- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-12
- Bylos Nr.
- 1-131-471/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37270-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vidmantas Rudaitis
- Nukentėjusysis
- D. S.
- Kaltinamasis
- L. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. S. , gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, pagrindinio ( 8 klausių ) išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas :
1. 2013 m. lapkričio 25 d, (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos BK 243 str. 20 parų arešto bausme;
2. 2020 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d., 64-1 str. 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme su 7 BBND ( 350 EUR ) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;
3. 2021 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos BK 140 str. 1 d., 64-1 str. 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs;
kaltinamas pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. S. 2021 m. spalio 25 d. apie 18.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į viršugalvį ir vieną kartą į veidą šeimos narei ir artimajai giminaitei - motinai D. S., sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje kaltinamasis L. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta, paaiškinti apie įvykio aplinkybes ir atsakyti į klausimus atsisako. Konfliktas vyko su mamos sugyventiniu, „suduoti mamai nenorėjo, bet buvo prigėręs“ ( cituojama ). Dabar su mama yra susitaikęs, toliau gyvena kartu.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis L. S. kaltę pripažino dalinai ir paaiškino, kad pas mamą D. S. namuose gyvena apie 4 metus. Su mama pykstasi retai, tik kartais, kai būna girti. Kartu gyvena mamos sugyventinis A. G.. 2021-10-25 nuo 10 val. namuose su mama, A. G., seserimi ir drauge gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 15 val. sesuo ir draugė išvyko, liko trise ir toliau gėrė alkoholinius gėrimus, visi trys buvo girti. Nuo alkoholio jautėsi stipriai apsvaigęs, bet kaip viskas vyko, prisimena. Apie 18 val. kambaryje dėl darbų pradėjo žodžiais pyktis su A. G., po to susistumdė. Juos bandė išskirti mama, lįsdama tarp jų. Tuo metu, būdamas įsikarščiavęs, norėjo suduoti A. G., bet, kiek prisimena, du kartus į galvą sudavė mamai. Matė, kad jai iš lūpos pradėjo bėgti kraujas. Tuomet A. G. jį parvertė ant lovos, užlaužė už nugaros rankas ir laikė, kad nusiramintų. Buvo labai susinervinęs, užėjo epilepsijos priepuolis ir prarado sąmonę. Kai atsigavo, jau buvo atvykę policininkai. Kad sudavė smūgius motinai, gailisi. Anksčiau prieš mamą nėra smurtavęs. Mamos sužaloti nenorėjo, jos atsiprašys ir susitaikys. Dėl suduotų smūgių jai galėjo skaudėti ( 88-89 l. ).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. S. kaltė įrodyta jo daliniu prisipažinimu, baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusioji D. S. duoti parodymus ir atsakyti į klausimus atsisakė. Ji tik paaiškino, kad su sūnumi susitaikė, toliau gyvena kartu.
Ikiteisminio tyrimo metu 2021-10-25 19.49 val. ( t. y. iš karto po įvykio ) rašytame pareiškime nukentėjusioji D. S. prašė įstatymų nustatyta tvarka nubausti sūnų L. S., kuris 10-25 d. apie 18.15 val. namuose tyčia du kartus kumščiu sudavė į galvą, dėl ko jai skauda viršugalvį labiau kairėje pusėje ir į lūpą ( 10 l. ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta 10-25 d. 19.52 val. ( taip pat tuoj po įvykio ) nukentėjusioji D. S. parodė, kad gyvena su sugyventiniu A. G. bei leidžia savo nuomojamame name gyventi sūnui L. S.. Šiandien ji vartojo alkoholį, sūnus taip pat, bet atskirai. Apie 18.15 val., kai namuose buvo ji ir sugyventinis, L. S. supyko, kad virtuvėje nerado alaus butelių, kuriuos neva buvo pasidėjęs. Priėjo prie jos priekaištaudamas vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, labiau į galvos kairės pusės viršugalvį, dėl ko jai skaudėjo. Nespėjus nieko pasakyti, sūnus netrukus kumščiu dar kartą vieną kartą sudavė į galvą ir pataikė į lūpą, dėl ko skauda lūpą. Dėl suduotų smūgių žymių neliko, tik skausmas. Kadangi viską matė sugyventinis, ji pradėjo šaukti, kad sūnus nelįstų, todėl sūnus daugiau nieko nedarė ir nuėjo į savo kambarį. Tada iškart ji paskambino pagalbos centrui, nes sūnus ją muša. Prašo uždrausti sūnui grįžti į namus, nes jis nuolat ją puola ( 11 l. ).
Apklausta papildomai nukentėjusioji D. S. parodė, kad pasilieka prie pirminių parodymų. Papildomai paaiškina, kad 2021-10-25 namuose (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus ji, sugyventinis A. G. ir sūnus L. S.. L. S. sukonfliktavo su A. dėl tuščių alaus butelių, kurių nerado virtuvėje. Sūnus konflikto metu norėjo trenkti sugyventiniui, tačiau ji, nenorėdama, kad sūnus jam trenktų, stojo į tarpą tarp jų ir tuo momentu sūnus netyčia kumščiu vieną kartą trenkė į kairįjį smilkinį, o antrą kartą į viršutinę lūpą. Po smūgių juto skausmą. Akivaizdžių sužalojimų nepatyrė, išskyrus viršutinę lūpą, kuri buvo šiek tiek patinusi. Konflikto metu buvo labai girta. Šiuo metu pretenzijų sūnui neturi, jam atleido. Policiją kvietė, nes kitaip neina sutramdyti sūnaus elgesio. Skausmą, kurį patyrė konflikto metu, juto apie 10 minučių ir jis nebuvo stiprus, dešimties balų skalėje skausmą vertina 1 balu ( 26-27 l. ).
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad su D. S. apie 3 m. gyvena kaip sugyventiniai, su jais gyvena ( bet ne visada ) ir jos sūnus L. Įvykio dieną namuose vyko išgertuvės, todėl jis ir D. buvo vidutiniškai girti, o L. „buvo padauginęs, nes krėtė cirkus“ ( cituojama ). Po išgertuvių ( po pietų ) kiek nusnaudęs L. atėjo pas juos reikalauti alaus ir sukėlė konfliktą. Jam L. sudavė 2-3 kartus į galvą, buvo pamėlynavusi akis, tačiau jis pas medikus nevažiavo, pareiškimo nerašė ir pretenzijų L. neturi. Konflikto metu D. bandė juos skirti, todėl L. uždavė ir jai. Pats matė, kaip L. jai iš priekio kumščiu sudavė bent du kartus į galvą, jai pamėlynavo akis. Stovėjo šalia, todėl bandė L. prilaikyti. Po smūgių D. jo paprašė paskambinti į policiją; sakė „kiek galima smurtą kentėti“. Kai jis paskambino policijai, L. nurimo ir nuėjo miegoti. Ar suduodamas mamai L. ką nors sakė, neprisimena. Gal smūgius D. L. sudavė netyčia, nes „viską darė alkoholis“ ( cituojama ). Tai ( t. y. smurtas ) prieš mamą ir jį ( liudytoją ) kartojasi ne pirmą kartą, tik anksčiau nekviesdavo policijos. Blaivus L. yra „geras, nors prie širdies dėk“ ( cituojama ).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su sugyventine D. S. ir jos sūnumi L. S.. 2021-10-25, visą dieną nuo pat ryto 07.30 val., kai jis grįžo iš balsavimo, vartojo alkoholinius gėrimus visi trys namuose. Vartojant alų, tarp jo ir L. S. kilo iš pradžių žodinis konfliktas, kai į kambarį įėjęs L. pradėjo šaukti „kur yra alus". Tada pasiėmęs nuo stalo 1 vnt. alaus plastikinę pakuotę nuėjo į savo kambarį. Po kurio laiko jis atėjo vėl pas jį ir D. į kambarį ir pradėjo kabinėtis prie jų, sakydamas visokias nesąmones. Po pietų ( lauke dar buvo šviesu ) L. pradėjo ieškoti tuščių plastikinių butelių nuo išgerto alaus. Neradęs jų, atėjo pas juos į kambarį ir reiškė pretenzijas, neva jie paėmė jo tuščius alaus butelius, nors jie jų neėmė. Tada L. supykęs puolė ir trenkė jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į nosį, tačiau skausmo nejuto. Tada į tarpą tarp jų stojo D., kuriai L., kiek prisimena, sudavė du kartus į veido ir galvos sritį. Po konflikto jis pasiėmęs šampano butelį nuėjo į savo kambarį. Tuo metu D. paprašytas jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pareigūnus. Dėl L. elgesio jis jam pretenzijų neturi ir nereiškia. Pareigūnus kvietė, kad sutramdytų L. S. elgesį ( 57-58 l. ).
Liudytojas A. G. 10-25 d. 18.21 val. kreipėsi į BPC su telefoniniu pranešimu, jog posūnis triukšmauja, grasina, žodiškai konfliktuoja; mušė ir savo mamą ( 6 l. ).
10-25 d. 20.00 val. pradėtos apžiūros metu užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) namas yra tvarkingas ( 11, 17, 18 l. ).
Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 10-25 d. alkotesteriu 19.34 val. D. S. nustatytas 2.01 prom. neblaivumas, o 20.29 val. A. G. nustatytas 2.75 prom. neblaivumas, dėl ko jis neapklaustas. L. S. girtumas nenustatytas, nes dėl ištikusios epilepsijos nebuvo galimybės nustatyti neblaivumo ir laikinai nesulaikyti, nes su GMP išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių ( 20 l. ). Pagal (duomenys neskelbtini) OVS budėtojo nurodymą policijos pareigūnai nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur 00.45 val. L. S. buvo sulaikytas, jam alkotesteriu 00.53 val. nustatytas 1,64 prom. girtumas ( 54 l. ).
2021-10-25 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrima policijos pareigūnės D. S. nurodė, jog sūnus jai sudavė du kartus kumščiu į galvą - į viršugalvį labiau kairėje pusėje ir į lūpą. Apžiūrint galvą nei plikoje vietoje, nei per plaukus sumušimo žymių nesimato. Lūpos vidinėje pusėje matosi paraudęs sumušimas ( 43-44, 47, 48 l. ).
GMP kvietimo kortelėje D. S. užfiksuotas lūpos sumušimas, alkoholis ( taip tekste – 50-51 l. ).
Pagal užduotį atlikti sužalojimų tyrimą nukentėjusioji D. S. nenuvyko ir pačioje užduotyje nurodė „pas med ( neįskaitoma ) nevažiuosiu“ ( 52 l. ).
BODY kameros. kurią naudojo (duomenys neskelbtini) PK tyrėja, apžiūros protokole užfiksuotas trijų vaizdo įrašų turinys.
Vaido įrašo pradžia 10-25 d. 18.51 val., pabaiga 18.56 val. Įraše matyti, kaip policininkai įeina į kambarį, kur D. S. sako „nu su sūnu nesutinku niekap, ans muni taip daužo, dėl ko ans muni tap tur daužyt"... „į galvą davė iš kuloka, dėl ko ans muni tap tur daužyt? Jis ne vieną sykį mun jau rankas kel" Policininkui paklausus, ar šiandien buvo kas nors, D. S. atsako „buva, davi į galvą ir lūpa praskieli"... „aš nuoru, rašau pareiškimą, kiek uns muni daužys. Duris išspardi, kitas išdauži. Kiek tu mun galvą daužysi“... „ans visku dauža, bet dėl ko ans tap dauža muni. Į vakar dauži ans muni. Kad vienu žodžiu aš alų paėmiau, kur aš nė matyt nemačiau". Stovintis kambaryje vyras sako D. S. „prieš motiną rankų nekelk". S. sako „aš prieš motiną rankų nekėliau".
Vaizdo įrašo pradžia 10-25 d. 18.56 val., pabaiga 19.01 val. Įraše D. S. ginčijasi su S. ir sako, rodydama ranka savo galvą, „šitai į galvą muna nedavei, priš kol Valiki išvažiava, neapsimesk durni, nedovanosiu L."... „rašysiu ( pareiškimą ), šitai į galvą davi ir lūpą", kaire ranka parodo savo kairę kaktos pusę. Policininkė apžiūri D. S., kuri jai liečiant kaktos kairę pusę sako „čia skaust, kiek uns muni gal daužyt, uns nebe pirmą kartą mun ranką kel"... „vieną sykį davė iš kumščio“ ... „ans pūli man virtuvėj dūti, kad aš alų pagavau. Vieną kartą kumščiu sudavė ir vėlek davė antra kartą į lūpas. Kai sudavė nenugriuvau. Nuveja į kambarį muziką pasileida, durniu apsimeti".
Vaizdo įrašo pradžia 10-25 d. 19.01 val., pabaiga 19.04 val. Įraše matyti, kaip D. S. atsako „nieka neskaust". Paklausus „ar panaudojo smurtą prieš jus“, D. S. atsako „taip" ( 62-63 l. ).
Visi šie įrodymai ( tame tarpe – ir kaltinamojo prisipažinimas ) patvirtina, kad L. S. po girtavimo kilusio buitinio ginčo ( dėl alaus butelių ) metu šeimos narei ir artimajai giminaitei motinai D. S. kumščiu vieną kartą sudavė į viršugalvį ir vieną kartą į veidą, sukeldamas fizinį skausmą. Kaltinamasis teigia, jog smūgius jai sudavė netyčia ( dėl girtumo ), nes norėjo suduoti A. G., o tuo metu mama, bandydama juos išskirti, įlindo į jų tarpą. Tokią kaltinamojo versiją teismas vertina kritiškai kaip bandymą sušvelninti atsakomybę dėl sekančių argumentų. Visų pirma, nors kaltinamasis ir buvo girtas, pačios veikos aplinkybės ( dviejų smūgių sudavimas į galvą iš priekio, t. y. stovint veidu į nukentėjusiąją ) savaime mažai tikėtinas. Be to, A. G. pranešimo BPC turinys ( mušė ir savo mamą - 6 l. ), parodymai teismo posėdyje ( jog pranešti policijai prašė pati D. S., sakiusi „kiek galima smurtą kentėti“; jog L. prieš mamą ir jį smurtavo ne pirmą kartą, tik anksčiau nekviesdavo policijos ), itin detalūs, vienodi ir pakartoti daug kartų nukentėjusiosios teiginiai, užfiksuoti vaizdo kameros įrašuose ( „į galvą davė iš kuloka, dėl ko ans muni tap tur daužyt ... jis ne vieną sykį mun jau rankas kel ... davi į galvą ir lūpa praskieli... kiek tu mun galvą daužysi ... dėl ko ans tap dauža muni. Į vakar dauži ans muni ... čia skaust, kiek uns muni gal daužyt, uns nebe pirmą kartą mun ranką kel ... vieną kartą kumščiu sudavė ir vėlek davė antra kartą į lūpas ..., kt. ), jos pirminiai parodymai pareiškime ir apklausoje patvirtina, kad smūgiai buvo suduoti tyčia, dėl ko nukentėjusioji paprašė iškviesti policiją, o vėlesni jos parodymai ( dėl galimo smūgių sudavimo netyčia ) vertintini atsižvelgiant į jų tarpusavio santykius ( ji yra kaltinamojo motina, jie susitaikė ir pan. ). Todėl pripažįstama įrodytu ( Lietuvos BPK 20 str. 5 d. ), kad smūgius nukentėjusiajai kaltinamasis sudavė tyčia, dėl ko jo veika atitinka Lietuvos BK 140 str. 2 d.
Byloje yra duomenų, kad smurtaudamas L. S. D. S. padarė sužalojimą ( lūpos sumušimą ), t. y. sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina asmens apžiūra ( 43 l. ), fotonuotrauka ( 48 l. ) ir įrašas GMP kvietimo kortelėje ( 51 l. ). Tačiau nukentėjusioji pagal užduotį ( 52-53 l. ) tyrimui pas med. specialistus nenuvyko, dėl ko ši aplinkybė įstatymo nustatyta tvarka nėra konstatuota, nes tyrėjos atlikta apžiūra negali būti prilyginama specialisto išvadai. Pažymėtina, jog tai neturi įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui. Dėl kaltinamojo veiksmų A. G. atžvilgiu teismas nepasisako ( Lietuvos BPK 255 str. 1 d. ).
Kaltinamojo L. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ( nes jis kaltę prisižino tik dalinai - Lietuvos BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažįstama tai, kad jis nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos veikos padarymui ( tai jis pripažino; jam beveik po 7 val. nustatytas daugiau kaip 1,5 prom. girtumas – 54 l., Lietuvos BK 60 str. 1 d. 9 p. ) ir būdamas recidyvistas ( Lietuvos BK 60 str. 1 d. 13 p. ).
Kaltinamasis L. S. iki šio nusikaltimo buvo vieną kartą 2013 m. baustas už kitokį baudžiamąjį nusižengimą ir 2020 m. teistas už analogišką nusikaltimą ( 96-99 l. ), šį nesunkų smurtinį nusikaltimą įvykdė proceso baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) metu, kai vėliau 2021-11-24 baudžiamuoju įsakymu nuteistas už analogišką nusikaltimą prieš sugyventinę ( 140-142 l., LITEKO sistemos duomenys ). Byloje yra daug duomenų apie jo sistemingą polinkį smurtauti ( teistumai, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai, nors kiti ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami – 101 l. ). Taip pat atsižvelgtina, jog jis vieną kartą baustas administracine tvarka už su girtavimu susijusį nusižengimą ( 102 l. ), nedirba ( 104 l. ) ir nėra registruotas kaip bedarbis ( nors teigia esąs bedarbis - 105 l. ), t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, į nusikaltimo aplinkybes ( visa šeima girtavo nuo ryto, ko pasėkoje kilo nereikšmingas konfliktas, jo metu motinai suduoti du smūgiai į veidą; taip pat L. S. smurtavo ir prieš kitą asmenį, tik šis pretenzijų nepareiškė, kt. ) ir pasekmes ( nukentėjusioji kaltininkui atleido ir priėmė jį gyventi, jie susitaikė ). Atskirai pažymėtina, kad nusikaltimo padarymui tam tikros įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios elgesys - po girtavimo kartu jai nustatytas kiek daugiau nei 2 prom. girtumas ( 20 l. ), konfliktai prasidėjo jau esant girtiems, dėl nereikšmingo ( nors ir kitų asmenų ) kivirčo ir pan. Kartu konstatuojama, kad toks nukentėjusiosios elgesys nelaikytinas provokuojančiu ar rizikingu Lietuvos BK 59 str. 1 d. 6 p. prasme. Todėl teismas sutinka su prokurorės nuomone, kad tokiam asmeniui, t. y. teisiamam ne pirmą kartą ( Lietuvos BK 56 str. 1 d. ), kai 2020-07-29 baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė savo tikslų aiškiai nepasiekė ( Lietuvos BK 41 str. 2 d. ), skirtina pusės maksimalios trukmės - 1 metų - laisvės atėmimo bausmė ( Lietuvos BK 50 str. ir 54 str. ). Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 4 d. ir 9 d., 65 str. bausmė subendrinama su 2021 m. lapkričio 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant. Pritaikius Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymas atidedamas vidutinės trukmės – 2 metų – laikotarpiui, paskiriant prokurorės siūlomas pareigas ( siekiant užtikrinti elgesio kontrolę ). Taip pat jam skiriamas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes jis ne pirmą kartą smurtauja artimoje aplinkoje ( Lietuvos BK 67 str. ir 72-2 str. ).
Vadovaujantis Lietuvos BK 65 str., 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaitomas sulaikymo laikotarpis nuo 2021 m. spalio 26 d. 00.45 val. ( 74 l. ) iki spalio 27 d. 13.19 val. ( dvi laikino sulaikymo dienos - 78 l. ) ir sulaikymo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpis nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. 23.00 val. iki rugpjūčio 17 d. 11.57 val. ( viena laikino sulaikymo diena ), prilyginant juos trims dienoms ( 3 d. ) laisvės atėmimo.
Kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ( 93-94, 131 l. ) L. S. paliktina galioti ir panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos BK 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ( 1 m. ). Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 4 d. ir 9 d., 65 str. bausmę subendrinus su 2021 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams ( 1 m. 3 mėn. ).
Vadovaujantis Lietuvos BK 65 str., 66 str. ir BPK 140 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laikotarpius nuo 2021 m. spalio 26 d. iki spalio 27 d. ( dvi laikino sulaikymo dienas ) ir sulaikymo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 17 d. ( vieną laikino sulaikymo dieną ), prilyginant juos trims dienoms ( 3 d. ) laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos BK 63 str. 9 d. į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal 2021 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų baudžiamąjį įsakymą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prilyginant dvi laisvės apribojimo dienas vienai laisvės atėmimo dienai.
Pritaikius Lietuvos BK 75 str. bausmės vykdymą atidėti dviejų metų ( 2 m. ) laikotarpiui, paskiriant pareigas neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 06 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar sveikatos priežiūra, neišvykti už gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos BK 67 str. ir 72-2 str. paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant, kad ši priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius ( 6 mėn. ) nuo nuosprendžio perdavimo vykdyti dienos.
Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. S. palikti galioti ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.