- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- 1-287-720/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40898-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
kaltinamasis R. B. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 13.54 val. prie baro „(duomenys neskelbtini)", esančio (duomenys neskelbtini) pl. 20, Kaune, konflikto su R. S. metu tyčia rankos kumščiu sudavė R. S. į veidą, dėl ko padarė lūpų sumušimą su kraujosruvomis ir nubrozdinimais pogleivyje bei 4 nuolatinių apatinio žandikaulio dantų išmušimą, kas sukėlė R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai pareiškė, kad jis tiksliai neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jo dėdė S. N. - mamos brolis, turi barą „(duomenys neskelbtini)", esantį (duomenys neskelbtini) pl., ir yra jo savininkas. S. prašymu 2019 m. vasarą minėtame bare jis dirbo prie baro. Į minėtą barą beveik kiekvieną dieną ateidavo iš matymo pažįstamas vardu R., kuris dažniausiai užsisakydavo alaus ir alkoholinių kokteilių. Su pastaruoju bendraudavo mažai, tai yra tik tiek, kol priimdavo užsakymą, už kurį jis iškart susimokėdavo, su juo jokių skolų nebuvo. Asmeniškai su R. nebendravo. R. būdamas bare dažnai kandžiai pajuokaudavo jo ir kitų klientų atžvilgiu. R. jam ne kartą demonstratyviai yra pasakęs, jog „nedapylei alaus", „ar nebūsi praskiedęs". Į tai jam mandagiai atsakydavo, kad „yra stipresnio". 2019 m. vasaros pabaigoje, dienos dabar neprisimena, R., būdamas bare neblaivus jo atžvilgiu kandžiai replikavo, jog „nedapylei alaus", „skiedi alkoholį". R. ramiai pasakė, jog be pagrindo taip nereplikuotų, o jei šiame bare jam nepatinka, tai yra kitų barų. Tuomet joks konfliktas tarp jų neįvyko. Nuo tada R. jo atžvilgiu daugiau nereplikavo. 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, dienos neprisimena, galimai pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, tai yra 19 d., apie 13 val. atvažiavo papietauti į minėtą barą. Kuomet atėjo į barą, bare prie pat įėjimo prie staliuko sėdėjo R., kuris buvo neblaivus ir vartojo degtinę bei alų. Jis iškart nuėjo prie kitoje baro pusėje stovinčio staliuko. Dėdės S. sutuoktinė L. atnešė pietus, kuriuos jis valgė. Su R. nebendravo ir į jį nežiūrėjo. Daugiau klientų bare nebuvo. Valgant R. pradėjo garsiai kalbėti, jog „patrauk tą triperį, baro vaizdą gadina". Iškart į R. žodžius jis nereagavo, tačiau R. toliau garsiai kalbėjo, jog jo automobilis „triperis". Tuomet jam piktai atsakė, kad sėdėtų, gertų ir nesikabinėtų. Toliau R. garsiai kalbėjo, jog jo automobilis „žmones gąsdina", „kada patrauksi". Supykęs jis paprašė nesikabinėti prie jo, galėjo pasakyti, jog „bus blogai" ar „gausi". R. supykęs jam pasakė „snarglys". Tada jis vienas išėjo iš baro į lauką parūkyti. Paskui jį atėjo R., kuris rodydamas į jo automobilį sakė, jog jis „triperis". Lauke palikęs R. jis nuėjo į barą ir toliau valgė. R. sugrįžęs į barą vėl jo paklausė „kada patrauksi savo triperį". Tuomet jis labai supykęs pasakė, kad „tu tikrai gausi". R. pasakė, jog „niekas čia tavęs nebijo", „einam pasiaiškinti". Susinervinęs jis atsistojo nuo staliuko ir nuėjo link baro durų. Ar jis pirmas, ar R. išėjo pro baro duris, neprisimena. Kartu su R. nuėjo toliau nuo baro, nes prie baro durų yra vaizdo stebėjimo kamera, ji akivaizdžiai matoma. Jis nieko nesakė R., kad eiti toliau nuo vaizdo kameros, abu kartu nuėjo toliau nuo baro, maždaug 5-6 metrus į šoną nuo baro durų. Eidami su R. nesikalbėjo. Jam sustojus, sustojo ir R., kuris atsisuko į jį. Pamanęs, kad R. jam gali smūgiuoti, pats greitai jam dešiniu kumščiu sudavė tiesiai į veidą. Smūgiavo vieną kartą ir greitai nusisukęs nuo R. nuėjo į barą, kur baigė valgyti. Į barą atėjo R., kuris pasakė, jog jis išmušė jam 4 dantis ir kažką laikė saujoje, sakė, jog „dabar daugiau sumokėsi už mano dantis, nei už savo triperį". Nieko nesakęs ir nežiūrėjęs jis išėjo iš baro ir išvažiavo. Ne už ilgo jam paskambino S. ir pasakė, kad atvykusi policija. Tada jis sugrįžo prie baro, kur buvo R.. Policijos pareigūnai jį sulaikė, nuvežė į policiją ir po to paleido. Nuoširdžiai gailisi tai padaręs. R. nuoširdžiai atsiprašė, jis jam atleido ir su juo susitaikė. Su R. susitarė dėl žalos atlyginimo. R. S. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. jis buvo įsipareigojęs sumokėti 1500 eurų, tačiau jų iki šiol nesumokėjo, nes neturėjo darbo, o prasidėjus karantinui neuždirbo pakankamai pinigų. Šiuo metu jis dirba ir per 6 mėnesius galėtų sumokėti 1500 eurų (1 t., b. l. 85, 89 - 91, 160 - 161). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškė, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo atsiprašė, civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad tiek turtinei tiek neturtinei žalai atlyginti užtektų po 2000,00 eurų, viso 4000,00 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be kaltinamojo R. B. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodoma įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusysis R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad šalia jo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pl., numerio nežino, yra naujai atidarytas baras „(duomenys neskelbtini)". Minėtame bare jis lankosi nuo 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigos, kuriame kartu su pažįstamais išgerdavo alaus, pavalgydavo, žiūrėdavo krepšinio varžybas. Minėtame bare nuolat sutikdavo dirbančius sutuoktinius S. ir L.. S. pavardę N. sužinojo socialiniame tinkle „Facebook". Su S. N. ir jo sutuoktine L. jokių pykčių ir skolų neturėjo bei neturi. 2019 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje - rugsėjo mėnesio pradžioje minėtame bare barmenu dirbo S. sūnėnas R., pavardės, anketinių duomenų bei kontaktų nežino. Kuomet ateidavo į barą su barmenu R. jokių pykčių ir skolų neturėjo. Kartais jis juokais R. pasakydavo, kad „R. vėl nedapylei alaus". Tačiau dėl to jokio konflikto su R. nebuvo. 2019 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienį, apie 12 val., iš namų į minėtą barą atėjo pavalgyti, užsisakė dešrelių ir 2-3 kartus po 100 ml. degtinės, valgė ir gėrė. Bare buvo vienas, daugiau lankytojų jame nebuvo. Taip pat bare buvo S. N. ir jo sutuoktinė L., kurie dirbo bare. Apie 13.15 val. į barą atėjo R., kuris prie baro atvažiavo savo automobiliu „Opel Tigra", valstybinio numerio nežiūrėjo, juodos spalvos, ir pasistatė prie baro. R. nuo jo buvo kitoje baro pusėje, sėdėjo prie staliuko ir valgė. Su R. jis nekalbėjo ir jokio konflikto tarp jų nebuvo. Jis sėdėdamas prie staliuko garsiai juokais pasakė, kad „kieno ta mašina stovi, gadina baro įvaizdį". R. valgydamas pakėlė galvą, pasižiūrėjo į jį ir pasakė „pasakyk dar kartą". Jis iškart jam nieko neatsakė, ramiai baigė valgyti dešrelę, išgėrė degtinės ir praėjus kelioms minutėms po pirmojo pasakymo, vėl juokais paklausė „tai kieno ta mašina". Tai išgirdęs R. greitai pakilo nuo staliuko, priėjo prie jo sėdinčio prie staliuko bei pasakė „einam į lauką" ir daugiau nieko nesakė. Jis nebuvo išsigandęs ir nesuprato dėl ko R. jį kviečia į lauką, pamanė, kad parūkyti. Jis ramiai atsistojo nuo staliuko ir ėjo paskui R.. R. jį nuvedė apie 7 metrus nuo baro durų, į dešinę pusę nuo baro, kur apleista baro teritorija. R. jį nuvedęs į minėtą vietą, sustojo, atsisuko į jį, nes ėjo paskui R., ir jam sustojusiam priešais R., jis nieko nesakęs kažkurios rankos kumščiu vieną kartą sudavė jam į veidą, tiksliau į lūpas. Smūgis buvo stiprus, burnoje pajautė išmuštus dantis, iš burnos pasipylė kraujas ir jis į savo ranką išspjovė 4 priekinius apatinius dantis, jautė skausmą lūpose ir priekinio apatinio žandikaulio srityje. Po smūgio R. nuėjo į barą. Jis taip pat nuėjo į barą, S. su L. pasakė, kad R. jam išmušė 4 dantis, juos kruvinus parodė saujoje. Jie buvo nustebę ir nieko jam nesakė. R. greitai išėjęs iš baro ir nieko jam nesakęs įsėdo į savo automobilį bei nuvažiavo. Po to išėjo iš baro ir prie baro iš savo mobiliojo telefono paskambino į bendrąjį pagalbos numerį „112" bei pranešė kas įvyko. Kadangi jam stipriai kraujavo iš burnos, jis nuėjo į šalia esančius namus, nusiplovė veidą ir rankas bei sugrįžo prie baro, kur jo jau laukė policijos pareigūnai, ir kurie jį pamatę iškvietė jam greitąją medicinos pagalbą. Atvažiavusi greitoji medicinos pagalba siūlė jam važiuoti į Kauno klinikas, tačiau jis nesutiko važiuoti, nes aiškino, kad jam tik išmušti dantys, kad rimtesnis sužalojimas nepadarytas. Policijos pareigūnams ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai rodė išmuštus 4 dantis. Jis tą dieną buvo pavartojęs alkoholio, jam nustatytas 1,77 promilių girtumas, todėl iš jo pareiškimo nepriėmė, išrašė šaukimą 2019 m. rugsėjo 23 d. 10.00 val. atvykti į Santakos PK, kur jis ir nuvyko. Į jokią gydymo įstaigą nesikreipė ir nesigydė. Pas teismo medicinos ekspertus buvo nuvykęs, kur jį apžiūrėjo, jiems parodė 4 išmuštus dantis. 4 dantis namuose kažkur padėjo, kai suras, pateiks. Dėl 4 apatinių dantų implantacijos ir protezavimo kreipėsi į odontologijos kliniką, kur jį apžiūrėjo ir nurodė preliminarią kainą. Nusikaltimu jam padaryta fizinė, moralinė ir turtinė žalos. Civilinį ieškinį pareikš bylos eigoje. R. B. jo nuoširdžiai atsiprašė, gailisi, todėl su juo susitaikė. Nusikalstama veika jam padaryta 1500 eurų žala. Su R. B. sutarė, kad 1500 eurų žalą jam R. B. sumokės iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Tačiau padarytos žalos R. B. neatlygino. 2020 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje jis prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)", esančios (duomenys neskelbtini) g., buvo atsitiktinai sutikęs R. B., paklausė kada jis jam atlygins žalą, o jis atsakė, kad „gaudykis laike", kad iki 2020 rugsėjo 1 d. ir nuėjo. Daugiau R. B. nebuvo sutikęs ir su juo niekaip nebendravo, nes kaip nurodė jo jam žinomas telefonas yra išjungtas. R. B. iki šios dienos jam 1500 eurų žalos neatlygino ir su juo nesusisiekė (1 t., b. l. 35-37, 49-50, 136-138).
Liudytoja L. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. yra jos sutuoktinio S. N. sūnėnas, tai yra S. sesers sūnus. Sutuoktinis įsteigęs MB „(duomenys neskelbtini)", kuri vykdo mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, ir yra jos direktorius. MB "(duomenys neskelbtini)" baras yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuriame ji padeda sutuoktiniui S.. Minėtas baras pradėjo dirbti nuo 2019 m. liepos 15 d.. S. prašymu R. jiems padėdavo bare, prie baro prekiaudavo alkoholiu. Bare su R. jokių problemų nebuvo ir anksčiau su R. bare jokio incidento neįvyko. Nuo pat baro atidarymo dažnas lankytojas buvo R. S., gyvenantis netoli baro, tikslaus adreso nežino. Su R. ji jokių pykčių ir skolų neturėjo. Mano, kad ir R. su R. jokių pykčių ir skolų taip pat neturėjo, nebent ji nežino. R. bare dažnai vartodavo alkoholį, tačiau būdavo mandagus. Yra ne vieną kartą mačiusi ir girdėjusi, kad R., būdamas bare, žodžiais kibdavo prie lankytojų, jog netvarkingai ar netinkamai apsirengę. Taip pat ne kartą girdėjusi, kad R. ar juokais ar ne, tiksliai nežino, R. pasakydavo, kad „alaus nedapylei", kad „turi padaryti nuolaidą". Vieną kartą nepagrįstai ir jai pasakęs, kad "ne tokį kokteilį padarei, vakar R. padarytas kokteilis buvo skanesnis". R. turi seną automobilį „Opel Tigra", valstybinio numerio nežiūrėjo, juodos spalvos, kurį laikydavo prie baro. 2019 m. rugsėjo mėnesio viduryje, dienos neprisimena, būnant bare, girdėjo kaip R. pasakė R., kad „patrauk tą triperį, nes gadina visą vaizdą". Tuomet tarp jų įvyko tik trumpas žodinis konfliktas ir R. niekaip negrasino R., jog jį sumuš ar kitaip fiziškai su juo susidoros. 2019 m. rugsėjo mėnesį, kelios dienos po R. pasisakymo apie R. automobilį, apie pietus, galėjo būti apie 11.30 val., į barą atėjo R., užsisakė degtinės, lyg ir alaus, vėliau dešrelių. R. bare buvo vienas klientas, jis sėdėjo prie staliuko, esančio prie pat baro durų. Bare dirbo ji ir sutuoktinis S.. Tarp jų ir R. jokio konflikto nebuvo. Apie 12.30 val. į barą atėjo R., jis galėjo atvažiuoti automobiliu „Opel Tigra", nes matė jį stovintį prie baro. R. į barą atvažiavo pietauti, sėdėjo prie staliuko, esančio kitoje baro pusėje, maždaug apie 6 metrų atstumu nuo staliuko, prie kurio sėdėjo R.. Ji iš virtuvės atnešė paruoštus pietus, juos padavė R. ir prisėdo prie R. staliuko. R. pradėjo valgyti. Tarp R. ir R. tuo metu joks konfliktas nebuvo prasidėjęs. R. valgant ir nekreipiant į R. jokio dėmesio, R. pasakė R., kad „patrauk tą triperį, nes gadina baro vaizdą". R. supyko, kažką piktai atsakė R., tačiau ką, neprisimena. R. liko sėdėti prie staliuko ir daugiau nieko nesakė R.. Po kelių minučių R. vėl paklausė R. ar jis patrauks savo „triperį". R. piktai atsakė, kad „jei dar kartą pavadinsi triperiu", tai „gausi" ar „duosiu", dabar tiksliai neprisimena ir liko sėdėti prie staliuko. Tuomet R. atsistojęs atsakė, kad einam į lauką pasiaiškinti. R. į tai atsakė „nu tai gerai, einam", atsistojo nuo staliuko ir kartu su R. išėjo pro duris. Pirmasis pro duris išėjo R., iškart paskui jį – R.. Tuo metu jie nieko daugiau nesiaiškino, išėję pro duris sustojo prie baro dešinės pusės lango bei tarpusavyje kažką trumpai aiškinosi, ką negirdėjo ir po to kartu nuėjo toliau už baro, kur per langą nesimatė. Baro vaizdo kameros filmuoja be garso tik baro patalpas ir lauko duris apie 3-4 metrus. Kas įvyko tarp R. ir R. nematė. Netrukus į barą greitu žingsniu atėjo R., nusiplovė rankas, kad jos būtų kruvinos nematė, ir atsisėdo prie staliuko toliau pietauti. Taip pat netrukus į barą atėjo R., apie jo burną buvo kraujuota, kažkurioje rankoje jai parodė lyg 4 kruvinus dantis, pasakė, kad „R. man išmušė 4 dantis, ką man daryti". Ji atsakė, kad elgtųsi taip, kaip jam atrodo teisinga. Po to R. išėjo į lauką ir kalbėjo telefonu, suprato, kad kviečia policiją. Tuo metu S. buvo ir virtuvėje, ir pačiam bare, tai yra baro patalpose, į lauką nebuvo išėjęs. R. baigęs pietauti ir nieko neaiškinęs išėjo iš baro, tačiau ar išvažiavo, ji nematė. Taip pat nematė ir negirdėjo, kad būtų daugiau kalbėjęs su R.. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau tuomet R. prie baro jau nematė. Tą pačią dieną R., grįžęs iš policijos, jai aiškino, kad nebūtų R. smūgiavęs, jei jis nebūtų pirmas pradėjęs kelti rankas. R. rodė savo rankas, jos buvo be sužalojimo žymų bei paaiškino, jog sudavė vieną smūgį kumščiu R. tiesiai į lūpas. Daugiau jis nieko neaiškino (1 t., b. l. 66 - 68).
Liudytojas S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. jam yra sūnėnas, tiksliau jo sesers sūnus. Jis įsteigęs MB "(duomenys neskelbtini)", kuri vykdo mažmeninę prekybą alkoholiniais gėrimais, yra jos direktorius. MB „(duomenys neskelbtini)" baras yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Minėtas baras pradėjo dirbti nuo 2019 m. liepos 15 d.. Bare jam padeda dirbti sutuoktinė L. bei jo prašymu R., kuris prie baro prekiaudavo alkoholiu. Prie baro dirbant R., jis su klientais nekonfliktavo. Nuo pat baro atidarymo dažnas baro klientas buvo R., pavardės nežino, gyvenantis šalia baro, (duomenys neskelbtini) g. Su R. jis jokių pykčių ir skolų neturėjo. Taip pat mano, kad ir R. su R. jokių pykčių bei skolų neturėjo. R. bare dažnai vartodavo alkoholį, žodžiais kibdavo prie kitų baro klientų, būtent, kad į barą reikia ateiti tvarkingai, švariai apsirengus, prie staliuko nesėdėti su kepure. R. ar juokais ar ne, tiksliai nežino, dažnai jam pasakydavo, kad „alaus nedapylei", kad „kelis nedapylei, už vieną nemokėsiu". R. jam taip pat yra sakęs, kad R. „užkniso su savo kabinėjimaisi", būtent, kad nedapylė alaus ar kitokio alkoholio. Tačiau nematė ir negirdėjo, kad tarp R. ir R. būtų kilę žodiniai konfliktai. R. turi seną automobilį „Opel Tigra", valstybinių numerių nežino, kurį laikydavo prie baro. Jis negirdėjo, kad R. žodžiais kibdavo prie seno R. automobilio ir apie tai R. jam nieko nesakė. 2019 m. rugsėjo mėnesį, dienos neprisimena, prieš pietus, galėjo būti apie 11 val., į barą atėjo R., užsisakė degtinės ir sulčių, degtinės užsisakė 3 ar4 kartus po 100 ml. R. bare buvo vienas klientas, jis sėdėjo prie staliuko, esančio prie pat baro durų. Bare dirbo jis ir sutuoktinė L.. Tarp jų ir R. jokio konflikto nebuvo. R. dažnai į barą atvažiuodavo papietauti. Tą dieną pastarasis į barą atvažiavo apie 12.30 val., matė prie baro stovintį jo automobilį „Opel Tigra". R. pasisveikinęs atsisėdo prie staliuko, esančio kitoje baro pusėje, maždaug apie 5-6 metrus nuo staliuko, prie kurio sėdėjo R.. L. R. atnešė paruoštus pietus ir prisėdo prie staliuko. R. pradėjo valgyti. Tuo metu jis iš virtuvės vis ateidavo į baro patalpas. Jam būnant baro patalpose nematė ir negirdėjo, kad tarp R. ir R. būtų prasidėjęs konfliktas. R. sėdint prie staliuko ir valgant bei jam visiškai nebendraujant su R., išgirdo kaip R. pasakė R., kad „patrauk savo triperį, nes gadina baro vaizdą". R. supykęs kažką trumpai atsakė R., tačiau ką, negirdėjo. R. toliau liko sėdėti prie staliuko. Po 3-4 minučių R. paklausė R., kad „ar nuo baro patrauksi savo triperį". R. piktai jam atsakė, kad „nesikabinėk, gerk, jei geri, ar tau vietos maža". R. toliau kalbėjo, kad „stovi tavo triperis prie baro, žmones gąsdina", klausė kada patrauks. R. supykęs jam atsakė, kad „jei dar kartą pavadinsi triperiu", tai „gausi į nosį" ir liko sėdėti prie staliuko. Tuomet R. sėdėdamas ir po to atsistojęs sakė R., kad „ateik, duok, niekas tavęs nebijo, ką čia gąsdini". R. jam atsakė, kad „tikrai prašaisi", „prisiprašysi tu šiandien". R. toliau sakė, kad „niekas čia tavęs nebijo", „einam į lauką" ir pirmasis išėjo į lauką, per baro langą matė, kad R. rūkė prie baro dešinės pusės. Parūkęs R. sugrįžo į barą ir stovėdamas prie durų vėl R. paklausė, kad „ar patrauksi savo triperį". R. atsakė, kad „tu tikrai gausi". R. vėl pasakė, kad „tavęs čia niekas nebijo, ateik ir duok", „einam į lauką ir duok". Tuomet R. atsistojo nuo staliuko. Tada jis nuėjo į virtuvę bei kas toliau įvyko nematė ir negirdėjo, buvo baro virtuvėje, kuri yra kitoje baro pusėje ir be langų. Jam 1-2 minutę užtrukus virtuvėje, sugrįžo į baro patalpas, kuriose pamatė susinervinusį R.. Jo paklausus kas atsitiko, jis atsakė, kad „daviau į nosį" ir daugiau nieko neaiškino. Netrukus į barą atėjo R., jo lūpos buvo kraujuotos, kažkurios rankos saujoje parodė lyg 4 kruvinus dantis, pasakė, kad R. jam išmušė 4 dantis, L. klausė „ką man daryti". L. atsakė, kad elgtųsi taip, kaip jam atrodo teisinga. R. išėjo į lauką ir matė, kad kažką kalbėjo telefonu, suprato, kad kviečia policiją. Dar policijai neatvažiavus R. išvažiavo savo automobiliu. Greitai atvažiavo policijos pareigūnai, tačiau tuomet R. prie baro jau nebuvo. Policijos pareigūnų paprašius jis pats telefonu paskambinęs liepė R. sugrįžti. R. sugrįžo prie baro, jį išsivežė policijos pareigūnai. Tą pačią dieną R. grįžęs iš policijos kažką aiškino, tačiau ką, neprisimena, nes buvo užsiėmęs darbais. Bare įrengtos vaizdo (be garso) kameros, kurios filmuoja baro vidų ir apie lauko duris 3-4 metrus. Tą pačią dieną kartu su R. peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame įvykio vietos nesimatė. R. jam paaiškino, kad R. sudavė dėl to, kad pamatė kaip jis kilstelėjo rankas ar ranką, ir pagalvojęs, jog jam R. pirmas smūgiuos. Daugiau jis nieko neaiškino (1 t., b. l. 71 - 73).
2019 m. rugsėjo 19 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-os kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. T. tarnybiniu pranešimu dėl sulaikyto asmens, kuriame nurodyta, jog atvykę į įvykio vietą kartu su vyriausiuoju patruliu M. S. pamatė pranešėją R. S., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, vyras svirduliavo. R. S. paaiškino, jog sukonfliktavo su R. B., nes pranešėjas pasijuokė iš R. B. automobilio, tada supykęs R. B. trenkė jam vieną kartą į veidą ir išmušė keturis dantis. Įvykio vietoje R. B. nebuvo, bet jam paskambinus, pastarasis atvyko. R. B. aiškino, kad R. S. prie jo kabinėjosi dėl automobilio, tačiau pastarasis į tai nereagavo ir toliau kabinėjosi. Pasiūlė R. S. išeiti iš baro ir išsiaiškinti. išėjus į lauką R. S. ruošėsi jam trenkti, ir jis, nenorėdamas gauti smūgio iš R. S., pats vieną kartą pastarajam trenkė į veidą. Konfliktą matė S. N., kuris parodė, kad R. S. pats provokavo konfliktą, vyrai išėjo į lauką ir R. S. iš lauko grįžo jau su kruvinu veidu. Pačių muštynių S. N. nematė. Atvykę greitosios pagalbos medikai nusprendė R. S. nesivežti į gydymo įstaigą bei pats R. S. vykti su medikais atsisakė (1 t., b. l. 6).
2019 m. rugsėjo 19 d. alkotesterio „Draeger Alcotest 7510" duomeny patvirtina, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. 16.06 val. R. S. nustatytas 1,77 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 11).
2019 m. rugsėjo 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo nustatyta, apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti prie baro, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikta fotolentelė su įvykio vietos nuotraukomis (1 t., b. l. 14 - 18).
2019 m. rugsėjo 23 d. protokole - pareiškime R. S. pareiškė, kad 2019 m. rugsėjo 19 d. 13.58 val. lankantis bare „(duomenys neskelbtini)" ir išėjus į kiemą iš matymo pažįstamas asmuo, vardu R. sudavė kumščiu vieną smūgį jam į veidą, dėl ko pajautė fizinį skausmą ir pamatė, kad išmušti keturi dantys. Iš karto po įvykio kvietė policiją. Dėl patirto sužalojimo į medikus nesikreipė. (1 t., b. l. 19 - 22).
2019 m. rugsėjo 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2575/2019(02) nurodyta, kad R. S. lūpų sumušimas su kraujosruvomis ir nubrozdinimais pogleivyje bei 4 nuolatinių apatinio žandikaulio dantų išmušimas vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sukėlė daugiau kaip 5 % pastovaus bendro darbingumo netekimą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieninteliu smūgiu, smūgiuojant ranka ar spiriant. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą laiką. Sužalojimas negalėjo išsivystyti krintant (1 t., b. l. 32).
2019 m. lapkričio 5 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. S. pateikė odontologijos klinikos gydymo išrašą ir odontologo įrašus, kuriuose sudarytas preliminarus gydymo planas (1 t., b. l. 38 - 41).
2019 m. lapkričio 13 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. S. atpažino R. B., kaip asmenį, kuris sudavė jam į lūpas ir išmušė keturis dantis (1 t., b. l. 45 - 46).
2019 m. lapkričio 8 d. VšĮ Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelė (kvietimo ID 1915206724-1-1, brigados ID 1519), iš kurios matyti, kad 2019-09-19 14.11 val. kviesta greitoji medicinos pagalba R. S.. Atvykusiems medikams R. S. paaiškino, kad užpuolė pažįstamas, sudavė kumščiu į veidą ir išmušė 4 dantis. Į ligoninę vykti atsisako. Vartojo alkoholį (1 t., b. l. 54 - 56).
2019 m. lapkričio 6 Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus raštas patvirtina, kad pateiktas bendrojo pagalbos centro duomenų bazėje užfiksuotas 2019 m. rugsėjo 19 d., 13.54 val. pranešimas (1 t., b. l. 59).
2020 m. vasario 5 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas ir aprašytas 2019 m. rugsėjo 19 d. bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog R. S. telefonu praneša apie tai, kad pažįstamas vardu R. ką tik (duomenys neskelbtini) pl., bare jam išmušė 4 dantis (1 t., b. l. 60 - 63).
2019 m. rugsėjo 19 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2308 nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 19 d., 14.46 val., R. B. buvo blaivus, jam buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas (1 t., b. l. 74).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo R. B. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad kaltinamasis smogė jam kumščiu vieną kartą į veidą, dėl ko jis neteko keturių dantų, liudytojų L. N. ir S. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad jie matė, kaip nukentėjusysis įžeidžiančiai užkabinėja kaltinamąjį ir kaip nukentėjusysis sugrįžo iš lauko sumuštas kaltinamojo, pateiktais garso ir vaizdo įrašais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. B. 2019 m. rugsėjo 19 d. apie 13.54 val. prie baro „(duomenys neskelbtini)", esančio (duomenys neskelbtini) pl. 20, Kaune, konflikto su R. S. metu tyčia rankos kumščiu sudavė R. S. į veidą, dėl ko padarė lūpų sumušimą su kraujosruvomis ir nubrozdinimais pogleivyje bei 4 nuolatinių apatinio žandikaulio dantų išmušimą, kas sukėlė R. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo R. B. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Civilinis ieškinys.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. S. prašo priteisti iš kaltinamojo R. B. 4 000,00 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos, pateikė G. T. odontologijos klinikos 2019 m. spalio 14 d. gydymo išrašą, patvirtintą gydytojos D. K. parašu, kuriame nurodyta, kad R. S. gydymas po 2019 m. rugsėjo 19 d. patirtos traumos netekus keturių dantų, preliminariai gali kainuoti 10 600,00 eurų (1 t., b. l. 40 – 41). Pateikta paskaičiuota tik preliminari gydymo suma, kiek gali kainuoti gydymas šioje odontologijos klinikoje, pats nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad gydymas pradėtas ir kad sumokėta kokia nors suma už gydymą, taigi jokių duomenų apie realiai patirtą žalą nukentėjusysis nepateikė. Ikiteisminio tyrimo metu tarp kaltinamojo R. B. ir nukentėjusiojo R. S. buvo surašytas susitarimas, kuriuo abu susitarė, kad kaltinamasis atlygins nukentėjusiajam 1 500,00 eurų dydžio žalą, pats kaltinamasis mano, kad nukentėjusiajam galėjo būti padaryta iki 2000,00 eurų dydžio turtinė žala. Kadangi nukentėjusysis neteko keturių dantų, akivaizdu, kad žala nukentėjusiajam padaryta, turtinė žala atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiojo patirta turtine žala, tačiau, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių ar nukentėjusysis apskritai gydysis, ar bus gydomas būtent šioje klinikoje, ar bus taikomas būtent aptartas gydymas ir kiek jis kainuos, todėl darytina išvada, kad priteistina 1 500,00 eurų dydžio turtinė žala, kurią kaltinamasis ir nukentėjusysis aptarė 2020 m. sausio 23 d. susitarimu (1 t., b. l. 120 - 125), kai jau buvo gautas preliminarus paskaičiavimas, kaltinamasis šią sumą pripažįsta, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies, kita civilinio ieškinio dėl turtinės žalos priteisimo dalis atmestina, kaip nepagrįsta. Tačiau tai neužkerta kelio nukentėjusiajam vėliau patyrus kokio nors pobūdžio žalą, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka ir galimai padarytą žalą įrodinėti civilinio proceso tvarka.
Be to, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. B. 2 000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas kaltinamojo nusikalstamais veiksmais patyrė turtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, jo nusikalstama veika tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su civilinio ieškovo patirta turtine žala ir neturtine žala.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, jis smogė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į veidą, padarydamas nukentėjusiajam lūpų sumušimą su kraujosruvomis ir nubrozdinimais pogleivyje bei 4 nuolatinių apatinio žandikaulio dantų išmušimą. kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam skausmą, stresą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, pažeminimą emocinę ir nervinę įtampą, sumažėjo jo galimybė bendrauti su kitais asmenimis. Neabejotina, kad fizinė ir psichinė asmens sveikata ir neliečiamumas yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugomos.
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra jauno amžiaus, dirba, sveikatos sutrikimų neturi, todėl yra pajėgus atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą neturtinę žalą. Atsižvelgtina ir į tai, kad šį konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis kuris savo netinkamu ir provokuojančiu elgesiu visaip įžeidinėdamas kaltinamąjį išvedė pastarąjį iš pusiausvyros, dėl ko kaltinamasis ir sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą, tokiu būdu nukentėjusysis patyrė sužalojimus. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, į tai, kad nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, į tai, kad konfliktą išprovokavo rizikingas paties nukentėjusiojo elgesys, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką, darytina išvada, kad pareikštas 2 000,00 eurų civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra adekvatus sukeltų pasekmių pobūdžiui, nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai, kaltinamasis 2 000,00 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pripažįsta, todėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo visiškai tenkintinas.
Nukentėjusysis R. S. ir jo atstovas prašo pripažinti nukentėjusiojo patirtas advokato teisinės pagalbos išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Kadangi nukentėjusįjį R. S. atliekant ikiteisminį tyrimą gynė advokatas M. S. (1 t., b. l. 139), už kurios paslaugas nukentėjusysis atlygino savomis lėšomis (1 t., b. l. 152), nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, dėl kurių jis nukentėjo, todėl nukentėjusiojo prašymas tenkintinas, jo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo R. B..
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Skirdamas R. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis dirba, teisiamas pirmą kartą, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas sunkių pasekmių nesukėlė, į tai, kad konfliktą, po kurio nukentėjusysis buvo sužalotas, sukėlė provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, todėl daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina mažesnio, nei įstatymo sankcijoje numatyta, jos vidurkio dydžio numatyta bausmė – laisvės apribojimas, neskiriant kaltinamajam intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, vietoj intensyvios priežiūros paskirti R. B. įpareigojimą dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kadangi kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamojo byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė plokštelė su garso įrašu, laikoma voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 – 308 straipsniais, 312 straipsniu, teismas
nusprendė:
R. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir paskirti R. B. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamajam R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo R. B. 1 500,00 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. S. naudai. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. B. 2 000,00 (du tūkstančius) eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. S. naudai.
Pripažinti nukentėjusiojo R. S. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo R. B. 300,00 (tris šimtus) eurų nukentėjusiojo R. S. naudai.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vieną kompaktinę plokštelę su garso įrašu, laikomą voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 63), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.