsi vaiko bendravimo su tėvu sąlygos. Ieškovo nuoroda, kad vaiko perdavimas vaiko prie laiptinės durų yra geriausias būdas išvengti galimų konfliktų, yra pagrįsta realiais įvykiais, jis nori konfliktų išvengti ateityje ir mažiau traumuoti vaiką. Be to, vaikas prie savo buto durų dažnai kviečia ieškovą į vidų, todėl jo atsisakymas vaiką veikia neigiamai, vaikui toks elgesys nesuprantamas. Vaiko paėmimas prie laiptinės durų būtų geriausias sprendimas, nes vaikas taip nesuasmenina šio veiksmo ir nesitiki iš ieškovo daugiau, nei nustatyta teismo sprendimu.

13.4. Susitarus dėl vaiko paėmimo ir atvežimo atsakovei, nustačius vaiko buvimo pas ieškovą laiką nėra reikalingas papildomas informavimas apie atvykimą, užtektų informuoti tik apie pasikeitusias aplinkybes. Papildomas reikalavimas prieš valandą įspėti atsakovę apie atvykimą gali tik iššaukti konfliktus, jei bus pranešta keliomis minutėmis per anksti ar per vėlai. Tikslinga palikti ieškovui teisę savo atostogų metu praleisti kelias dienas su vaiku ištisai, prieš 20 dienų elektroniniu paštu apie tai informavus atsakovę, jei tai nesutaps su atsakovės planais išvykti su vaiku per jos pačios atostogas.

Žemesnės instancijos teismas

13.5. Teismas konstatavo, kad patenkino ketvirtadalį ieškinio reikalavimo, todėl priteisė atsakovei iš ieškovo 395,88 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio ieškovas atsiėmė, o ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo (pakeitimo) yra patenkintas iš dalies. Dėl to turėjo būti konstatuota, kad ieškinys patenkintas 50 procentų ir ieškovui priteista 250 Eur, atsakovei 372,25 Eur advokatų išlaidų, o atmetus ieškovui priteistiną sumą, atsakovei turi būti priteista 122,25 Eur.

Atsiliepimas

14. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

14.1 Ieškovas klaidina teismą bei neteisingai interpretuoja teismo sprendimą teigdamas, kad teismas neatsižvelgė į jo darbo grafiką. Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (17 psl.) aiškiai nuspręsta: „Atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką L. M. privalo iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį bus bendraujama, 20 (dvidešimtos) dienos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) vaiko motiną G. B. informuoti apie konkretų bendravimo su vaiku laiką sekantį mėnesį.“, bei konkrečios savaitės dienos bendravimui nustatomos „atsižvelgiant į suderintą grafiką“. Atsakovas reikalauja pakeisti šią tvarką ir nustatyti, jog jis privalo „prieš 7 dienas pranešti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) vaiko motiną G. B. informuoti apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ateinančią savaitę“. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovas teigė, jog jam jo grafikas yra žinomas iš anksto prieš keletą mėnesių, tačiau objektyviais ir protingais argumentais nepagrindė savo reikalavimo informuoti apie jam tinkamas dienas bendravimui tik prieš savaitę laiko ir tai daryti kas savaitę. Suplanuoti savo laisvą ir poilsio laiką (juolab su vaiku), ypač tuo atveju, kai tai iš esmės yra informavimas, vienos savaitės gali nepakakti.

14.2 Atsakovas neteisingai interpretuoja prioritetinių vaiko interesų principo pritaikymą. Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, vadovavosi ne atsakovės pageidavimais, o vaiko interesų pagal jo amžių, pomėgius ir įpročius prioritetu. Nagrinėjant bylą ieškovas ne kartą teigė, jog jam reikalingas laikas vakarais, savaitgaliais, atostogų metu jo asmeninių poreikių tenkinimui ar, anot ieškovo, „kitiems planams“ įgyvendinti. Jis nepaneigė, jog 2021 m. savo kasmetinių atostogų metu visą mėnesį nebendravo su vaiku. Apeliaciniame skunde taip pat prašo sumažinti jo bendravimo laiką su vaiku atostogų metu iki „kelių dienų ištisai“, nors tuo pačiu akcentuoja teismo pareigą sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Akivaizdu, jog nustatyti bendravimo tvarką nuo 12 val. iki 18.30 val. ieškovas reikalauja ne dėl vaiko interesų, o savo patogumui, nes jam reikalingas laikas jo asmeniniam gyvenimui.

14.3 Šalių sūnus nuo 2020 m. vasario 3 d. lanko vaikų lopšelį darželį (duomenys neskelbtini). Ugdymo įstaiga pateikė duomenis apie dienotvarkę, iš kurios matyti, jog 3-4 metų grupės vaikams nuo 12.40 iki 15 val. yra poilsio laikas (pietų miegas), o tokio amžiaus vaikams tai yra labai svarbu. Be to, bendravimo tvarkos dažnas keitimas teisminiu būdu taip pat neatitiktų vaiko interesų. Akivaizdu, jog tokiu laiku net ir mokyklinio amžiaus vaikams vyksta pagrindinio ar papildomo ugdymo užsiėmimai, dėl to atmestini ieškovo argumentai, kad teismas tokią tvarką nustatė atsižvelgdamas ne į esamą situaciją, o preziumuodamas ateities įvykius.

14.4 Dėl vaiko grąžinimo prie namo durų dėl galimų konfliktų atsakovė nurodo neįsivaizduojanti, kokiu pagrindu ji šiuo atveju galėtų konfliktuoti. Atsakovės nuomone, tai nėra esminis argumentas, nes bet kokiu atveju vaikas jos bus įsileidžiamas į gyvenamąją vietą, o atvežus prie gyvenamosios vietos ieškovas turi atsakovės kontaktus ir galimybę paskambinti/parašyti, jog vaikas yra parvežtas. Ieškovo argumentas, jog atsakovės įspėjimas apie atvykimą keliomis minutėmis anksčiau gali iššaukti konfliktus, yra nepagrįstas. Teismas, įvertindamas ginčo šalių santykių ypatumus, šalių paaiškinimu, pagrįstai nustatė ieškovui pareigą įspėti iš anksto, nes tai aktualu kuomet ieškovas ketina grąžinti vaiką gerokai anksčiau, nei numatyta teismo sprendime (taip yra buvę) ir dėl to atsakovės gali nebūti gyvenamojoje vietoje, o valanda yra protingas laiko tarpas, per kurį atsakovei galima sugrįžti į gyvenamąją vietą tais atvejais, kai ieškovas nukrypsta nuo bendravimo tvarkos laikymosi.

14.5 Bylos nagrinėjimo metu ieškovas kėlė daug klausimų ir pretenzijų dėl bendravimo su vaiku atsakovės atostogų metu. Nustatęs, jog atsakovė su vaiku atostogauja ne daugiau nei 10 dienų, atsižvelgdamas į ieškovo deklaruojamą interesą maksimaliai bendrauti su vaiku ir į aplinkybę, jog iš keturių savaičių kasmetinių atostogų tik vieną iš jų ieškovas praleidžia su vaiku, teismas nustatė, jog ir ieškovas savo atostogų metu turi teisę praleisti savaitę su vaiku ištisai, jei tai nesutaps su atsakovės planais išvykti per jos pačios atostogas su vaiku. Tačiau apeliaciniame skunde teikdamas reikalavimą tikslinti sprendimo dalį dėl bendravimo atostogų laikotarpiu „kelioms dienoms ištisai“, ieškovas tarsi atsiriboja nuo pareigos rūpintis savo vaiku, jo auklėjimu. Jokio objektyvaus ir protingo argumento, išskyrus tai, kad ne visada galima suderinti 7 dienas ištisai, ieškovas nepateikė.

14.6 Nepagrįstas ieškovo teiginys, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pradiniu ieškiniu ieškovas, be kita ko, prašė sumažinti nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, atsakovė pateikė atsiliepimą dėl tokio reikalavimo nepagrįstumo, todėl dėl šio reikalavimo atsakovė taip pat patyrė išlaidų teisinei pagalbai, o reikalavimo ieškovas atsisakė tik po to, kai teisme buvo gautas atsiliepimas ir byla buvo nagrinėjama iš esmės. Teismas gali nukrypti nuo šio CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovo procesinis elgesys (reikalavimo dėl išlaikymo sumažinimo pateikimas) sukėlė pasekmes – papildomas išlaidas, papildomai pareigą atsakovei atsikirsti, papildomų dokumentų, įrodymų rinkimą bei pateikimą teismui. Dėl to teismas, vertindamas ieškovo reikalavimo atsiėmimą po procesinių dokumentų pateikimo kaip nepatenkintą reikalavimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

14.7 Ieškovas apeliaciniu skundu prašo procesines išlaidas paskirstyti proporcingai priteistam atlygintinos žalos dydžiui, tačiau nei ieškiniu, nei apeliaciniu skundu ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustatyta ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Kadangi ieškovas dirba pagal slenkantį darbo grafiką, teisę sudaryti bendravimo grafiką teismas paskyrė ieškovui, įpareigodamas jį, atsižvelgiant į savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką, iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį bus bendraujama, 20 dienos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) vaiko motiną (atsakovę) informuoti apie konkretų bendravimo su vaiku laiką sekantį mėnesį. Apeliantas pageidauja pateikti mėnesio darbo grafiką, tačiau bendravimo grafiką sudaryti savaitei, apie tai prieš savaitę informuojant atsakovę.

Žemesnės instancijos teismas

18. Teisėjų kolegija atmeta tokį pageidavimą pagrindžiantį argumentą, kad, bendravimo grafiką sudarius savaitei, atsakovė iš anksto žinotų, kokiomis dienomis ieškovas nedirba ir galėtų planuoti savo veiklą. Apie laisvas nuo darbo ieškovo dienas ji bet kokiu atveju sužinotų ieškovui pateikus mėnesio darbo grafiką (ši aplinkybė nesikeistų), tačiau nėra pagrįstas apelianto teiginys, kad, bendravimo laiką nustatinėjant kiekvienai savaitei, atsakovė galėtų geriau suplanuoti savo veiklą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, priešingai nei teigia apeliantas, veiklos planavimas tik savaitei į priekį ne pagerintų atsakovės galimybes sudarinėti ir įgyvendinti savo veiklos projektus, kurie neatsiejamai yra susiję su įvairiais šalių sūnaus gyvenimo aspektais bei veiklomis (šalių sūnaus namai yra pas motiną, tad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, neišvengiamai tenka didesnė jo priežiūros ir auklėjimo našta), o padarytų ją ieškovo sprendimų įkaite – neteisinga, nesąžininga ir neprotinga manyti, kad teisės savo gyvenimą projektuoti bent mėnesiui į priekį, juolab kad tai irgi neilgas laikotarpis, atėmimas yra suaugusio žmogaus, nuo kurio priklauso ir mažamečio vaiko poreikių tenkinimas, yra jo gyvenimo kokybės pagerinimas (CK 1.5 straipsnio 5 dalis, CPK 3 straipsnio 8 dalis).

19. Apeliantas nekvestionuoja teismo išvados dėl bendravimo su sūnum laisvu nuo darbo laiku 8-12 kartų per mėnesį, tačiau pageidauja apibrėžti, kad darbo dienomis (kai sūnus tomis dienomis lankys ugdymo įstaigą) jie bendrautų pirmą ir antrą ieškovo naktinės pamainos dienomis bei pirmą ir ketvirtą laisvomis nuo darbo dienomis, darbo dienomis vaiką pasiimant 12.30 val. ir pristatant iki 17.30 val., laisvomis dienomis iki 18.00 val.; tomis dienomis, kai vaikas nelankys ugdymo įstaigos, ieškovas pageidauja vaiką paimti 11.00 val. ir pristatyti 20.00 val.

20. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad susitikimų laiką nustatė teismas. Jo ginčijamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka neatima iš ieškovo teisės pačiam nuspręsti, kokiomis dienomis jis bendraus su vaiku – ar savo naktinės pamainos dienomis, ar laisvomis nuo darbo dienomis, taip pat ir kuriomis iš pastarųjų dienų, tik apie konkretų bendravimo laiką jis turi pranešti atsakovei. Dėl to neteisingas apelianto teiginys apie tai, kad susitikimų laikas buvo nustatytas preziumuojant ateities įvykius, o ne atsižvelgiant į dabartinę situaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tikslių bendravimo dienų įvardijimas gali neatitikti paties ieškovo interesų, nes gali pasikeisti tiek darbo grafikas, tiek ieškovo gyvenimo aplinkybės, susiję su darbu ar šeimine padėtimi.

21. Pageidaujamą bendravimo tvarkos korekciją apeliantas sieja su tuo, kad tuomet atsakovė, informuota apie jo darbo grafiką, tiksliai žinotų, kada jis pasiims vaiką, atitinkamai galėtų suplanuoti ir savo veiklas. Tačiau atsakovė tokios korekcijos nepageidauja. Pažymėtina, jog darbo grafikas yra ne atsakovės, o ieškovo darbinės ir atitinkamai laisvos nuo darbo veiklos planavimo priemonė, prie kurios derindamasis, be kita ko, ieškovas pasirinks bendravimo su sūnumi laiką, apie tai iki mėnesio, einančio prieš bendravimo mėnesį, 20 dienos elektroniniu paštu informuodamas atsakovę. Apeliantas faktiškai siekia informuoti atsakovę tik apie savo darbo grafiką, tokiu būdu pačiai apskaičiuojant dienas, kuomet tėvas bendraus su sūnumi. Teisėjų kolegija tai vertina kaip niekuo nepagrįstą ieškovui nustatytos pareigos perkėlimą atsakovei.

22. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais remiantis nebuvo patenkintas ieškovo pageidavimas pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos (šiuo metu – vaikų darželio) 12.30 val. ir pristatyti namo iki 17.30 val. (laisvomis nuo darbo dienomis iki 18.00 val.). Pirmosios instancijos teismas paėmimą iš ugdymo įstaigos 12.30 val. arba po ugdymo proceso pabaigos, jei tą penktadienį bus numatytas vaiko ugdymas, nustatė tik penktadieniais, kitomis dienomis paėmimas leistas 16.00 val., grąžinimas namo visais atvejais nustatytas iki 20.00 val., apie tikslų grąžinimo laiką atsakovei sms žinute pranešant likus ne mažiau kaip valandai iki vaiko grąžinimo. Paėmimo laikas pagrįstas pietų miego poreikiu, šiuo metu būtinu dėl vaiko mažametystės, po to vykstančiais ugdymo užsiėmimais, vaiko dienos režimu ir ieškovo įgūdžių migdyti vaiką per popietę nebuvimu, o vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą – dėl mokymo užsiėmimų laiko. Anot apelianto, vaiką pasiėmus 12.30 val. ir grąžinus iki 17.30 val., namo jis grįžtų įprastu laiku, pamiegotų pas tėvą, ugdymo užsiėmimai vyksta iki pietų, kaip ir ateityje mokykloje.

23. Atmestini apelianto teiginiai apie tai, kad dėl jo pageidaujamo pakeitimo vaiko dienos režimas nebus sutrukdytas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apie mažamečio vaiko dienos režimą spręstina pagal tai, kad jis lanko vaikų darželį, kuris ir nustato įstaigos darbo pradžios, vaikų ugdymo užsiėmimų, valgymo, popietės miego, žaidimų, buvimo lauke ir kt. laiką, todėl vaiko pasiėmimas iš darželio iki popietinio miego tą režimą kardinaliai keistų netgi darant prielaidą, kad ieškovas vaiką sugebės užmigdyti savo namuose. Režimo laikymosi aspektu tai nėra gera priemonė, juolab kai dirbantys tėvai negali sudaryti vaikams priežiūros ir reikiamo ugdymo sąlygų vien tik namuose. Pastebėtina, kad tai pripažįsta ir apeliantas, teigdamas, jog vaiką grąžinus namo 17.30 val., būtų laikomasi vaikui įprasto dienos režimo. Tuo remiantis ieškovo siekį pasiimti vaiką iš darželio 12.30 val. teisėjų kolegija vertina kaip neatitinkantį vaiko interesų, ugdymo įstaigos nustatytą vaiko dienotvarkę pritaikant savo patogumui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas, deklaruodamas maksimalaus bendravimo su sūnumi poreikį, faktiškai siekia tą bendravimą minimalizuoti ir taip turėti daugiau laiko sau, nes tomis dienomis, kai vaikas lanko darželį, buvimo su vaiku laikas būtų apribotas iki 2-2,5 valandų (apytiksliai nuo 15 val. iki 17 val.).

24. Tokiai bendravimo tvarkos korekcijai nepritartina ir vadovaujantis teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

25. Atmestinas apelianto reikalavimas nustatyti, kad vaiko pristatymas atsakovei reiškia pristatymą iki namo laiptinės durų. Teisėjų kolegijos vertinimu, palikimas prie laiptinės durų nėra vaikui saugus pristatymo būdas, kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog toks pristatymas pažeistų interesus atsakovės, kuri kaskart, nepriklausomai nuo oro sąlygų ir savo sveikatos būklės, vaiko pasiėmimui turėtų išeiti į lauką (pažymėtina, kad dėl sūnaus perdavimo ieškovui kieme nedarbo dienomis, valstybinių švenčių dienomis bei kitomis dienomis, kai vaikas nelankys ugdymo įstaigos, atsakovė apeliacine tvarka nesiskundė). Galimas sūnaus kvietimas tėvui užeiti į butą nėra toks sudėtingas vaiko auginimo klausimas, kurio tėvas nesugebėtų išspręsti ir nerastų vaiko suvokimui tinkamo atsakymo (jei taip atsitiktų, ieškovas reikiamų žinių gali ieškoti pozityvios tėvystės kursuose, apsilankyti pas psichologą, kitus vaiko teisių specialistus). Apeliantui akcentuojant konfliktų tikimybę, o atsakovei neigiant jų kilimą iš savo pusės, abiejų šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad jie turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo sūnų, sprendžiant bet kokius su sūnumi susijusius klausimus ar imantis dėl jo bet kokių veiksmų, bet kokioje situacijoje jie visais atvejais privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu; šias pareigas vykdant netinkamai, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis, 31 straipsnio 1, 10 dalys).

26. Apelianto pageidavimas savo atostogų metu su vaiku ištisai praleisti ne pirmosios instancijos teismo nustatytą savaitės trukmės laikotarpį, o kelias dienas, nėra pagrįstas jokiais – nei vaiko, nei apelianto – interesų užtikrinimui tarnaujančiais argumentais, todėl netenkintinas (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teisme ieškovas teigė, kad laikas vakarais, savaitgaliais ir per atostogas jam reikalingas asmeninių poreikių tenkinimui („kitiems planams“ įgyvendinti), tačiau jau minėta, kad siekiant nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, privalu užtikrinti ne tėvo, o geriausius vaiko interesus. Byloje nebuvo ginčo dėl ieškovo teisės su vaiku bendrauti maksimaliai.

27. Netenkindama jau išvardintų reikalavimų teisėjų kolegija pritaria apeliantui, kad jo įpareigojimas pristatyti sūnų į gyvenamąją vietą iki 20.00 val., apie tikslų grąžinimo laiką atsakovę informuojant ne vėliau kaip prieš valandą sms žinute, nėra racionalus. Toks tikslus apskaičiavimas vargu ar būtų įmanomas, kaskart tai keltų papildomą įtampą ne tik šalims, bet ir jų sūnui. Nustačius, kad vaikas bus grąžinamas 20.00 val., papildomas informavimas nebėra būtinas, išskyrus tuos atvejus, jei dėl pasikeitusių aplinkybių vaikas būtų grąžintas anksčiau, todėl ši bendravimo tvarkos dalis pakeistina. Pažymėtina, kad atsakovė byloje teiktuose savo pasiūlymuose dėl bendravimo tvarkos nurodė neprieštaraujanti ieškovo bendravimui su vaiku nuo atitinkamos valandos iki 19.30 val. ar 20.00 val. (t. y. konkretaus laiko tarpu), tuo tarpu tokia bendravimo tvarka, kuomet vaiką leidžiama sugrąžinti namo iki 20.00 val., yra pernelyg neapibrėžta – vadovaujantis jos nuostatomis vaiką galima sugrąžinti ir netrukus po jo pasiėmimo.

28. Pasisakant dėl apelianto reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pažymėtina, kad ieškinį dėl išlaikymo sumažinimo jis ne atsiėmė, o jo atsisakė. Bylos dalį pagal šį reikalavimą teismas nutraukė remiantis CPK 293 straipsnio 4 punktu, o ne paliko nenagrinėtą pagal CPK 139 straipsnio 2 dalį, todėl, vieno iš trijų ieškinio reikalavimų ieškovui atsisakius, vieno teismui netenkinus, o trečią patenkinus apytiksliai 50 procentų, apeliacine tvarka tikrinamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškinys patenkintas 25 procentais, atitinkamai paskirstant šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

29. Nustatęs šalių sūnaus interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vaiko grąžinimo į jo gyvenamąją vietą laiko ir tvarkos, nepagrįstai nustatė, kad vaikas grąžinamas iki 20.00 val., likus ne mažiau kaip valandai iki grąžinimo sms žinute pranešant motinai tikslų vaiko grąžinimo laiką, todėl ši sprendimo dalis pakeistina nustatant, kad vaikas grąžinamas 20.00 val., o jei dėl pasikeitusių aplinkybių ieškovas privalėtų jį grąžinti anksčiau, apie tikslų grąžinimo laiką atsakovę jis privalo informuoti prieš valandą iki grąžinimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, prie kokių durų vaikas sugrąžinamas, patikslintina, kad vaikas atsakovei turi būti perduotas prie jos buto durų (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Siekiant aiškumo, priimamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytina visa bendravimo tvarka.

30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nežymi pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos korekcija nesudaro pagrindo perskaičiuoti pirmosios instancijos teismo paskirstytas šalių bylinėjimosi išlaidas, juolab atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra neturtinis. Apeliacijos metu atsakovė patyrė 363 Eur advokatės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kadangi apeliacinis skundas buvo pateiktas dėl bendravimo trukmės darbo dienomis, vaiko grąžinimo vietos, informavimo apie grąžinimą, bendravimo trukmės per atostogas, bendravimo grafiko trukmės ir pranešimo apie tai atsakovei bei bylinėjimosi išlaidų, o iš šių šešių reikalavimų iš dalies tenkinamas vienas, iš ieškovo atsakovei priteistina 303 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (363/6; 363-60) (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą, jo rezoliucinės dalies 3-11 pastraipose nurodytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką išdėstant taip:

„Nustatyti, jog tėvas L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) su sūnumi A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja savo laisvu nuo darbo laiku 8–12 kartų per mėnesį:

darbo dienomis (kai sūnus tomis dienomis lankys ikimokyklinio, priešmokyklinio arba mokyklinio ugdymo ar papildomo ugdymo įstaigą) pagal iš anksto suderintą grafiką, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo / papildomo ugdymo įstaigos 16.00 val. ir pristato jį 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą, perduodamas atsakovei prie jos buto durų, išskyrus penktadienį, kai pagal iš anksto suderintą grafiką tėvas vaiką pasiima iš ugdymo ar papildomo ugdymo įstaigos 12.30 val. (arba po ugdymo proceso pabaigos, jeigu tą penktadienį po pietų bus numatytas vaiko ugdymas) ir grąžina 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą, perduodamas atsakovei prie jos buto durų, o jei dėl pasikeitusių aplinkybių ieškovas privalėtų vaiką grąžinti anksčiau, apie tikslų grąžinimo laiką atsakovę jis privalo informuoti prieš valandą iki grąžinimo.

nedarbo ir valstybinių švenčių dienomis, Tėvo dieną bei kitomis dienomis, kai sūnus tomis dienomis nelankys ikimokyklinio, priešmokyklinio arba mokyklinio ugdymo įstaigos) (išskyrus Motinos dieną, kurią sūnus visada praleidžia pas motiną), jeigu šalys nesusitars kitaip – tėvas 11.00 val. sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos, motinai jį išvedus į kiemą, o po bendravimo 20.00 val. sūnų pristato į jo gyvenamąją vietą, perduodamas atsakovei prie jos buto durų, o jei dėl pasikeitusių aplinkybių ieškovas privalėtų vaiką grąžinti anksčiau, apie tikslų grąžinimo laiką atsakovę jis privalo informuoti prieš valandą iki grąžinimo.

iš anksto suplanuotu bendravimo laiku sūnui A. M. susirgus arba valstybei nustačius ribojimus dėl išėjimo iš namų arba tėvui pačiam negalint paimti vaiko dėl svarbių priežasčių – su sūnumi bendraujant elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis garso ir vaizdo perdavimą, iki 30 min. per dieną, ne vėliau kaip prieš valandą tėvui informavus motiną apie konkretų tokio bendravimo laiką ir ryšio priemones.

Nelyginiais metais Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), o lyginiais metais Kūčias ir Naujuosius Metus sūnus A. M. švenčia kartu su tėvu L. M..

Ši bendravimo tvarka netaikoma vaiko motinos G. B. atostogų metu, bet ne ilgesniu nei 10 d. terminu per metus, apie kurio konkrečias dienas G. B. privalo informuoti vaiko tėvą iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį ji bus atostogose, 15 (dienos) dienos ieškovo elektroniniu paštu. Atsakovei jos atostogų metu esant išvykus iš gyvenamosios vietos ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui tėvas su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu po pusvalandį, jei šalys nesusitaria kitaip – nuo 17.00 iki 17.30 val. kas antrą dieną. Kitu vaiko motinos atostogų laiku gyvenamojoje vietoje, tėvas su sūnumi bendrauja įprastu grafiku. Dėl atsakovės atostogų praleistas bendravimo dienas ieškovas turi teisę panaudoti sekančius po atostogų mėnesius, pagal iš anksto suderintą grafiką.

Vaiko tėvas savo atostogų metu turi teisę praleisti savaitę su vaiku ištisai, jei tai nesutaps su atsakovės planais išvykti per jos pačios atostogas su vaiku.

Atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką L. M. privalo iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį bus bendraujama, 20 (dvidešimtos) dienos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) vaiko motiną G. B. informuoti apie konkretų bendravimo su vaiku laiką sekantį mėnesį.

Vaikui A. M. susirgus, G. B. įpareigoti vaiko tėvą informuoti apie vaiko ligą ir teikti jam informaciją apie vaiko sveikatos būklę, o gydymo įstaigoje ieškovą nurodyti kaip asmenį, kuriam gali būti teikiama informacija apie vaiko A. M. sveikatą.“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 303 Eur (tris šimtus tris eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėLaima KriaučiūnaitėTomas Romeika