Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-03-04 · Byla Nr. A2.6.-365-654/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-03-04
Bylos Nr.
A2.6.-365-654/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Nukentėjusysis
S. K.
Pažeidėjas
M. M.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-365-654/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11728-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.; 45.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. kovo 4 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant Kelių policijos atstovui R. Ivanauskui, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui V. Vasilionokui, nukentėjusiajam S. K., vertėjai K. Chvatovai, išnagrinėjęs M. M., gimusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2013-10-17, 17.16 val., Vilniuje, Švyturio g. 14, vairuodamas automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 234 p. reikalavimus. Šiais veiksmais M. M. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.

M. M., atvykęs į 2013-10-18 teismo posėdį, pažeidimus pripažino iš dalies ir nurodė, kad 2013-10-17 važiuodamas automobiliu „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Švyturio gatvėje neapskaičiavo atstumo iš automobilio šono ir kliudė stovinčio automobilio „Audi“ veidrodėlį. Sustojęs pasitaisė savo automobilio veidrodėlį ir apžiūrėjo automobilį „Audi“, tuomet už 100 metrų pastatė savo automobilį ir nuėjo į butą. Po kiek laiko vėl nuėjo pažiūrėti automobilio „Audi“ ir pamatė, kad jo veidrodėlio stiklas yra atšokęs ir kabo ant laido. Susiradęs savininką sužinojo, kad jis jau iškvietė policiją. Tuomet jam pasiskambinus į policiją atsiliepęs asmuo nurodė palikti raštelį. Jis grįžo į įvykio vietą, tačiau ten kito automobilio jau nebebuvo.

M. M. apie kitus teismo posėdžius buvo pranešta tinkamai, tačiau į posėdžius jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas vertina, kad M. M. vengia atvykti į teismo posėdžius. Atsižvelgdamas į tai, kad pagal ATPK 272 str. 2 d. tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nėra privalomas, teismas M. M. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.

Nukentėjusysis S. K. apklaustas teisme parodė, kad 2013-10-17 parvažiavo namo Širvio g. 14, Vilniuje, ir pastatė automobilį po langu. Grįžęs į savo butą, esantį penktame namo aukšte, išgirdo savo automobilio signalizaciją, tačiau pažiūrėjęs pro langą nieko nepamatė. Po kelių minučių atėjo kaimynas V. Š. ir pasakė, kad jo mašiną kliudė kitas automobilis, kuris stovi kieme. Išėję į kiemą pamatė, kad jo automobilio veidrodėlis buvo sulaužytas, kitame kieme stovėjusio automobilio „Mazda“ šonas buvo nubrauktas. Tuomet jis iškvietė policiją. Teigė, kad M. M. pas jį į namus po įvykio užėjęs nebuvo.

Liudytojas V. Š. apklaustas teisme parodė, kad 2013-10-17, apie 17.00 val., eidamas link Širvio 16 namo išgirdo smūgį. Pamatė, kad į S. K. automobilį „Audi“ atsitrenkė automobilis „Mazda“, kuriame sėdėjo M. M. ir moteris. Tada jie apsidairė, kažką pasitarė ir nuvažiavę į kitą kiemą, maždaug už 150 metrų, pasistatė automobilį ir nuėjo į laiptinę. Pamena, kad nei vienas iš jų iš automobilio išlipęs nebuvo. Jis nuėjo pas S. K. ir pranešė apie įvykį, parodė, kur sustojo automobilis „Mazda“. S. K. automobiliui buvo sudaužytas veidrodėlis, o automobiliui „Mazda“ nubrauktas šonas. Tuomet jie iškvietė policijos pareigūnus. Apie 20 val. pas jį atėjo M. M. su moterimi, jis jiems nurodė, kur gyvena S. K..

Eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 9-10), fotolentelėje (b.l. 5) užfiksuota, kad 2013-10-17, 17.16 val., Švyturio g. 14, Vilniuje, stovinčiam automobiliui „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės užpakalinio matymo veidrodėlis, P. Širvio g. stovinčiam automobiliui „Mazda 3“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas dešinės pusės veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, užpakalinis dešinės pusės sparnas ir žibintas.

Policijos pareigūnas Š. O. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2013-10-17, apie 17.16 val., buvo gautas pranešimas, kad Švyturio g. 14, Vilniuje, į automobilį „Audi“ atsitrenkė automobilis „Mazda“ ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Nuvykus į eismo įvykio vietą jie rado automobilio „Audi 100“ savininką S. K. bei liudytoją V. Š.. Kitame kieme buvo rastas automobilis „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio dešinės pusės šonas buvo apgadintas (b.l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. M. pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą. Apklaustas teisme M. M. pripažino, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį „Audi 100“. Kad automobilis buvo apgadintas patvirtina ir eismo įvykio vietos schema, liudytojo V. Š. paaiškinimas, fotolentelė bei kiti rašytiniai įrodymai. Taigi šie įrodymai patvirtina, kad M. M. sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, ir taip padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad M. M. pažeidė KET reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sugadino svetimą turtą, o po to pasitraukė iš įvykio vietos. Eismo dalyvių teises ir pareigas nustato 2002-12-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos Kelių eismo taisyklės (2012-11-28 nutarimo Nr. 1634 redakcija) (toliau – taisyklės), kurių XXX skyrius nustato eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Taisyklių 234 punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. M. M. šio reikalavimo nesilaikė ir iškart po įvykio iš jo vietos pasitraukė. M. M. neneigė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino automobilį „Audi 100“, tačiau teigė, kad tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo. Atsakomybėn traukiamas asmuo parodė, kad iškart po susidūrimo jis buvo išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, apžiūrėjo abi transporto priemones, pasitaisė savo automobilio veidrodėlį ir, nepastebėjęs jokių apgadinimų ant automobilio „Audi 100“, nuvairavo savo transporto priemonę į gretimą kiemą. M. M. teigė, kad po kurio laiko jis vėl išėjo į kiemą ir pamatęs, kad automobilio „Audi 100“ veidrodėlis apgadintas susirado automobilio savininką. Tačiau tokie M. M. teiginiai paneigti byloje ištirtais kitais įrodymais. Teisme apklaustas įvykį matęs liudytojas V. Š. parodė, kad išgirdęs automobilių susidūrimo garsą pamatė, kaip į jo kaimyno automobilį atsitrenkė M. M. vairuojamas automobilis. Tuomet truputį palaukęs M. M., net neišlipęs iš transporto priemonės, nuvažiavo į gretimą kiemą ir ten pasistatė automobilį. Liudytojas patvirtino, kad nukentėjusiojo automobilio „Audi 100“ veidrodėlis buvo apgadintas. Taigi, tokie liudytojo parodymai paneigia M. M. teiginius, kad jis buvo išlipęs iš automobilio ir nematė ant automobilio „Audi 100“ jokių akivaizdžių apgadinimų. Supratęs, kad įvyko eismo įvykis, M. M. net neišlipo ir neapžiūrėjo apgadinto automobilio, o vietoj to, kad kviestų policiją, ar bandytų iš karto susirasti automobilio savininką, jis pastatė savo automobilį už maždaug 150 metrų esančiame kitame kieme ir nuėjo namo. Siekio išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį nepaneigia ir tai, kad po kelių valandų M. M. susirado V. Š. ir sužinojo, kur gyvena nukentėjusysis, kadangi tik sužinojęs, kad policija jau buvo atvykusi į eismo įvykio vietą, bei užfiksavo eismo įvykį, pas nukentėjusį jis taip ir nebenuėjo. Todėl teismas pripažįsta, kad M. M. suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau išvažiuodamas iš įvykio vietos aiškiai išreiškė savo valią (apsisprendimą) nepranešti apie eismo įvykį policijai, ir taip tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir padarė ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad M. M. pažeidimą dėl eismo įvykio sukėlimo pripažino, dėl jo gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pagal ATPK 30¹ straipsnį mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba tokios nuobaudos neskyrimas galimas atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnyje, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-4-2013).

M. M. padaryti administracinės teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis laikytinas mažareikšmiu, jo metu buvo nežymiai apgadintas nukentėjusiojo automobilis, įvykio metu jokios rizikos žmonių gyvybei ir sveikatai ar eismo saugumui nekilo, M. M. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, nėra nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, laikytina, kad M. M. ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį jam skirtina ir piniginė bauda. Taigi darytina išvada, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti ir be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286-287 straipsniais, teismas, -

nutaria:

M. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., skirti 100 Lt dydžio baudą; už pažeidimą, numatyta ATPK 130 str. 1 d., skirti 3000 Lt dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Vadovaujantis ATPK 33 str. nuostatomis, skirti M. M. subendrintą galutinę nuobaudą – 3000 Lt dydžio baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ str. nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.

Teisėjas (parašas) Alenas PiesliakasNuorašas tikras:Teisėjas A. Piesliakas