- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-23
- Bylos Nr.
- 2S-1124-262/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00029-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų rajono
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui dėl sutikimo bei sprendimo dėl nuosavybės atkūrimo pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovo sutikimo, išreikšto parašu žemės valdų abrisuose, žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose bei planuose, kad žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) 3,37 ha ploto ir Nr. (duomenys neskelbtini) 0,86 ha ploto, būtų perduoti ieškovo nuosavybėn, pripažinimo negaliojančiu nuo pasirašymo dienos (ab initio). Ieškovas taip pat prašė panaikinti NŽT Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-14 sprendimą Nr. S44-5 „Dėl nuosavybės teisės atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui L. K.“ dalyje dėl žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) 3,37 ha ploto bei Nr. (duomenys neskelbtini) 0,86 ha ploto, esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo nuosavybėn neatlygintinai bei taikyti restituciją ir grąžinti Lietuvos valstybei žemės sklypus 3,37 ha ploto, kadastro (duomenys neskelbtini) ir 0,86 ha ploto, (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi ieškinį priimti atsisakė kaip neteismingą Širvintų rajono apylinkės teismui. Teismas pažymėjo, jog ieškovo reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. S44-5 dalį ir kiti ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir šio turto grąžinimu. Teismas konstatavo, jog ginče dominuojantys yra administraciniai santykiai, dėl ko visas šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme, todėl ieškinį ieškovas turėtų pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas L. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti Širvintų rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad ieškovas visų pirma reiškia civilinį teisinį reikalavimą dėl jo sutikimo, kad atitinkami žemės sklypai būtų perduoti ieškovo nuosavybėn, kaip vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Nors byloje ir yra prašoma panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, tačiau šis reikalavimas yra išvestinio pobūdžio. Ginčas dėl fizinio asmens sutikimo, nors ir išreikšto administracinės procedūros metu, pripažinimo negaliojančiu nagrinėtinas pagal CK normas. Tik išsprendus civilinio teisinio pobūdžio klausimą dėl ieškovo valios išreiškimo bus galima spręsti dėl ginčijamo sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo. Teismas nepagrįstai vadovavosi Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta byloje Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras v. Panevėžio apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, priimta byloje M. S. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, nes šiose bylose nebuvo keliami jokie civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad visi ieškovo reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Be to, atsakovo veikla priskirta viešojo administravimo sričiai. Pažymi, kad ieškovo duotas sutikimas, pasirašant dokumentus, yra tik dalis procedūros, išleidžiant administracinį aktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, išnagrinėjęs bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas teismas, priimdamas ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio ribos, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 3, 4 p.). Taigi ieškinio ribas apibrėžia teisme pareikštų materialinių teisinių reikalavimų visuma (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis šie reikalavimai yra grindžiami, bei jas patvirtinantys įrodymai (faktinis ieškinio pagrindas). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nesprendžia šalies pareikšto reikalavimo iš esmės, o tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 str. ir 135 str., taip pat ar nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš pagrindų teismui atsisakyti priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga.
Civilinio proceso kodekse yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 35 str. nustatytus atvejus bei pasikeitus rūšiniam teismingumui. Bendrosios kompetencijos teismų ir administracinių teismų kompetencija atribojama rūšinio teismingumo taisyklėmis, kurios yra imperatyvaus pobūdžio. Šių taisyklių privalo laikytis teismai, taip pat ginčo šalys. Rūšinio (dalykinio) teismingumo taisyklėmis pirmiausia yra nustatoma, kuris (bendrosios kompetencijos ar specializuotas) teismas turi nagrinėti bylą. Administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencija atribojama pagal ginčo dėl teisės pobūdį: administraciniai teismai sprendžia ginčus, kylančius iš viešosios teisės (administracinės, konstitucinės, mokesčių ir pan.) reglamentuojamų santykių, o bendrosios kompetencijos teismai sprendžia ginčus, kylančius iš civilinės teisės reglamentuojamų santykių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Širvintų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. S44-5 ieškovui L. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,54 ha žemės sklypą, kurią iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė P. M.. Ieškovas nesutinka su šio sprendimo dalimi, kuria jam nuosavybėn neatlygintinai suteikti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), atitinkamai 3,37 ha ir 0,86 ploto. Apeliantas teigia, kad jam nebuvo suteikta visa informacija apie suprojektuotuose žemės sklypuose nutiestas komunikacijas ir apribojimus, todėl ieškovas prašo panaikinti aukščiau nurodyto sprendimo dalį ir kiti ieškinyje suformuluoti reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir šio turto grąžinimu. Pažymėtina, kad nekilnojamojo turto grąžinimas vykdomas ne pagal privatinės teisės normas, o pagal specialiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės ir jos institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra viešojo administravimo sritis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Taigi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėtini administraciniame teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta byloje A. G. ir V. G. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.; 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta byloje Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras v. Panevėžio apskrities viršininko administracija; 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta byloje M. S. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo ginčijamas sutikimas, išreikštas jo parašu žemės valdų abrisuose, žemės sklypų paženklinimo-parodymo aktuose bei planuose, kad žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) 3,37 ha ploto ir Nr. (duomenys neskelbtini) 0,86 ha ploto, būtų perduoti ieškovo nuosavybėn yra susijęs su tam tikrų turtinio pobūdžio teisių įgijimu, tačiau jis negali būti laikomas grynai civilinio pobūdžio juridiniu faktu, nes šis sutikimas duotas administracinio pobūdžio nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų metu.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t.y. žemės atkūrimu ir jos grąžinimu, o nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įgaliota institucija Nacionalinė žemės tarnyba Širvintų žemėtvarkos skyrius, kurios veikla priskirtina viešojo administravimo sričiai, priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisės atkūrimo į nekilnojamąjį turtą, todėl ginčai kilę viešojo administravimo srityje turi būti nagrinėjami administraciniame teisme.
Atkreiptinas dėmesys, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, išnagrinėjusi L. K. 2010-11-25 skundą (b.l. 37-38), 2010-12-10 rašte (b.l. 39-41) nurodė Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo apskundimo tvarką.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, t.y. ieškovo L. K. ieškinys neteismingas Širvintų rajono apylinkės teismui, todėl ginčas turėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, o apelianto skundo motyvai nesudaro teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti arba pakeisti (LR CPK 329, 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.