Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. P.(buvusi pavardė-E.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pradinį išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004m. gegužės 11d. Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1d., 178 str. 2d.-2m l/a, 2005m. lapkrčio 16d. Vilniaus m. 2-os apyl. teismo nutartimi, vadovaujantis LR BVK 157 str., paleistas lygtinai 6 mėn. ir 20d. l/a iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo; 2) 2013m. liepos 12d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 145 str. 1d.-areštu 62(šešiasdešimt dviems) paroms; 3) 2014m. sausio 28d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 140 str. 2d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 40(keturiasdešimčiai) parų; 4) 2020m. lapkričio 03d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d.-areštu 45(keturiasdešimt penkioms) paroms su uždraudimu naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, ir turto konfiskavimu; 5) 2024m. gruodžio 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-areštu 30(trisdešimčiai) parų su uždraudimu naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams ir šešiems mėnesiams, ir turto konfiskavimu, paleistas 2025m. vasario 07d. iš Liertuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, atlikęs arešto bausmės laiką, paskutinis teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025m. gegužės 18d., apie 13³⁰ val., dienos metu, kaltinamasis E. P. ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Opel Vectra “, valst, Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. V. G. vardu, būdamas neblaivus, kai po pašalinio asmens, sustabdžiusio kaltinamojo vairuojamą automobilį, pranešimo į Bendrąjį pagalbos centrą dėl galimai neblaivaus vairuotojo į įvykio vietą atvykusiems Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnams kaltinamajam E. P. alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARTB-04192(patikros sertifikato Nr. 2216098), atlikus blaivumo testą, buvo nustatyta, kad 13⁵⁷ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,49 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 14¹⁹ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamojo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, kaltinamasis E. P., žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024m. gruodžio 12d. baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1605-522/2024 yra pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones trejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus darbuotojų būdamas informuotas apie šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą, pranešimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo 2025m. sausio 23d. išsiuntus paštu, jis(kaltinamasis E. P.) teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė, nes 2025m. gegužės 18d., apie 13³⁰ val., ties namu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), vėl būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vairavo automobilį „ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai pastarajam jau buvo uždrausta naudotis specialia teise, t.y. vairuoti kelių transporto priemones, ir tokiu būdu jis(kaltinamasis E. P.) tyčia piktybiškai vengė atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis E. P. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 str., 281¹ str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtu liudytojo P. M. apklausos protokolu, surašytu ikiteisminio tyrimo metu(b.l. 64-65), ir kitais paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024m. gruodžio 12d. įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1605-522/2024(b.l. 111-113), Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2025m. gegužės 26d. informacinio pobūdžio pažyma dėl informacijos pateikimo(b.l. 44-45), Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2025m. sausio 23d. pranešimu dėl baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo(b.l. 46-47), su nuteistuoju E. P. 2025m. sausio 09d. sudaryto baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. DN-202 išrašu(b.l. 48-55), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2025m. gegužės 18d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 25-26), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9-11) ir fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 12-20), 2025m. gegužės 18d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 23), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukomis(b.l. 28-29), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARTB-0192, patikros sertifikato Nr. 2216098 kopija(b.l. 27),

Kadangi abiejų nusikalstamų veikų, iš kurių nusikaltimas, numatytas BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), o veika pagal BK 243 str.-tik prie baudžiamųjų nusižengimų(BK 12 str.), padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir pats kaltinamasis E. P. sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami teisme, įrodymų tyrimą po jo apklausos nutraukiant, ir įvertinus tai, kad kiti posėdžio dalyviai(prokuroras ir gynėjas) sutiko su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas LR BPK 273 str. 1d. pagrindu.

Iš teisme paskelbto liudytojo P. M. apklausos protokolo, surašyto ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad 2025m. gegužės 18d., apie 13³⁰ val., jam būnant savo namuose, iš kaimo į namus grįžusios jo nepilnametės dukros K. ir I. pasakė, kad po kaimą su raudonu automobiliu važinėja kažkoks neblaivus dėdė. Jo nepilnametei dukrai-pil. K. M. tas vyras buvo pažįstamas, nes dukra pasakiusi, jog tai dėdė, kuris gyvena tame pačiame name, kur gyvena ir jos dėdė K.. Tada jam iš karto pasidarė aišku, kad su raudonu automobiliu važinėja jų kaimo nuolatinis gyventojas-pil. E. E., neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, kuris, nors ir neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, dažnai po kaimą važinėja, būdamas neblaivus. Tada jis sėdo ant dviračio ir atvažiavo į kaimo centrą, prie parduotuvės, tačiau ten E. E. iš karto nepastebėjo. Netrukus, kelių minučių eigoje jis išgirdo garsą, t.y. braukimą, ir, atsisukęs, pamatė, jog nuo bažnyčios pusės atvažiuoja automobilis „ Opel “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kurio vairo sėdėjo pil. E. E.. Tada jis su dviračiu užkirto vairuotojui kelią ir automobilis, privažiavęs prie jo, sustojo, po ko jis E. sulaikė ir iš spynelės ištraukė automobilio užvedimo raktelį, pastarajam neleisdamas važiuoti. Šalia vairuotojo, keleivio pusėje sėdėjo kažkoks vyriškis, kuris pradžioje bandė ant jo pulti, bet po to pasišalino. To asmens jis nepažįsta. Tada jis iškvietė policijos pareigūnus, kur vėliau vairuotojui nustatė vidutinį girtumą(b.l. 64-65).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2024m. gruodžio 12d. įsiteisėjusiu teismo baudžiamojo įsakymo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1605-522/2024 matyti, kad kaltinamasis E. P.(buvusi pavardė-E.) už vairavimo faktą, esant neblaiviam 2024m. lapkričio 25d., buvo pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., ir, pritaikius BK 64¹ str. nuostatas, nuteistas areštu 30(trisdešimčiai) parų, BK 67 str. 3d. ir 68 str. pagrindu paskyrus ir baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimu teisės vairuoti transporto priemones trejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2024m. gruodžio 02d.(b.l. 111-113).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2025m. gegužės 18d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad, pagal įvykį(ROIK: 0125000277273) atvykus į įvykio vietą, automobilio „ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui-pil. E. P. alkotesteriu pirmu bandymu, atliktu 13⁵⁷ val., buvo nustatytas 2,49 promilių girtumas, o antru bandymu, atliktu 14¹⁹ val.,-2,52 promilių girtumas. Kad automobilį vairavo, būdamas neblaivus, vairuotojas prisipažino, prisistatydamas sena pavarde, t.y pil. E. E., kuris ant šaukimo šaknelės taip pat pasirašė savo sena pavarde, tačiau, patikrinus per duomenų bazes, paaiškėjo, jog asmuo 2025m. vasario mėn. savo pavardę iš „ E. “ buvo pasikeitęs į pavardę „ P. “, kuris dėl girtumo galimai dar maišė savo pavardes. Automobilio techninė apžiūra negalioja, o pil. E. P. vairuotojo pažymėjimo visai neturi. Vietoje buvo apklaustas liudytojas-pil. P. M., kuris patvirtino važiavimo faktą, po ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o automobilis priverstinai buvo išvežtas į saugojimo aikštelę, vairuotojui išdavus šaukimą atvykti į Ukmergės raj. PK. Prie tarnybinio pranešimo buvo pridėti neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukos ir alkotesterio patikros sertifikato kopija(b.l. 25-26).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. gegužės 18d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad minėtą dieną neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARTB-0192(patikros sertifikato Nr. 2216098), du kartus atlikus kaltinamojo E. P., kaip automobilį vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 13⁵⁷ val., pastarajam buvo nustatytas 2,49 promilių girtumas, o antro pūtimo, atlikto 14¹⁹ val., metu,-2,52 promilių girtumas(b.l. 23-24). Šie duomenys apie kaltinamojo E. P. neblaivumą yra užfiksuoti ir prie bylos medžiagoje esančiose neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų fotonuotraukose(b.l. 28-29).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos 2025m. gegužės 27d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl policijos pareigūno dėvimos kūno kameros vaizdo įrašų pridėjimo ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-17271-25 matyti, kad, Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK atliekant ikiteisminį tyimą Nr. 01-1-17271-25 pagal BK 281¹ str. 1d., buvo nustatyta, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjas-pil. Linas Jakštas 2025m. gegužės 18d. įvykio vietoje adresu: Lėno km., Taujėnų sen., Ukmergės raj. filmavo nešiojama „ BODY “ kūno kamera. Peržiūrėjus vaizdo įrašus, buvo nustatyta, jog vaizdo įrašai gali turėti reikšmės ikiteisminiam tyrimui, todėl nuspręsta šiuos įrašus pridėti prie atliekamo ikiteisminio tyrimo bylos, kurie buvo įrašyti į kompaktinį diską(laikmeną) ir yra prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 56-58).

Iš teisme paskelbto byloje esančio 2025m. gegužės 27d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą minėtą dieną, tarpe 20²⁴-21¹³ val., Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., tarnybinėse patalpose, naudojant tarnybinį kompiuterį, programos „ Medijos leistuvas “ pagalba buvo peržiūrėti 2025m. gegužės 18d. į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų dėvėtomis „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos 2 vnt. vaizdo įrašų failų.

2. Peržiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „ PSS-20250518-142408UTC+0300 “, kuris yra pirmojo įrašo tęsinys. Matoma, kaip policijos pareigūnas L. Jakštas pildo procesinius dokumentus, kuriam pasiteiravus, kuris pūtimas yra mažesnis, kitas policijos pareigūnas A. Kuosa nurodo, kad 2,49 promilės alkoholio, paaiškindamas, jog šis girtumas buvo nustatytas 13⁵⁷ val. Toliau stebima, kaip policijos pareigūnas A. Kuosa nurodo, jog antru pūtimu įtaraimasis įpūtė 2,52 promiles alkoholio. Daugiau tyrimui jokios reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašo trukmė 00:10:59 val.(b.l. 58-61).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamasis E. P. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2025m. gegužės 18d., o pagal BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajam E. P. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 23-29), kuris, pagal ankstesnįjį teismo baudžiamąjį sprendimą, t.y. 2024m. gruodžio 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų tesimo baudžiamąjį įsakymą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1605-522/2024, jam paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transpoto priemones trejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui, išsiuntus pranešimą paštu, Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyriaus pareigūnų buvo supažindintas su teisinėmis pasekmėmis nevykdant teismo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau šių salygų piktybiškai ir toliau nevykdė, vėl neblaivus sėsdamas už automobilio vairo(b.l. 44-57, 111-113), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamojo E. P. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka tiek nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 str., požymius, t.y. vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, tiek ir nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo, abiejuose kaltinimuose patikslinant nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamojo E. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padarytų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamasis E. P. padarė dvi veikas, iš kurių nusikaltimas, numatytas BK 281¹ str. 1d., baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.), o veika pagal BK 243 str.,-tik prie baudžiamųjų nusižengimų(BK 12 str.). Taikant baudžiamosios atsakomybės nuostatas kaltinamojo E. P. atžvilgiu, yra atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas penkis kartus, tame tarpe ir už analogiškas veikas pagal BK 281¹ str., tačiau pastarasis, turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą paskutinę veiką, iš to jokių pozityvių išvadų nepadarė, kuris, eilinį kartą neblaivus sėsdamas už vairo, ne tik kad visiškai negalvojo apie savo šeimos narius ir jų teisėtus interesus(pastaba: kaltinamasis gyvena kartu su savo motina, kuri yra neįgalus asmuo), bet ir nepasimokė iš savo ankstesnių gyvenimo klaidų. Priešingai, kaltinamasis E. P., 2025m. vasario 07d. grįžęs iš įkalinimo vietos, kur už analogišką nusikaltimą pagal BK 281¹ str. atlikinėjo jam paskirtą arešto bausmę pagal 2024m. gruodžio 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nuosprendį, toliau vedė amoralų nusikalstamą gyvenimo būdą, nes šioje baudžiamojoje byloje jau trečią kartą vėl yra kaltinamas ne tik naujos veikos transporto eismo saugumui, bet ir kitos veikos teisingumui padarymu(b.l. 99-104, 111-121). Nežiūrint į tai, kaltinamasis E. P. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą skirti jam kuo švelnesnę sankcijose už padarytas veikas numatytą galutinę bausmę, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę.

Pilnamečiam asmeniui, turinčiam neišnykusį/nepanaikintą teistumą, pagal iki 2025m. vasario 01d. galiojusią BK 27 str. redakciją buvo reglamentuotas „ savaiminio “ recidyvisto pripažinimo faktas, kas pagal BK 60 str. nuostatas būdavo pripažintina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. 2025m. vasario 01d. įsigaliojo naujo LR 2024m. balandžio 25d. Baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 nuostatos, pagal kurį teismas kiekvienu atveju, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, privalo spręsti dėl teisto pilnamečio asmens pripažinimo recidyvistu klausimą(pakeisto BK 27 str. 1d. redakcija).

Šiuo nagrinėjamu atveju kaltinamojo E. P. praeityje padaryta paskutinė veika, dėl kurios teistumas dar nėra išnykęs, baudžiamojo įstatymo yra priskirta prie tyčinių nesunkių nusikaltimų(BK 11 str. 3d.). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis E. P., tik 2025m. vasario 07d. būdamas paleistas iš paskutinės įkalinimo vietos, kur atlikinėjo jam paskirtą arešto bausmę pagal ankstesnįjį nuosprendį, pastarąjį pripažinus kaltu pagal BK 281¹ str. 1d., vėl padarė naują analogišką veiką, kuri pagal BK 11 str. nuostatas yra priskirtina tai pačiai nusikalstamų veikų kategorijai ir rūšiai, atsižvelgiant į kaltinamojo E. P., praeityje kelis kartus buvusio bausto ir administracine tvarka, asmenybę, teismo vertinimu, yra pagrindas kaltinamąjį šioje byloje pripažinti recidyvistu, todėl ši aplinkybė yra laikytina kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė kaltinamojo E. P. atžvilgiu.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(BK 41 str. 1-2d.d.).

Kadangi kaltinamajam E. P. abi inkriminuojamos veikos yra tyčinės, o pats kaltinamasis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, kad paskirtina bausmė būtų efektyvi ir pasiektų įstatymo apibrėžtų bausmės tikslus(BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip piktybiškai įstatymų nesilaikančiam ir toliau linkusiam nusikalsti asmeniui, ne vieną kartą buvusiam baustam ir administracine tvarka(b.l. 122-124), už padarytas veikas yra paskirtinos tik sankcijose numatytos griežčiausios bausmių rūšys(areštas pagal BK 243 str.), pastarosios bausmės atžvilgiu taikant bausmių keitimo taisykles(BK 65 str. 1d. 1p. papunktis „ a “), ir terminuotas laisvės atėmimas(BK 281¹ str. 1d.), taikant bausmių apėmimo principą, nes kitos rūšies bausmių kaltinamojo E. P. nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nebepakanka. Kaltinamajam E. P. paskirtina subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 64¹ str. pagrindu. Visgi, kartu atsižvelgiant tai, kad kaltinamojo E. P. padarytos nusikalstamos veikos jokių pasekmių nesukėlė, o baudžiamasis įstatymas anksčiau teistiems ir turintiems teistumą asmenims nenumato BK 75 str. taikymo apribojimų, teismo vertinimu, kaltinamasis E. P. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas ir neizoliavus jo nuo visuomenės, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Visgi, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamajam E. P., pastarajam yra paskirtini ne tik įpareigojimai(draudimai), kurie, teismo nuomone, darytų teigiamą įtaką kaltinamojo, kaip nuteistojo, elgesiui, bet ir intensyvi priežiūra(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573 patvirtinta nauja BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2025m. vasario 01d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. P., kaip asmuo, niekada nebuvęs įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, 2025m. gegužės 18d. kelių transporto priemonę, t.y. lengvąjį automobilį, vairavo, jau esant atimtai teisei vairuoti transporto priemones, nes pagal ankstesnįjį įsiteisėjusį 2024m. gruodžio 12d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. e1-1605-522/2024 kaltinamajam E. P., kaip asmeniui, padariusiam nusikaltimą, numatytą BK 281¹ str. 1d., buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, t.y. atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejų metų ir šešių mėnesių laikotarpiui(b.l. 111-113).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis E. P. nusikalstamą veiką pagal BK 281¹ str. 1d. padarė neatsakingai, kuris kelių transporto priemonę vairavo ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo šiurkščiai pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Pagal formuojamą teismų praktiką(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-49-788/2016), vairavimo neturint teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes nagrinėjamoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę. Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad kaltinamasis E. P. vieną iš jam inkriminuojamų veikų, numatytų BK 281¹ str. 1d., padarė, būtent naudodamasis specialia teise, t.y. pakartotinai vairuodamas kelių transporto priemonę neblaiviame stovyje, kuris, kaip praeityje ir už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir už dviračio vairavimą esant neblaiviam, administracine tvarka buvęs baustas asmuo, jam inkriminuojamos veikos padarymo metu turėjo ir galiojančią nuobaudą(b.l. 122-124), teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį(artimas sunkaus girtumo laipsniui neblaivumas) ir ir įvertindamas tai, kad kaltinamojo E. P. padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jo(paties kaltinamojo) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kad, kaltinamajam, kaip asmeniui, piktybiškai nenorinčiam paklusti Kelių eismo taisyklių reikalavimams, uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones, yra nustatytinas maksimalus įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas(LR 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2d. redakcija).

BK 67 str. 3d. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus(Ukmergė) prokurorės 2025m. gegužės 27d. nutarimu kaltinamajam E. P. buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į lengvąjį keleivinį automobilį

„ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), visiškai apribojant nuosavybės teisę į minėtą turtą. Laikinas nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo nustatytas nuo 2025m. gegužės 27d. iki 2025m. lapkričio 27d. imtinai, turto saugotoju paskiriant Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK(b.l. 32-41). Nušalinus kaltinamąjį E. P. nuo transporto priemonės vairavimo, jo vairuotas lengvasis keleivinis automobilis buvo priverstinai nuvežtas į UAB „ Aljuva “ priklausančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m.(b.l. 21-22).

Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančio transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. Y (duomenys neskelbtini), kurį pateikė kaltinamasis E. P., matyti, kad kaltinamojo vairuotas lengvasis keleivinis automobilis „ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas pil. V. G., gyv. (duomenys neskelbtini), kaip transporto priemonės valdytojo(savininko), vardu(b.l. 81). Minėta informacija yra nurodoma ir byloje esančioje VĮ „ Re-gitra “ duomenų bazės informacinio pobūdžio pažymoje apie transporto priemonės priklausomybę, tačiau registro bazės duomenimis paskutinis minėto automobilio savininkas yra nurodytas kitas fizinis asmuo, t.y. pil. K. D.(b.l. 31). Pasak paties kaltinamojo E. P. duotų parodymų byloje, pagal skelbimų portale www.autogidas.lt patalpintą skelbimą vos prieš keletą dienų už 180,- Eur. sumą nusipirkęs automobilį „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ką patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 80), jis dar nebuvo spėjęs susitvarkyti vairuotos transporto priemonės registracijos dokumentų savo vardu, nes tam neturėjo pinigų. Tokiu būdu laikytina, kad kaltinamasis E. P. jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo dieną jau buvo faktinis jo vairuoto automobilio valdytojas(savininkas).

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas(BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamojo E. P. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. lengvasis keleivinis automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, šis automobilis yra laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuris nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Pažymėtina, kad, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t.y. daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ str. 1d., automobilio konfiskavimas yra sudėtinė šios atsakomybės dalis. Nuo 2019m. balandžio 01d. įsigaliojusiame naujame BK 281¹ straipsnyje, kuriame už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančiam ar vairuoti mokančiam asmeniui buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas, būtų iš esmės apsunkintas. Tokia situacija formuotų nebaudžiamumo įspūdį ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui, tokiu būdu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, nagrinėjamu atveju-turto konfiskavimo, pobūdžio.

Kadangi kaltinamasis E. P., kaip faktinis automobilio valdytojas(savininkas), kurį jis vairavo būdamas neblaivus, veikė tiesiogine tyčia, t.y. žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl, atsižvelgiant į įstatymo imperatyvią nuostatą, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais(BK 72 str. 3d.), siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų veikų darymui bei vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(BK 41, 54 str.str.), kaltinamojo E. P. vairuota kelių transporto priemonė, kaip nusikaltimo padarymo priemonė, yra privalomai neatlygintinai konfiskuotina(BK 72 str. 3d.).

Be to, nuo 2025m. vasario 01d. įsigaliojusiu nauju LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573 buvo pakeista ir BK 67 straipsnio redakcija, pagal kurią padariusiam nusikalstamą veiką fiziniam asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 68¹, 69, 70, 71, 72, 72¹, 72², 72³, 72⁴ ir 72⁵ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatyta ir nauja baudžiamojo poveikio priemonė-dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose(LR BK 42 str. 6d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo E. P., kaip bedarbio, asmenybę ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip vieną iš veikų, esant neblaiviam, padariusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė(BK 67 str. 3d., 72⁵ str.).

Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui yra privalomas gynėjo užtikrinimas LR BPK 51 str. 1d. 7p.), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu kaltinamajam E. P. buvo paskirta advokatė V. Budrevičienė, kaip gynėja pagal paskyrimą, atstovavusi kaltinamojo interesus teisminio bylos proceso metu(b.l. 156).

2025m. birželio 09d. surengtame nuotoliniame teismo posėdyje vykusių baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo E. P. gynėjai-advokatei pasisakius dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atstovaujant kaltinamojo interesus, dėl kurių buvo kreiptąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, priteisimo klausimo išsprendimo, po baudžiamosios bylos išnagrinėjime teisme 2025m. birželio 10d. Ukmergės rūmuose buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajam E. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos sudaro 95,83 Eur.(devyniasdešimt penkis eurus ir 83 eur/ct.)(b.l. 162-165).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Kadangi bylos duomenimis kaltinamasis E. P. niekur oficialiai nedirba ir registruojasi Užimtumo tarnyboje kaip asmuo, ieškantis darbo, kuris, pasak paties kaltinamojo, pragyvena padedamas kartu su juo gyvenančios motinos ir iš padienių darbų pas žmones, o baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka, kaltinamam asmeniui turi būti užtikrinamas privalomas gynėjo dalyvavimas(LR BPK 51 str. 1d. 7p.), todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo E. P. dabartinę esamą turtinę padėtį, iš pastarojo nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos pastarajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo E. P. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu atstovavusio advokato, kaip gynėjo pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

E. P.(buvusi pavardė-E.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 str., 281¹ str. 1d., ir nuteisti:

-pagal BK 243 str.-areštu 40(keturiasdešimčiai) parų;

-pagal BK 281¹ str. 1d.-laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

BK 63 str. 2d. pagrindu, pritaikius BK 65 str. 1d. 1p. papunkčio „ a “ nuostatas, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, arešto bausmę pakeitus į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, subendrintą bausmę paskirti devynis mėnesius laisvės atėmimo.

BK 64¹ str. pagrindu kaltinamajam E. P. paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti jį nuteistu laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

BK 75 str. 1, 5, 6 ir 7d.d.(LR 2024m. balandžio 25d. įstatymu Nr. XIV-2573 patvirtinta nauja BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi 2025m. vasario 01d.) pagrindu paskirtos subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamajam E. P. paskiriant:

a) 3(trijų) mėnesių intensyvią priežiūrą-nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustačius, kad kaltinamasis E. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu 3(tris) mėnesius privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą, jo nenusiimti, negadinti ar nesunaikinti; intensyvios priežiūros metu kaltinamasis E. P. privalo būti savo gyvenamojoje vietoje adresu: (duomenys neskelbtini), o pakeitus gyvenamąją vietą, kitu gyvenamosios vietos adresu, nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, registracija Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra, prieš tai įspėjus bausmę vykdančią instituciją; intensyvios priežiūros metu uždrausti kaltinamajam E. P. naudoti psichiką veikiančias medžiagas(alkoholį);

b) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos, o darbo susiradimo atveju, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeičiant darbo vietos;

c) įpareigoti likusios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų(alkoholio);

d) įpareigoti neišvykti už gyvenamosios vietos miesto(rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

BK 67 str. 3d. ir 68 str. 2d.(LR 2022m. spalio 10d. įstatymu Nr. XIV-1447, įsigaliojusiu 2022m. lapkričio 01d., patvirtinta pakeisto 68 str. 2d. redakcija) pagrindu kaltinamajam E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, penkeriems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2025m. gegužės 23d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus vyresn. tyrėjos nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

BK 67 str. 3d. ir 72 str. 5d. pagrindu kaltinamajam E. P. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. lengvojo keleivinio automobilio „ VW Caddy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo spynelės rakteliu, kuris laikinai saugomas UAB „ Aljuva “ priklausančioje specialioje konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelėje adresu: Pramonės gt. Nr. 7, Ukmergės m., konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus(Ukmergė) prokurorės 2025m. gegužės 27d. nutarimu kaltinamajam E. P. taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į lengvąjį keleivinį automobilį „ Opel Vectra “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris-VIN kodas (duomenys neskelbtini), minėtą kelių transporto priemonę laikinam saugojimui palikus saugoti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

BK 67 str. 3d., 72⁵ str. pagrindu kaltinamajam E. P. paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, per devynis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamąjį E. P. pripažinti recidyvistu.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam E. P. paskirtą kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamojo E. P. interesus baudžiamojoje byloje teisminio bylos proceso metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinį įrodymą-transporto priemonės registracijos liudijimą Y Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą pil. V. G. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “, o daiktinį įrodymą-kompaktinį diską(laikmeną) su į įvykio vietą buvusių atvykusių policijos pareigūnų „ BODY “ kūno kameromis filmuotos medžiagos vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.