- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-279/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01886-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėjo route“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėjo route“ ieškinį atsakovei J. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 19 d. nutartimi ieškovui UAB ,,Vėjo route“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB ,,Administravimas ir auditas“.
2009 m. balandžio 24 d. atsakovė bankroto administratoriui pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB ,,Vėjo route“ kreditorių sąrašą. Atsakovės finansinis reikalavimas buvo grindžiamas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1310-235/2009 ir šio sprendimo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 19 d. nutartimi patvirtino pirmos eilės atsakovės 30 443,60 Lt dydžio finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje. Ieškovo bankroto administratorius, papildomai išnagrinėjęs civilinės bylos, kurioje buvo priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimas, medžiagą, nustatė, kad teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi neteisingais duomenimis, nes darbo užmokesčio įsiskolinimas atsakovei buvo padengtas 2008 m. liepos 29 d., todėl atsakovės finansinis reikalavimas ieškovui yra ne 30 443,60 Lt, bet 6 514,84 Lt. Dėl šios priežasties 2010 m. rugpjūčio 26 d. ieškovo administratorius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsakovė 2010 m. spalio 25 d. pateiktu atsiliepimu į ieškovo pareiškimą dėl proceso atnaujinimo prašė ieškovo prašymo netenkinti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-1310-235/2009, o Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2012 m. kovo 28 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą, taip pat patikslino atsakovės finansinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje, sumažindamas jį iki 6 514,84 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovo vertinimu, atsakovė suvokė, kad jos finansinis reikalavimas ieškovui turi sudaryti 6 514,84 Lt, o ne 30 443,60 Lt, tačiau vis tiek ieškovo bankroto administratoriui reiškė nepagrįstas pretenzijas ir pateikdama atsiliepimą į ieškovo prašymą atnaujinti procesą piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, be to, sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Pasak ieškovo, tokie atsakovės veiksmai sąlygojo nepagrįstai užsitęsusį ieškovo bankroto bylos nagrinėjimą, todėl augo ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, administravimo kaštai, kuriuos jis turi padengti iš savo lėšų. Pasak ieškovo, nuostoliai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis turi būti skaičiuojami nuo 2010 m. spalio 25 d. (atsakovės atsiliepimo į administratoriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymo dienos) iki 2012 m. kovo 28 d. (įsiteisėjo teismo sprendimas sumažinti atsakovei priteistas sumas). Kadangi kreditorių susirinkime administratoriui buvo nustatyta fiksuota 3 300 Lt administravimo išlaidų sąmata už kiekvieną mėnesį, ieškovas už minėtą terminą paskaičiavo 49 500 Lt nuostolius.
Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas BUAB ,,Vėjo route“ atsakovei J. M. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 49 500 Lt nuostolių, susidariusių atsakovei piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė J. M. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pats ieškovas 2009 m. liepos 3 d. rašte nurodė, kad atsakovės finansinio reikalavimo suma yra 30 443,60 Lt. Nurodė, kad visus teisminius procesus inicijavo ieškovas, o ne atsakovė, pagal atsakovės atsiliepimo į bankroto administratoriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo metu galiojusią CPK 95 straipsnio redakciją, piktnaudžiavimas procesu negalėjo pasireikšti pateikiant minėto pobūdžio procesinį dokumentą. Ieškovas po bankroto bylos iškėlimo buvo nemokus, neturėjo jokio turto, ieškovo turtinė padėtis nebūtų pasikeitusi, neatsižvelgiant į tai, ar atsakovė būtų ginčijusi finansinio reikalavimo dydį, ar ne.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 17 d. sprendimu ieškovo BUAB ,,Vėjo route“ ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovo 900 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė nei atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto, nei žalos dydžio. Pasak teismo, konstatavimui, kad atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis civilinėje byloje pagal jos ieškinį ieškovui dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, būtina pagrįsti dvi faktines aplinkybes - atsakovės nesąžiningumą ir jos veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą teikiant nepagrįstus procesinius dokumentus.
Teismas nustatė, kad atsakovės nesutikimas dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimo pakeitimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo buvo sąlygotas atsakovės užimtos gynybinės pozicijos, jog priimant sprendimą teismui buvo žinoma apie 3 900 Lt sumos išmokėjimą atsakovei ir todėl nėra pagrindo proceso atnaujinti ar keisti paties sprendimo. Be to, atsiliepimu prašydama neatnaujinti proceso minėtoje byloje, atsakovė rėmės ir tuo faktu, kad buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad minėti atsakovės veiksmai negali būti prilyginami piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, nes tokias gynybos priemones nuo ieškovo reikšto procesinio prašymo atnaujinti procesą numatė įstatymas. Pasak teismo, tai, kad teismų priimti procesiniai sprendimai buvo nepalankūs atsakovei, savaime nėra pagrindas traktuoti atsakovės veiksmus kaip piktnaudžiavimą jai suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Spręsdamas dėl ieškovui padarytos žalos, teismas nurodė, kad administravimo išlaidos, įskaitant atlyginimą administratoriui, yra padengiamos iš bankrutuojančios įmonės turto (ĮBĮ 36 str.). Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas turto neturėjo, todėl, akivaizdu, kad neturėjo užtekti lėšų ir administravimo išlaidoms apmokėti. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo ieškovo bankroto proceso trukmės, ieškovo administratorius iš esmės nebūtų galėjęs gauti jam skirto atlyginimo dėl ieškovo turto bei lėšų nebuvimo. Užsitęsusios ieškovo bankroto procedūros sąlygojo nuostolių atsiradimą tik ieškovo administratoriui negautų pajamų forma. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovas dėl bylinėjimosi su atsakove būtų patyręs kokią nors realią žalą (nuostolius).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB ,,Vėjo route“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis būtina pagrįsti dvi faktines aplinkybes – atsakovės nesąžiningumą ir jos veikimą prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą teikiant nepagrįstus procesinius dokumentus, kadangi šie piktnaudžiavimo pagrindai yra alternatyvūs. Ieškovas ieškinyje nurodė argumentus tiek dėl nesąžiningumo, tiek ir dėl atsakovės veiksmų veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, tačiau teismas sprendime apie šiuos savarankiškus piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindus nepasisakė ir jų netyrė. Dėl šios priežasties nėra aišku, ar teismas laikė nepagrįstu vieną iš šių argumentų ar abu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė nesąžiningai teikė 2010 m. spalio 25 d. atsiliepimą į administratoriaus prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1310-235/2009, kuriuo nesutiko su administratoriaus prašymu atnaujinti procesą ir perskaičiuoti atsakovės skolą. Šis atsiliepimas buvo pateiktas nesąžiningai ir nepagrįstai, atsakovei sąmoningai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Dar iki šio dokumento pateikimo atsakovė žinojo arba turėjo žinoti, kad jos finansinis reikalavimas ieškovui yra daug mažesnis nei ji reikalavo, kadangi darbo užmokesčio skola už 2008 m. balandžio-gegužės mėnesius ir kompensacija už nepanaudotas atostogas jai buvo sumokėta 2008 m. liepos 29 d. pavedimu. Tačiau atsakovė vis tiek teikė atsiliepimą, kuriame neigė faktą, kad darbo užmokestis jai sumokėtas, siekdama nesąžiningų tikslų – gauti darbo užmokestį ir kitas išmokas antrą kartą. Toks atsakovės siekis, jai pačiai suprantant, kad jis yra neteisėtas, laikytinas piktnaudžiavimu teise. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti atsakovės nesąžiningumą kaip savarankišką pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
3. Atsakovė piktnaudžiavo teise ne tik teikdama teismui nesąžiningą procesinį dokumentą, bet ir sąmoningai veikdama prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, o tai yra savarankiškas piktnaudžiavimo pagrindas. Atsakovė savo veiksmais siekė ne tik jog procesas nebūtų atnaujintas, bet ir trukdė ieškovo BUAB ,,Vėjo route“ bankroto procesui, teikdama ieškovo administratoriui prašymus (raštus), reikalaudama lėšų, kurios jai nepriklauso.
4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad administravimo išlaidos yra neišvengiamai patiriamos. Jei atsakovė nebūtų pradėjusi nepagrįstų bylinėjimosi procedūrų, tai nebūtų patirti papildomi nuostoliai (papildomos administravimo išlaidos). Nepagrįstas ir nesąžiningas atsakovės bylinėjimasis bei nepagrįstų prašymų bankroto administratoriui teikimas užkirto kelią bankroto procedūrai pasibaigti anksčiau, todėl išaugo administravimo išlaidos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad užsitęsusios bankroto procedūros sąlygojo nuostolių ieškovo bankroto administratoriui atsiradimą tik negautų pajamų forma. Ieškovo bankroto administratorius vykdė tik vienintelio ieškovo bankroto procedūras, todėl jei atsakovė nebūtų reiškusi nepagrįstų reikalavimų, bankroto administratoriui nebūtų reikėję prasitęsinėti civilinės atsakomybės draudimo sutarties ar patirti kitas išlaidas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė J. M. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pats apeliantas 2009 m. liepos 3 d. rašte nurodė, kad ieškovės konkreti finansinio reikalavimo suma yra 30 443,60 Lt, tai reiškia, kad pats apeliantas suklaidino atsakovę dėl jos finansinio reikalavimo dydžio. Atsakovės teigimu, apeliantas neįrodė, kad atsakovė būtų elgusis nesąžiningai ar būtų nepagrįstai teikusi procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesu pagrindų. Be to, CPK 95 straipsnyje įtvirtintos teisės normos taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė niekuomet neslėpė ir pripažino žinojusi apie jai išmokėtas pinigines sumas, susijusias su darbo užmokesčiu. Atsakovė, būdama bankrutuojančios įmonės kreditorė, turėjo teisę apeliantui teikti atitinkamus prašymus, paaiškinimus, ginčyti savo finansinio reikalavimo dydį. Apeliantas nepatyrė nei tiesioginių, nei netiesioginių nuostolių. Kreditorių 2009 m. liepos 9 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad BUAB ,,Vėjo route“ priklausančio materialaus turto nerasta, o nekilnojamojo turto įmonė taip pat neturi, todėl apelianto padėtis nebūtų pasikeitusi nepriklausomai nuo to, ar atsakovė būtų ginčijusi savo finansinio reikalavimo pagrįstumą ar nebūtų ginčijusi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Byloje yra keliamas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės, atsakovei piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, klausimas (CPK 95 str. 1 d.; CK 6.246-6.249 str.).
Ieškinio turinys patvirtina, kad apeliantas atsakovės atsakomybę dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis grindė dviem pagrindais. Pirma, atsakovė nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą - atsiliepimą į apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1310-235/2009. Antra, atsakovė, siekdama, kad nebūtų atnaujintas procesas pirmiau nurodytoje byloje ir ieškovo bankroto administratoriui teikdama nepagrįstus prašymus, sąmoningai veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
Ginčo metu galiojusi CPK 95 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius. Šioje teisės normoje įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas ir 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog siekiant konstatuoti atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reikia įrodyti tiek jos nesąžiningumą, tiek veikimą prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą teikiant nepagrįstus procesinius dokumentus.
Kadangi apeliantas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo reiškė abiem CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, todėl pagrįstas apelianto teiginys, kad teismas turėjo vertinti ar yra bent vienas iš šių piktnaudžiavimo pagrindų.
Apelianto teigimu, atsakovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis pasireiškė nepagrįsto procesinio dokumento – atsiliepimo į apelianto prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1310-235/2009 pateikimu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo apeliantas nurodė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimu, kurio pagrindu patvirtintas atsakovės finansinis reikalavimas BUAB ,,Vejo route“ bankroto byloje, buvo priteista dalis atsakovei nepriklausančių išmokų, susijusių su darbo užmokesčiu (b. l. 23-24). Atsakovės pateikto 2010 m. spalio 25 d. atsiliepimo į minėtą prašymą turinys patvirtina, kad atsakovės nesutikimą lėmė jos gynybinė pozicija, kad apeliantas praleido įstatymo numatytą terminą teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir aplinkybė, kad atsakovės finansinis reikalavimas bankroto byloje pavirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris privalo būti vykdomas (b. l. 25-26).
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise teikti atsiliepimą į pareiškimą dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 str. 2 d.) nagrinėjamu atveju negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškaus atsakovės nesąžiningumo teikiant atsiliepimą į minėtą prašymą dėl proceso atnaujinimo. Vien aplinkybė, kad apelianto prašymas dėl proceso atnaujinimo, su kuriuo atsakovė 2010 m. spalio 25 d. atsiliepimu nesutiko, buvo tenkintas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo.
Antrasis piktnaudžiavimo procesine teise pagrindas – sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bankroto bylos išnagrinėjimą grindžiamas ta aplinkybe, kad atsakovė vilkino bankroto bylos nagrinėjimą nesutikdama su proceso atnaujinimu ir nepagrįstai apelianto bankroto administratoriui teikdama prašymus (raštus).
Atsakovė savo prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dydį grindė įsiteisėjusiu Vilniaus m. apylinkės teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimu ir jo pagrindu išduotu vykdomuoju raštu (b. l. 8-9, 11). Atsakovės 30 443,60 Lt dydžio pirmos eilės finansinis reikalavimas buvo patvirtintas 2009 m. gegužės 19 d. apygardos teismo nutartimi (b. l. 12). Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, atsakovės 2010 m. balandžio 30 d. raštas, kuriuo ji kreipėsi į bankroto administratorių prašydama kreiptis į Garantinį fondą dėl lėšų išmokėjimo (b. l. 22), taip pat atsakovės 2010 m. gegužės 25 d. raštas, kuriuo ji nesutiko su jos patvirtinto finansini reikalavimo mažinimu (b. l. 25) nelaikytini sąmoningu atsakovės veikimu prieš greitą ir teisingą bankroto bylos išnagrinėjimą (CPK 185 str.). Byloje esančių atsakovės teismui ir bankroto administratoriui teiktų dokumentų visuma patvirtina, kad atsakovės nesutikimą su jos finansinio reikalavimo mažinimu ir proceso atnaujinimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1310-235/2009 lėmė jos gynybinė pozicija, kad finansinis reikalavimas patvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, priimant šį sprendimą teismui buvo atskleista aplinkybė apie atsakovei 2008 m. liepos 29 d. pavedimu išmokėtą sumą, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą, pakeisti 2009 m. vasario 26 d. sprendimą ir sumažinti jos patvirtintą finansinį reikalavimą. Tokie atsakovės veiksmai negali būti traktuojami sąmoningu veikimu prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 str. 1 d.; 185 str.).
Dėl nurodytų aplinkinių konstatuotina, kad apeliantas neįrodė atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (CPK 178 str.). Nesant pagrindo atsakovės veiksmų pripažinti neteisėtais (CK 6.246 str.), nėra sąlygų atsakovės deliktinei civilinei atsakomybei dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis kilti.
Nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų kaip būtinos atsakovės civilinės sąlygos, apelianto argumentai dėl padarytos žalos dydžio ir fakto teisiškai nėra reikšmingi. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, pagal CPK 95 straipsnį, esant piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejui, gali būti atlyginami tik tie realūs nuostoliai, kurie susidarė kaip piktnaudžiavimo tiesioginė pasekmė; pareiga įrodyti patirtų nuostolių faktą ir dydį tenka apeliantui (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėjo, kad jo patirtus nuostolius sudaro administravimo išlaidos – atlyginimas administratoriui ir kitos papildomos administravimo išlaidos, tačiau duomenų, kad šias išlaidas įmonė būtų realiai patyrusi nepateikė (CK 6.249 str.).
Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.
Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 1 300 Lt advokato išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 146-149; CPK 93 str., 98 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo BUAB ,,Vėjo route“ atsakovei J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1300 Lt (vienas tūkstantis trys šimtai litų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.