Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-01-31 · Byla Nr. N-444-272-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-31
Bylos Nr.
N-444-272-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-272/2011Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. P. V. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimo A. P. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu pripažino A. P. V. kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo ir skyrė jam subendrintą administracinę nuobaudą – 3000 (trijų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors A. P. V. teigia, kad jis nepajuto, kaip su savo automobiliu išvažiuojant iš aikštelės kliudė stovintį automobilį „Ford Focus“, ir pradaręs dureles įsitikino, kad šio automobilio nekliudė, teismas daro išvadą, kad jo kaltė 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 9 val. 15 min., Žirmūnų g. 106, Vilniuje, vairuojant automobilį „Suzuki Vitara“ ir važiuojant atbuline eiga nepalikus tarpo iš šono, kliudžius stovintį automobilį „Ford Focus“ ir abu automobilius apgadinus, vėliau iš eismo įvykio vietos pasišalinant, buvo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais pranešimais, fotolentelėmis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu. Nurodė, kad iš liudytojo E. J. parodymų, duotų teismo posėdyje, bei jo rašytinio paaiškinimo Kelių policijos valdybai, matyti, kad po įvykio A. P. V. savo automobilio durelių pradaręs nebuvo, o tik žvilgtelėjo pro savo automobilio langą ir nuvažiavo. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad A. P. V. galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus neturi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

II.

A. P. V., nesutikdamas su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 36 – 38), kuriuo prašo skundžiamą nutarimą dalyje pakeisti ir neskirti jam papildomos administracinės nuobaudos, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog skundžiamas nutarimas yra teisingas, tačiau mano, jog teismas, parinkdamas ir skirdamas nuobaudą netinkamai taikė ATPK 30 straipsnio nuostatas, taip pat neatsižvelgė į kitas įstatyme nenurodytas lengvinančias atsakomybę aplinkybes, kurių pagrindu galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pažymi, kad girdėjo kelis kartus trumpai suveikusią „Ford Focus“ automobilio signalizaciją ir dėl visa pikta pasižiūrėjo į tarpą tarp automobilių, tačiau jis buvo pakankamas ir jo automobilis neatrodė lietęs „Ford Focus“ automobilio, todėl jis nuvažiavo. Nurodo, jog vėliau, nuvykus į policijos komisariatą, paaiškėjo, kad ant „Ford Focus“ automobilio kairės pusės durelių buvo nežymus įbrėžimas, t. y. jo automobilis priekinio bamperio kairiu kampu nežymiai kliudė, o ne atsitrenkė į šį automobilį. Mano, kad teismas, neatsižvelgdamas į šias aplinkybes, nepagrįstai nusprendė, kad jis piktybiškai pasitraukė iš įvykio vietos. Teigia, jog nesuvokė, kad buvo sugadintas kitas automobilis, o jis tyčia iš įvykio vietos, norėdamas išvengti atsakomybės, nesitraukė. Pažymi, kad jo automobilis yra visureigis, didesnis nei „Ford Focus“ automobilis, todėl nežymiai kontaktuojant su kitu objektu, to galima ir nepajusti. Taip pat pažymi, jog per visą vairavimo laikotarpį nėra padaręs šiurkščių KET pažeidimų, neturi galiojančių nuobaudų, jis ir jo žmona V. V. yra onkologiniai ligoniai, jiems sistemingai reikia lankytis gydymo įstaigose, į kurias dėl ligos pobūdžio visuomeniniu transportu važinėti nėra galimybės, be to, jis turi įsipareigojimą išlaikyti 1923 metų gimimo senutę, kuri gyvena Trakų rajone. Pabrėžia, jog materialinius nuostolius nukentėjusiam atlygino, jis jokių pretenzijų dėl to neturi ir neturės. Teigia, jog dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi bei ateityje KET nepažeidinės ir elgsis apdairiai. Mano, kad paskirtoji nuobauda nėra proporcinga padarytam pažeidimui, o nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus 3000 litų baudą, netaikant teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

A. P. V. subendrinta administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo padarymą, kurioje inter alia numatyta, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir t. t.). Tuo tarpu asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuomet, kai byloje yra išaiškinamos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jos visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bei įvertinamos (ATPK 248 straipsnis, 257 straipsnis, 284 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti neabejotinos išvados dėl A. P. V. veikos kaip sąmoningo tyčinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina nepajutęs susidūrimo su kitu automobiliui. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 5) ir nuotraukų (b. l. 13 – 15), stovinčiam automobiliui „Ford Focus“ buvo itin nežymiai įbrėžtos kairės pusės priekinės durelės ir jų plastmasinė apdaila. Transporto priemonių apgadinimų pobūdis bei mechanizmas, teisėjų kolegijos vidiniu įsitikinimu, neįgalina daryti kategoriškos išvados, kad A. P. V., manevruodamas atbulas, suvokė sukėlęs eismo įvykį ir iš įvykio vietos išvažiavo sąmoningai bei tikslingai. Išsklaidyti šių abejonių nėra objektyvios galimybės, todėl, įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006), teisėjų kolegija sprendžia, jog A. P. V. kaltė dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymo nėra įrodyta. Todėl darytina išvada, kad A. P. V. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, o administracinė teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad tai, jog A. P. V. veikoje nebuvo nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nenaikina jo atsakomybės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Pasakytina, jog jo kaltė padarius šį pažeidimą (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą) buvo įrodyta išsamiais bylos duomenimis – administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, tarnybiniais pranešimais, fotolentelėmis, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, o skirtina minimali administracinė nuobauda, atsižvelgus į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei A. P. V. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai individualizuota.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

A. P. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Administracinės bylos teiseną, pradėtą A. P. V. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Pripažinti A. P. V. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką ir skirti už tai 100 litų baudą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius