- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-11-24
- Bylos Nr.
- ATP-597-354/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00927-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- E. K.
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria netenkintas E. K. skundas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės J. T. 2014 m. liepos 25 d. nutarimas, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 str. paskirta administracinė nuobauda – 50 litų dydžio piniginė bauda, paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. nubaustas už tai, kad 2014 m. balandžio 5 d. 20.30 val. viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį, iškoneveikė D. K. necenzūriniais žodžiais, tuo padarydamas nedidelį chuliganizmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. K. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį, panaikinant Radviliškio rajono policijos komisariato 2014 m. liepos 25 d. nutarimą ir administracinę bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde E. K. teigia, kad priimta 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis yra neteisėta ir naikintina dėl žemiau nurodytų motyvų ir teisinių argumentų.
Pirma, pirmos instancijos teismas neišsiaiškino visų įvykio aplinkybių, o būtent kokie necenzūriniai žodžiai buvo pasakyti ir dėl ko tai įvyko, todėl padarė klaidingas teisines išvadas. Pagal faktines aplinkybes įvykis įvyko ne 20.30 val., kaip nurodyta nutarime, o apie 22 val., t. y. tamsiu paros metu, todėl jis (E. K.) nepastebėjo ateinančio D. K., į pastarąjį atsitrenkė netyčia. Tas aplinkybes patvirtina jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad D. K. atsitrenkė į jo skaudantį petį, todėl dėl netikėtai kilusio skausmo pasakė vieną keiksmažodį, o D. K. atžvilgiu nebuvo pasakyta nė vieno keiksmažodžio ar necenzūrinio žodžio. Šios aplinkybės patvirtiną faktą, kad atsitrenkta nebuvo tyčia, o vienas pasakytas keiksmažodis nesudaro nedidelio chuliganizmo sudėties. Atkreipiamas dėmesys, kad į teismo posėdį nebuvo kviečiami nukentėję, todėl nebuvo pašalinti skunde nurodyti prieštaravimai dėl pasakytų necenzūrinių žodžių. Juolab nukentėjusioji pareiškime jų tiksliai nenurodo ir nekonkretizuoja.
Antra, Radviliškio rajono policijos komisariate 2014 m. birželio 18 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (toliau – nutarimas), kuris motyvuotas tuo, kad veiksmai atlikti prieš D. K. nepasireiškė įžūliais veiksmais, grasinimu, patyčiomis, vandališkais veiksmais ir nepagarba visuomenei, todėl galima teigti, jog jis nepažeidė viešosios tvarkos, tačiau jo veiksmuose yra požymių administracinio teisės pažeidimo, numatyto už nedidelį chuliganizmą, pasireiškusį necenzūrinių žodžių vartojimu. Nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį (ATPK 174 str.). Nors nutarime nurodyta, kad jo veiksmuose yra požymių nedidelio chuliganizmo, tačiau tai neįrodo, kad jo veiksmai atitinka nedidelio chuliganizmo sudėtį. Atkreipiamas dėmesys, kad nutarime konstatuota, jog jis viešosios tvarkos nepažeidė, todėl ATPK 174 str. prasme jam atsakomybė negali kilti, nes inkriminuojamo straipsnio objektas yra viešoji tvarka.
Trečia, įvykis įvyko tarp pažįstamų asmenų, dėl asmeninių paskaitų, konflikto nematė pašaliniai asmenys, todėl žmonių rimtis ir viešoji tvarka pažeista nebuvo. Teismas konstatavo, kad kilęs konfliktas yra asmeninio pobūdžio, tačiau toks santykių aiškinimasis pagrįstai buvo įvertintas kaip nedidelis chuliganizmas. Su šia teismo pozicija sutikti negalima, nes tyrimo metu nesurinkta jokių objektyvių duomenų, kad jis tyčia būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką ar visuomeninę rimtį, o konfliktas su D. K. vyko ne dėl chuliganiškų paskaitų, o asmeninių paskatų, kas šiuo atveju ir šalina administracinę atsakomybę, kadangi jokių kitų asmenų rimtis nebuvo sutrikdyta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į E. K. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo minėto skundo netenkinti ir palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos J. T. priimtą nutarimą, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens byla buvo išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
ATPK 174 str. nustatyta, kad nedidelis chuliganizmas yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal ATPK 174 str. būtina nustatyti objektyviuosius veikos požymius – viešąją vietą ir necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą viešose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Taip pat pažymėtina, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas tik tokiu atveju, jei yra nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, tarp kurių – ir asmens kaltė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nedidelio chuliganizmo, yra pasisakęs, jog ATPK 174 str. dispozicijos analizė leidžia daryti išvadą, kad jame numatyta objektyvi veika gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2852/2010). ATPK 10 str. nurodyta, kada laikoma, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas tyčia: 1) jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo (tiesioginė tyčia) ir 2) jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (netiesioginė tyčia). Taigi svarbu nustatyti, kad atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė, jog savo veiksmais pažeidžia visuomenės rimtį ir tvarką, ir norėjo taip veikti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktas tarp E. K. ir D. K. įvyko tamsiu paros metu, o tai leidžia pagrįstai manyti, jog E. K. ir D. K. nepastebėjo vienas kito ateinančių ir dėl to susitrenkė pečiais. E. K. nuo pat pradžių tvirtino, jog petį, į kurį buvo atsitrenkta, jam jau seniai skaudėjo, todėl dėl atsitrenkimo pajutęs skausmą peties srityje pasakė keiksmažodį. Atkreipiamas dėmesys, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas neanalizavo. E. K. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog keiksmažodis nebuvo pasakytas D. K. atžvilgiu, necenzūrinį žodį jis (apeliantas) pavartojo dėl nevalingos reakcijos į netikėtai kilusį skausmą. Tokią E. K. versiją patvirtina ta aplinkybė, jog buvo pasakytas tik vienas keiksmažodis (tai įrodo tiek liudytojų apklausos protokoluose užfiksuoti parodymai, tiek E. K. duoti parodymai teismo posėdyje). Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad E. K. ankščiau administracine tvarka nebaustas, todėl nėra pagrindo manyti, kad E. K. turėtų susiformavusias neigiamas nuostatas visuomenės atžvilgiu ar siektų ignoruoti visuotinai priimtinas elgesio normas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad tyrimo metu nesurinkta objektyvių duomenų, jog E. K. tyčia būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, priešingai, bylos duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad E. K. veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios nebuvo nukreiptos į viešosios tvarkos trikdymą ir, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, yra vertinamos kaip atsakas į staiga kilusį skausmą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, išanalizavus byloje surinktais duomenimis nustatytas įvykio aplinkybes, negalima daryti vienareikšmiškos išvados apie tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį apelianto veikoje. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuojama, kad 2014 m. rugsėjo 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo priimta nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikinama, o administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama, nesant E. K. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 2 p.,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio specialistės 2014 m. liepos 25 d. nutarimą, kuriuo E. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str. paskirta administracinė nuobauda – 50 litų dydžio piniginė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 str., įvykio ir sudėties.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.