Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-08-01 · Civilinė byla Nr. e2-6802-1098/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-08-01
Bylos Nr.
e2-6802-1098/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Leščinskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „EB teisė ir konsultacijos“
Atsakovas
A. R.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EB teisė ir konsultacijos“ įgaliotam atstovui A. V.,

atsakovui A. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EB teisė ir konsultacijos“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „EB teisė ir konsultacijos“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. R. (toliau – atsakovas), prašydama priteisti iš atsakovo 24,54 Eur skolą, 1,73 Eur palūkanas, 5,00 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškovė UAB „EB teisė ir konsultacijos“ ieškinyje nurodo, kad 2011 m. rugsėjo 12 d. atsakovas su pradine kreditore UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarė «Buvęs_kreditorius»saugos paslaugos sutartį Nr. 1124777 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti už jam suteiktas paslaugas. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. RP231016-1 pradinė kreditorė UAB „Ekskomisarų biuras“ perleido ieškovei reikalavimo teises į jai skolingus asmenis, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo 24,54 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį pagal nurodytą sutartį. Atsakovo įsiskolinimas grindžiamas pradinės kreditorės 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita – faktūra Nr. EBV20350499. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo susidariusią skolą už neapmokėtas paslaugas ir 1,73 Eur dydžio netesybas. Ieškinys grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio, 6.59 straipsnio, 6.63 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo ieškinį atmesti.

4. Atsakovas A. R. procesiniuose dokumentuose nurodo, kad iš ieškovės nėra gavęs pranešimo apie reikalavimo dėl tariamos skolos perleidimą. Jo vertinimu, reikalavimas buvo perleistas galimai pažeidžiant asmens duomenų apsaugos reikalavimus. Anot atsakovo, jis neturi duomenų, kad ieškinyje nurodytos paslaugos 2022 m. rugpjūčio mėnesį jam buvo suteiktos. Pažymi, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ po paslaugų sutarties nutraukimo 2022 m. rugsėjo mėnesį, atjungė jam prieigą prie savitarnos portalo, kuriame yra informacija apie išrašytas sąskaitas ir signalizacijos duomenys. UAB „Ekskomisarų biuras“ nei nutraukus sutartį, nei po to nepateikė jokių duomenų apie galimus įsiskolinimus. Atsakovo tvirtinimu, 2023 m. kovo 30 d. šiuo klausimu jis pateikė užklausą UAB „Ekskomisarų biuras“, tačiau atsakymo negavo. Atsakovas taip pat pažymi, kad sutartyje nėra numatyta tiesioginė prievolė mokėti „už kiekvieną atvykimą“. Papildomai pateiktuose paaiškinimuose atsakovas pažymi, kad visas numatytas įmokas pagal sutartį atliko pilna apimti ir laiku. Papildomų mokėjimų pagal sutartį nebuvo, kas, anot atsakovo, patvirtina faktą, jog tokia papildomų mokėjimų praktika vykdant sutartį nebuvo susiklosčiusi. Atsakovo vertinimu, ieškovės pateikti dokumentai (važiavimo į objektą ataskaitos) neatitinka dokumentams keliamų reikalavimų, nėra aiškios šių dokumentų sudarymo aplinkybės. Kitų įrodymų, patvirtinančių paslaugų suteikimo faktą, anot atsakovo, ieškovė nepateikė.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Atstovas papildomai paaiškino, kad neapmokėta sąskaita buvo išrašyta už klaidingus signalizacijos suveikimus, t. y. kai ekipažai atvyksta į objektą, tačiau nenustato pavojaus, dėl kurio suveikė signalizacija. Aktualūs išvykimai pagal klaidingus aliarmus buvo 2022 m. rugpjūčio mėnesį, šias aplinkybes įrodinėja paaiškinimais ir išvykimo ataskaitos duomenimis. Anot atstovo, ne kiekvienu atveju apmokestinami klaidingi signalizacijos suveikimai, sprendžiama pagal situaciją. Šiuo atveju, signalizacija suveikė kelis kartus, todėl buvo apskaičiuotas papildomas mokestis.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas papildomai paaiškino, kad sutarties galiojimo metu nebuvo praktikos, kad papildomai apmokestinami ekipažų atvykimai. Ginčo sąskaitos, kuria grindžiamas reikalavimas, jis niekada nebuvo gavęs. Pasibaigus sutartiniams santykiams jis pilnai atsiskaitė už paslaugas ir jokios skolos tuo metu nebuvo. Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė nei paslaugų suteikimo fakto, nei jų suteikimo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados.

7. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ekskomisarų biuras“ (toliau – ir Biuras) ir atsakovas A. R. 2011 m. gruodžio 9 d. sudarė sutartį Nr. 1124777, pagal kurią pradinė kreditorė įsipareigojo stebėti objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – objektas), signalizacijos sistemos signalus (pranešimus), Biuro centriniame stebėjimo pulte ir sutartyje nustatytomis sąlygomis reaguoti į gautus iš objekto signalizacijos sistemos suveikimo signalus (sutarties 3.1.1. punktas), o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (sutarties 3.2.12 punktas). Kaip matyti iš atsakovo pateikto 2022 m. rugsėjo 12 d. Susitarimo dėl nutraukimo, šalys susitarė nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. 24.00 val. nutraukti objekto stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimą. Nors šis susitarimas pasirašytas tik atsakovo, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas neginčijo šių aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nustatyta, kad tarp UAB „Ekskomisarų biuras“ ir ieškovės 2023 m. spalio 16 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP231016-1, kurios pagrindu biuras perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo 24,54 Eur įsiskolinimą ir netesybas. Naujoji kreditorė (ieškovė) 24,54 Eur dydžio atsakovo įsiskolinimą grindžia 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. EBV20350499, išrašyta atsakovui 2011 m. gruodžio 9 d. sutarties pagrindu už 2 atvykimus. Kaip bylos nagrinėjimo metu paaiškino ieškovės atstovas, ši sąskaita atsakovui buvo išrašyta už du atvykimus į objektą, klaidingai suveikus signalizacijos sistemai, todėl atsakovui kyla pareiga atsiskaityti pagal šią sąskaitą. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko ir laikosi pozicijos, kad sutarties galiojimo metu nebuvo susiformavusios jokios praktikos dėl papildomo apmokestinimo už biuro darbuotojų atvykimą, be to, prašoma priteisti skola neįrodyta, todėl jam nekyla pareigos atsiskaityti pagal išrašytą sąskaitą.

8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina pasisakyti dėl šalių procesinio elgesio proceso metu. Iš byloje esančių ieškovės procesinių dokumentų ir ieškovės atstovo paaiškinimų 2024 m. gegužės 14 d. posėdžio metu akivaizdu, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovės pozicija dėl atsakovui pareikšto reikalavimo nebuvo pakankamai nuosekli. Kreipiantis į teismą su ieškiniu ieškovė apsiribojo šabloniško turinio ieškiniu, kuriame detaliai neatskleidė faktinių aplinkybių, susijusių su prašoma priteisti skola, jos atsiradimo aplinkybėmis bei reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė bendrai 2011 m. rugsėjo 12 d. sutartimi ir šios sutarties pagrindu 2022 m. rugpjūčio 31 d. išrašyta sąskaita. Atsakovui bylos nagrinėjimo metu nesutikus su ieškiniu, ieškovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus (DOK-52415), kad reikalavimas grindžiamas sutarties 3.2.6 punktu, bei papildomai pateikė ištrauką iš vidinės sistemos, su joje esančiais duomenimis apie išvykimus į objektą aktualiu laikotarpiu. Teismo 2024 m. gegužės 14 d. parengiamojo posėdžio metu iškėlus klausimą, kaip buvo fiksuojami ekipažų išvykimai pagal įrodinėjamus klaidingus išvykimus, atstovas paaiškino, jog tokie išvykimai nėra fiksuojami (00.20.20-00.21.02 sek.). Tačiau po 2024 m. gegužės 14 d. parengiamojo teismo posėdžio ieškovės atstovas pateikė į bylą ataskaitas, kurios neva įrodo reagavimo grupės išvykimus į objektą, už kuriuos ir apskaičiuota skola. Vertinant atsakovo poziciją teisminio nagrinėjimo metu, pažymėtina, kad atsakovas nuo pat bylos jam iškėlimo momento laikėsi nuoseklios pozicijos, kad prašomas priteisti įsiskolinimas yra nepagrįstas, todėl jam nekyla pareigos šios prievolės įvykdyti nei pirminiam, nei naujam kreditoriui.

9. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

10. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėja, kad biuro darbuotojai, 2022 m. rugpjūčio mėnesį gavę signalizacijos sistemos suveikimo signalus, du kartus buvo nuvykę į objektą, tačiau jį apžiūrėję nenustatė pavojaus, todėl už klaidingus signalizacijos sistemos suveikimus atsakovui 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išrašyta sąskaita 24,54 Eur sumai, kurios jis neapmokėjo.

11. Kaip matyti iš atsakovo ir pradinės kreditorės 2011 m. gruodžio 9 d. sudarytos sutarties, kuria grindžiamas pagrindinis ieškinio reikalavimas, 3.2.6. punkto, klaidingu signalizacijos suveikimu laikomi visi tie atvejai, kuomet biuro centriniame stebėjimo pulte buvo gautas signalizacijos suveikimo signalas, į kurį biuras reagavo sutarties 4.3 punkte nustatyta tvarka – išsiuntė reagavimo grupę prie objekto, tačiau pažeidimo ar kitokio neteisėto kėsinimosi į objektą požymių nustatyta nebuvo. Minėtame sutarties punkte numatyti klaidingi signalizacijos suveikimai tiesiogiai siejami su kliento pareigomis užtikrinti, kad objekte neliktų žmonių, būtų uždarytos visos objekto vidinės durys, uždaryti langai, orlaidės bei užrakintos išorės durys, jei yra – užrakintos grotuotos durys, langų ir kitos grotos, nuleistos visos apsauginės žaliuzės, judesio jutikliai nebūtų uždengti, neliktų įjungtų nebūtinų elektros, dujų ir kitų prietaisų, bei būtų pašalintos kitos priežastys, kurios sukeltų grėsmę objekto saugumui ir/ar klaidingus signalizacijos sistemos suveikimus. Sutarties 4.3. punkte numatyta, kad gavęs centriniame stebėjimo pulte signalizacijos sistemos suveikimo signalą, biuras privalo nedelsiant atvykti prie objekto, tačiau ne vėliau kaip per šalių sutartą laiką. Biuro darbuotojai, atvykę į objektą, apžiūri iš išorės objekto perimetrą, imasi įstatymų leidžiamų priemonių užtikrinant objekto ir jame esančių asmenų bei turto apsaugą, tuo tikslu, kai yra aiškūs įsibrovimo į objektą požymiai. Sutarties 4.9. punkte numatyta, kad biuro reagavimo grupė, atvykusi į objektą, surašo stebimo objekto apžiūros suveikus signalizacijos sistemai aktą, kuriame nurodomas objekto pavadinimas, adresas, signalizacijos sistemos signalo gavimo laikas, signalizacijos sistemos suveikimo priežastis, objekto apsaugos laikas. Aktą pasirašo klientas ir biuro reagavimo grupės vyresnysis. Sutarties priedo 7 punkte numatyta, kad klientas už kiekvieną biuro atvykimą, klaidingai suveikus signalizacijos sistemai, pareikalavus biurui, papildomai moka 12,27 Eur (42,35 Lt).

12. Sistemiškai aiškinant 11 punkte aptartas sutarties sąlygas, sutarties priedo 7 punkte įtvirtinta atsakovo prievolė sumokėti mokestį už kiekvieną biuro atvykimą, klaidingai suveikus signalizacijos sistemai, turi būti taikoma tik tais atvejais, kai signalizacijos sistemos suveikimai įvyksta dėl atsakovo netinkamų veiksmų (neveikimo), išvardintų sutarties 3.2.6 punkte, bei tais atvejais, kai biuras tinkamai sureaguoja į signalus, kaip tai numatyta sutarties 4.3.1. punkte bei surašo objekto apžiūros aktą, kaip tai numatyta sutarties 4.9. punkte. Teismo vertinimu, tik esant visumai nurodytų aplinkybių galėtų būti keliamas klausimas dėl atsakovo prievolės atsiskaityti už biuro atvykimus klaidingai suveiktus signalizacijos sistemai.

13. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ieškovės pateiktos vidinės sistemos ataskaitos, 2022 m. rugpjūčio mėnesį bendras aliarmas užfiksuotas rugpjūčio 9 ir 21 dienomis. Pateiktoje ataskaitoje nėra nurodyta duomenų apie biuro reagavimo į aliarmus laiką, objekto apžiūrą, signalizacijos suveikimo priežastis, objekto apsaugos laiką, kas yra svarbu vertinant, ar nurodytais atvejais signalizacijos sistema suveikė (ne)klaidingai ir ar atsakovui atsiranda pareiga atsiskaityti už tokius suveikimus. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu ieškovė papildomai pateikė važiavimų ataskaitas. Kaip matyti iš šių ataskaitų, 2022 m. rugpjūčio 9 d. 18:13:07 buvo gautas bendras aliarmas, atvažiuota į objektą 18:31:06, t. y. per 18 min., nors sutarties priede šalių sutarta, jog biuras per 15 min. reaguoja į signalizacijos sistemos suveikimo signalą. Remiantis ataskaitų duomenimis, kitas aliarmas buvo gautas 2022 m. rugpjūčio 21 d. 08:05:42, atvažiuota į objektą 08:13:05. Kaip matyti iš 2022-08-09 ataskaitos, aliarmo suveikimo priežastis „kita“. Tuo tarpu 2022-08-21 ataskaitoje nurodyta – „klaidingas suveikimas-dėl kitų priežasčių“. Nurodytose ataskaitose nėra užfiksuota, kad atvykusi į objektą reagavimo grupė būtų radusi atvirus langus, duris ar kitus trūkumus, dėl kurių nebuvo užtikrintas tinkamas signalizacijos veikimas. Taigi, nei vienoje iš dviejų ataskaitų nėra užfiksuota, kad aliarmai suveikė dėl kliento (atsakovo) netinkamų veiksmų, kaip tai numatyta sutarties 3.2.6. punkte. Bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžiamas ieškinio reikalavimas, tačiau be prieš tai aptartų (ataskaitų) dokumentų, ieškovė papildomų įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Taigi, byloje nėra objektyvių duomenų, kad 2022 m. rugpjūčio 9 ir 21 d. suveikus aliarmui, biuro darbuotojai faktiškai buvo nuvykę prie objekto, tinkamai jį apžiūrėję, ėmėsi sutartyje numatytų veiksmų signalizacijos priežastims nustatyti, surašė sutartyje aptarto turinio Stebimo objekto apžiūros suveikus signalizacijos sistemai aktą, kaip tai reikalaujama sutarties 3.2.6, 4.3.1., 4.3.7 ir 4.9. punktuose (CPK 178 straipsnis). Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų netinkamai vykdęs kitus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pavyzdžiui, neužtikrino, kad įjungiant signalizaciją objekte neliktų žmonių, neuždarė visų objekto vidinių durų, neuždarė ir neužrakino laukinių durų, paliko uždengtus judesio jutiklius, paliko įjungtus nebūtinus elektros, dujų ir kitus prietaisus ir kt. (CPK 178, 185 straipsnis).

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei byloje nenustačius, kad 2022 m. rugpjūčio 9 ir 21 d. signalizacijos sistemos suveikimai įvyko dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjamu atveju biuras ir atitinkamai ieškovė, kaip jo teisių perėmėja, neįgijo teisės reikalauti, o atsakovui neatsirado pareiga apmokėti ginčo 2022 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitos-faktūros už atvykimus į objektą, klaidingai suveikus signalizacijos sistemai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad biuras tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su nuvykimu į objektą suveikus signalizacijos sistemai, todėl susidariusioje situacijoje negali būti reikalaujama atsiskaityti už paslaugas, kurių suteikimas sutartyje nustatyta tvarka nėra įrodytas.

15. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei padarytas išvadas, atmeta kaip nepagrįstą ieškovės UAB „EB teisė ir konsultacijos“ ieškinį atsakovui A. R. dėl skolos priteisimo.

16. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme valstybė patyrė 34,44 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu pirmos instancijos teisme. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ minimalią 8,00 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, bylinėjimosi išlaidos suapvalinamos iki artimiausio sveiko skaičiaus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 34,00 Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EB teisė ir konsultacijos“ (juridinio asmens kodas 300611884) 34,00 Eur (trisdešimt keturių eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Išaiškinti ieškovei, kad ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jelena Leščinskienė