Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos M. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančio sutuoktuvių liudijimo (5 b. l.) matyti, kad V. T. ir R. T. (buvusi D.) susituokė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota Šiaulių miesto civilinės būklės aktų įrašų biure, akto įrašo Nr. 8. Iš mirties liudijimų kopijų (3, 4 b. l.) matyti, kad V. T. mirė (duomenys neskelbtini), o R. T. – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja M. T. (po santuokos sudarymo ir nutraukimo J.) yra V. T. ir R. T. dukra (7, 8, 9 b. l.). V. T. ir R. T. santuokos metu įgijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą su šuliniu, esančius (duomenys neskelbtini) (10-12 b. l.), kuriuo po R. T. mirties rūpinosi, mokėjo mokesčius, jį draudė ir gerino V. T. (15, 16, 17-18, 19-20, 21, 22-25, 26-30, 31-41 b. l.). Dėl V. T. turto į notarą kreipėsi pareiškėja, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjui V. T. priklausiusį turtą nėra išduotas, apie kitus palikimą priėmusius įpėdinius Šiaulių miesto 1-asis notaro biuras neturi duomenų (13 b. l.). Pareiškėja paaiškino, jog po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir sužinojo, kad palikimo negali priimti, kadangi nepriimtas po R. T. mirties atsiradęs palikimas. Pareiškėja nurodė, kad tik po to, kai ji kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, kad po R. T. mirties V. T. nepriėmė po jos mirties likusios palikimo, tačiau prižiūrėjo santuokoje įgytą žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo.

Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 str. 1 d.). Pareiškėja M. J., kreipdamasi į teismą, nurodė, kad jos motina R. T. testamento nebuvo sudariusi, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta (14 b. l.), o pareiškėjos tėvas V. T. palikimą priėmė, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Pagal CK 5.13 straipsnį palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, t. y., palikėjo vaikais (tarp jų ir įvaikiais) ir palikėjo tėvais (įtėviais), vaikaičiais (CK 5.11 str. 1 d. 1, 2 p.). Byloje nėra duomenų apie R. T. vaikus (tarp jų ir įvaikius) ir tėvus (įtėvius), vaikaičius. Todėl pareiškėjos tėvas V. T. įgijo teisę paveldėti po savo sutuoktinės R. T. mirties atsiradusį visą palikimą.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. R. T. testamento nepaliko, jos sutuoktinis V. T. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios sutuoktinės palikimą, nes liko gyventi jų santuokoje įgytame nekilnojamajame turte, juo naudojosi, rūpinosi kitu santuokoje įgytu nekilnojamuoju turtu, t. y. palikimą priėmė pradėjęs faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios sutuoktinės turtą negavo. R. T. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 str. 1 d.).

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad V. T. mirusios sutuoktinės R. T. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 442 str. 1 d. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.