Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorija 44.5.2.17, 73.2.6.1, 121.1, 121.15, 121.21

2008 m. birželio 18 d.

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Editai Tamulaitienei, dalyvaujant atsakovo UAB „Autogika“ atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, trečiajam asmeniui Č. K. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovo advokato Renaldo Baliūčio apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-102-572/2008 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Autogika“, trečiajam asmeniui Č. K. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad iš ieškovo pateiktos sąmatos (b.l.18-19) nėra aišku, kurie joje nurodyti remonto darbai atlikti šalinant būtent 2004-04-22 eismo įvykio metu atsakovo padarytą žalą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog sąmatoje varnelėmis pažymėtos detalės buvo apgadintos būtent eismo įvykio metu, nenurodė, kokia detalė yra varnele sąmatoje pažymėta COVER Scan. 124. Teismas, vadovaudamasis Č. K. paaiškinimu, nustatė, kad sunkvežimio bamperis negalėjo būti apgadintas, todėl neturėjo būti atlyginta už bamperio remontą, be to, nors ieškovo pateiktose fotonuotraukose (b.l.59-60) ir užfiksuotas apgadintas automobilio priekinis stiklas, su kuo sutiko ir tretysis asmuo, tačiau sąmatoje tokio remonto išlaidos nenurodytos, už jo apgadinimą atlyginta nebuvo. Atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra aišku, kokio dydžio remonto išlaidos šiuo atveju buvo būtinos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrindė ir padarytos žalos dydžio apskaičiavimo litais – kokia suma Slovakijos kronomis įvertinta žala, kokiu kursu konvertuota į litus, todėl laikė, kad ieškovas neįrodė atsakovo padarytos žalos dydžio.

Teismas taip pat nurodė, jog nors ieškovas teigė, jog eismo įvykiui įvykus Slovakijoje, turi būti taikoma Slovakijos Respublikos teisė, tačiau nepateikė jokių įrodymų, susijusių su taikytinos užsienio teisės normų turiniu pagal tos teisės oficialų aiškinimą, taip pat jokių įrodymų, susijusių su eismo įvykio metu Slovakijos Respublikoje galiojusiomis teisės normomis, nustatančiomis leistiną alkoholio kiekį vairuotojo kraujyje. Iš interneto atspausdintos informacijos apie Slovakijoje leistiną alkoholio kiekį vairuotojo kraujyje (b.l.37) teismas nelaikė oficialiu dokumentu ir jį atmetė, kadangi laikė, jog pagal jį negalima spręsti apie eismo įvykio metu galiojusių Slovakijos Respublikos teisės aktų nuostatas. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad Č. K. buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat kada buvo nustatytas jo neblaivumas, ar kvėpavimo testas atliktas įstatymų nustatyta tvarka, ar tuo metu galiojusios Slovakijos Respublikos teisės normos nustatė, jog vairuotojo kraujyje absoliučiai negali būti alkoholio, todėl konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog Č. K. eismo įvykio metu vairavo būdamas neblaivus.

Apeliaciniu skundu ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas advokatas Renaldas Baliūtis nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti, dėl šių motyvų:

1) sprendimo motyvas, kad ieškovas nenurodė, kurios transporto priemonės detalės 2004-04-22 įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadintos, visiškai nepagrįstas. 2004-04-22 protokole apie eismo įvykį nurodyta, kad Č. K. vairuojamas automobilis „IVECO" atsitrenkė į stovinčio sunkvežimio Scania priekinę dalį. Tai - oficialus rašytinis įrodymas, kuriame policijos pareigūnai nurodė įvykio kaltininką (atsakovo darbuotoją Č. K. ), kokias teisės normas jis pažeidė, kaip pažeidimas įvyko (atsakovo darbuotojo vairuojamas sunkvežimis, judėdamas atgal, užpakaline dalimi apgadino stovinčio sunkvežimio Scania R 124 LA priekinę dalį). Nustatinėti konkrečią transporto priemonių - eismo įvykio dalyvių - patirtą žalą, pareigūnai neprivalėjo. Kurios transporto priemonės priekinės dalys buvo apgadintos, atsispindi teismui pateiktoje remonto darbų sąmatoje (b.l.18-19, visos eismo įvykio metu apgadintos dalys pažymėtos varnelėmis);

2) teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad iš pateiktos sąmatos negalima pasakyti, kad varnelėmis pažymėtos dalys yra būtent apgadintos automobilio priekinės dalies dalys, kadangi, analizuojant sąmatą, aiškiai matyti, kurios taisytos sunkvežimio detalės priklauso priekinei transporto priemonės daliai, kadangi šios detalės yra įvardytos kaip priekinės, o kurios ne (kadangi įvardytos kaip šoninės, apatinės). Aplinkybė, kad dalys nenurodytos atskirai (neišskirtos iš kitų dalių), dar nereiškia, kad jų remontas nebuvo atliktas tinkamai ar iš viso nebuvo atliktas. Transporto priemonė yra vientisas objektas, todėl ir jos remonto darbų sąrašas yra vientisas, nesuskaldytas į atskiras dalis. Slovakijos įmonė „Truckcentrum" jai pavestus remonto darbus atliko, o remontuotos priekinės sunkvežimio dalys sąmatoje varnelėmis pažymėtos tik dėl papildomo konkretumo;

3) teismas nepagrįstai nurodo, jog nors fotonuotraukoje užfiksuotas apgadintas automobilio priekinis stiklas, tačiau pateiktoje sąmatoje tokio remonto išlaidų apskritai nėra nurodyta, už jo apgadinimą nebuvo atlyginta. Iš teismui pateiktos nuotraukos aiškiai matyti, kad SCANIA ženklo apgadinimas įtakojo sunkvežimio priekinio stiklo apgadinimą - įskilimą. Faktą, kad dėl eismo įvykio buvo apgadintas stiklas, patvirtino ir pats Č. K. . SCANIA ženklas yra sujungtas su priekiniu stiklu, todėl ir stiklo darbų kaina buvo įtraukta į SCANIA ženklo remonto darbų kainą, kuri pateikta remonto darbų sąmatoje: „5621,00 SCANIA ženklas";

4) teismas nepagrįstai vadovavosi trečiojo asmens Č. K. parodymais (kad - eismo įvykio metu sunkvežimio bamperis negalėjo būti apgadintas, todėl neturėjo būti atlyginta už bamperio remontą), kadangi Č. K. , būdamas eismo įvykio dalyviu, akivaizdžiai yra suinteresuotas pakreipti ir aiškinti įvykio aplinkybes savo naudai. Vadovaudamasis ne oficialiu pareigūnų išduotu dokumentu - 2004-04-22 protokolu ar darbų sąmata, kurioje atsispindi, kad priekinis bamperis buvo apgadintas, kadangi jį dėl to teko sutvirtinti, šalinti jo defektus ir t.t., bet eismo įvykio kaltininko paaiškinimais, teismas pažeidė CPK 3 str. 1 d., 185 str. nuostatas, kas lėmė klaidingą įvykio sekos, pasekmių aiškinimą bei neteisėto sprendimo priėmimą;

5) teismo išvada, kad ieškovas nepagrindė padarytos žalos dydžio apskaičiavimo litais - kokia suma Slovakijos kronomis įvertinta žala, kokiu kursu konvertuota į litus, visiškai nepagrįsta. Ieškovas išmokėjo 1570.12 EUR dydžio draudimo išmoką, kurią sudaro 1370.12 EUR draudimo išmoka bei 200 EUR žalos reguliavimo išlaidų. Žala paskaičiuota vadovaujantis remonto darbų sąmatoje pateiktomis detalių ir darbų remonto kainomis. Viso transporto priemonės Scania R 124 LA remonto darbų buvo atlikta už 49 281,88 SKK (Slovakijos kronų). Vadovaujantis tuo metu galiojusiu lito ir Slovakijos kronų santykiu (100 SKK = 8,6158 Lt), 49 281,88 SKK suma atitinka 4 246,03 Lt (49 281,88*8,6158/100=4 246,03 Lt, lito ir Slovakijos kronų santykis paimtas iš Lietuvos banko 2004-04-22 pateikto lito ir užsienio valiutų santykio). 200 EUR dydžio žalos administravimo mokestis į šią sumą neįeina, tačiau, vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 str. 9 d., 11 str. 2 d., draudikas turi teisę reikalauti kompensuoti patirtas išlaidas dėl žalos sureguliavimo. Todėl ieškovo reikalavimas yra visiškai pagrįstas, kadangi draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką užsienio valiuta, vadovaujantis CK 6.36 str. 3 d., gali reikalauti priteisti draudimo išmokos sumą LR nacionaline valiuta;

6) teismo motyvai, kad ieškovas neįrodė, jog Č. K. eismo įvykio metu vairavo būdamas neblaivus, visiškai nepagrįsti, kadangi Č. K. neblaivumas užfiksuotas 2004-04-22 protokole, juo Č. K. buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku, pažeidusiu Įstatymų sąvado Nr. 315/1996 4 § 3b pstr. ir 21 § 2 pstr. Faktą, kad Č. K. yra 2004-04-22 eismo įvykio kaltininkas ir eismo įvykio metu buvo neblaivus, patvirtina ir aplinkybė, jog jis už sukeltą eismo įvykį sumokėjo baudą, ką 2008-02-20 teismo posėdžio metu pripažino pats Č. K. (b.l.66). Atsakovas, ginčydamas Č. K. neblaivumo faktą, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog Č. K. eismo įvykio metu buvo blaivus, nieko neminėjo dėl Slovakijoje leistino alkoholio kiekio vairuotojo kraujyje. Tuo tarpu ieškovas pateikė informaciją iš Lietuvos vairuotojų sąjungos internetinio puslapio (b.l.37-38) apie leistiną alkoholio kiekį Slovakijos Respublikoje (0,0 gr/1000 cm³) bei visus reikiamus dokumentus, pagrindžiančius vairuotojo Č. K. kaltę bei buvimo neblaiviu aplinkybę, netgi nurodė, kokias konkrečiai Slovakijos Respublikos teisės normų nuostatas pažeidė kaltininkas (2004-04-22 protokolas). CK 1.44 str. įtvirtinta, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Konvencijos 3 str. nustato, kad taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. 2004-06-23 LR Vyriausybės nutarimo Nr.795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 53.1. p. nurodo, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jei jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl akivaizdu, kad įrodymų dėl neblaivumo gali būti ne tik ATP nutarimas, bet ir kiti įrodymai (protokolas). Vadinasi, teismas netinkamai taikė Taisyklių 53.1. punkto nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, kad atsakovo samdomas darbuotojas Č. K. 2004-04-22 Slovakijoje, vairuodamas atsakovui priklausantį sunkvežimį „IVECO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovintį automobilį, to pasekoje apgadino sunkvežimį „SCANIA“, valst. Nr. ZA-617BK, priklausantį įmonei IMI SPED s.r.o.(b.l. 14-16). Byloje nustatyta, kad atsakovui priklausantį automobilį ieškovas buvo apdraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl ieškovas žalą patyrusiam trečiajam asmeniui pagal pateiktą sąskaitą 2006-10-19 išmokėjo 1570, 12 EUR dydžio draudimo išmoką (b.l. 34). Ieškinį atsakovui ieškovas grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog autoįvykio metu buvo apgadintas įmonės IMI SPED s.r.o. sunkvežimis “SCANIA”, o atsakovo transporto priemonę vairavęs atsakovo darbuotojas Č. K. buvo neblaivus, jo neblaivumas nustatytas atlikus kvėpavimo testą, kurio rezultatas I, 0,18 mg/1-l, II, 0,16 mg/1-l (alkoholis) (b.l.14-16). Ieškovas įrodinėjo, jog pagal Slovakijos įstatymus vairuotojas laikomas blaivus tik esant neigiamam patikrinimo testui, todėl šia aplinkybe grindė ieškinio pagrįstumą. Ieškovas ieškinio dydį įrodinėjo pateikęs teismui šiuos rašytinius įrodymus: pažymą, patvirtinančią 1570, 12 EUR dydžio draudimo išmokos išmokėjimą (b.l. 17, 34), Slovakijos Respublikos įmonės „Truckcentrum“ automobiliui atliktų remonto darbų 2004-06-08 sąmatos, išduotos įmonei IMI SPED, nuorašą (b.l.18-19).

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį konstatavo, jog nors ieškovas teigė, jog eismo įvykiui įvykus Slovakijoje, turi būti taikoma Slovakijos Respublikos teisė, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, susijusių su taikytinos užsienio teisės normų turiniu pagal tos teisės oficialų aiškinimą, taip pat jokių įrodymų, susijusių su eismo įvykio metu Slovakijos Respublikoje galiojusiomis teisės normomis, nustatančiomis leistiną alkoholio kiekį vairuotojo kraujyje. Ieškovo pateikto byloje dokumento-išrašo iš internetinio puslapio apie Slovakijoje leistiną alkoholio kiekį vairuotojo kraujyje (b.l.37) teismas nelaikė oficialiu dokumentu ir jį atmetė, kadangi laikė, jog pagal jį negalima spręsti apie eismo įvykio metu galiojusių Slovakijos Respublikos teisės aktų nuostatas. Teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad Č. K. buvo nubaustas už vairavimą esant neblaiviam, taip pat kada buvo nustatytas jo neblaivumas, ar kvėpavimo testas atliktas įstatymų nustatyta tvarka, ar tuo metu galiojusios Slovakijos Respublikos teisės normos nustatė, jog vairuotojo kraujyje absoliučiai negali būti alkoholio, todėl konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog Č. K. eismo įvykio metu vairavo būdamas neblaivus.

Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, kad iš ieškovo pateiktos sąmatos (b.l.18-19) nėra aišku, kurie joje nurodyti remonto darbai atlikti šalinant būtent 2004-04-22 eismo įvykio metu atsakovo padarytą žalą. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pateiktoje sąmatoje (b.l. 18, 19) pažymėtos detalės buvo apgadintos būtent nagrinėjamo eismo įvykio metu. Teismas konstatavo, kad iš ieškovo pateiktų įrodymų nėra aišku, kokio dydžio remonto išlaidos dėl minėto autoįvykio buvo būtinos. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nepagrindė ir padarytos žalos dydžio apskaičiavimo litais – kokia suma Slovakijos kronomis įvertinta žala, kokiu kursu konvertuota į litus, todėl laikė, kad ieškovas neįrodė atsakovo padarytos žalos dydžio.

Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, jog draudimo kompanija tiek pagal draudiminio įvykio metu galiojusius įstatymus reguliuojančius privalomojo draudimo teisinius santykius, tiek pagal LR Civilinį kodeksą turėjo teisę reikalauti regreso tvarka atlyginti draudimo kompanijai padarytą žalą, kadangi atsakovo samdomas darbuotojas padarė neteisėtą veiką, numatytą galiojusiuose draudimo teisinius santykius reguliuojančiuose norminiuose aktuose ir jo ieškinio dydis nėra įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais byloje.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl prievolės atlyginti padarytą žalą regreso tvarka, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias draudimo kompanijos teisę regreso tvarka reikalauti išmokėtų sumų iš žalą padariusio asmens, esant teisiniams santykiams, kurie reglamentuojami Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Dėl šio materialinės normos taikymo pažeidimo Alytaus rajono apylinkės teismas neteisingai išsprendė bylą, dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas (LR CPK 330 str.). Teisėjų kolegijos nuomone šioje byloje nėra nustatytos visos reikšmingos bylos faktinės aplinkybės, nesurinkti reikiami įrodymai, nėra atskleista bylos esmė, todėl, panaikinus skundžiamą teismo sprendimą, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sudarant byloje minimą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYA Nr. 1356543 (ji byloje nepateikta), o taip pat 200-04-22 d. įvykus draudiminiam įvykiui, kurio metu buvo apgadintas įmonės IMI SPED s.r.o. sunkvežimis “SCANIA” , galiojo 2001-06-14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 redakcija ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintos Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės. Tuo metu galiojusio Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustatė, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui, dėl išmokėtos draudimo išmokos turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, jei jis vairavo transporto priemonę neblaivus. 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse, o konkrečiai šių Taisyklių 63 straipsnio, 91 straipsnio, 91.1. straipsnio straipsnio nuostatose taip pat įtvirtinta draudiko atgręžtinio reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį, jei jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Aiškinant ir taikant minėtas teisės normų nuostatas matyti, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, įgyja reikalavimo teisę į apdraustąjį visais atvejais ir visa išmokos apimtimi, apdraustajam vairavus transporto priemonę neblaiviam.

Bylos medžiagoje neginčijamai nustatyta, jog apdraustojo darbuotojui (byloje tretysis asmuo) Č. K. tuoj po autoįvykio buvo nustatytas faktas apie alkoholio radimą organizme, jo koncentracija nustatyta įgaliotos Slovakijos institucijos, atlikus kvėpavimo testą, kurio rezultatas I, 0,18 mg/1-l, II, 0,16 mg/1-l (alkoholis) (b.l.14-16). Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą tik atmetė pateiktą įrodymą apie leistiną Slovakijoje vairuotojo organizme alkoholio kiekį kraujyje (b.l. 37), tačiau nesiaiškino ir nekonstatavo ar pagal Slovakijos įstatymus Č. K. laikytinas autoįvykio metu blaivus ar ne sutinkamai su Slovakijos Kelių eismo taisyklėmis. Apeliaciniame skunde ieškovas LR CK 1.44 str. pagrindu nurodo, kad reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Apeliantas nurodo, kad Konvencijos 3 str. nustato, kad taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas padarytos žalos dėl autoįvykio atlyginimo klausimas, tačiau nagrinėjamu atveju yra reikšminga Slovakijos viešoji teisė, t.y. teisės normos, reglamentuojančios Kelių eismą, nes sprendžiant klausimą ar Č. K. pažeidė Kelių eismo taisykles vairuodamas transporto priemonę esant nustatytam 0,18 mg/1-l, - 0,16 mg/1-l (alkoholis) neblaivumui, šį klausimą būtina spręsti pagal avarijos vietoje t.y. Slovakijoje galiojančias Kelių eismo taisykles. Iš byloje esančio 2004-04-22 protokolo (b.l. 14, 15), matyti, jog Č. K. buvo pripažintas eismo įvykio kaltininku, pažeidusiu Slovakijos Įstatymų sąvado įstatymo Nr. 196, 21 § 2 pstr., 4 § 3 b pstr., Nr. 315/1996 4 § 3b pstr. ir 21 § 2 pstr. nuostatas. Byloje nėra surinkta reikiamų įrodymų ir nenustatyta faktinė aplinkybė ar pagal Slovkijos Kelių eismo taisykles Č. K. autoįvykio metu vairavo transporto priemonę blaivus ar ne. Pirmosios instancijos teismo nuoroda, jog ieškovas nepateikė įrodymų, susijusių su taikytinos užsienio teisės turiniu, o teismui nėra žinoma, kokias minėtame protokole nurodytų Slovakijos Įstatymo sąvado įstatymo nuostatas pažeidė Č. K. , yra neteisinga. Būtent teismas turi vertinti, kokias Slovakijos įstatymo nuostatas pažeidė Č. K. , o trūkstant įrodymų faktų nustatymui ir jų vertinimui, teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti reikiamus duomenis ir įrodymus (LR CPK 179 str.).Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog dėl ieškovo pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovo regreso tvarka išmokėtą sumą pagrįstumo galima spręsti tik išsiaiškinus ir nustačius aukščiau minėtą faktą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl Č. K. neblaivumo nustatymo ir pateiktų įrodymų teismo sprendime netinkamo vertinimo (skundo 6 p.). Teisėjų kolegija laiko, kad šių motyvų pagrindu darytina išvada, jog byloje neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme LR CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Spręsdamas ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas konstatavo, kad iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nėra aišku, kurie nurodyti remonto darbai atlikti šalinant būtent 2004-04-22 eismo įvykio metu atsakovo padarytą žalą. Teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime sprendė, kad ieškovas nepagrindė ir padarytos žalos dydžio apskaičiavimo litais – kokia suma Slovakijos kronomis įvertinta žala, kokiu kursu konvertuota į litus, todėl laikė, kad ieškovas neįrodė atsakovo padarytos žalos dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas yra išmokėjęs trečiajam asmeniui 1570, 12 EUR išmoką už sugadintą automobilį draudiminio įvykio metu (b.l. 34). Iš draudiminio įvykio pažymos matyti, kad draudikas yra pripažinęs draudimį įvykį 1570, 12 EUR sumai (b.l. 17). Įstatymo leidėjas ginčo teisinio santykio metu galiojusiuose 2001-06-14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme ir 2001 m. rugsėjo 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1100 patvirtintose Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse nustatė, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui, dėl išmokėtos draudimo išmokos turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį, jei jis vairavo transporto priemonę neblaivus. Aiškinant ir taikant minėtas teisės normų nuostatas spręstina, jog draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam trečiajam asmeniui, o nustačius, kad apdraustasis vairavo neblaivus, įgyja reikalavimo teisę į apdraustąjį visa išmokėtos išmokos apimtimi. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais (skundo 1-5 punktai), jog ieškovas yra pateikęs teismui reikalingus įrodymus apie savo turtinių reikalavimų apimtį.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime taip pat nesvarstė ir nesprendė dėl atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį (b.l. 23, pirma pastraipa) sprendžiant ginčą kilusį iš draudimo teisinių santykių. Todėl nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme būtina šį prašymą išspręsti, kadngi įstatymo leidėjas yra nustatęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą (LR CK 1.125 str. 7 p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti dalinai.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 03 05 sprendimą panaikinti, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.