Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Darbo ekspresas“ atstovui M. S. Ž. (M. S. Ž.), pareiškėjo D. S. O. (D. S. O.) atstovei J. T.-M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. S. O. (D. S. O.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Darbo ekspresas“ skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai D. S. O. (toliau – ir D. S. O.) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Darbo ekspresas“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir atsakovė, Tarnyba) 2016 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SPRE-91 (toliau – ir Tarnybos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) 2016 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (1.45)I-1810 (toliau – ir Valdybos sprendimas); 3) įpareigoti Tarnybą išduoti D. S. O. A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.; 4) priteisti iš atsakovės 28 Eur žyminį mokestį.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo D. S. O. atstovė patikslino skundo reikalavimus ir prašo ne įpareigoti Tarnybą išduoti D. S. O. A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d., o panaikinti skundžiamus sprendimus ir perduoti Tarnybai šį klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai paaiškina, kad Tarnyba ir Valdyba skundžiamais sprendimais nepagristai atsisakė išduoti pareiškėjui D. S. O. socialinio draudimo Al pažymėjimą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. Pareiškėjo teigimu Tarnyba ir Valdyba neobjektyviai vertina duomenis, faktinę situaciją ir aplinkybes, neteisingai aiškino bei taikė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos Respublikos materialinės teisės normas, neatsižvelgė į teisės normų tarpusavio ryšį.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis yra Lenkijos Respublikos pilietis, Lenkijoje dirba savarankiškai. Nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d. dirbo UAB „Darbo ekspresas” regionų vadybininkų kontrolieriumi Lietuvos teritorijoje. Kadangi D. S. O. savarankišką veiklą vykdo Lenkijoje ir tuo pačiu dirbo pagal darbo sutartį Lietuvoje, vadovaudamasis 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 987/2009, nustatančio Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004) 16 straipsnio 1 dalimi kreipėsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą su prašymu išduoti jam Al pažymėjimą dėl socialinio draudimo taikytinos teisės. Lenkijos kompetentinga įstaiga nustatė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytiną teisę, tačiau tiek Tarnyba, tiek ir Valdyba D. S. O. prašymo išduoti A1 pažymėjimą netenkino. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nepagrįstai savo sprendimą motyvavo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Darbo inspekcija) 2015 m. atliktais trimis patikrinimais dėl UAB „Darbo ekspresas“ veiklos Lietuvoje, kurių metu konstatuota, kad faktiškai darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdė – įmonės darbuotojai (Lenkijos Respublikos piliečiai) formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus), pati įmonė Lietuvos Respublikoje realiai jokios veiklos nevykdo. Pareiškėjų teigimu, D. S. O. savo darbą dirbo realiai. UAB „Darbo ekspresas” paskutinis patikrinimas vyko 2015 m. gruodžio mėnesį, kuomet visi darbuotojai iš Lenkijos atostogavo, o 2016 sausio 9 d. D. S. O. kartu su dar 16 darbuotojų atvyko į Vilnių. Visi darbuotojai dažniausiai dirbo šeštadieniais. Pareiškėjų manymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Darbo ekspresas“ Lietuvoje veiklos nevykdo, nes 2014 metais vykusių patikrinimų metu šis faktas nenustatytas, įmonė turi sąskaitą banke, savo internetinį puslapį, apyvartą. Kadangi 2014 metais nebuvo konstatuotas faktas, kad darbuotojai veiklos nevykdo, nėra jokio pagrindo už šį laikotarpį neišduoti Al pažymėjimo.

Pareiškėjo D. S. O. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. Darbo inspekcija atliko tris UAB „Darbo ekspresas“ patikrinimus, tačiau Tarnyba rėmėsi tik tuo patikrinimu, kurio metu buvo nustatyti pažeidimai. Tuo tarpu, atlikus kitus du patikrinimus jokie pažeidimai nebuvo nustatyti. Teigė, kad atsakovė neobjektyviai įvertino visas bylos aplinkybes ir pažymėjo, jog Darbo inspekcijos patikrinimas, kuriuo buvo remiamasi priimant skundžiamus sprendimus, buvo atliktas po ginčo laikotarpio, todėl negalėjo daryti jokios įtakos sprendimų priėmimui. Atkreipė dėmesį, kad paskutinio patikrinimo metu (2015 m. gruodžio mėn.) visi UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojai atostogavo, UAB „Darbo ekspresas“ direktorius Darbo inspekcijai nurodė, kad darbuotojai grįžta 2016 m. sausio 9 d. ir tą dieną gali būti atliktas patikrinimas, tačiau buvo gautas atsakymas, kad patikrinimas yra baigtas 2015 m. gruodžio 18 d. Pažymėjo, kad Lenkijos Respublikos kompetentinga institucija pati nurodė, kad pareiškėjo D. S. O. atžvilgiu turi būti taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Pareiškėjos UAB „Darbo ekspresas“ atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad norėdama įrodyti, jog D. S. O. darbas nelaikytinas mažos apimties, teikė visus dokumentus, kurių prašė Tarnyba. Prie prašomų pateikti dokumentų buvo pridėta ir Lenkijos Respublikos inspekcijos pažyma, kurioje nurodytos D. S. O. gaunamos pajamos Lenkijos Respublikoje, tačiau į šią pažymą nebuvo atsižvelgta.

Atsakovė Tarnyba su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 57–59).

Atsakovė paaiškina, kad ES socialinės apsaugos reglamentai ne harmonizuoja, o koordinuoja ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, t. y., jie nepakeičia skirtingų nacionalinių sistemų viena bendra ES sistema, o nustato bendruosius principus, todėl ES valstybėms narėms paliekama teisė nacionaliniuose teisės aktuose pačioms nustatyti tam tikras šių principų įgyvendinimo nuostatas. Pagrindinis socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų tikslas – užtikrinti asmenų, persikeliančių ES, socialines teises. Reglamentai nesiekia sudaryti sąlygų išvengti socialinio draudimo įmokų mokėjimo ar paskatinti socialinį dempingą.

Atsakovė atkreipia dėmesį, kad Darbo inspekcija atliko UAB „Darbo ekspresas“ veiklos patikrinimus, kurių metu nustatyta, kad faktiškai UAB „Darbo ekspresas“ darbuotojai Lietuvos Respublikoje veiklos nevykdo, įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas yra fiktyvus). Tarnybos sprendimas dėl A1 pažymėjimo neišdavimo priimtas gavus atsakymą iš Darbo inspekcijos ir nustačius, jog pareiškėjui darbo sutarties su UAB „Darbo ekspresas“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdyba su pareiškėjų skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 77–80).

Valdyba atsiliepimą grindžia iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir atsakovė bei nurodo, kad Darbo inspekcijai nenustačius, jog UAB „Darbo ekspresas“ faktiškai vykdo veiklą Lietuvoje, jos sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais, siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo, todėl šiuo atveju negali būti taikoma Reglamento Nr. 883 13 straipsnio 3 dalis.

Skundas atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl Tarnybos 2016 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. SPRE-91 ir 2016 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (1.45)I-1810, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui A1 pažymėjimą ir nustatyta, kad pareiškėjo darbo sutarties su UAB „Darbo ekspresas“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, pagrįstumo ir teisėtumo (b. l. 10).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reglamentas Nr. 883/2004, 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Reglamentas Nr. 987/2009) ir VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 patvirtintas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).

Reglamento Nr. 883/2004 II antraštinėje dalyje reglamentuojamas taikytinų teisės aktų nustatymas. Bendra taikytinos teisės nustatymo taisyklė – taikomi tos valstybės narės socialinio draudimo teisės aktai, kurioje asmuo dirba pagal darbo sutartį (11 straipsnis). Reglamento 13 straipsnyje numatytos taisyklės dėl taikytinos teisės nustatymo dviejose ar daugiau valstybių narių dirbančiam asmeniui. Pagal šio straipsnio 3 dalį tuo atveju, kai asmuo paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai <...>.

Aprašo II skyrius numato atvejus ir sąlygas, kada išduodami A1 pažymėjimai, o šiame skyriuje esantis 15 punktas numato, kad A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalis). Aprašo 44.3 punktas nustato, kad Tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo paaiškėjus, kad nebėra Aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnio 3 dalies nuostatų matyti, jog sprendžiant dėl taikytinos teisės tuo atveju, kai asmuo dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse, svarbus ne darbo sutarties tam tikroje valstybėje narėje sudarymo, bet darbo toje valstybėje narėje pagal darbo sutartį faktas. Šią išvadą patvirtina ir Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalis, nurodanti, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą. Tokia nuostata parodo, kad svarbus būtent faktinis veiklos (darbo pagal darbo sutartį) vykdymas ir jos apimtis.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjai nesutikimą su Tarnybos sprendimu grindžia įrodymų vertinimo aspektu, t. y. nesutinka su Tarnybos ir Valdybos išvada, jog D. S. O. faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo.

Skundžiami sprendimai grindžiami iš esmės Darbo inspekcijos 2015 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (25)SD-2582 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 72–74). Iš šio rašto turinio matyti, kad Darbo inspekcijos Vilniaus teritoriniam skyriui atlikus UAB „Darbo ekspresas“ patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonės darbuotojai formaliai draudžiami socialiniu draudimu Lietuvos Respublikoje, tačiau realiai jokių funkcijų neatlieka (jų darbinės veiklos įforminimas fiktyvus), o pati įmonė Lietuvos Respublikoje jokios veiklos nevykdo. Šią išvadą Darbo inspekcija padarė įvertinusi tai, jog patikrinimo metu UAB „Darbo ekspresas“ registracijos adresu rasti nepavyko, kitu žinomu įmonės veiklos vykdymo adresu durys buvo užrakintos. 2015 m. lapkričio 24 d. įmonės buveinės adresu ir elektroniniais adresais buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-14381 pateikti tyrimui reikalingus dokumentus. 2015 m. gruodžio 3 d. buhalterė M. L. (vykdanti individualią veiklą) Darbo inspekcijos Vilniaus skyriui elektroniniu paštu pateikė tyrimui reikalingus dokumentus: darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo grafikus, darbo užmokesčio priskaičiavimo žiniaraščius, kasos išlaidų orderius, darbo sutartis su darbuotojais, darbo tvarkos taisykles. Iš darbo sutarčių nustatyta, kad darbuotojai dirbo 16 val. per mėnesį. Pagal darbo grafikus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo mėn. darbuotojai dirbo 12 ir 19 dienomis po 8 darbo valandas, 2015 m. spalio mėnesį dirbo 3 ir 10 dienomis po 8 darbo valandas, 2015 m. lapkričio mėn. darbuotojai dirbo 7 ir 14 dienomis po 8 darbo valandas, 2015 m. gruodžio mėn. darbo grafike nustatyta, kad darbuotojai atostogaus. Dėl papildomos informacijos įmonės direktoriui buvo išsiųstas Darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus nurodymas 2015 m. gruodžio 3 d. atvykti į skyrių ir pateikti paaiškinimus, tačiau direktoriaus rasti nepavyko. Patikrinimo metu su direktoriumi bei darbuotojais susisiekti taip pat nepavyko (b. l. 72–74). Iš esmės tokios pačios išvados padarytos ir Darbo inspekcijos 2016 m. gegužės 31 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“, kuris surašytas po pakartotinio UAB „Darbo ekspresas“ patikrinimo (b. l. 75–76). Kita vertus, iš teismui pateikto Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. (1.45)I-5300 (b. l. 134–136) matyti, jog Valdyba nustatė, kad pareiškėjo Lietuvos Respublikoje vykdoma veikla yra nedidelės apimties. Vertindama pareiškėjo veiklos apimtį Lietuvos Respublikoje Valdyba lygino darbo užmokesčio dydį bei dirbamų valandų skaičių Lietuvoje ir Lenkijoje. Šis sprendimas buvo neapskųstas ir yra galiojantis, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jame pateiktais duomenimis. Be to, pareiškėjas teismui pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios patvirtina, jog UAB „Darbo ekspresas“ užsakinėjo transportą galimai darbuotojų atvežimui į darbą ir iš jo (b. l. 138–181). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad transportas vyko iš miesto (Mielec), kuriame gyvena pareiškėjas, į Vilnių ir atgal. D. S. O. darbo Lietuvos Respublikoje faktą taip pat patvirtina teismui pateiktos darbo sutartys (b. l. 12–13). Taigi, vieninteliai duomenys galimai paneigiantys D. S. O. darbą Lietuvos Respublikoje – Darbo inspekcijos atliktas patikrinimas, tačiau kaip teisingai nurodė pareiškėjai, tik vieno iš kelių Darbo inspekcijos patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Darbo ekspresas“ veiklos Lietuvoje nevykdo, o be to, patikrinimas buvo atliktas ne ginčo laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnyba ir Valdyba, vadovaudamosi vien tik vienu iš Darbo inspekcijos atliktų patikrinimų ir eliminuodama kitus duomenis apie pareiškėjo įdarbinimą Lietuvoje, nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje faktiškai nedirbo, todėl skundžiami sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Kita vertus, esant galiojančiam Valdybos sprendimui, kuriuo nustatyta, kad pareiškėjo darbo apimtis Lietuvos Respublikoje laikytina nedidele bei vadovaujantis Reglamento Nr. 987/2009 14 straipsnio 5 b dalimi, kuri nustato, kad siekiant nustatyti taikytinus teisės aktus pagal Reglamento Nr. 883/2004 13 straipsnį, neatsižvelgiama į nedidelės apimties veiklą, darytina išvada, kad skundžiamų sprendimų rezoliucinės dalys yra pagrįstos. Kitaip tariant, galiojančiu Valdybos 2015 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. (1.45)I-5300 nustačius, kad pareiškėjo veikla Lietuvos Respublikoje yra nedidelės apimties, nėra pagrindo išduoti pareiškėjui A1 pažymėjimą bei nustatyti, jog yra taikytina Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisė. Atsižvelgęs į tai, nepaisant to, kad skundžiami sprendimai yra grindžiami netinkamais motyvais, bet nustačius, jog jų rezoliucinės dalys yra teisingos, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti iš esmės teisingus skundžiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos užsienio išmokų tarnybos 2016 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. SPRE-91 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2016 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. (1.45)I-1810 ir įpareigoti Tarnybą išduoti D. S. O. A1 pažymėjimą už laikotarpį nuo 2014 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d., todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų D. S. O. (D. S. O.) ir uždarosios akcinės bendrovės „Darbo ekspresas“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.