- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-1378-467/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27313-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Pareiškėjas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- R. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Asta Radzevičienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. V. ir V. V. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu ir santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo – R. V., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėja V. V. 2015 m. liepos 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu išieškoti iš skolininko V. V. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. V., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 21 d. teismo įsakymu pareiškėjos V. V. reikalavimus patenkino, tačiau, gavus skolininko prieštaravimus bei pareiškėjai V. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. pareiškus ieškinį dėl išlaikymo mažamečiam vaikui priteisimo, teismo įsakymas panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi.
Ieškovė V. V. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. V. nepilnametei dukrai V. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 429,43 EUR nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, atsakovo mokamą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą nuo 2015 m. balandžio 11 d. iki 2015 m. liepos 20 d. – 1 605,93 EUR; priteisti iš atsakovo V. V. 5 procentus procesinių palūkanų; priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas V. V. 2015 m. rugpjūčio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti santuoką dėl sutuoktinės V. V. kaltės; nustatyti V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. V.; priteisti iš ieškovo V. V. nepilnametės dukters išlaikymui periodines išmokas po 150 EUR kas mėnesį iki jos pilnametystės nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; nustatyti, jog V. V. nepilnametei dukrai teiktiną išlaikymą valdys uzufrukto teise; nustatyti ieškovo siūlomą bendravimo tvarką su dukra V. V.; išspręsti kitus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartimi civilinės bylos sujungtos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. lapkričio 6 d. gautas pareiškėjų V. V. ir V. V. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, kurioje pareiškėjai išsprendė visus civilinėje byloje tarp šalių kilusius klausimus, prašė pereiti į ypatingąją teiseną (CPK 538-541 str.) ir nutraukti 2011 m. liepos 23 d. sudarytą santuoką tarp V. V. ir V. V., registruotą Zarasų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje; patvirtinti sutuoktinių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškime nurodė, kad, pradėjus gyventi santuokoje, išryškėjo visiškai skirtingi požiūriai į šeimą, skirtingi poreikiai ir interesai. Kylantys nesutarimai vis dažnėjo, iškildavo įvairūs konfliktai, nei vienas santuokoje nejautė dvasinės ramybės, o tarpusavio bendravimas tapdavo psichologine našta. Šalių teigimu, tai, kad šeima yra faktiškai iširusi, patvirtina aplinkybė, jog daugiau nei metus nevedamas santuokinis gyvenimas, kiekvienas gyvena savarankiškai ir atskirose vietose, nevedamas bendras ūkis. Per visą šį laiką daug kartų buvo bandoma išsaugoti santuoką, tačiau pareiškėjai suprato, kad santuokos išsaugoti nepavyks, tad abiem geriau gyventi atskirai (CK 3.53 str. 2 d.). Nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau nei vieneri metai. Gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) pareiškėjams gimė dukra V. V..
Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjų prašymą tenkino ir išnagrinėjo bylą ypatingosios teisenos tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutarimu tenkino – nutraukė pareiškėjų V. V. ir V. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), bendru sutuoktinių sutarimu; paliko pareiškėjams pavardes – V. ir V.; patvirtino pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: 1. nepilnametės dukters V. V., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. V.; 1.2. tėvas V. V. įsipareigojo mokėti dukrai kasmėnesinį išlaikymą po 200 EUR iki jos pilnametystės, mokant už einamą mėnesį iki einamojo mėnesio 10 d. banko pavedimu į asmeninę vaiko motinos sąskaitą, indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir lėšas uzufrukto teise tvarkant V. V.; 1.3. šalys patvirtino, jog iki sutarties pasirašymo dienos V. V. neturi dukters išlaikymo įsiskolinimo; 1.4. abi šalys pripažino, kad abu tėvai yra vienodai atsakingi už tinkamą vaiko priežiūrą, fizinį vystymąsi, mokymąsi, lavinimą ir auklėjimą, tėvų valdžia negali būti panaudota priešingai vaiko interesams, turi būti gerbiamos vaiko teisės ir pareigos; šalys bendru sutarimu sutaria dėl tokios tėvo bendravimo su vaiku tvarkos: 1.4.1. V. V. kas antrą savaitgalį praleis su vaiku, penktadienį 18 val. paims vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir sekmadienį iki 19 val. parveš vaiką į vaiko gyvenamąją vietą; 1.4.2. V. V. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 17.00 val. paims vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir parveš vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val.; 1.4.3. Nelyginių metų Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleis su V. V., o lyginių metų Kūčias ir Šv. Kalėdas vaikas praleis su V. V.. Lyginiais metais dieną prieš Kūčias (t.y. gruodžio 23 d.) V. V. 18 val. paims vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir Šv. Kalėdų antrąją dieną iki 19 val. parveš vaiką į vaiko gyvenamąją vietą; 1.4.4. Nelyginių metų Šv. Velykas vaikas praleis su V. V., o lyginių metų Šv. Velykas vaikas praleis su V. V.. Lyginiais metais penktadienį prieš Šv. Velykas V. V. 18 val. paims vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir antrąją Šv. Velykų dieną iki 19 val. parveš vaiką į vaiko gyvenamąją vietą; 1.4.5. V. V. vieną kartą per kalendorinius metus pusę savo kasmetinių atostogų 14 paeiliui einančių kalendorinių dienų praleis su vaiku. V. V. įsipareigoja prieš vieną kalendorinį mėnesį raštu (elektroniniu paštu) informuoti V. V. apie numatomas atostogas, nurodant atostogų, praleidžiamų su vaiku tikslią datą. V. V. taip pat turi teisę vieną kartą per kalendorinius metus pusę savo kasmetinių atostogų 14 kalendorinių dienų praleisti su vaiku. Šalys įsipareigoja kiek įmanoma anksčiau informuoti apie savo planuojamas atostogas su vaiku ir dėti pastangas, kad šalių atostogų su vaiku laikotarpiai nesidubliuotų; 1.4.6. V. V. ir V. V. neprieštarauja, kad vaikas su vienu iš tėvų (bendravimo metu) laikinai išvyktų į užsienio valstybes. V. V. ir V. V. įsipareigoja teikti vienas kitam informaciją, į kokią valstybę ir kuriam laikui išvyksta vaikas su vienu iš tėvų; 1.4.7. V. V. ir V. V. teikia vienas kitam informaciją, susijusią su vaiko sveikata, jo gyvenamąja vieta, ugdymu ir kt.; 1.4.8. V. V. ir V. V. vienas kitam pateikia reikiamus vaiko drabužius, vaiko dokumentus ir kitus daiktus, reikalingus buvimui ar išvykimui su vienu iš tėvų; 1.4.9. Vaiko ligos atveju, šalys tarpusavio susitarimo ir bendradarbiavimo būdu suderins bendravimo su vaiku tvarką. Taip pat nutartimi buvo patvirtintos šalių sudarytos sutarties sąlygos dėl turtinių teisių ir pareigų, padalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimai.
Teismas nustatė, kad V. V. ir V. V. 2011 m. liepos 23 d. sudarė santuoką, tačiau jau daugiau nei metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl darė išvadą, kad santuoka iširusi. Nuo santuokos sudarymo praėjo daugiau kaip vieneri metai, tačiau šalys susitaikyti nepageidavo. Pareiškėjų teismui pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra pasiekta geranoriškai, ji nepažeidžia pareiškėjų teisių, neprieštarauja įstatymui, todėl tvirtintina. Teismas pareiškėjams išaiškino, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią reikšti tą patį reikalavimą ateityje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime bei priežiūroje ir teismo sprendimu patvirtintos sutarties 1.4.2., 1.4.5. bei 1.4.9. punktus išdėstyti taip: 1.4.2. V. V. kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį 17.00 val. paims vaiką iš ugdymo/mokymo įstaigos ir parveš vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19 val. Tais atvejais, kai vaikas nevedamas ar nelanko ugdymo/mokymo įstaigos, V. V. 17.00 paims vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir parveš vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. V. V. ne vėliau kaip prieš vieną dieną raštu (elektroniniu paštu) informuoja V. V. apie tokius atvejus; 1.4.5. V. V. vieną kartą per kalendorinius metus pusę savo kasmetinių atostogų 14 paeiliui einančių kalendorinių dienų praleis su vaiku. V. V. įsipareigoja prieš vieną kalendorinį mėnesį raštu (elektroniniu paštu) informuoti V. V. apie numatomas atostogas, nurodant atostogų, praleidžiamų su vaiku tikslią datą. V. V. taip pat turi teisę vieną kartą per kalendorinius metus pusę savo kasmetinių atostogų 14 kalendorinių dienų praleisti su vaiku. V. V. įsipareigoja prieš vieną kalendorinį mėnesį raštu (elektroniniu paštu) informuoti V. V. apie numatomas atostogas, nurodant atostogų, praleidžiamų su vaiku tikslią datą. Šalys įsipareigoja kiek įmanoma anksčiau informuoti apie savo planuojamas atostogas su vaiku ir dėti pastangas, kad šalių atostogų su vaiku laikotarpiai nesidubliuotų; 1.4.9. Vaiko ligos atveju V. V. turi teisę lankyti sergantį vaiką jo gyvenamojoje vietoje ar sveikatos priežiūros įstaigoje. Vaiko liga turi būti patvirtinta medicininiu pažymėjimu.
Apeliantas skunde nurodo, kad 2015 m. lapkričio 26 d. teismas tenkino pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu ir, priėmęs sprendimą nutraukti pareiškėjų santuoką sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Tačiau apelianto nuomone, teismo patvirtintos sutarties tekste išdėstytos sąlygos yra neaiškios bei netikslios, nes galutinai neišsprendžia bendravimo su vaiku klausimų ir dėl 1.4.2., 1.4.5. bei 1.4.9 sutarties sąlygų kyla ginčas, kadangi jos neatitinka tikrosios sutarties pasirašymo metu išreikštos šalių valios, o atsakovė tuo piktnaudžiauja. Šiuo atveju liko neaptartas bendravimo su vaiku klausimas, kai vaikas nevedamas į ugdymo/mokymo įstaigą ne dėl ligos. Vaiko motina dienomis, kai vaikas būna ne ugdymo įstaigoje, neleidžia bendrauti su vaiku, nes tomis dienomis neva vaiką apeliantas gali pasiimti tik iš ugdymo įstaigos. Toks V. V. piktnaudžiavimas neužtikrina sklandaus vaiko bendravimo su tėvu kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį. Todėl apeliantas prašo 1.4.2. punktą papildyti jo nurodyta sąlyga. Apeliantas pažymi, kad 1.4.5. punkte nurodyta jo pareiga informuoti vaiko motiną apie numatomas atostogas, nurodant tikslią atostogų datą, tačiau neįrašyta analogiška vaiko motinos pareiga informuoti vaiko tėvą. Dėl šios priežasties vaiko motina apeliantą informuoja tik prieš pusdienį, o ne prieš mėnesį. Toks trumpas informavimo terminas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, nes apeliantas taip pat turi teisę planuoti savo laiką su vaiku. Todėl apeliantas prašo minėtą punktą taip pat papildyti jo nurodyta sąlyga. Be to V. V. nesitaria, nebendrauja ir, siekiant suderinti bendravimo su vaiku tvarką jo ligos atveju. Todėl būtina keisti sutarties 1.4.9. punktą, suteikiant apeliantui galimybę vaiko ligos atveju lankyti vaiką, užtikrinti visapusišką rūpinimąsi ir užkertant kelią vaiko motinai manipuliuoti vaiko liga, siekiant apriboti dukters ir tėvo bendravimą.
Atsiliepimas
Pareiškėja V. V. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti arba tenkinti iš dalies – pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos pareiškėjų sutarties 1.4.2. bei 1.4.9. nuostatas ir priteisti iš pareiškėjo V. V. bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad neįmanoma numatyti visų kasdieninių situacijų, iškylančių ir turinčių įtakos bendravimui su vaiku. Pareiškėja nesutinka su apelianto teiginiais, kad ji visai įmanomais būdais trukdo tėvui matytis ir bendrauti su vaiku, tai įrodo teismui pateikta dukros lankymo lentelė. Pareiškėja, net sergant vaikui, stengėsi sudaryti sąlygas tėvui pabūti su dukra. Pareiškėja mano, kad nėra poreikio keisti suderintos sutarties bendravimo tvarkos punktų, tačiau, atsižvelgdama į apelianto reikalavimus sutinka, kad 1.4.2. punktas būtų pakeistas. Tačiau nesutinka informuoti pareiškėją prieš dieną, nes priežastys, dėl kurių dukra neina į ugdymo įstaigą ar yra paimama iš ugdymo įstaigos anksčiau nei iki 17 val., gali atsirasti ir tą pačią dieną ir bet kokiu atveju. Atsakovas su vaiku susitikdavo ne tik dukrai einant į darželį, bet ir būnant namuose, sveikstant. Dukrai sergant, pareiškėjai tardavosi, kad dukros geriau nevežioti iš gyvenamosios vietos, todėl ne vaiko buvimo vieta lemdavo apelianto bendravimą su dukra, o jos sveikatos būklė. Pareiškėja nesutinka su 1.4.5. punkto pakeitimais, nes jais neatsižvelgiama į realią situaciją ir esantį reglamentavimą dėl ligos pašalpos mokėjimo. Pareiškėjos nuomone, reikalavimas pranešti prieš mėnesį apie atostogas, yra perteklinis ir akivaizdu, kad nustačius tokį informavimo terminą, galimos situacijos, kai pareiškėja slaugytų dukrą, negaudama jokių pajamų, o tai neatitiktų vaiko ir jo motinos interesų. Pareiškėja, esant galimybei, informuos apeliantą iš anksto apie numatomas atostogas. Be to sutartyje abu pareiškėjai įsipareigojo kuo anksčiau pranešti apie savo planuojamas atostogas su vaiku ir dėti pastangas, kad jų atostogos nesidubliuotų. Taip pat pareiškėja tik iš dalies sutinka su 1.4.9. punkto pakeitimu, nes neracionalus ir perteklinis yra apelianto reikalavimas numatyti sergančios dukros lankymą sveikatos priežiūros įstaigoje ir vaiko ligą patvirtinti medicininiu pažymėjimu. Pareiškėja neriboja ir neturi teisės riboti teisės lankyti vaiką sveikatos priežiūros įstaigoje. Be to nėra tikslinga net dėl trumpalaikio negalavimo vaiką vežti į gydymo įstaigą vien tam, kad būtų išduotas medicininis pažymėjimas. Pareiškėja sutinka, kad apeliantas turi teisę lankyti vaiką, tačiau tokia teisė negali būti absoliuti, nes apsilankymas dukros gyvenamojoje vietoje yra susijęs ir su kitais asmenimis, gyvenančiais tuose namuose.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje CPK 314 straipsnio tvarka priimti ir ištirti nauji įrodymai: susirašinėjimo su V. V. elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis išrašai (b.l. 184-189, t.2), elektroninio laiško Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei G. J. išrašas (b.l. 190-191, t.2), V. V. bendravimo su vaiku 2015 m. lapkričio-2016 m. sausio mėnesiais lentelė (b.l. 200, t.2), VSDFV 2015-12-11 sprendimas dėl V. V. teisės į ligos pašalpą 2015-11-17 – 2015-11-30 (b.l. 201, t.2), 2015-11-30 medicininė pažyma (b.l. 202, t.2), UAB „Nevda“ pažyma (b.l. 203, t.2), 2016-01-14 Zarasų miesto seniūnijos pažyma (b.l. 204, t.2), V. V. žinučių V. V. nuo 2015-12-02 iki 2015-12-31 sąrašas (b.l. 208, t.2).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama pareiškėjo V. V. apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas pareiškėjų V. V. ir V. V. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Nors apeliantas iš esmės ginčija tik teismo sprendimo dalį, kuria buvo patvirtina santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, dalyje dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime bei priežiūroje (sutarties 1.4.2., 1.4.5. ir 1.4.9. punktai), tačiau, tokiu atveju konstatavus teisės pažeidimą, reikštų, kad bylą nagrinėti šia tvarka nebuvo CK 3.51 straipsnyje nustatytų teisinių sąlygų ir turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl viso sprendimo panaikinimo (CPK 346 str. 2 d. 1 p.).
Kaip tvirtina nagrinėjamos bylos duomenys, pareiškėjai V. V. ir V. V., kaip tai numato CK 3.51 ir 3.52 straipsniai, kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (b.l. 164-166, t.2), kartu su prašymu pateikė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b.l. 167-169, t.2). Apeliaciniu skundu pareiškėjas V. V. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.4.2., 1.4.5. ir 1.4.9. punktais dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime bei priežiūroje, kurie, apelianto teigimu, yra neaiškūs bei netikslūs, neatitinka tikrosios sutarties pasirašymo metu išreikštos valios ir palieka erdvę V. V. interpretuoti sutartį taip, kad tai prieštarautų ir pažeistų vaiko interesus. Taigi keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas pareiškėjų santuoką, pagrįstai patvirtino jų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Nagrinėjamu atveju šalių santuoka teismo sprendimu nutraukta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme (CK 3.51 str. 1 d.) nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.
Apeliantas V. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.4.2., 1.4.5. ir 1.4.9. punktuose nurodyti šalių įsipareigojimai yra neaiškūs bei netikslūs, neatitinka tikrosios sutarties pasirašymo metu išreikštos valios ir palieka erdvę V. V. interpretuoti sutartį taip, kad tai prieštarautų ir pažeistų vaiko interesus. Visos aplinkybės ir ginčai dėl bendravimo su vaiku ir rūpinimosi juo tvarkos atsirado po 2015 m. lapkričio 6 d. dėl V. V. elgesio, nuolatinio trukdymo tėvui matytis ir bendrauti su vaiku. Apelianto keičiami ir pildomi sutarties punktai išimtinai susiję su vaiko teisėmis ir interesais. Apeliantas teigia, jog nurodyti sutarties punktai neatitinka tikrosios sutarties pasirašymo metu išreikštos valios, todėl sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nėra išreikšta tikroji jo valia.
Jau minėta, kad santuoka CK 3.51 straipsnyje numatytais atvejais nutraukiama supaprastinto proceso tvarka (CK 3.51 str. 2 d.). Teismas bylą nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, vaikų bei sutuoktinių interesams (CPK 538–541 str.). Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjama civilinė byla buvo skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, apie posėdžio laiką ir vietą informuojant dalyvaujančius byloje asmenis (b.l. 172, t.2). Tokiu būdu teismo posėdžio metu tikroji šalių valia dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nenustatyta.
Įvertinusi paminėtas aplinkybes bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra kilęs ginčas dėl tėvo (apelianto V. V.) bendravimo su vaiku V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir rūpinimosi juo tvarkos, todėl teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių galimai pažeidžia vieno iš sutuoktinių teises ir teisėtus interesus. Esant ginčui dėl klausimų, kurie turi būti aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad egzistavo visos CK 3.51 straipsnio 1 dalies nustatytos santuokos nutraukimo sąlygos ir sutartis negalėjo būti patvirtinta (CK 3.53 str. 4 d.). Sąlygos, nustatytos CK 3.51 straipsnyje, pirmosios instancijos teismo analizuotos skundžiamame sprendime nebuvo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta ir aptarta, šalims nesusitarus dėl santuokos nutraukimo padarinių, skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 330 str.).
Apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą teismo sprendimą ir bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir apeliacinėje instancijoje patirtas išlaidas, todėl apeliacinės instancijos teismas šių išlaidų nepaskirsto.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.