Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-06-10 · Byla Nr. ATP-624-626/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-10
Bylos Nr.
ATP-624-626/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vitalija Norkūnaitė
Pažeidėjas
D. M.
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-624-626/2014Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-02297-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimo, kuriuo D. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. ir 124¹ str. 2 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimu D. M., vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 20 parų areštu už tai, kad jis 2014 m. vasario 27 d., apie 3.50 val., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti, važiuodamas pažeidė KET 404 ženklo (važiuoti į dešinę arba į kairę) reikalavimus (sankryžoje pasuko į kairę).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu D. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – panaikinti jam paskirtą areštą ir skirti ATPK 128 str. 2 d. numatytą baudą, artimą sankcijoje numatytai minimaliai baudai.

Nurodo, kad automobilį vairavo, nes jo draugei pasujutus blogai, jis vyko į vaistinę pirkti vaistų. Jam paskirto administracinio arešto jis negali atlikti dėl jam nustatytų psichikos ir somatinių ligų bei tėvo neįgalumo. Jis gydosi (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre, buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos skyriuje, dabar gydosi ambulatoriškai. Jam diagnozuotas mišraus nerimo ir depresinis sutrikimas, emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, ribinis tipas. Jis nuolat vartoja antidepresantus, dėl savo būklės negali ilgą laiką būti vienoje uždaroje patalpoje ilgą laiką. Taip pat jam diagnozuota radikuliopatija, stuburo slankstelio disko pažeidimas, dėl ko jis nuolat jaučia skausmus, dažnai lankosi gydymo įstaigose, šiuo metu vartoja vaistus. Jo tevas dėl neįgalumo negali vaikščioti, šiam reikalinga nuolatinė globa, niekas, be jo, negali tėvu pasirūpinti, dažnai tenka vežti tėvą į gydymo įstaigą, nes jis pats nuvykti negali. Anksčiau paskirtas administracines baudas moka dalimis, kadangi šiuo metu jo turtinė padėtis yra sunki, jis nedirba, yra socialiai remtinas, nekilnojamojo turto neturi, todėl prašo vietoj administracinio arešto skirti baudą, išdėstyti jos mokėjimą dalimis. Dėl padarytų pažeidimų nuoširdžiai gailisi, ateityje pažeidimų nebedarys.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas D. M. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 2 d. ir 124¹ str. 2 d. Nors ginčo dėl šių pažeidimų nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus teisės pažeidimus, tačiau apeliaciniu skundu D. M. nesutinka su administracinės nuobaudos, paskirtos už ATPK 128 str. 2 d. padarymą, rūšimi.

Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 2 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą

Pirmos instancijos teismas, skirdamas nuobaudą D. M., atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią (nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų) ir sunkinančią (pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimus, už kurį jam buvo paskirtą administracinė nuobauda) aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad D. M. ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe už transporto priemonės vairavimą, neturint teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, anksčiau skirtos griežtos sankcijos ir didelės piniginės baudos reikiamai neįgyvendino nuobaudoms keliamų tikslų ir D. M. neatgrasė nuo naujų pažeidimų padarymo ir už kiekvieną iš padarytų pažeidimų paskyrė D. M. straipsnių sankcijose numatytas nuobaudas, t. y. piniginę baudą už ATPK 124¹ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą ir 20 parų administracinį areštą už ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą. Vadovaudamasis ATPK 33 str. 2 d., teismas minėtas nuobaudas subendrino ir D. M. paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą - 20 parų administracinį areštą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, D. M. nurodo, jog jo finansinė padėtis yra sunki, jis šiuo metu nedirba, yra socialiai remtinas, be to, nedidelėmis dalimis moka jam jau anksčiau paskirtas baudas. Be to, apeliantas nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, iš paskirtų nuobaudų išvadų nedaro, savo elgesio nekeičia ir kritiškai nevertina, jam skirtos administracinės nuobaudos nepasiekia joms keliamų tikslų, taigi, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog D. M. pakeitus paskirtą administracinį areštą į piniginę baudą, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti tikslai, todėl dėl šių priežasčių tenkinti jo skundą nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos įstatymai asmenims, kuriems atimta laisvė, taip pat ir atliekantiems arešto nuobaudą, užtikrina galimybę gauti tokio paties lygio sveikatos priežiūros paslaugas kaip ir kitiems asmenims, todėl vien tai, kad D. M. reikalingas atitinkamas gydymas, nėra pagrindas keisti jam paskirtos nuobaudos rūšies. Be to, apelianto nurodyta aplinkybė, o būtent tai, kad jo tevas dėl neįgalumo negali vaikščioti, šiam reikalinga nuolatinė globa, niekas, be jo, negali tėvu pasirūpinti, jam buvo žinoma ir pažeidimų padarymo metu, tačiau tai nesustabdė jo nuo pažeidimo darymo. Aplinkybė, kad nėįgalų tėva dažnai tenka vežti tėvą į gydymo įstaigą, nes jis pats nuvykti negali, yra visiškai nepagrįsta, kadangi teisė vairuoti transporto priemones iš apelianto yra atimta, taigi akivaizdu, kad jis pats tėvo į gydymo įstaigas vežioti negali.

Taigi, atsižvelgiant į apelianto dabartinę turtinę padėtį bei į ATPK 128 str. 2 d. sankcijoje numatytos minimalios baudos dydį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu parinkta nuobaudos rūšis bei jos dydis už ATPK 128 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymą yra parinkti teisingai ir pagrįstai, todėl paliekami nepakeisti.

Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 29 str. 2 d. numato, jog asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, prašymu, teismas gali paskirti administracinį areštą atlikti tik poilsio dienomis. Šiuo atveju teismas nustato terminą, per kurį asmuo privalo atlikti administracinį areštą. Pažymėtina, kad D. M. pagal minėtą įstatymo normą gali prašyti administracinę nuobaudą paskyrusio teismo (šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismo) administracinį areštą paskirti atlikti poilsio dienomis.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 19 d. nutarimą nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Vitalija Norkūnaitė