- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-19
- Bylos Nr.
- eI3-525-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00802-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Užubalis, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jungent Lietuva“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jungent Lietuva“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys: viešoji įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Metrail“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Jungent Lietuva“ (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 539 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo Pareiškėja įpareigota sumokėti 230 430,83 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis; 2) netenkinus prašymo panaikinti ginčijamą Sprendimą, sumažinti mokėtiną sumą iki 23 043,08 Eur; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja nurodo, kad yra ūkinę komercinę veiklą vykdantis Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 2 straipsnio 36 ir 38 dalimis ir Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalimi yra laikomas gamintoju ir/ar importuotojau bei privalo registruotis aplinkos ministro nustatyta tvarka, organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo pakuočių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, pakuočių atliekų tvarkymo galimybes ir pan., apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu, taip pat visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas, tvarkyti pakuočių apskaitą ir atsiskaityti aplinkos ministro nustatyta tvarka.
3. Teigia, jog 2013-2015 metų laikotarpiu buvo pasirašiusi sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo su viešąją įstaiga „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (toliau – ir PTO). Pareiškėja pažymi, jog vadovaujantis sudaryta sutartimi PTO gavo atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau ir Patvirtinimai), apmokėjo už suteiktas paslaugas ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) deklaracijas už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
4. Pažymi, kad nepaisant to, jog vadovavosi įstatymų leidėjo nustatyta tvarka ir gavo atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus iš valstybės licencijuoto tokias paslaugas turinčio teisę teikti subjekto PTO, tačiau skundžiamu Sprendimu Departamentas nurodė apsiskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
5. Mano, jog toks Departamento veikimas yra sąmoningas sąžiningo Lietuvoje veikiančio verslo žlugdymas, kai sąžiningai ir tinkamai savo pareigas vykdę asmenys, dalyvavę pačios valstybės institucijų sukurtoje ir reglamentuojamoje sistemoje ir įvykdę visas savo pareigas, turi mokėti už tą patį antrą kartą. Negana to, nagrinėjamoje situacijoje yra vis dar nagrinėjama byla dėl dokumentų, kurie buvo panaikinti teisėtumo, vyksta ikiteisminiai tyrimai dėl susidariusios situacijos ir UAB „Metrail“ veiklos, tačiau Departamentas neišsiaiškinęs visų reikšmingų aplinkybių skubotai ir nepagrįstai imasi veiksmų Pareiškėjos atžvilgiu.
6. Dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo Pareiškėja nurodo, kad būdama kaip ūkio subjektas, kurio ekonominė veikla yra tiesiogiai susijusi su pareiga tvarkyti pakuočių atliekas, turėjo teisėtų lūkesčių, kad įstatymų leidėjo nustatyti ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kontroliuojami pakuočių tvarkymo būdai pasitelkiant licencijuotas įmones yra teisėti ir tinkami, bei juos vykdant asmeniui nekils neigiamų (pvz., finansinių) padarinių. Paaiškina, jog sudarė sutartį su valstybės licencijuota PTO, mokėjo už teikiamas paslaugas ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad valstybė tinkamai kontroliuoja licencijuotus juridinius asmenis, kurie turi teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas. Nepaisant to, šiuo atveju iš Pareiškėjos yra reikalaujama pakartotinai sumokėti už tai, už ką Pareiškėja jau yra pilnai atsiskaičiusi ir tokius atsiskaitymus deklaravusi. Pabrėžia, jog susidariusi situacija akivaizdžiai neatitinka teisėtų lūkesčių principo, kadangi sąžiningi ūkio subjektai negalėjo tikėtis ar numatyti, kad valstybės institucijos atgaline data panaikins jos pačios kontroliuojamų ūkio subjektų išduotus dokumentus, taip pat neturėjo realaus pasirinkimo ir privalėjo naudotis valstybės licencijuotų įmonių paslaugomis. Teigia, kad pats Departamentas savo neveikimu sukūrė tokią situaciją, kuri lemią didžiulius (45 kartus didesnius) mokesčius nei tie, kurie turėjo būti mokami bendra tvarka pačiam Departamentui nepanaikinus išduotų dokumentų atgaline tvarka. Priduria, jog paties Departamento neveikimas nevykdant pareigų susijusių su licencijuotų subjektų veiklos tikrinimu lėmė susidariusią situaciją, todėl Pareiškėja negali būti atsakingas už netinkamą Departamento pareigų vykdymą.
7. Dėl skundžiamo Sprendimo neproporcingumo akcentuoja, kad Sprendimu reikalaujami sumokėti mokesčiai už aplinkos teršimą yra apie 45 kartus didesni nei tie, kuriuos Pareiškėja susimokėjo vadovaudamasis Įstatymo 7 straipsnyje numatyta galimybe tvarkyti pakuočių atliekas pasitelkiant valstybės licencijuotą juridinį asmenį PTO. Mano, jog pateiktas neprotingas ir neproporcingas įpareigojimas gali būti pagrindu Pareiškėjos ūkinės komercinės veiklos pabaigai ir/ar nemokumui.
7.1. Pareiškėjos vertinimu Departamentas, taikydamas tokias neproporcingas sankcijas, nesiėmė adekvačiai proporcingų priemonių nei situacijai išsiaiškinti nei jai sureguliuoti. Pabrėžia, kad Departamentas neįsigilino ir neatsižvelgė ir Pareiškėjos pastabas dėl vykstančių tyrimų ir ginčų dėl panaikintų dokumentų teisėtumo, nevertino ir nepasisakė dėl to, jog buvo panaikinti ne visi dokumentai ir Pareiškėjos dalis galėjo pakliūti į nepanaikintų dokumentų dalį, bei kad Pareiškėjos pateiktos atliekos yra galimai sutvarkytos tinkamai, ar tai padaryta bent iš dalies. Teigia, jog tai itin aktualu atsižvelgiant į tai, kad reikalaujama didelė suma – 230 430,83 Eur. Mano, kad Departamentas yra tiesiogiai suinteresuotas surinkti kuo didesnį mokestį, todėl Pareiškėja prašo teismo įvertinti Departamento nepakankamus veiksmus situaciją išspręsti, įsigilinti į Pareiškėjos pastabas ir ieškoti šalims priimtinų sprendimų, o ne formaliai skirti maksimalią įmanomą sankciją. Pažymi, jog tai itin aktualu vertinant, kad Pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas, mokėjo mokesčius ir susidariusi situacija yra sąlygota ne Pareiškėjos, o trečiųjų asmenų galimai neteisėtų veiksmų ir paties Departamento neteisėto neveikimo.
Šalies argumentai
7.2. Pareiškėja teigia, kad nepadarė jokio teisės pažeidimo, tačiau jai skiriama maksimali teisės aktuose nustatyta sankcija (maksimalus mokestis). Mano, jog atsižvelgiant į susidariusios situacijos individualias aplinkybes net ir tuo atveju, jeigu Sprendimas liktų nepakeistas, mokestis galėtų būti mažinamas iki protingo ir proporcingo šiai individualiai situacijai dydžio – 23 043,08 Eur.
7.3. Akcentuoja, kad įstatymas taikomas mechaniškai, neatsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją, nebuvo tinkamai įvertinta, jog Pareiškėja sąžiningai vykdė pačios Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus ir dalyvavo atliekų tvarkymo sistemoje, vykdė nustatytas užduotis, yra apmokėjusi valstybės licencijuotai įmonei už suteiktas paslaugas. Pažymi, kad pagal pakuočių atliekų tvarkymo licencijas, išduotas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, paslaugas de facto teikė tik dvi pagrindinės įmonės – PTO ir viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, todėl Pareiškėjai buvo priversti tvarkyti atliekas per nurodytas įmones.
7.4. Taip pat nurodo, kad taikoma sankcija nėra individualizuota – neatsižvelgta į individualias aplinkybes, Pareiškėjos elgesį. Pareiškėja pabrėžia, kad yra mokestines prievoles sąžiningai ir laiku vykdantis juridinis asmuo, tinkamai deklaruojantis mokestinius įsipareigojimus ir mokantis mokesčius, kuriantis vertę valstybei.
7.5. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Vilniaus RAAD) sprendimais buvo panaikintos ne visos UAB „Metrail“ išduotos PTO pažymos, todėl lieka neaišku, ar Pareiškėjos pateiktos sutvarkyti atliekos nepateko į tą atliekų dalį, dėl kurių atliekų tvarkymo pažymos nebuvo panaikintos. Atsižvelgiant į tai mano, kad neištyrus nurodytų aplinkybių, Pareiškėjai surašytas nurodymas susimokėti mokestį yra neteisėtas, kadangi Pareiškėjos perduotos tvarkyti atliekos galimai yra sutvarkytos tinkamai.
8. Be kita ko, Pareiškėja mano, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų, kadangi jis nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais).
Žemesnės instancijos teismas
9. Dėl kitų bylų, galinčių turėti įtakos sprendimui šioje byloje nurodo, kad Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) yra nagrinėjama byla Nr. eI-142-789/2019, kurioje sprendžiami tiesiogiai su šia byla susiję klausimai, t. y. sprendžiamas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR17.5-82 (toliau – ir Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas) teisėtumo klausimas, dėl kurio PTO išrašyti patvirtinimai Departamento laikomi netekę galios.
9.1. Atkreipia dėmesį, jog dėl Vilniaus RAAD 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. VR-17.5-35, 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimo Nr. VR-17.5-63, 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. VR-17.5-59 teisėtumo Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmuose (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI-27-789/2018, Nr. eI-36-426/2018, Nr. I-100-815/2018 pagal pareiškėjų UAB „Metrail“, UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“, asociacijos „EEPA“, UAB „Coca- Cola HBC Lietuva“, UAB „Sanitex“, UAB „Maxima LT“, VšĮ „Žaliasis taškas“, UAB „Ekobazė“ skundus atsakovui Vilniaus RAAD, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrai, PTO, UAB „Super Montes“, UAB „Ekstara“, UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Atliekų tvarkymo tarnyba“, UAB „Rimi Lietuva“ ir kitų skundus.
9.2. Pažymi, kad taip pat dėl UAB “Metrail” galimai padarytos nusikalstamos veikos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00069-13.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
9.3. Atsižvelgiant į tai teigia, jog baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali būti nustatytos reikšmingos aplinkybės tiek dėl padarytų / nepadarytų teisės aktų pažeidimų (nusikaltimų), juos padariusių asmenų, kas gali būti reikšminga vertinant UAB “Metrail” PTO išduotų įrodančių dokumentų panaikinimo teisėtumą administracinėse bylose; nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad UAB „Metrail“ išduoti įrodantys dokumentai yra panaikinti; nėra galutinių ir neginčijamų sprendimų, kad PTO išduoti patvirtinimai yra panaikinti. Todėl Pareiškėja mano, kad sumokėjusi mokestį patirs negrįžtamų neigiamų padarinių, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Taip pat pažymi, jog esant nebaigtiems atlikti ikiteisminiams tyrimams ir vykstant administracinėms byloms dėl panaikintų aktų teisėtumo, kurių baigtis turės įtakos sprendimui šioje byloje, Departamentas nepagrįstai reikalauja sumokėti mokestį.
10. Iš viso to daro išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas, neatitinka pamatinių teisėtų lūkesčių ir proporcingumo principų, yra priimtas skubotai ir neatsižvelgiant į tai, kad yra sprendžiamas dokumentų, kurių pagrindu priimtas sprendimas, teisėtumo klausimas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Pareiškėja nurodo, kad jos įsitikinimu šioje byloje kilusi pagrįsta abejonė dėl minėto aprašo 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi minėta nuostata sudaro sąlygas teisėtai savo veiklą organizuojantiems ir vykdantiems juridiniams asmenims patirti didžiulių finansinių nuostolių dėl valstybės neveikimo (kontrolės funkcijos nevykdymo). Valstybės sukurtą teisinė sistema iš esmės sudarė tokią situaciją, jog Pareiškėja tinkamai įvykdžiusi savo pareigas, privalo apmokėti už tą patį antrą kartą.
12. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 14 d., metu paaiškino, jog skundą palaiko pilna apimtimi.
13. Departamentas su Pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip neapgrįstą.
14. Teigia, kad Vilniaus RAAD atlikęs PTO patikrinimą, atsižvelgiant į ATĮ 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktų bei 3 dalies nuostatas, vadovaujantis Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Dokumentų aprašas) 54 ir 55 punktais priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5- 82, kurio pasėkoje PTO išrašyti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą pripažinti netekusiais galios.
15. Pažymi, kad į Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir Pareiškėjai išduotas patvirtinimas apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013-2015 m. mokestinius laikotarpius.
16. Departamentas nurodo, kad 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Pareiškėją apie pareigą iki 2018 m. vasario 15 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios.
17. Atkreipia dėmesį, jog nors Pareiškėja plačiai akcentuoja, kad tuometinio Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas yra apskųstas, tačiau savo ruožtu pažymi, kad šis administracinis aktas galiojo ir jokios laikinosios priemonės dėl jo galiojimo sustabdymo nebuvo taikytos šioje byloje skundžiamo Sprendimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad Vilniaus RAAD sprendimu buvo vadovautasi kaip oficialiu, galiojančiu, kompetentingos institucijos priimtu administraciniu aktu, sukeliančiu teisines pasekmes.
18. Pažymi, kadangi pagal Aplinkosauginių mokesčių kontrolės informacinės sistemos (IKS) duomenis buvo matyti, kad Pareiškėja iki nustatyto termino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raginimo Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 neįvykdė – mokesčio už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013-2015 metus nepatikslino, neapskaičiavo ir nesumokėjo mokėtino mokesčio remiantis faktiniu užduoties įvykdymu, todėl Departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės poskyrio pareigūnai 2018 m. balandžio 2 d. išsiuntė Pareiškėjai pranešimą Nr. (32-17)-VR-1.7-3122 apie planinį patikrinimą.
19. Teigia, jog atlikus Pareiškėjos patikrinimą, 2018 m. gruodžio 7 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. V-100 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame buvo paskaičiuotas privalomas sumokėti mokestis už taršą metalinės pakuotės atliekomis, kuris sudaro 230 430,83 Eur.
20. Pabrėžia, kad Pareiškėja pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas PTO, tačiau pasirinkdamas kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Pareiškėja gerai žinojo apie būtent jai, kaip gamintojai/importuotojai, išliekančią pareigą Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymu (toliau – ir MUATĮ) nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jei nevykdys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Atsižvelgiant į tai mano, kad Pareiškėja žinojo ir privalėjo žinoti būtent jai, kaip gamintojai/importuotojai, teisės aktais pavestas užduotis, pareigas ir atsakomybes, įvertinti rizikas bei žinojo, kad mokestį mokėti privalėtų būtent ji, jei nustatytos užduotys nebūtų tinkamai įgyvendintos.
21. Atkreipia dėmesį, kad mokesčio lengvatą suteikia tik tokie dokumentai, kurie įrodo faktinį atliekų sutvarkymą, visgi šiuo atveju, kai yra panaikinami dokumentai, kurių pagrindu Pareiškėja grindė savo teisę į mokesčio lengvatą, kai tie dokumentai pripažinti išrašytais neteisėtai ir nepagrįstai, ir kai visiškai aišku, kad Pareiškėjos teiktos pakuotės atliekos faktiškai sutvarkytos nebuvo, mokesčio lengvata netaikytina. Pabrėžia, kad Pareiškėjos teiktos rinkai pakuotės atliekos realiai nebuvo sutvarkytos, tik neteisėtai išrašom dokumentų lygmeniu buvo mėginama įrodyti priešingai.
22. Teigia, jog nesant galiojančių pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, Pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
23. Departamentas paaiškina ir tai, kad skundžiamas Sprendimas nėra bauda Pareiškėjai. Pareiškėjai netaikytas, pavyzdžiui, ir mokestis padidintu tarifu už nuslėptą taršą ar paskaičiuoti kokie nors delspinigiai, o tiesiog nurodyta įvykdyti įstatymų nustatytą prievolę – sumokėti mokestį už 2013 – 2015 m. laikotarpį. Nurodo, jog nesant galiojančių pakuočių atliekų faktinį sutvarkymą patvirtinančių dokumentų, Pareiškėja privalo perskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, todėl Pareiškėja neturėtų interpretuoti, kad tai antrą kartą reikalaujamas mokėti tas pats mokestis. Pažymi ir tai, kad Pareiškėjos pagal paslaugų teikimo sutartį su PTO mokėtos sumos nėra mokestis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, tai du visiškai skirtingi dalykai ir jų teisiniai pagrindai taip pat skirtingi.
24. Nurodo, kad mokesčio mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos neteisingos, tačiau tokio pagrindimo Pareiškėja nepateikė. Pabrėžia, jog nepateikė jokio duomens, galiojančių dokumentų, kad faktiškai pakuočių atliekos būtų buvę sutvarkytos tinkamai ir tinkamai būtų buvusi įvykdyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta užduotis. Atsižvelgiant į tai laiko, kad Pareiškėja yra Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies adresatas ir jai galioja mokestinė prievolė už į vidaus rinką išleistą apmokestinamosios pakuotės kiekį už 2013 – 2015 metus – 230 430,83 Eur.
25. Departamentas taip pat teigia, kad Sprendimą dėl Patikrinimo akto patvirtinimo priėmė laikydamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nustatytų terminų ir tvarkos, Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės normomis, faktiniais turimai duomenimis ir Sprendimo priėmimo metu galiojusiais administraciniais aktais.
26. Pažymi, kad Pareiškėja savo skunde taip pat nurodo, kad jos nuomone paskaičiuotas 230 430,83 Eur mokestis yra neproporcingas ir skundo netenkinimo atveju turėtų būti mažinamas iki 23 043,08 (10 procentų nuo pilnos sankcijos). Visgi Departamentas pabrėžia, jog priešingai Pareiškėjos nuomonei, tai ne sankcija, o įstatyme numatytas mokestinis už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, skaičiuojamas pagal aplinkos ministro nustatytą metodiką ir formules. Mažinti ar atleisti Pareiškėją nuo tokio mokesčio Departamentas neįgaliotas.
27. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme (toliau – ir LVAT) jau išnagrinėtas ir laukiamas sprendimas Lietuvos Respublikos Seimo nario S. G. pateiktame pareiškime ištirti, ar Dokumentų tvarkos aprašo 53 ir 54 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 15 punktui, 127 straipsnio 3 daliai, 31 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui VAĮ 3 straipsnio 1 daliai bei bendrajam teisiniam nulla poena sine culpa principui. Atsižvelgiant į tai mano, kad Pareiškėjos išreikštas pageidavimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principui šiuo bylos momentu, kai LVAT jau sprendžiama byla EI-1570-789/2018, yra nesavalaikis ir turi būti atmestas.
28. Departamento atstovai teismo posėdžio, vykusio 2023 m. lapkričio 14 d., metu paaiškino, jog skundą palaiko pilna apimtimi.
29. Pareiškėja 2023 m. birželio 29 d. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 paliko galioti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (buvusio Vilniaus apygardos administracinio teismo) 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje dalį, kuria buvo nutarta iš dalies panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra priimtas iš dalies neteisėto dokumento (Vilniaus RAAD sprendimo) pagrindu.
30. Nurodo, jog kaip yra matyti iš skundžiamo Sprendimo turinio, iš Pareiškėjos yra prašoma susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis būtent dėl 2013 metų laikotarpio, t, y. to laikotarpio, kuriuo LVAT nutarė panaikinti Departamento priimtus sprendimus
31. Teigia, kad skundžiamas Sprendimas ir jo motyvai nepagrindžia (neįrodo) Pareiškėjos kaltės ir pareigos mokėti mokestį. Paaiškina, jog Sprendime nėra motyvuota (detalizuota), kurios bendrovės išduotų (panaikintų) dokumentų pagrindu Pareiškėja yra įpareigota susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Mano, jog dėl to, skundžiamas Sprendimas laikytinas negaliojančiu in corpore.
32. Pareiškėja taip pat nurodo, kad Departamentas nepaneigė Pareiškėjos įrodinėjamų aplinkybių. Visų pirma paaiškina, kad per daugiau nei ketverius bylos nagrinėjimo metus Departamentas į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris pagrįstų, kad Departamentas bent jau būtų vertinęs skundžiamo Sprendimo (ne)proporcingumą. Teigia, kad teismui pateiktame skunde yra nurodytai išsamūs motyvai, kurių pagrindu Pareiškėja įrodinėja, kad įpareigojimas sumokėti visą mokestį šiuo konkrečiu atveju yra neproporcingas ir neadekvatus.
32.1. Pažymi, jog atsiliepime į skundą Departamentas nurodo, kad įpareigojimas sumokėti visą mokestį nėra sankcija Pareiškėjai, tačiau nepateikia jokių motyvų ar įrodymų, kurie leistų manyti, kad Departamentas iš viso vertino mokesčio proporcingumą. Teigia, kad Departamentas visiškai ignoruoja faktą, jog viso mokesčio sumokėjimas yra poveikio priemonė Pareiškėjai, kadangi nepaisant to, kad Pareiškėja dalyvavo atliekų tvarkymo sistemoje, vykdė visas numatytas užduotis, ji vis tik yra įpareigotą sumokėti visą mokestį. Teigia, kad sprendimo pasekmė – panaikinta teisė į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, yra laikytina teisinio poveikio priemone, t. y. sankcija, o sankcija gali būti taikoma tik esant kaltei. Visgi pažymi, kad nagrinėjamu atveju sankcija pritaikyta Pareiškėjai, kuri nepadarė pažeidimų ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė nepažeisdama teisės normų.
32.2. Akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju, priimtas Sprendimas neatitinka proporcingumo principo reikalavimų - įstatymas taikomas mechaniškai, neatsižvelgiant į susidariusią faktinę situaciją, nebuvo tinkamai įvertinta, jog Pareiškėja sąžiningai vykdė pačios Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus t. y. dalyvavo atliekų tvarkymo sistemoje; vykdė teisės aktuose nustatytas užduotis; yra apmokėjusi valstybės licencijuotai įmonei už suteiktas paslaugas.
32.3. Be kita ko pažymi, jog nei atsiliepime, nei bylos nagrinėjimo metu Departamentas nepateikė visiškai jokių argumentų dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo. Pareiškėja paaiškina, kad sudarė sutartį su valstybės licencijuota PTO, mokėjo už teikiamas paslaugas ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad valstybė tinkamai kontroliuoja licencijuotus juridinius asmenis, kurie turi teisę teikti atliekų tvarkymo paslaugas. Nepaisant to, šiuo konkrečiu atveju iš Pareiškėjos yra reikalaujama pakartotinai sumokėti už tai, už ką Pareiškėja jau yra pilnai atsiskaičiusi ir tokius atsiskaitymus deklaravusi.
32.4. Mano, kad susidariusi situacija akivaizdžiai neatitinka teisėtų lūkesčių principo, kadangi sąžiningi ūkio subjektai negalėjo tikėtis ar numatyti, kad valstybės institucijos atgaline data panaikins jos pačios kontroliuojamų ūkio subjektų išduotus dokumentus. Taigi pats Departamentas savo neveikimu sukūrė tokią situaciją, kuri lemią didžiulius (45 kartus didesnius) mokesčius nei tie, kurie turėjo būti mokami bendra tvarka pačiam Departamentui nepanaikinus išduotų dokumentų atgaline tvarka.
32.5. Pareiškėja pažymi, kad nepadarė jokio teisės akto pažeidimo ir savo veiklą, susijusią su pakuočių atliekų tvarkymu, vykdė sąžiningai, tačiau Departamentas šį faktą visiškai ignoruoja. Sąžiningi ūkinės-komercinės veiklos dalyviai yra žlugdomi įpareigojant juos susimokėti milžiniškas sumas, nors vykdė visus teisės aktų reikalavimus.
33. Taip pat nurodo Departamentas nepaneigė Pareiškėjos argumentų dėl poreikio kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
34. Departamentas 2023 m. birželio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 panaikino atsakovo Vilniaus RAAD (teisių ir pareigų perėmėjas – Departamentas) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl 3,1592 procento atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų (2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513) pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 procento šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD sprendimo dalį paliko nepakeistą.
35. Teigia, jog atsižvelgiant į LVAT nutartį administracinėje byloje mokesčio perskaičiavimas atliekamas tik dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu. Kiti skundžiamu Sprendimu patvirtinti paskaičiuoti mokesčiai Pareiškėjai nekeičiami. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad atlikus perskaičiavimus, Pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 226 281,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis.
36. 2023 m. lapkričio 13 d. teisme gautas Pareiškėjos prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Prašyme nurodo, jog nei skundžiame Sprendime, nei 2023 m. birželio 30 d. Departamento pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose, nei Patikrinimo akte, kurio pagrindu surašytas skundžiamas Sprendimas, nėra nurodyta, ar dokumentus įrodančius atliekų sutvarkymą Pareiškėjos atveju surašė UAB „Metrail“ ar ne UAB „Metrail“, ar dar kita bendrovė (pvz. UAB „Sauduva“). Pažymi, jog dėl šių trūkumų nėra galimybės nustatyti, kokia apimtimi turi būti taikoma LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis.
36.1. Be kita ko nurodo, jog 2023 m. birželio 30 d. Departamento pateiktuose paaiškinimuose nėra pateiktos jokios aiškios mokesčio apskaičiavimo tvarkos ar metodikos. Akcentuoja, kad minėtuose paaiškinimuose nurodyta eilė sąvokų ir žymėjimų, kurių reikšmė nepaaiškinta. Taip pat pažymi, jog iš 2023 m. birželio 30 d. paaiškinimų priede Nr. 1 pateiktų duomenų neįmanoma suprasti ar apskaičiuoti, kaip gaunama 226 281,00 Eur. Teigia, jog vadovaujantis minėtų rašytinių paaiškinimų. nimų duomenimis, perskaičiuotas mokėtinas mokestis sudaro 99 585,00 Eur, o ne 226 281,00 Eur. Be kita ko pažymi, jog minėtuose paaiškinimuose nėra pateikta jokių matematinių veiksmų/operacijų, iš kurių būtų galima įsitikinti individualaus administracinio akto pagrįstumu ir mokėtino mokesčio apskaičiavimo tikslumu.
37. 2023 m. gruodžio 5 d. teisme gauti Departamento papildomi paaiškinimai. Paaiškinimuose Departamentas akcentuoja, kad vadovaujantis LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties 129.2 punktu, už 2013 metus Pareiškėjai paliekama galioti 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto 2013 m. spalio 5 d. Nr. 13I4VI0005-4994-551 UAB „Metrail“ įrodančio dokumento pagrindu Pareiškėjai išrašytame patvirtinime Nr. 1314VI0018-5513-5368.
38. Taip pat pateiktuose paaiškinimuose Departamentas nurodo sąvokų paaiškinimus, bei apskaičiavimo metodiką. Paaiškina, kad bendra mokesčio suma Pareiškėjai, įvertinus LVAT nutartį, atlikus perskaičiavimus už 2013, 2014 metus ir palikus galioti paskaičiuotą mokestį už 2015 metus yra: MNES = 99 585 + 76 574 + 50 122 = 226 281 Eur.
39. Papildomai prie paaiškinimų pridėjo 2013 m. spalio 5 d. įrodantį dokumentą Nr. 1314VI0014-4994-5513, patvirtinantį, kad patvirtinimas už 2013 metus, už kuriuos ir buvo atliktas perskaičiavimas, Pareiškėjai buvo išrašytas UAB „Metrail“ pakuočių atliekų surinkėjo išrašytu pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento pagrindu.
40. 2024 m. sausio 5 d. teisme gauti Pareiškėjos atsikirtimai į Departamento 2023 m. gruodžio 5 d. paaiškinimus.
41. Visų pirma Pareiškėja nurodo, kad Departamentas neįvykdė teismo 2023 m. lapkričio 14 d. įpareigojimo, dėl ko nepagrindė mokesčio už 2014 ir 2015 metus. Paaiškina, kad teismas Departamentą įpareigojo į bylą pateikti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 13 d. prašyme nurodytus duomenis ir dokumentus, o konkrečiai: 1) duomenis, ar dokumentus dėl atliekų sutvarkymo Pareiškėjos atveju surašė UAB „Metrail“ ar ne UAB „Metrail“, ar dar kita bendrovė (pvz. UAB „Sauduva“), pateikiant panaikintų dokumentų kopijas; 2) duomenis, patvirtinančius Pareiškėjos mokėtinos 226 281 Eur sumos apskaičiavimą.
41.1. Pažymi, jog Departamentas pateikė dokumentą, įrodantį, kad panaikintus dokumentus už 2013 metus išrašė UAB „Metrail“, tačiau nepateikė dokumentų už 2014 ir 2015 metus. Be kita ko nurodo, kad Departamentas pateikė apskaičiavimo metodiką už 2013 metus, tačiau atitinkamai nepateikė jokių 2014 ir 2015 metų mokesčio sumų apskaičiavimą patvirtinančių duomenų ir/ar skaičiavimo metodikos. Pažymi, jog šiuo atveju, būtent Departamentas yra atsakingas teismui pagrįsti mokesčio apskaičiavimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog akivaizdu, kad Departamentas negali pateikti nei savo skaičiavimų teisinį pagrindą sudarančių dokumentų už 2014 ir 2015 metus, nei pagrįsti pačių skaičiavimų, net ir teismui įpareigojus tai padaryti.
41.2. Atkreipia dėmesį, kad LVAT 2022 m. lapkričio 23 nutartyje, administracinėje byloje eA-927-525/2022 nebuvo spręstas Departamento apskaičiuotų mokesčių Pareiškėjai pagrįstumo klausimas – minėtos bylos dalykas buvo visiškai kitas nei šioje byloje, todėl LVAT išaiškinimai neatleidžia Departamento nuo pareigos pagrįsti teismui mokesčio apskaičiavimo metodiką ir pateikti dokumentus, įrodančius mokesčio apskaičiavimo pagrindą.
41.3. Pareiškėjas pabrėžia, kad skundžiamo Sprendimo motyvuose Departamentas privalėjo pagrįsti Pareiškėjos kaltę įrodymais, kurie nekeltų jokių abejonių. Šioje situacijoje abejonių nekelia faktas, kad visi ne UAB „Metrail“ išrašyti dokumentai yra galiojantys, tačiau skundžiamame Sprendime nėra jokių motyvų, o teismui reikalaujant Departamentas neįrodo, kurios konkrečiai bendrovės išrašytų ir panaikintų dokumentų pagrindu yra skiriamos poveikio priemonės Pareiškėjai.
41.4. Mano, jog šios abejonės aiškintos Pareiškėjos naudai, kadangi net ir po LVAT 2022-11-23 nutarties administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamentas nesiėmė jokių priemonių įrodinėti, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas.
42. Antra, teigia, kad Departamento skaičiavimai už 2023 metus yra aiškiai neteisingi. Pažymi, jog susipažinus su Departamento skaičiavimais matyti, kad yra netinkamai apskaičiuotas pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymas procentais už 2013 metus. Nurodo, jog pasak Departamento, Pareiškėja įvykdė 2 (du) procentus užduoties 2013 metais, tačiau pažymi, kad jo paties skaičiavimai patvirtina, kad įvykdyta dalis yra didesnė. Paaiškina, jog negaunami Departamento nurodomi rezultatai atlikus Departamento pateiktus matematinius veiksmus: (2,160 / 95,799) x 100 = yra 2.2547208, o ne „2“. Teigia, kad Departamentas be teisinio pagrindo tiesiog pradangina 0.2547208 procento, o kai klausimas sprendžiamas dėl šimtus tūkstančių eurų siekiančių sumų, kiekviena procentinė dalis lemia didžiules mokėtinas sumas.
43. Trečia, nurodo, jog Departamentas nepaneigė Pareiškėjos įrodinėjamų aplinkybių dėl skundžiamo Sprendimo neproporcingumo susidariusiai situacijai. Paaiškina, kad Departamentas neneigė, jog net nevertino skundžiamo Sprendimo proporcingumo. Pareiškėja prašo teismo įvertinti jos argumentus, ir pasinaudoti teismo teise mažinti visiškai neprotingą mokėtino mokesčio sumą, kurią sąžiningi ūkio subjektai yra įpareigojami susimokėti dėl valstybės padarytų klaidų nevykdant licencijuotų paslaugų tiekėjų veiklos kontrolės. Taip pat mano, kad tokio pobūdžio bylos apskritai galėtų nepasiekti teismo, kadangi pats Departamentas turėtų adekvačiai įvertinti susidariusią situaciją ir ieškoti su ūkio subjektais protingų sprendimų. Teigia, jog kaip matyti, Departamentas teismui aiškina, kad jis net nebando ieškoti tokių sprendimų ir automatiškai skaičiuoja maksimalią mokėtiną sumą.
44. Ketvirta, pažymi, kad Departamentas nepaneigė Pareiškėjos argumentų dėl poreikio kreiptis į Konstitucinį Teismą. Pareiškėja mano, jog šioje byloje kilusi pagrįsta abejonė dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-04-23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (konstituciniam teisinės valstybės principui), kadangi minėta nuostata sudaro sąlygas teisėtai savo veiklą organizuojantiems ir vykdantiems juridiniams asmenims patirti didžiulių finansinių nuostolių dėl valstybės neveikimo (kontrolės funkcijos nevykdymo). Valstybės sukurtą teisinė sistema iš esmės sudarė tokią situaciją, jog Pareiškėjas tinkamai įvykdęs savo pareigas, privalo apmokėti už tą patį antrą kartą.
45. 2024 m. sausio 19 d. Departamentas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl Pareiškėjos 2024-01-05 atsikirtimų. Paaiškinimuose akcentuoja, kad patvirtinimai už metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą buvo išrašyti remiantis UAB ,Metrail“ panaikintais įrodančiais dokumentais už 2013-2015 metų laikotarpius ir tai buvo nustatyta 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktu Nr. VR-19.2-54, kuris buvo patvirtintas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu. Teigia, jog vėliau, 2018 m. gruodžio 20 d., atlikus neplaninį patikrinimą, patikrinimo aktu Nr. ATKS-41 su priedais buvo nustatyti duomenys apie neatitikimus 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo akte Nr. VR-19.2-54, kuris buvo patvirtintas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu, dėl pakuočių atliekų kiekio, atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų ir (ar) jų pagrindu išrašytų patvirtinimų numerių, taip pat tai, kad kai kurie patvirtinimai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išrašytų ir negaliojančiais pripažintų įrodančių dokumentų pagrindu. Akcentuoja, kad Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo teisėtumas, išnagrinėtas LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi, administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022.
46. Atkreipia dėmesį, jog 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 4 priede „Patvirtinimai už metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą“, išrašyti remiantis UAB ,,Metrail“ panaikintais įrodančiais dokumentais už 2014 metų laikotarpį ir pažymi, jog juose neatitinka tik dokumentų numeracija, tačiau kiekiai bei pagrindas, kuriuo remiantis išrašyti Patvirtinimai atitinka. Taip pat nurodo, jog minėto patikrinimo akto 6 priede „Neplaninio PTO patikrinimo metu gautų duomenų palyginimas su 2017-12-18 sprendimu Nr. VR-17.5-82 panaikintais dokumentais už 2015 metų laikotarpį“, nurodyti įrodantys dokumentai ir jų pagrindu išrašyti patvirtinimai, buvo panaikinti UAB „Jungent Lietuva“. Kaip įrodymą Departamentas paaiškinime pateikė 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 4 ir 6 priedų eilutes, kuriose nurodomi UAB „Jungent Lietuva“ panaikinti Patvirtinimai ir įrodantys dokumentai, kurių pagrindu šie dokumentai buvo išrašyti. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad pagal 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, kuris buvo patvirtintas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu ir 2018 m. gruodžio 20 d. patikrinimo akto Nr. ATKS-41 priedų ištraukas, įrodantys dokumentai, kuriais remiantis UAB „Jungent Lietuva“ buvo išrašyti patvirtinimai, buvo išrašyti būtent panaikintų UAB „Metrail“ įrodančių dokumentų pagrindu, todėl nesudaro prielaidos teigti, kad įrodantys dokumentai buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ ar kito ūkio subjekto įrodančių dokumentų pagrindu.
47. Pažymi, kad 2014 ir 2015 metų gautų mokesčio sumų skaičiavimai ir jų pagrindimai pateikti 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo akte Nr. V-100. Skaičiavimai atlikti remiantis patikrinimo metu nustatytais išleistos į Lietuvos vidaus rinką metalinės pakuotės faktiniais kiekiais, kurie užfiksuoti ir jų teisingumas patvirtintas įmonės atsakingo asmens parašu 2018 m. gruodžio 3 d. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. 60: 2014 m. – 70,914 t, 2015 m. – 92,901 t.
48. Departamentas, papildomai pateikė mokesčio sumų apskaičiavimo detalizavimą:
48.1. Už 2014 m.: MNES = 70,914 x (1,00 – 0,00) x 2600 x 1,434 = 264 396 Lt. Pažymėjo, kad 2014 metais tarifas metalinei pakuotei (T) buvo nustatytais litais (Lt), todėl perskaičiavus į eurus, rezultatas: MNES = 26 4396 / 3,4528 = 76 574 Eur.
48.2. Už 2015 m.: MNES = 92,901 x (0,50 – 0,00) x 753 x 1,433 = 50 122 Eur.
49. 2024 m. vasario 1 d. teisme gauta Pareiškėjos pozicija dėl Departamento 2024 m. sausio 19 d. paaiškinimų. Pateiktoje pozicijoje Pareiškėja nurodo, kad Departamentas, būdamas teismo įpareigotas du kartus, iki šiol nepateikė į bylą panaikintų UAB „Metrail“ patvirtinimų apie pakuočių sutvarkymą. Teigia, kad Departamentas bando įtikinti teismą, remdamasis tik netiesioginiais įrodymais, išvestine informacija, tačiau nei Pareiškėja nei teismas negali įsitikinti, kad Pareiškėjos atveju patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą buvo išdavusi UAB „Metrail“, o ne kita bendrovė (UAB „Sauduva“ ar kitos).
50. Pažymi, kad Departamentas savo poziciją grindžia dokumentų numeracija ir duodamas blanketines nuorodas į dokumentus, nors pats nurodo, kad numeracija yra neteisinga. Be kita ko nurodo, kad klaidų yra ne tik numeracijoje, bet ir skaičiavimuose, tačiau, Departamento teigimu, Pareiškėjos nustatytos ir raštu įvardytos skaičiavimų klaidos neva neesminės ir neturi reikšmės galutinio rezultato skaičiavimui.
51. Pareiškėja nesupranta, kaip galima paskaičiuoti mokėtina mokestį, nepateikiant dokumentų, kurie sudaro pagrindą mokesčio paskaičiavimui, o tik duodant nuorodas į neteisingus dokumentų numerius, ir nepaaiškinant nustatytų ir neginčijamų skaičiavimo klaidų.
52. Atkreipia dėmesį tai, kad Departamentui 2014 ir 2015 metų skaičiavimus matyti, kad nustatytos klaidos tęsiamos per visus laikotarpius, todėl pakankamai akivaizdu, kodėl Departamentas vengė skaičiavimus teikti. Pareiškėja pažymi, kad jau anksčiau, gavusi konkrečius skaičius už 2013 metus, patikrino skaičiavimus ir juose rado akivaizdžių skaičiavimo klaidų, kurios turi reikšmės galutinės mokesčio sumos apskaičiavimui, t. y nėra procedūrinės ar neesminės klaidos, kaip jas bando pateikti Departamentas.
53. Tvirtina, jog procentinės dalys turi tiesioginę įtaką apskaičiuojamai ir mokėtinai sumai, kadangi mažėja mokėtino mokesčio suma. Departamentas niekur nepaaiškina ir nenurodo, koks teisės aktas jam suteikia kompetenciją savavališkai apvalinti sumas jam palankiose pozicijose, ir atitinkamai neapvalinti ten, kur Departamentui nėra palanku. Tokios Departamento pozicijos nenuoseklumą ir neteisėtumą pakankamai akivaizdžiai patvirtina faktinė aplinkybė, kad Departamentas esant jam palankiam skaičiui po kablelio paskaičiuoja ne tik dešimtąsias, bet ir šimtąsias koeficientų dalis. Kaip pavyzdžius nurodo 2024-01-19 paaiškinimuose nurodytus skaičiavimus, tačiau pažymi, kad tendencija kartojasi su visais skaičiavimais.
54. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad ne tik skaičiavimai, bet ir patys apskaičiavimų rezultatai aiškiai neteisingi: „264 396 Lt“, teikiami dokumentai padriki, nėra susistemintos aiškios ir nuoseklios mokesčio paskaičiavimo tvarkos, kuri leistų eilės tvarka teismui ir Pareiškėjai įsitikinti kiekvienos ir nurodomų pozicijų teisingumu ir atitikimu.
55. Apibendrinant pareiškėja teigia, kad jos nurodomi faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų trūkumai, skaičiavimo klaidos yra sisteminės. Pareiškėja pažymi, jog įrodė: 1) pirminių skaičiavimų neteisėtumą; 2) vėlesnių skaičiavimų netikslumą ir neteisingumą – matematiniai veiksmai atlikti savavališkai, be teisinio pagrindo ir niekaip kitaip nepagrindžiant Pareiškėjos įvykdytos užduoties; 3) individualaus tyrimo nebuvimą, deklaratyviai cituojant teisės aktus ir nesugebant net ir teismui įpareigojus pateikti mokesčio pagrįstumą patvirtinančių dokumentų.
56. Trečiojo suinteresuoto asmens bankrutuojančios PTO atstovas „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ atsiliepimo į skundą nepateikė, tačiau pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
57. Trečiasis suinteresuotas asmuo bankrutuojanti UAB „Metrail“ atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teismas konstatuoja:
58. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2019 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. 539 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas 2018 m. gruodžio 7 d. patikrinimo aktas Nr. VR-100, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Departamento Sprendimą, kuriuo Pareiškėja įpareigota sumokėti 230 430,83 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis; 2) netenkinus prašymo panaikinti ginčijamą Sprendimą, sumažinti mokėtina sumą iki 23 043,08 Eur, sumažinti įpareigotą sumokėti mokesčio sumą ir/arba atmesti skaičiavimais ir dokumentais nepagrįstas sumas už 2014 ir 2015 metus; 3) įpareigoti Departamentą perskaičiuoti mokestį iš naujo bei perskaičiavimą tinkamai pagrįsti; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
59.1. Vykdydama ATĮ, Įstatyme ir MUATĮ gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, pareiškėja 2013-2015 metais buvo pavedusi licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai PTO vykdyti pareiškėjai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, sudarydama sutartį dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo.
59.2. Atsižvelgiant į tai, PTO pareiškėjai išrašė patvirtinimus apie metalinės pakuotės atliekų sutvarkymą – už 68,36 t. metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 m.; už 55,901 t. metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2014 m.; už 95,520 t. metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2015 m. Remdamasi šiais Patvirtinimais Pareiškėja pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013–2015 m. ir pasinaudojo teise į mokestinę lengvatą.
59.3. Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. (38-19)-VR-1.7-9547 informavo Pareiškėją, kad vadovaudamasis ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalimi ir Dokumentų aprašo 56 punktu, atsižvelgus į 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54, priėmė 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. VR-17.5-82, kuriuo patvirtino 2017 m. lapkričio 8 d. patikrinimo aktą Nr. VR-19.2-54 ir panaikino PTO Pareiškėjai išrašytus Patvirtinimus apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Nurodė, kad Pareiškėja iki 2018 m. vasario 15 d. turi apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, kadangi su šiuo raštu pateiktame priede nurodyti patvirtinimai yra netekę galios.
59.4. Departamento 2018 m. balandžio 20 d. pranešimu Nr. (38-17)-VR-1.7-3122 Pareiškėja buvo informuota apie planinį patikrinimą dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013 – 2015 m. mokestinius laikotarpius.
59.5. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. gruodžio 7 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. V-100, kuriame konstatuota, kad Pareiškėja iki patikrinimo pradžios nepatikslino mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos už 2013 - 2015 metus, nors PTO išduoti Patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu, ir vadovaujantis MUATĮ 6 straipsnio 9 dalimis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 4, 5, 6, 7 punktais, Pareiškėjai apskaičiavo 230 430,83 Eur mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus.
59.6. Departamentas 2019 m. vasario 6 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą ir juo Pareiškėjai apskaičiuotą 230 430,83 Eur mokestį.
60. Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, laiko jį neteisėtu ir nepagrįstu, todėl prašo teismo jį panaikinti.
61. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 10 d. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (buvusio Vilniaus apygardos administracinio teismo) nutartimi nagrinėjama administracinė byla buvo sustabdyta, kol įsiteisės Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų (buvusio Vilniaus apygardos administracinio teismo) sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00223-2018-1), kurioje PTO kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą. Nurodytoje administracinėje byloje dalyvavo trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir Pareiškėja, todėl nustatytos teismo aplinkybės ir pateikti išaiškinimai turi prejudicinę galią byloje dalyvavusiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
61.1. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai (buvęs Vilniaus apygardos administracinis teismas) 2019 m. birželio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-142-789/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01030-2018-8) patenkino PTO skundą ir panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą.
61.2. LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 Departamento apeliacinį skundą patenkino iš dalies: panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne UAB „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu; panaikino atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0005-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 1314VI0013-4994-5513, 2013 m. lapkričio 23 d. Nr. 13I4VI0014-4994-5513, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314VI0016-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0019-4994-5513, 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0022-4994-5513 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0023-4994-5513 pagrindu; pakeitė atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl panaikinto UAB „Sauduva“ 2017 m. sausio 30 d. įrodančio dokumento Nr. 1615SI0001-4378-5513 pagrindu PTO gamintojams ir importuotojams išrašytų patvirtinimų Nr. 1615VI0001-5513-9012 ir Nr. 1615VI0001-5513-4951, nurodant, kad jie pripažįstami išrašytais neteisėtai ir panaikinami iš dalies, t. y. už 64,0635 proc. šiuose patvirtinimuose nurodyto atliekų kiekio; likusią atsakovo Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
61.3. 2023 m. birželio 6 d. Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius parengė išvadą Nr. BDR-2268 dėl skundžiamame Sprendime patvirtinto Patikrinimo akte paskaičiuoto mokesčio perskaičiavimo, atsižvelgiant į LVAT nutartį, kurioje, vadovaujantis 2022 m. lapkričio 23 d. LVAT nutartimi, atliktas Sprendimu Pareiškėjai paskaičiuotos 230 430,83 Eur mokesčio sumos perskaičiavimas, nustatant perskaičiuotą mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą už 2013–2015 m. mokestinius laikotarpius – 226 281,00 Eur.
62. Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, Įstatymas ir Dokumentų aprašas, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai.
63.1. Vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis; pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja (66 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
63.2. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (66 straipsnio 2 dalis).
63.3. Pagal 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį, mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, o šiuo aktu įforminti patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
64. Vadovaujantis ATĮ 32 straipsnio 1 dalimi ir 38 dalimi, Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 3 dalimi, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalimi, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
65.1. Gamintojai ir importuotojai privalo organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose (1 dalies 2 punktas).
65.2. Gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių (7 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
65.3. Gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuojant savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) ir kolektyviai (pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą gamintojų ir importuotojų organizacijai tapę tokios organizacijos dalyviais arba sutartiniais pagrindais) (7 straipsnio 5 dalis)
66. Aktualios ginčui MUATĮ redakcijos 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už visą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, jei įvykdo Vyriausybės nustatytas gaminių bei pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotis ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pateikia dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų pakartotinai panaudotą arba perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
67. Pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (ginčui aktualios redakcijos nutarimu patvirtintose užduotyse numatytas 54 proc. (atsižvelgiant į tiektų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių kiekį) metalinės pakuotės atliekų perdirbimas.
68. ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
69. Dokumentų aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis šio aprašo 55 punktu, priima regiono aplinkos apsaugos departamentas.
70. LVAT administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 ginčytas Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimas priimtas, be kita ko, vadovaujantis jo priėmimo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo 55, 56 ir 57 punktais. Pagal tuo metu galiojusios redakcijos Dokumentų aprašo (redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. vasario 15 d.) 55 punktą, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Tvarkos aprašo 12, 13, 19, 20, 26, 27, 33, 34, 40, 41, 46, 47, 51, 52 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai ir patvirtinimai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 55 punktu, priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir RAAD) (56 punktas). Dokumentų ir patvirtinimų pripažinimas neteisėtai išrašytais įforminamas patikrinimo aktu, kuris patvirtinamas RAAD direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (57 punktas) (2022 m. LVAT nutarties 106 punktas).
71. LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 padarė išvadą, kad įstatymuose sąvoką „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ įstatymų leidėjas vartoja pačia bendriausia lingvistine reikšme – tai visi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyti dokumentai, kurie patvirtina atliekų sutvarkymą. Teismas vertino, kad minėtuose įstatymuose vartojama sąvoka „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“ apima tiek atliekų tvarkytojų išrašomus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, tiek organizacijų išrašomus patvirtinimus. Sprendime konstatuota, kad licencijuotų organizacijų gamintojams ir importuotojams išrašomi patvirtinimai, kurie išimtinai grindžiami būtent atliekų tvarkytojų išrašytais atliekų sutvarkymą įrodančiais dokumentais, savo turiniu ir esme laikytini vienais iš „pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų“, kaip ši sąvoka apibrėžta ATĮ. Licencijuotų organizacijų išrašomi patvirtinimai, kuriais yra tik paskirstomi atliekų tvarkytojų išrašyti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, laikytini išvestiniais iš pastarųjų, kadangi patys savaime be pirminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų egzistuoti negalėtų.
72. Neteisėtais pripažinti PTO gamintojams ir importuotojams išduoti patvirtinimai buvo išrašyti 2014 m. ir 2015 m. Nuo 2013 m. birželio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta, jog sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Dokumentų aprašo 2 punktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo pavesta vykdyti Dokumentų aprašo reikalavimų vykdymo kontrolę ir priimti sprendimus dėl neteisėtai išrašytų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Taigi, vadovaudamasis LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime norminėje administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 pateiktais išaiškinimais dėl sąvokos „atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai“, LVAT padarė išvadą, kad atsakovas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, ir nagrinėjamu atveju atsakovui priimant ginčijamą sprendimą (VRAAD sprendimą) principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas (2022 m. LVAT nutarties 114 punktas).
73. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nurodė, kad PTO išrašyti patvirtinimai (jų dalys) apie pakuočių atliekų sutvarkymą yra reikšmingi gamintojams ir (ar) importuotojams siekiant pasinaudoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvata (MUATĮ 6 str. 4 d.), tačiau pažymėjo, jog LVAT 2019 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-6-822/2019 nurodė, kad būtent tinkamas atliekų sutvarkymas (Vyriausybės nustatytų užduočių įvykdymas) lemia mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos taikymą, ir sprendžiant dėl gamintojų ir (ar) importuotojų apmokestinimo mokesčiu už aplinkos teršimą yra analizuojama visa turima informacija ir vertinama, ar gamintojai ir (ar) importuotojai gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas, ir tokiose bylose turėtų būti sprendžiama dėl mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos gamintojams ir (ar) importuotojams (ne)taikymo proporcingumo.
74. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Pareiškėjos argumentai, kad ji elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, nėra padariusi teisės pažeidimo, susijusio su pakuočių tvarkymu, Departamentas tokių pažeidimų nenustatė, todėl, nesant jos kaltės, Departamento ginčijamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, taip pat argumentai, kad Patvirtinimai yra panaikinti nesant įstatyminio pagrindo atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Šiuo atveju svarbu, ar Pareiškėja gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi ji to padaryti negali, tad ji negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.
75. Teismas pažymi ir tuo pačiu sutinka su Departamento pozicija, kad Sprendimu Pareiškėjai nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės liko nesutvarkytos, todėl Pareiškėjai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį. Skundžiamame Sprendime apskaičiuotas Pareiškėjai, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.
76. Teismas taip pat pažymi, kad analogiškoje faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Nr. A-1143-520/2023, kurioje buvo sprendžiamas individualaus administracinio sprendimo pakuotės gamintojui/importuotojui teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, LVAT 2023 m. kovo 1 d. sprendimu nustatė, kad, atsižvelgiant į LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 23 d.- nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-927-525/2022 nustatytus prejudicinius faktus, yra pagrindas, remiantis iš esmės ekonomiškumo principu, sumažinti mokėtiną mokestį pagal atliktą Departamento perskaičiavimą (ABTĮ 56 str. 5 d.).
77. Nagrinėjamoje byloje Departamentas pateikė įrodymus, kad įvertinus LVAT 2022 m. lapkričio 23 d. nutartyje nustatytas aplinkybes, atliko perskaičiavimus, kadangi minėta nutartimi LVAT panaikino Vilniaus RAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl patvirtinimų, kurie gamintojams ir importuotojams buvo išrašyti ne uždarosios akcinės bendrovės „Metrail“ išduotų ir negaliojančiais pripažintų dokumentų pagrindu už 2013 metus. Atitinkamai atlikus perskaičiavimą nustatė, kad Pareiškėja turi mokėti 226 281,00 Eur mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis sumą. Departamentas informaciją apie atliktus perskaičiavimus pateikė 2023 m. birželio 30 d. teismui teiktuose papildomuose paaiškinimuose prie jų pridėdamas ir tai patvirtinančią išvadą. Dėl mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo Pareiškėja pastabų nepateikė.
78. Pareiškėja skunde pabrėžė, jog susidariusi situacija akivaizdžiai neatitinka teisėtų lūkesčių principo, kadangi sąžiningi ūkio subjektai negalėjo tikėtis ar numatyti, kad valstybės institucijos atgaline data panaikins jos pačios kontroliuojamų ūkio subjektų išduotus dokumentus, taip pat neturėjo realaus pasirinkimo ir privalėjo naudotis valstybės licencijuotų įmonių paslaugomis. Taip pat pažymėjo, kad pats Departamentas savo neveikimu, t. y. nevykdydamas savo pareigų su licencijuotų subjektų veiklos tikrinimu lėmė tokią situaciją, todėl Pareiškėja negali būti atsakinga už netinkamą Departamento pareigų vykdymą.
79. Teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjos išsakytais argumentais nesutinka. Visų pirma akcentuotina, jog, kaip minėta prieš tai, Pareiškėjai sankcija nėra skirta, o yra apskaičiuotas mokestis. Antra, kaip minėta prieš tai, remiantis LVAT praktika, Departamentas turėjo kompetenciją (teisinį pagrindą) pripažinti neteisėtais už laikotarpį iki 2017 m. vasario 15 d. įsigaliojant Dokumentų aprašo pakeitimams PTO gamintojams ir importuotojams išduotus patvirtinimus apie atliekų sutvarkymą, kurie išrašyti neteisėtais pripažintų atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju Departamentui priimant ginčijamą Sprendimą principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) nebuvo pažeistas.
80. Taip pat teismo vertinimu, Pareiškėjos teiginiai, jog Departamentas nevykdė pareigų susijusių su subjektų veiklos tikrinimu, labiau yra deklaratyvūs, nei turintys realų pagrindą. Visų pirma, pabrėžtina, kad nepagrįsta būtų reikalauti iš Departamento visus galimus pažeidimus prevenciškai užkardyti. Akivaizdu, kad pažeidimai nustatomi atliekant atitinkamus patikrinimus, tuomet ir imamasi atitinkamų priemonių. Kaip matyti iš bylos, dėl UAB „Metrail“ 2013 m. išrašytų dokumentų patikrinimas buvo atliktas 2015 m., atitinkamai buvo priimti sprendimai, kurie buvo skundžiami teismui. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad Departamentas kitais metais, t. y. 2016 m., vėl atliko UAB „Metrail“ 2015 m. patikrinimą. Atlikus patikrinimą paaiškėjo minėtos įmonės padaryti pažeidimai, kurie vėliau turėjo įtakos Pareiškėjos mokėtiniems mokesčiams. Teisėjų kolegija nenustatė jokio netinkamo Departamento elgesio.
81. Įvertinus aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad skundžiamas sprendimas neatitiko esminių VAĮ 10 straipsnio 5 dalies (ankstesnės įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies) reikalavimų, nes skundžiamame administraciniame sprendime aiškiai įtvirtintas mokesčio perskaičiavimas, Pareiškėjai nepagrindus pasinaudojimo mokestine lengvata, pateiktas apskaičiavimas, nurodant reikšmingas perskaičiavimui faktines aplinkybes ir taikytinas ginčo teisiniams santykiams teisės normas. Sprendime yra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisės aktai, kuriais remiasi Departamentas apskaičiuodamas Pareiškėjos mokėtiną mokestį. Vien tai, kad Pareiškėjos netenkina Sprendimas, neleidžia daryti išvados, jog jame Departamentas netinkamai įvertino faktines aplinkybes. Be to, Sprendimas priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Sprendimą taip pat priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
82. Iš nustatytų faktinių aplinkybių ir Pareiškėjos skundo argumentų matyti, kad Pareiškėja patikrinimo metu ir iš skundžiamo Sprendimo suvokė savo teisių, pareigų ir teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei efektyviai realizavo savo teisę į pažeistų teisių gynybą tiek dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. eA-927-525/2022, tiek ir šioje administracinėje byloje teikdama skundą dėl jai individualiai surašyto administracinio sprendimo. Ginčijamo Sprendimo, kurio sudėtine dalimi yra patikrinimo aktas, nėra teisinio pagrindo laikyti nemotyvuotu.
83. Teismas pažymi, kad negali panaikinti skundžiamo sprendimo visa apimtimi, kadangi pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos pakuotės atliekos (ar Vyriausybės nustatytas užduoties dydis), šiuo atveju už 2014- 2015 m., buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos. Pareiškėja skundą išimtinai grindė tik tuo, kad ji perdavė PTO metalines pakuotes ir jai buvo išrašyti tai patvirtinantys dokumentai, todėl ji teisėtai pasinaudojo mokestine lengvata, vadovavosi įstatymų nuostatomis, tačiau, kaip jau minėta, išrašyti patvirtinimai yra negaliojantys, nenustačius, jog deklaruotos pakuotės atliekos buvo realiai sutvarkytos. Teisės aktai nenumatė, jog pakuotės gamintojas ar importuotojas galėtų perduoti jiems įstatymuose įtvirtintus įpareigojimus dėl mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis mokėjimo perduoti kitiems asmenims. Atitinkamai pareiškėjai, neteisėtai pasinaudojus mokestine lengvata, Departamentas skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai už 2013-2015 metus priskaičiavo pareiškėjai mokėtiną mokestį.
84. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Sprendimas, kuriuo pareiškėjai už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus patvirtinta 230 430,83 Eur mokesčio suma, keistinas, sumažinant mokestį iki 226 281 Eur. Kita Pareiškėjos skundo dalis (reikalavimas panaikinti Departamento Sprendimą, sumažinti mokėtina sumą iki 23 043,08 Eur, atmesti skaičiavimais ir dokumentais nepagrįstas sumas už 2014 ir 2015 metus; įpareigoti Departamentą perskaičiuoti mokestį iš naujo bei perskaičiavimą tinkamai pagrįsti) atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).
85. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
86. Dėl Pareiškėjos prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, pažymėtina, kad, pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas netiria ministrų įsakymų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (102 straipsnis) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymą (63 straipsnis), Konstitucinis Teismas sprendžia dėl įstatymų, kitų Seimo priimtų aktų atitikties Konstitucijai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams. Antra, teismui nekyla abejonių dėl Mokesčio už aplinkos teršimą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213, 17.2 punkto atitikties Konstitucijai ir (arba) įstatymams, todėl Pareiškėjos prašymas netenkinamas.
87. Pareiškėja prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
87.1. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
87.2. Nors Pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, sumažinant mokesčio sumą, tačiau ginčijamas Sprendimas nėra panaikintas, o mokėtinos sumos pokytis atsirado įvertinus LVAT priimtą sprendimą, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju Pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Jungent Lietuva“ skundą patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 539 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pakeisti, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2015 metus patvirtintą 230 430,83 Eur mokesčio sumą iki 226 281 Eur sumos.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.