Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-149-327/2016;

Teisėja Irmutė Kliučinskienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41695-2015-6;

2016 m. kovo 1 d.

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekre­to­riau­jant Audronei Stan­kevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistojo R. N. gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, vie­ša­me teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nu­teis­to­jo R. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo R. N. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lie­tu­vos Respu­bli­kos bau­džia­mo­jo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. ir nubaustas laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant per keturis mėnesius neat­ly­gin­tinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse orga­ni­zacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., nuteistasis R. N. įpareigotas bausmės atlikimo metu per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį kei­čiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas šeimos nariui.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. b papunkčiu, į laisvės apribojimo bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-07-26 iki 2015-07-27 (viena para), prilyginant jį dviem laisvės apribojimo dienoms.

Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš R. N. D. B. priteista 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. N. nuteistas už tai, kad 2015 m. liepos mėn. 26 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), buto kambaryje, smurtavo prieš savo šeimos narį – posūnį nepilnametį D. B., gimusį 1998 metais, kurį rankomis sugriebęs už kaklo smaugė, sukeldamas nu­kentėjusiajam D. B. fizinį skausmą.

Skunde taip pat pažymima, kad civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstas, nes posūniui D. B. nenustatyta jokių sužalojimų, jis nesigydė. Nuteistasis taip pat teigia, kad nusikalstama veika kvalifikuota netinkamai, nes jis neturėjo tikslo savo posūnio smaugti ar kan­kinti, nusikalstama veika nebuvo padaryta mažamečiam asmeniui. R. N. teigimu teismo skirta devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra per griežta ir turėtų būti sumažinta.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame nu­ro­dy­tais mo­ty­vais ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti įpareigojimą per keturis mėnesius neat­ly­gin­tinai išdirbti 50 valandų, nes nuteistasis yra dirbantis.

Nuteistojo R. N. apeliacinis skun­das tenkinamas iš dalies.

Apylinkės teismas skundžiamu nuos­pren­džiu pripažindamas R. N. kaltu rėmėsi įstatymo nu­s­tatyta tvarka ikiteis­mi­nio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuos­prendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teis­mo išva­dos, išanalizavo ir įver­tino juos bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas dėl R. N. kaltės pagal BK 140 str. 2 d.

Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. N. bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas neat­si­žvelgė ir netin­ka­mai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­bū­di­nan­čias padaryto nusikaltimo pavojingumą ir nu­teis­tojo asmenybę. Tei­sė­jų kolegijos nuomone, nuteistajam R. N. paskirta baus­mė nėra adekvati jo padarytam nu­si­kaltimui.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tin­ka­mas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekal­tas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teis­mas šioje byloje netinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos pobūddį, jos pavo­jin­gu­mo laipsnį. Tinkamas šių ap­lin­kybių visumos įvertinimas turi esminę reikšmę paskiriant kaltininkui tei­singą bausmę.

R. N. nuteistas už nesunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Tei­sin­gumo principo realizavimas reikalauja paskirti bausmę, kuri būtų adek­vati (pro­por­cin­ga) nu­si­kals­tamai veikai. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp R. N. ir nukentėjusiojo D. B. nuteistojo namuose kilo ginčas dėl buitinių priežasčių, kuris staiga ir spontaniškai peraugo į fi­zinį konfliktą. Nors kaltinamasis skunde teigia, kad jis D. B. nesmaugė, o nuken­tė­ju­sio­jo ir liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, bet kaip teisingai pažymėjo pirmosios ins­tancijos teismas, netikėti D. B., I. N. ir L. D. parodymais teismas netu­ri pagrindo, nes jie nuoseklūs, išsamūs ir visiškai atitinka faktines bylos aplinkybes. Tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamasis neturėjo tikslo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, smau­gi­mo veiksmas truko trumpai, buvo nutrauktas, nors aplinkybės nebūtų trukdžiusios šį veiksmą tęsti. Net ir pripažinus, kad kaltinamasis neturėjo tikslo sužaloti nuketėjusįjį, akivaizdu, kad tokie veiksmai sukelia didesnį ar mažesnį skausmą. Įver­ti­nus tokį nus­ta­tytą R. N. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, momentinę fizinio konflikto trukmę, fak­tą, kad byloje nėra nustatytą kokių nors reikšmingesnių neigiamų nusikals­ta­mos vei­kos padarinių nukentėjusiajam, ši veika pripažintina ma­žiau pavojinga. Todėl palyginti ilga­lai­kės laisvės apribojimo baus­mės skyrimas nėra proporcingas padarytai nusi­kals­tamai veikai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sun­ki­nančių aplinkybių nenustatyta, R. N. dirba, pats visuomeniniais pagrindais dalyvauja neįgaliųjų sportinio sveikatingumo klubo veikloje, darbovietėje ir visuomeninėje veikloje charak­te­ri­zuojamas teigiamai, išlaiko savo sūnų, todėl teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, bei vado­vau­da­ma­si teisingumo ir protingumo prin­ci­pais, kons­tatuoja, kad visos šios aplinkybės teikia pa­grin­do spręsti, kad nuteistajam R. N. bausmės tikslams pasiekti ir tei­sin­gu­mo principo įgy­ven­di­nimui užtikrinti pa­kanka skirti minimalią inkriminuoto nusikaltimo sank­­ci­jo­je ir BK 48 str. 2 d. nu­matytą laisvės apribojimo trukmę, kuri būtų adekvati jo pa­darytam nusi­kal­ti­mui ir atitiktų bausmės paskirtį. Be to, atsižvelgiant į R. N. visuomeninę veiklą – organizuoja renginius, padeda neįgaliesiems rekreacinių užsiėmimų metu, kartu su neįgaliaisiais dalyvauja bendro fizinio pasi­ruo­ši­mo pratybose, jam netaikytinas įpareigojimas neat­ly­gin­tinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rū­pybos įstaigose ar nevalstybinėse orga­ni­zacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pa­galbos reikalingais žmonėmis. Todėl nuosprendis šioje dalyje keičiamas BPK 328 str. 2 d. pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dydžio klausimą, tinkamai taikė Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. nuostatas ir pareikštą civilinį ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimą at­si­žvel­gė į tai, kad kaltinamasis nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, išgy­ve­nimus, moralinę skriaudą. D. B. dėl patėvio smurto šeimoje pasijautė nesaugus, patyrė nei­giamus emocinius išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios ins­tan­cijos teismas nepažeidė sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijų ir teismų praktikos, ir savo sprendimą pakankamai motyvavo, todėl priteistas civilinis ieškinys nemažintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam R. N. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų su­ma yra 34,74 Eur. BPK 322 str. 1 d. im­pe­ra­tyviai nurodyta, kad na­gri­nė­jant bylą apeliacine tvarka, teismo po­sėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įs­ta­tymų leidėjas numatė, kad ape­liaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgy­ven­di­nimą, dalyvauja tiek kal­tinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės tei­si­nės pa­gal­bos išlai­dų pri­pa­ži­ni­mas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių lais­vių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta vals­tybės pa­reiga ga­rantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžia­mąjį pro­ce­są savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tei­kiančio gy­nė­jo da­ly­va­vi­mą (Lie­tu­vos apeliacinio teismo nutartis baudžia­mo­joje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl vals­ty­bės garan­tuo­ja­mos teisinės pagalbos, kuo­met gynėjo da­lyvavimas yra būtinas, nepri­klau­so­mai nuo nu­teistojo va­lios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas (kasacinė nutartis Nr.2K-322/­2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pa­galbos tar­nybos prašymas pri­teisti tu­rė­tas antrinės teisinės pa­gal­bos išlaidas iš nuteistosios R. N. neten­kinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendį dalyje pakeisti:

R. N., pripažintam kaltu pagal BK 140 str. 2 d., pa­s­kirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki trijų mėnesių, be įpareigojimo neat­ly­gin­tinai dirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse orga­ni­zacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.