Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-238-950/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-11
Bylos Nr.
1-238-950/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Tomas Ridikas
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
I. M., R. P.
Civilinis atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-238-950/2014Teisminio proceso Nr. 1-80-1-00010-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.2; 1.2.4.8.2; 2.3.6.4.5 (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 11 d.Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Valaitienei, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Jonui Gyliui, kaltinamajai E. K., kaltinamosios E. K. gynėjai adv. V. S., nukentėjusiajai I. M., nukentėjusiosios I. M. atstovei adv. R. M., nukentėjusiajam R. P., nedalyvaujant civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, atstovui, viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, dirbanti LSMUL „Kauno klinikos“ pagalbine darbuotoja, anksčiau neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2014-02-16, apie 18.18 val., Birštono sen., Birštono sav., kelio „Vilnius-Prienai-Marijampolė“ 89-ajame kilometre, vairuodama jai priklausantį automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodama Prienų m. kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 122 p., 133 p. saugumo reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, esant ištisinei ženklinimo viengubai linijai, skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su R. P. vairuojamu, jam priklausančiu, automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei I. M. dėl kryžkaulio I stuburo slankstelio suspaustinio skeveldrinio lūžimo, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimo, o „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui R. P. dėl kairio kelio sąnario srities sumušimo, odos nubrozdinimo kairio kelio sąnario srityje, potrauminio kairio kelio sąnario uždegimo, buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Teisiamojo posėdžio metu, kaltinamoji E. K. savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymo pripažino visiškai. Paaiškino (T. 2, b.l. 10-18), kad vasario 16 d. važiavo iš jubiliejaus automobiliu „Renault Laguna“. Vairavo ji, nes nebuvo vartojusi alkoholio, o kiti kartu važiavę asmenys - I. M., R. M. ir D. K. - buvo neblaivūs. Buvo vakaro metas, tačiau oro sąlygos geros – kelias sausas, matomumas puikus. Važiavo laikydamasi nustatyto greičio – 70 km/h. Kadangi gale sėdėjusi I. M. trukdė vairuoti, veržėsi į priekį, nepadoriai elgėsi, ji akimirkai atitraukė dėmesį nuo kelio ir atsisuko į automobilio galą norėdama ją sudrausminti. Tuomet išgirdo kaip R. M. sušuko ir atsisukusi pamatė artėjančias kito automobilio šviesas. Tuo metu jos vairuojamo automobilio dalis buvo priešingoje (priešpriešinėje) eismo juostoje. Ji susuko vairą į dešinę, norėdama išvengti susidūrimo, tačiau jau buvo per vėlu. Jos vairuojamas automobilis susidūrė su R. P. vairuotu „Opel“ automobiliu. Sutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl jos kaltės, nes ji vairuodama automobilį neturėjo atsisukusi žiūrėti į automobilio galą, o turėjo sustojusi sudrausminti keleivius arba juos išlaipinti. Dėl sukelto eismo įvykio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų asmenų. R. P. padarytą žalą atlygino jos civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė. Su nukentėjusiosios I. M. pareikštu civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Neabejoja, kad I. M. dėl jos sukelto eismo įvykio patyrė tiek turtinę žalą, tiek ir neturtinę žalą, tačiau prašomos priteisti sumos yra per didelės. Be to, jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl nukentėjusiai žalos atlyginimas turi būti priteistas iš draudimo bendrovės.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., baudž. byloje Nr. 1-238-950/2014 atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras bei kaltinamoji ir jos gynėja, taip pat nukentėjusieji asmenys (T. 2, b.l. 10-18), E. K. teismo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudž. byloje surinkti faktiniai duomenys:

2014-02-16 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Birštono sen., Birštono sav., kelio „Vilnius-Prienai-Marijampolė“ 89-ajame kilometre; fotonuotraukose užfiksuoti eismo įvykyje dalyvavę automobiliai - „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 6-7, 12-17);

Eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota automobilių - „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo kryptis ir trajektorija, taip pat užfiksuotos minėtų automobilių padėtys po eismo įvykio (T. 1, b.l. 18);

Eismo įvykio schema (nubraižyta eismo įvykio vietoje), kurioje užfiksuoti analogiški duomenys kaip ir Eismo įvykio vietos plane (T. 1, b.l. 19);

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai parametrai (padangų būklė; vairo mechanizmo būklė; stabdžių būklė; ir kt.); nuodyta, jog visi automobilio mechanizmai yra techniškai tvarkingi; užfiksuoti minėto automobilio apgadinimai (T. 1, b.l. 8-9);

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai parametrai (padangų būklė; vairo mechanizmo būklė; stabdžių būklė; ir kt.); nuodyta, jog visi automobilio mechanizmai yra techniškai tvarkingi; užfiksuoti minėto automobilio apgadinimai (T. 1, b.l. 10-11);

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris liudija, jog E. K. turi teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones (T. 1, b.l. 38-39);

Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 103-0027356, kurioje konstatuota, jog automobilis „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka visus techninius reikalavimus (T. 1, b.l. 41);

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad automobilio „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2013-07-11 iki 2014-07-10 buvo apdrausta AAS „Gjensidige“ Lietuvos filialo (T. 1, 42);

Asmens blaivumo testas, kuris liudija, kad 2014-02-16, 18.29 val., E. K. buvo visiškai blaivi (0,00 prom. girtumo) (T. 1, b.l. 81);

2014-04-22 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. pG 39-221/14(06), kurioje nurodyta, kad R. P. nustatytas kairio kelio sąnario srities sumušimas, odos nubrozdinimas kairio kelio sąnario srityje, potrauminis kairio kelio sąnario uždegimas; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio kelio sąnario srities sumušimo, odos nubrozdinimo kairio kelio sąnario srityje, potrauminio kairio kelio sąnario uždegimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui (T. 1, b.l. 70-73);

2014-08-12 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. pG 67-274/14(06) nurodyta, kad I. M. kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje kairės šlaunies-juosmens srityje, kryžkaulio I stuburo slankstelio suspaustinis skeveldrinis lūžimas, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimas; sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales; sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kryžkaulinio I stuburo slankstelio suspaustinio skeveldrinio lūžimo bei kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimo, sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 d. laikotarpiui (T. 1, b.l. 127-131).

Dėl įvykdytos nusikalstamos veikos:

Teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtų ir anksčiau išvardytų įrodymų (kaltinamosios E. K. paaiškinimų; Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadų; rašytinių baudž. bylos dokumentų) visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamosios kaltė nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., įvykdymu yra visiškai įrodyta, t.y. įrodyta, jog E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus (numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 122 p. reikalavimus (numatančius, kad jeigu važiuojamoji dalis ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis; užvažiuoti ant brūkšninių ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą; esant ištisinei ženklinimo linijai (viengubai ar dvigubai), skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos) bei 133 p. reikalavimus („...pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), sukėlė eismo įvykį, kurio metu I. M. ir R. P. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Iš pačios kaltinamosios E. K. teisiamojo posėdžio metu duotų paaiškinimų, taip pat rašytiniuose baudž. bylos dokumentuose užfiksuotos informacijos, akivaizdu, kad E. K. 2014-02-16, apie 18.18 val., Birštono sen., Birštono sav., kelio „Vilnius-Prienai-Marijampolė“ 89-ajame kilometre, vairuodama automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių – nesutelkė dėmesio į vairavimo, nežiūrėjo į kelią, nes tuo metu atsisuko raminti gale sėdėjusių keleivių, ko pasėkoje ji kirto ištisinę viengubą kelio ženklinimo liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juosta, ten nesugebėjo sustabdyti savo automobilio ir susidūrė su R. P. vairuojamu automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šie kaltinamosios padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimai (visų būtinų atsargumo priemonių nesilaikymas vairuojant automobilį; ištisinės viengubos kelio ženklinimo linijos neteisėtas kirtimas; negalėjimas laiku sustabdyti vairuotos transporto priemonės) buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. M. ir R. P. sveikata, kilimo priežastis.

Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytas nusikaltimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai kaltinamasis suvokė rizikingą savo veikos pobūdį numatydamas, kad jo padarytas kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas gali sukelti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Sąmoningas Kelių eismo taisyklių pažeidimas suponuoja daromos veikos rizikingumo sampratą, o tai yra vienas iš nusikalstamo pasitikėjimo kaltės požymių. Kaltinamoji E. K. teisiamojo posėdžio metu aiškiai nurodė, jog pasielgė nerūpestingai ir aplaidžiai, nes akimirkai atitraukė dėmesį nuo kelio ir atsisuko į automobilio galą norėdama sudrausminti keleivius. Taip elgdamasi ji aiškiai suvokė (negalėjo nesuvokti), jog kelią grėsmę eismo saugumui bei kartu važiuojančių asmenų sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi išvengti neigiamų padarinių, t.y. tikėjosi suvaldyti automobilį. Taigi jos veika buvo padaryta dėl neatsargumo – nusikalstamo pasitikėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, bei į nukentėjusiems asmenims padarytų sužalojimų mastą, E. K. padaryta veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo už įvykdytą nusikalstamą veiką:

Skiriant bausmę kaltinamajai už jos įvykdytą nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes, taip pat kitas teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str.).

Kaltinamosios E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji visiškai pripažino nusikaltusi, aiškiai nurodė nusikalstamos veikos įvykdymo faktines aplinkybes bei dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos BK 60 str.).

Kaltinamoji E. K. padarė nusikalstamą veiką, priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 2 d., 16 str.). Kaltinamoji anksčiau neteista (T. 1, b.l. 94). Ji dirba LSMUL „Kauno klinikose“ (T. 1, b.l. 91). E. K. anksčiau yra bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių apžeidimus, tačiau šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi (T. 1, b.l. 162-166). Narkologo ir psichiatro įskaitoje E. K. neregistruota (T. 1, b.l. 85). Ji ištekėjusi, turi du vaikus, iš kurių vienas (T. K.) vis dar yra nepilnametis (T. 1, b.l. 85-86). Darbdavio - LSMUL „Kauno klinikų“ Onkologijos ir Hematologijos vadovo kaltinamoji charakterizuojama teigiamai (T. 1, b.l. 186).

Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcija numato, kad už minėto straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos įvykdymą asmuo gali būti baudžiamas arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą, siekiant Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytų bausmės tikslų, remiantis Lietuvos Respublikos BK 55 str. nuostatomis, teismas konstatuoja, kad E. K., už jos įvykdytą nusikalstamą veiką, tikslinga skirti Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelniausios bausmės rūšį – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį tokios bausmės vidurkiui (Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p., 61 str. 2 d. ir 4 d.).

Kadangi E. K. visiškai ir nuoširdžiai prisipažino įvykdžiusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (T. 2, b.l. 10-18), o baudž. byla Nr. 1-238-950/2014 buvo išnagrinėta Lietuvos Respublikos BPK 273 str. pagrindu atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl baudž. byloje pareikšto civilinio ieškinio:

Pažymėtina, jog kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti (Lietuvos Respublikos BPK 109 str.).

Baudž. byloje nukentėjusioji (civilinis ieškovas) I. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 23039,71 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 20000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T. 1, b.l. 167-169). Tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusioji prašė priteisti solidariai iš kaltinamosios E. K. ir civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą (T. 1, b.l. 167-169).

Nukentėjusioji civ. ieškinyje nurodė, kad jos patirtą turtinę žalą sudaro: 676,31 Lt suma medikamentų įsigijimui, masažo paslaugų bei lankymosi baseine apmokėjimui; 363,40 Lt kuro įsigijimo kelionėms išlaidos; 22000,00 Lt negautos pajamos.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. nuostatomis turtine žala yra pripažįstamas turto netekimas arba jo sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. I. M. kraujosruvos odoje ir poodyje kairės šlaunies-juosmens srityje, kryžkaulio I stuburo slankstelio suspaustinis skeveldrinis lūžimas, kairio gaktikaulio viršutinės šakos lūžimas, atsirado E. K. sukelto eismo įvykio metu. Nukentėjusioji nurodytų sužalojimų gydymo proceso metu patyrė įvairias išlaidas, kurių dydį patvirtina jos pateikti dokumentai, t.y. ji patyrė 246,90 Lt dydžio išlaidas gydymo procedūroms baseine (T. 1, b.l. 175, 178); patyrė 429,41 Lt dydžio išlaidas medikamentų įsigijimui (T. 1, b.l. 176-177); tai pat patyrė 363,40 Lt dydžio kuro įsigijimo išlaidas, susijusias su vykimu į įvairias medicinos įstaigas. Bendra nukentėjusiosios patirtų tiesioginių išlaidų suma sudaro 1039,71 Lt. Remiantis tuo, nukentėjusiosios I. M. civilinio ieškinio dalis dėl patirtų tiesioginių išlaidų atlyginimo laikytina visiškai pagrįsta.

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu prašė priteisti ir turtinę žalą, kurią sudaro jos negautos pajamos – 22000,00 Lt (T. 1, b.l. 167-169). Pagrįsdama minėtą reikalavimą ji nurodė, kad vertėsi individualia kirpėjos praktika, dirbdama jai išduoto verslo liudijimo pagrindu. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų ji nedirbo 5 mėn. ir 12 d., dėl ko nurodytu laikotarpiu negavo jokių pajamų. Kadangi 2013 m. gavo 48000,00 Lt dydžio pajamas, dėl to laiko, kad 2014 m. laikotarpiu, kuriuo nedirbo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, ji būtų gavusi 22000,00 Lt dydžio pajamas.

Kaip jau buvo minėta, asmens patirta žala pripažįstamos ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos CK 6.249 str.). Pateiktas Verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 181) neginčijamai patvirtina, kad nukentėjusioji I. M. užsiėmė kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, t.y. ji dirbo kirpėja. Minėto verslo liudijimo pagrindu vykdyta veikla buvo nutraukta 2014-02-17 (T. 1, b.l. 181), o I. M. nedarbingumas tęsėsi apie 6 mėn. (T. 1, b.l. 174). Metinė pajamų deklaracija už 2012 m. liudija, kad nurodytais metais ji gavo 45050,00 Lt dydžio pajamas (T. 1, b.l. 182-183). Metinė pajamų deklaracija už 2013 m., liudija, kad nurodytais metais I. M. pajamos buvo kiek didesnės ir sudarė 48000,00 Lt (T. 1, b.l. 182-183). Nurodytuose metinėse pajamų deklaracijose nurodytų duomenų teisingumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Tačiau pažymėtina, kad nukentėjusioji nepateikė jokios gautų pajamų detalizacijos už atskirus veiklos vykdymo mėnesius. Kadangi I. M. verčiasi individualia veikla – teikia kirpyklų paslaugas, yra akivaizdu, kad jos gaunamos mėnesinės pajamos nėra vienodos ir skirtingais mėnesiais (atsižvelgiant į darbo dienų skaičių; atsižvelgiant į sezoniškumą; atsižvelgiant į klientų skaičių; kt.) jos skiriasi. Tai tiesiogiai patvirtina ir anksčiau minėtos metinės pajamų deklaracijos, kurios liudija, kad skirtingais ataskaitiniais metais I. M. gavo nevienodas pajamas (2012 m. ji gavo 45050,00 Lt dydžio pajamas, o 2013 m. ji gavo 48000,00 Lt dydžio pajamas). Nukentėjusioji kartu su civiliniu ieškiniu taip pat nepateikė vykdomos veiklos metu patiriamas išlaidas patvirtinančių duomenų, nors remiantis Gyventojų įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių (patvirtintų 2011-04-22 Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-160 ,,Dėl Finansų ministro 2002-12-24 įsakymo Nr. 415 ,,Dėl gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalo formos ir jo pildymo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2011, Nr. 49-2399)) nuostatomis, ji privalėjo pildyti gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą. Visiškai logiška, kad I. M. teikdama kirpyklų paslaugas patiria išlaidas, kurių dydžiu turi būti mažinamas jos gautų pajamų dydis. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji nepateikė jokių jos išlaidų dydį patvirtinančių dokumentų, teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio 18 str. 1 d., sprendžia, kad I. M. patirtų išlaidų vykdant kirpyklų veikla suma sudaro 30 proc. jos gautų pajamų. Todėl prašoma priteisti negautų pajamų suma mažintina 30 proc., pripažįstant, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų negalėdama verstis kirpėjos praktika, I. M. negavo 15400,00 Lt dydžio pajamų.

Nukentėjusioji I. M. baudž. byloje pareikštu civiliniu ieškiniu prašė priteisti ir 20000,00 Lt neturtinės žalos (T. 1, b.l. 167-169). Civiliniame ieškinyje (T. 1, b.l. 167-169), taip pat teisiamajame posėdyje (T. 2, b.l. 10-18) nukentėjusioji I. M. nurodė, kad eismo įvykio metu ji patyrė daugybinius kūno sužalojimus, be kita ko buvo sužalotas gyvybiškai labai svarbus organas – stuburas, buvo netekusi sąmonės. Ji ilgai gydėsi įvairiuose medicinos įstaigose. Dėl patirtų sužalojimų prarado dalį darbingumo, iki šiol jaučia didelius skausmus stuburo ir dubens srityse, tapo irzli ir mažiau pakanti. Dėl patirtų sužalojimų jai tapo sunkiau judėti, ji patyrė didelius nepatogumus buityje, suprastėjo jos gyvenimo kokybė. Eismo įvykio metu patirtų sužalojimų liekamuosius reiškinius (skausmą; nepatogumus; kt.) ji jaučia iki šiol, todėl tenka pirkti vaistus, lankytis pas gydytojus, lankyti baseiną.

Remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Teismas, įvertinęs baudž. byloje nustatytas faktines aplinkybes bei joje surinktus faktinius duomenis sprendžia, kad nukentėjusiosios I. M. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies. Teismas neturi jokio faktinio ar teisinio pagrindo abejoti, kad nukentėjusioji I. M. dėl 2014-02-16, apie 18.18 val., kaltinamosios E. K. sukelto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų kentė didelius fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus, sumažėjo jos darbingumas, o sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol. I. M. nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas kaltinamosios E. K. neteisėta veika, o tarp šios veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia: į kaltinamosios nusikalstama veika sukeltas pasekmes (padarytas nesunkus I. M. sveikatos sutrikdymas); į tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas, be kita ko, pažeidžiant vieną gyvybiškai svarbiausių žmogaus organizmo organų – stuburą; į tai, kad kaltinamoji E. K. nesunkų I. M. sveikatos sutrikdymą padarė veikdama neatsargiai; į padarytos turtinės žalos dydį (16439,71 Lt); į tai, kad kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios). Todėl, atsižvelgiant į nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, remiantis aukštesnės instancijos teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio analogiško pobūdžio bylose, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad I. M. civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 20000,00 Lt dydžio neturtinė žala yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina, pripažįstant, jog dėl E. K. 2014-02-16, apie 18.18 val., sukelto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji I. M. patyrė 13000,00 Lt dydžio neturtinę žalą.

Nagrinėjamoje baudž. byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji E. K. 2014-02-16 eismo įvykį sukėlė vairuodamas automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė laikotarpiu nuo 2013-07-11 iki 2014-07-10 buvo apdrausta AAS „Gjensidige“ Lietuvos filialo (T. 1, 42)

Pažymėtina, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos CK 6.987 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turi prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršija ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. yra aiškiai nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000,00 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000,00 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1000000,00 EUR dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, prievolę atlyginti 2014-02-16, apie 18.18 val., sukelto eismo įvykio metu padarytą turtinę ir neturtinę žalą pirmiausia turi draudikas – civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, bei tiek, kiek jos nepadengia sudaryta draudimo sutartis, - tiesiogiai žalą padaręs asmuo, t.y. kaltinamoji E. K..

Remiantis išdėstytais argumentais ir teisiniais motyvais, atsižvelgiant į nustatytos ir nukentėjusiajai priteistinos turtinės žalos dydį (16439,71 Lt) bei neturtinės žalos dydį (13000,00 Lt) civilinis atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“, veikiantis per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., privalo atlyginti nukentėjusiajai (civiliniams ieškovui) I. M. visą turtinę žalą ir neturtinę žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo:

Baudž. byloje esantys faktiniai duomenys liudija, kad nukentėjusioji I. M. baudž. bylos nagrinėjimo metu patyrė 1000,00 Lt dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (T. 1, b.l. 170-171). Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. ir 106 str. 2 d. nuostatomis, nukentėjusiosios I. M. patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios E. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. - 307 str.,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kalta įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., ir paskirti jai bausmę – 24 MGL (3120,00 Lt / 903,00 EUR) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – 16 MGL (2080,00 Lt / 602,00 EUR) dydžio baudą.

Nukentėjusiosios I. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

priteisti nukentėjusiajai I. M. - 16439,71 Lt (šešiolika tūkstančių keturis šimtus trisdešimt devynis litus, 71 ct.) / 4761,27 EUR (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt vieną eurą, 27 ct.) turtinės žalos atlyginimo ir 13000,00 Lt (trylika tūkstančių litų) / 3765,06 EUR (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 06 ct.) neturtinės žalos atlyginimo, iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 6 p. ir 106 str. 2 d., priteisti nukentėjusiajai I. M. iš E. K. – 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) / 289,62 EUR (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus, 62 ct.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Išaiškinti E. K., kad nuosprendžiu paskirta piniginė bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 mėn. (du mėnesius) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 d. (dvidešimt dienų) nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Ridikas