- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-13
- Bylos Nr.
- I-5722-463/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, dalyvaujant pareiškėjui M. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. N. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai ir 67 Eur turtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2010-02-24 iki 2010-10-22 ir nuo 2011-03-25 iki 2012-04-20, t. y. 627 paras buvo kalinamas Lukiškių TI-K nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis. Nurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl ploto trūkumo yra išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013, kurioje nebuvo priimti pareiškėjo pateikti papildomi įrodymai, ir nėra kliūtis kreiptis į teismą su šiuo skundu.
Pareiškėjo kalinimo laikotarpiu grubiai buvo pažeidžiami iki 2010-03-31 galiojusios higienos normos HN76:1999 ir nuo 2010-04-01 galiojančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) reikalavimai.
Lukiškių TI-K pažeidė Higienos normos HN76:2010 21 punktą, nes sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, nebuvo nei veidrodžio, nei tualeto reikmenų spintelės, nei įrengtos gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos. Be to, sanitarinis mazgas buvo įrengtas prieš įėjimo duris ir nuolat stebimas pro kameros stebėjimo langelį.
Pažeidė ir higienos normos HN76:2010 22 punktą, nes 6–8 kv. m patalpose buvo mažesni langai nei 1 kv. m ploto, todėl ir nebuvo reikalaujamo natūralaus apšvietimo, dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas. Dėl įrengtų grotų ant langų nėra galimybės vėdinti patalpų per langus, nėra įrengtos mechaninės patalpų vėdinimo ir ar kondicionavimo sistemos.
Pažeidė ir higienos normos HN76:2010 26 punktą, nes žiemos metu kamerose yra labai šalta. Dėl ant langų įrengtų grotų, nėra galimybės jų užsandarinti, net sudužusių langų stiklų Lukiškių TI-K administracija nekeičia. Žiemos metu oro drėgmė kamerose dažnai siekia 100%, nes sienos būna drėgnos nuo kondensato.
Pažeidė ir higienos normos HN76:2010 28 punktą, nes sienų ir lubų tinkas yra ištrupėjęs, grindų betonas irgi ištrupėjęs, todėl nėra galimybės grindų valyti.
Taip pat pažeidė ir higienos normos HN76:2010 40 ir 41-45 punktų reikalavimus, nes atvykusiems asmenims neatliekamas medicininis patikrinimas, neįrengta sanitarinė švarykla ir taip pareiškėjui kilo grėsmė jo sveikatai.
Pažeidė ir higienos normos HN76:2010 54–58 punktus, kadangi patalpos apleistos, neremontuojamos, ant sienų ir lubų veisiasi pelėsis, neišduodamos dezinfekavimo priemonės ir neatliekamas pagrindinis valymas.
Pažeidė ir higienos normos HN76:2010 60 punktą, nes kamerose veisėsi tarakonai. Be to, patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, einamasis remontas buvo atliktas prie 20 metų. Šiuo metu suremontuotose 8 posto (karantino) kamerose lubų tinkas yra pašalintas ir paliktos plytos, o tai neatitinka minėtos Higienos normos HN76:2010 28 punkto reikalavimų.
Pažeidė ir Higienos normos HN76:2010 63–67 punktų reikalavimus, nes čiužiniai ir antklodės eksploatuojami be jokių užvalkalų, yra purvini, perduodami naudotis kitiems suimtiesiems. Pagalvės užvalkalas ir paklodė retkarčiais išduodami, rankšluosčiai neišduodami. Lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Minkštasis lovos inventorius negali būti skalbiamas, valymo sausuoju būdu įrangos Lukiškių TI-K neturi. Taigi patalynė tik dezinfekuojama, o tai nepašalina įsigėrusio prakaito ir purvo. Pareiškėjo vertinimu, suimtieji sąmoningai laikomi antisanitarinėmis ir žmogiškąjį orumų žeminančiomis sąlygomis. Be to, Lukiškių TI-K neužtikrindavo švaros ir skalbdama nuteistųjų patalynę, tai patvirtina ir 2012-02-02 ir 2012-02-08 atsakymai į pareiškėjo skundus.
Buvo pažeistas ir Higienos normos HN76:2010 68 punktas, nes galimybė praustis duše Lukiškių TI-K suteikiama ne dažniau kaip kartą per savaitę. Kilnojant asmenis iš kamerų, jie gali prarasti galimybę nusiprausti duše po keletą savaičių iš eilės. Nei karto neišdavė muilo. Pareiškėjas, remdamasis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-03-14 raštu, teigia, kad 2010–2012 metais operatyviųjų patikrinimų metu 143 kartus buvo nustatyti higienos normų pažeidimai, tai patvirtina, kad higienos normos HN76:2010 reikalavimai buvo grubiai pažeidinėjami. Pažeidimai padaryti tyčiniais, sistemingais veiksmais. Taip pažeistos ne tik pareiškėjo neturtinės teisės, bet ir padaryta reali žala sveikatai.
Lukiškių TI-K pažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimus: maisto davinys neatitiko pareiškėjo fiziologinių poreikių. Jis nuolat buvo alkanas. Parduotuvėje nebuvo ne tik sąrašuose nurodytų, bet ir pirmojo būtinumo, prekių. Buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir 29 ir 14 straipsniai, diskriminuojant pareiškėją naudotis skalbyklos paslaugomis, kadangi šiomis paslaugomis gali naudotis tik turintys pinigų asmeninėje sąskaitoje.
Buvo pažeistos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-03-19 įsakymo Nr. 1R-79 nuostatos, nustatančios, kad suimtieji privalo būti aprūpinami higienos priemonėmis. Pareiškėją administracijos darbuotojai sąmoningai klaidino melagingai teigdami, neva, higienos priemonės priklauso tik kas tris mėnesius, o ir atėjus minėtam terminui, neišduodavo priklausančių higienos priemonių. Dėl to pareiškėjas patyrė realius nepatogumus dėl higienos priemonių neturėjimo. Akcentavo aprūpinimo tualetinio popieriumi pažeidimus. Nurodė, kad minimali materialinio buitinio aprūpinimo komplekto kaina apie 11 Lt. Kadangi pareiškėjas buvo kalinamas 21 mėnesį, Lukiškių TI-K apytiksliai sutaupė 231,67 Lt. Pareiškėjas neišduotų higienos ir materialinio buitinio aprūpinimo priemonių vertę laiko jam padaryta turtine žala. Dėl to pareiškėjas turėjo papildomų išlaidų, o tai yra turtinės žalos nustatymo kriterijai. Buvo žalojama pareiškėjo sveikata, sudaryti nepatogumai. Yra visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Akcentavo, kad reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių pažeidimų, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) 1.134 straipsnio 1 punktu, ieškinio senaties nėra.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 31–42).
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-02-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1340-365/2013 dėl netinkamų laikymo sąlygų ir nepakankamo ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, ir kitų aplinkybių už laikotarpį nuo 2010-02-24 iki 2014-10-22 ir nuo 2011-03-25 iki 2012-04-20 priteisė 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtą sprendimą pakeitė ir 2013-10-15 nutartimi pareiškėjui neturtinei žalai atlyginti priteisė 3 500 Lt. Atsižvelgus į tai, atsakovė prašė bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Be to, pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2010-02-24 iki 2014-10-22 ir nuo 2011-03-25 iki 2012-04-20, skundą teismui dėl žalos priteisimo M. N. surašė 2014-12-02, t. y. praleidęs Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kitas teisės aktuose nustatytas inventorius. Pabrėžė, kad iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama laikytis švaros ir tvarkos. Laikomiems kamerose asmenims išduodama kalcinuota soda kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti. Kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, gavus atitinkamą finansavimą. Be to, Lukiškių TI-K buvo sudariusi su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ji atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K dėl minėtų paslaugų suteikimo sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“.
Lukiškių TI-K dėl kamerų remonto paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Be to, suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, išdauždami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.
Nurodė, kad kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Nuteistieji (suimtieji) dažnai tyčia sugadina metalinį tinklą padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius ar pan. iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ skirsnyje: „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos: tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nėra nurodyta, kad kamerose turi būti veidrodis ar tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka higienos norma HN 76:2010 reikalavimus.
Dėl ventiliacijos nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.
Dėl išvedimo į dušą tvarkos nurodė, kad Lukiškių TI-K nepažeidė Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkto. Vadovaujantis Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Dėl higienos priemonių nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. IR-139 patvirtintas „Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas“ (Žin. 2004, Nr. 93-3422) įstaigoje vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje) ir tai atitinka nustatytą normą. Taip pat, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (4 vnt.).
Dėl skalbimo paslaugų nurodė, kad pagal Lietuvos higienos normą HN 76:2010 laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte yra nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Paaiškino, kad viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su Pravieniškių valstybės įmone prie pataisos namų, kuri ir suteikia mokamas skalbinių skalbimo paslaugas.
Atkreipė dėmesį, kad naudojimasis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga. Pagal aukščiau minėtą tvarkos aprašą suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Be to, pagal minėtos tvarkos 11 punktą, jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai.
Dėl maitinimo nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (TAR, 2014-03-28, Nr. 03624), parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Be to, minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę nemažiau kaip 2 298 kcal. Nurodė, kad 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2856 kcal.
Atkreipė dėmesį, kad M. N. skundžiamuoju buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K, dalis šio nurodyto kalinimo laikotarpio atitiko teisės aktų reikalavimus, tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo nebuvo įstaigoje. Be to, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – nustatyto žalos padarymo fakto.
Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas 2014-12-12 kreipėsi į teismą su skundu dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo, kurią jis teigia patyręs Lukiškių TI-K laikotarpiais nuo 2010-02-24 iki 2010-10-22 ir nuo 2011-03-25 iki 2012-04-20, kai buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeminančiomis ir kankinimams prilygstančiomis sąlygomis.
Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-02-26 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1340-365/2013, vertindamas laikotarpį, kai pareiškėjas nuo 2010-02-24 iki 2012-04-20, buvo laikomas Lukiškių TI-K, konstatavo, kad Lukiškių TI-K pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kamerose, užtikrinant minimalų, vienam asmeniui turinčio tekti, ploto reikalavimą ir neturtinei žalai atlyginti priteisė 500 Lt. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A822-1463/2013, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2013-10-15 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-02-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1340-365/2013 ir pareiškėjui padidino priteistinos neturtinės žalos sumą iki 3 500 Lt sumos. Minėtoje administracinėje buvo vertinamas tik kamerų ploto pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi dėl kitų, jo manymu, netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K ir byloje nereiškia reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl ploto pažeidimų. Darytina išvada, kad nors pareiškėjo nurodytas laikotarpis, kai jis buvo laikomas Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, yra tas pats, tačiau jo nurodyti pažeidimai ir teisės aktai, kuriuos, pareiškėjo manymu, Lukiškių TI-K pažeidė, yra skirtingi. Taigi, pareiškėjo skundas negali būti vertinamas kaip tapatus administracinėje byloje Nr. I-1340-365/2013 išnagrinėtam skundui.
Lukiškių TI-K prašė taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalą. Pareiškėjas teigia, kad jo reikalavimui, kuris laikytinas asmeniniu neturtiniu, netaikytina ieškinio senatis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio) atlyginimo, taikomos Civilinio kodekso normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais aktais padarytos žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad šiose bylose taikytinos ne tik Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (administracinės bylos Nr. A6-317/2007, Nr. A525-850/2010, Nr. A556-150/2011).
Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K prašo pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį.
Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis įtvirtina sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo ir prie jo pridėtų priedų, pareiškėjas 2011 m. (b. l. 10) kreipėsi į Lukiškių TI-K su prašymu dėl parduotuvėje sudaryto prekių kainininko, 2012 m. – dėl skalbimo paslaugų (b. l. 11), dėl patalynės skalbimo (b. l. 12), dėl parduotuvės prekių kainininko (b. l. 13, 14). Pareiškėjas jau tuo metu, kai kreipėsi į Lukiškių TI-K su skundais, galėjo suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, todėl tuo metu, kai pažeidimai realiai pasireiškė, jis galėjo realizuoti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pažeidimų metu jis nežinojo ar negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus bei nepagrindė, kodėl tuo metu jis galimai pažeistų teisių negynė teismine tvarka.
Pareiškėjas prašo priteisti jam žalą už laikotarpius nuo 2010-02-24 iki 2010-10-22 ir nuo 2011-03-25 iki 2012-04-20, o skundą teismui išsiuntė 2014-12-11 (b. l. 27). Lukiškių TI-K prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas dėl dalies skundo reikalavimo yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, teismas ex officio nenustatė pagrindo jį atnaujinti, o atsakovas prašo taikyti senatį, todėl reikalavimui priteisti žalą laikotarpiu nuo 2010-02-24 iki 2010-10-22 ir nuo 2011-03-25 iki 2012-12-10 taikytina ieškinio senatis. Byloje nagrinėtina pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę ir turtinę žalą, kuri kildinama iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų laikotarpiu nuo 2011-12-11.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2011-12-11 (skundas išsiųstas, b. l. 27) iki 2012-04-20 (išvyko į Vilniaus pataisos namus) nepertraukiamai buvo laikomas 131 parą (b. l. 31–36, 43–46). Bylai aktualus būtent šis laikotarpis.
Pareiškėjas teigia, kad jis Lukiškių TI-K buvo laikomas nežmoniškomis, jo orumą ir garbę žeminančiomis sąlygomis ir dėl to patyrė žalą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013).
Vertinama, ar pareiškėjo skunde nurodyti Higienos normos HN 76:2010 pažeidimai yra pagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad netinkamai buvo įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo veidrodžio, tualetinių reikmenų spintelės ir nebuvo įrengta oro šalinimo sistema.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 2 punktą, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms; veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktas nustato, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nesant galimybės įrengti sanitarinio mazgo kabinų, įrengta sanitarinio mazgo vieta, atitiko tokiam sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, kurių Lukiškių TI-K nepažeidė.
Be to, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normos, kuriomis patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos ir skirsnyje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ nurodyta, kokie privalomi baldai turi kamerose, tačiau veidrodžio ir tualetinių reikmenų spintelės nėra įtraukta į minėtą normą. Kaip minėta, Higienos normos HN76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Taigi, šis pareiškėjo teiginys laikytinas nepagrįstu.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo per maža natūrali ir dirbtinė apšvieta.
Higienos normos HN76:2010 22 punkte nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas).
Lukiškių TI-K pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011-12-27 patikrinimo aktą Nr. (13(13-3)-13.16-1587, kuriame užfiksuoti duomenys apie atliktą operatyviąją kontrolę kameroje Nr. 105 (b. l. 54–56). Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-12-11 iki 2012-04-20 nebuvo laikomas minėtoje kameroje, todėl šis aktas ginčui nėra aktualus. Lukiškių TI-K teismui nepateikė jokių kitų duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo teiginius dėl netinkamos kameros apšvietos. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K pažeidė Higienos normos HN76:2010 22 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, kad kameros nepritaikytos vėdinimui, jose neįrengta patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K nurodė, kad visose kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, o byloje nenustatyta, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė patalpas vėdinti per langus. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjo teigimu, kamerose buvo šalta ir labai drėgna.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 26 punktą, Gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis pateikti lentelėje, t. y. šiltuoju metų laiku kameroje turi būti 18–28, o šaltuoju – 18–22 laipsniai temperatūros, santykinė drėgmė šiltuoju metų laiku 35–65 %, o šaltuoju – 35–60%. Lukiškių TI-K nepateikus jokių duomenų apie atliktus šilumos ir drėgmės matavimus kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai pagrįsti ir Lukiškių TI-K pažeidė Higienos normos HN 76:2010 26 punktą.
Pareiškėjas teigia, kad sienų, lubų ir grindų betonas yra ištrupėjęs, todėl nėra galimybės grindų valyti.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 28 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punktą, kameras tvarkytis privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų apie tai, kokia buvo kamerų būklė ar buvo išduotos priemonės kameroms valyti, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini pagrįstais.
Pareiškėjas teigia, kad neįrengta sanitarinė švarykla.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 VIII skyriuje nustatyti reikalavimai sanitarinės švaryklos patalpoms. Visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše (40 punktas). Sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamos šios patalpos: nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa (41 punktas). Dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir specialiais viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nešvariojoje sanitarinės švaryklos pusėje asmeniniai drabužiai sudedami į plastikinius maišus ir nustatyta tvarka saugomi. Švariojoje sanitarinės švaryklos pusėje nusipraususiems duše asmenims išduodami švarūs apatiniai ir specialūs viršutiniai drabužiai (42 punktas). Sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti skysto muilo ar individualaus muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas individualus rankšluostis. Panaudoti rankšluosčiai sudedami į drėgmei atsparias uždaras talpas (polietileno maišus) ir atiduodami skalbti (43 punktas).
Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad atvykusiems asmenims neatliekamos medicininės patikros ir neįrengtos sanitarinės švaryklos, dėl ko, pasak pareiškėjo, jam kilo grėsmė sveikatai, laikytini nekonkrečiais ir nepakankamai individualizuotais. Skunde pareiškėjas nenurodė, kokie jam sveikatos sutrikimai atsirado dėl jo nurodytų pažeidimų ir jis nedetalizavo, ar jo neapžiūrėjo gydytojai, ar jis neturėjo teisės naudotis sanitarine švarykla. Taigi, šie pareiškėjo teiginiai negali būti laikytini pagrįstais, yra abstraktūs ir nepakankamai individualizuoti.
Pareiškėjas teigia, kad kamerose veisėsi pelėsis, neišduotos dezinfekavimo priemonės ir neatliekamas pagrindinis valymas.
Higienos normos HN 76:2010 54 punkte nustatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Gyvenamosiose patalpose turi būti talpos buitinėms atliekoms. Buitinės atliekos pašalinamos laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka ir periodiškumu (55 punktas). Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 punktas). Sanitariniai techniniai įrenginiai plaunami ir dezinfekuojami kiekvieną dieną (57 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (58 punktas).
Pareiškėjo teigimu, kamerose veisėsi pelėsis, neišduotos dezinfekavimo priemonės ir neatliekamas pagrindinis valymas. Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų, kurie paneigtų pareiškėjo nurodytus pažeidimus.
Pareiškėjo teigimu, kamerose veisėsi tarakonai.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų.
Lukiškių TI-K teismui pateikė 2012-01-03 su UAB Vilnius profilaktinės dezinfekcijos stotis sudarytą sutartį, pagal kurią bendrovė įsipareigojo teikti deratizacijos ir dezinsekcijos prieš vabzdžius naikinimo paslaugas (b. l. 62–64). Nuo 2012-05-18 bendrovės pavadinimas pakeistas į UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 65). Pateikta 2013-12-30 sutartis, sudaryta su UAB „Dezinfra“, ginčui neaktuali, nes pareiškėjas 2012-04-20 išvyko iš Lukiškių TI-K, o 2014-01-02 sutartis irgi savaime nepatvirtina, kad buvo atliekami kenkėjų naikinimo darbai. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad tokie darbai buvo atlikti, kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, Lukiškių TI-K nepateikė. Šis pareiškėjo nurodytas pažeidimas laikytinas pagrįstu ir konstatuojama, kad Lukiškių TI-K, pažeisdamas Higienos normos HN 76:2010 60 punktą, neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.
Pareiškėjas teigė, kad buvo nešvari patalynė, netinkamai valomi čiužiniai, antklodės be užvalkalų, neišduodami rankšluosčiai, nesudaryta galimybė išsiskalbti apatinių ir viršutinių drabužių.
Higienos normos HN 76:2010 63 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (64 punktas) Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (65 punktas). Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 punktas). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (67 punktas). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte yra nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti dėl netinkamai suteiktų skalbimo paslaugų pridėjo Lukiškių TI-K 2012-02-02 ir 2012-02-08 atsakymus į jo skundus, kuriais jam pranešama, kad dėl netinkamai suteiktų paslaugų kokybės siūloma kreiptis į Pravieniškių VĮ pataisos namų administraciją (b. l. 11), bei nurodyta, kad Lukiškių TI-K kreipėsi su pretenzija į minėtą įstaigą (b. l. 12).
Taigi, Lukiškių TI-K reagavo į pareiškėjo nusiskundimus dėl netinkamai suteiktų skalbimo paslaugų. Iš pareiškėjo skundo argumentų matyti, kad patalynė buvo keičiama. Pareiškėjo teisė per savaitę kartą gauti švarią patalynę nebuvo pažeista. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl netinkamos pagalvės ar čiužinio būtų kreipęsis į administraciją su prašymu, kad būtų tinkamai išvalyti ar pakeisti naujais, teismui nepateikė. Pareiškėjo nurodyti argumentai nepatvirtina, kad Lukiškių TI-K neatliko 65–67 Higienos normoje HN76:2010 nustatytų reikalavimų dėl lovos skalbinių ir patalynės. Pats pareiškėjas nurodė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę keičiama patalynė, o tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 67 punkto reikalavimus. Lukiškių TI-K nustatyta pareiga dezinfekuoti patalynę, šio fakto pareiškėjas neginčija, todėl šie jo teiginiai negali būti pripažinti pagrįstais.
Be to, pareiškėjas teigia, kad buvo diskriminuojamas naudotis skalbyklos paslaugomis, kurios yra mokamos ir jomis gali naudotis tik asmenys, turintys pinigų asmeninėje sąskaitoje.
Lukiškių TI-K paaiškino, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 patvirtintu įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ įtvirtinta galimybė viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, o tokią mokamą paslaugą pagal paslaugų teikimo sutartį teikia Pravieniškių valstybės įmonė prie pataisos namų. Lukiškių TI-K šios sutarties nepateikė. Nurodytas įsakymas ginčui neaktualus.
Lukiškių TI-K 2011-04-05 įsakymu Nr. 1-55 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų asmenų apatinių ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugų teikimo aprašas (b. l. 16–17), kurį pateikė pareiškėjas, suteikia suimtiesiems ir nuteistiesiems teisę už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis apatinių ir viršutinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugomis (2 punktas). Skalbimo paslauga suteikta teisė naudotis ne rečiau kaip kartą per savaitę, cheminiu valymu – ne rečiau kaip kartą per mėnesį (5 punktas). Šiuo atveju sutiktina su Lukiškių TI-K, kad tai suimtųjų ar nuteistųjų teisė, kuria jie pagal turimas asmenines lėšas gali naudotis. Lukiškių TI-K turi pareigą užtikrinti Higienos normos HN 76:2010 64 punkte nustatytą reikalavimą, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Minėta higienos normos HN 76:2010 nuostata imperatyviai nustato, kad atsakovas veikiančiose skalbyklose privalo sudaryti sąlygas skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-236-858/2015). Šiuo atveju Lukiškių TI-K nepateikė jokių duomenų apie pareiškėjui sudarytas galimybes skalbti ir džiovinti drabužius. Darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2012-12-11 iki 2012-04-20 pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.
Pareiškėjas teigė, kad jam nebuvo tinkamai sudaryta galimybė praustis duše.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta teisė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, taigi, Lukiškių TI-K nepadarė pareiškėjo nurodyto pažeidimo. Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai yra abstraktūs ir nesudaro pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K pažeidus Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punktą.
Pareiškėjas teigė, kad skirtas maisto davinys neatitiko jo fiziologinių poreikių ir jis nuolat jautėsi alkanas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98) patvirtintos fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, t. y. energetinė vertė 2 298 kcal.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385; 2006, Nr. 47-1683) 1.2 punktu nustatytas skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekį vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, t. y. nustatytos valgomų produktų dalys, neto svoris (g) ne mažesnis kaip: pienas ir jo gaminiai – 196 g, mėsa ir jos gaminiai – 83 g, žuvis ir jos gaminiai – 46 g, kiaušiniai – 10 g, duonos gaminiai – 374 g, kruopos – 108 g, cukrus – 33 g, gyvuliniai riebalai – 12 g, augaliniai riebalai – 32 g, druska – 14 g, actas – 1 g, citrinos rūgštis – 0,25 g, sausi prieskoniai – 2 g, krakmolas – 1 g, arbata – 2 g, bulvės – 256 g, kitos daržovės – 238 g, vaisiai – 9 g, pomidorų padažas – 8 g. Vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu sudaromas 31 dienos valgiaraštis nedirbantiems vyrams ir maitinama pagal valgiaraštį.
Lukiškių TI-K teigia, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Lukiškių TI-K savo teiginiams pagrįsti pateikė Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013-12-19 tyrimo protokolą, kuriame užfiksuoti 2014-01-13 atlikti maisto laboratoriniai tyrimai (b. l. 50), tačiau šis protokolas ginčui neaktualus. Nors pareiškėjas teigė, kad jautėsi alkanas, tačiau iš esmės neneigė, kad per parą mitybos normos energinė vertė buvo mažesnė kaip 2 298 kcal. Įpareigojimų nustatyti maisto davinio energetinę vertę pagal pareiškėjo fiziologinius poreikius teisės aktai nenustato. Pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, t. y. mažesnė nei 2 298 kcal per parą. Nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Lukiškių TI-K neužtikrino, jog būtų laikomasi nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų.
Pareiškėjas teigė, kad parduotuvėje nebuvo ne tik sąrašuose nurodytų prekių, bet ir pirmojo būtinumo prekių.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (2011-02-15 redakcija) 86 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas suimtasis galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Parduotuvei privalomą maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą nustato Kalėjimų departamento direktorius. Tų pačių taisyklių 87 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse, kurių prekių apyvarta yra panaši, ir veikiančių toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia tardymo izoliatorius. Tardymo izoliatorių parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles tvirtina Kalėjimų departamento direktorius.
Pažymėtina, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172, patvirtintose Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklėse yra nurodytas tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas maisto produktų asortimentas, privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas. Minėto įsakymo 3.1 punktu laisvės atėmimo vietų direktorius turi užtikrinti šio įsakymo vykdymą. Taigi, prekybos tinklo įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų organizavimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigose yra viena iš laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinio, buitinio aprūpinimo krypčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1772/2013). Taigi Lukiškių TI-K administracija turi teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti sąlygas nuteistųjų specialiosios teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje realizavimui. Lukiškių TI-K tenka pareiga užtikrinti, kad kalėjime veikiančioje parduotuvėje būtų teikiamas teisės aktuose nustatytų prekių asortimentas.
Pareiškėjas savo teiginiams pagrįsti pateikė Lukiškių TI-K atsakymus į jo skundus. Lukiškių TI-K 2011-08-29 rašte Nr. 22-976 informavo, kad UAB „Smulkus urmas“ parduotuvės darbuotojai įspėti laikytis kainininke nurodyto prekių asortimento (b. l. 10). Lukiškių TI-K 2012-02-29 raštu Nr. 9-5008 kreipėsi į UAB „Smulkus urmas“ su prašymu užtikrinti parduotuvės kainininke nurodytų prekių asortimentą ir išsiuntė pareiškėjo skundą susipažinti (b. l. 13). Lukiškių TI-K 2012-03-20 raštu Nr. 22-530 informavo pareiškėją, kad jo skundas buvo išnagrinėtas ir apie tai informuota UAB „Smulkus urmas“ administracija (b. l. 14). Nors Lukiškių TI-K reagavo į pareiškėjo skundą, jį persiuntė UAB „Smulkus urmas“, tačiau nepateikė duomenų, paneigiančių pareiškėjo teiginius. Taigi, Lukiškių TI-K nepagrindė, kad ji tinkamai užtikrino parduotuvėje teikiamų teisės aktuose nustatytų prekių asortimentą, o tokią pareigą turi įgyvendinti būtent Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam neišdavė būtinų higienos prekių ir dėl to jam kilo turtinė žala.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.4 punktu patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, gydomų laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei gydymo ir pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šias normas mėnesiui turi būti skiriamos tokios higienos prekės: skalbiamasis muilas (200 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (1 rulonas). Šių normų 7 punkte nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).
Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklėse nėra nustatytų minimalių prekių kainų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Lukiškių TI-K parduotuvėje buitinių prekių komplekto kaina būtų apie 11 Lt (3,18 Eur): dantų pasta (250 ml) – 2,50 Lt, dantų šepetėlis – 3,50 Lt; skustuvai (4 vnt.) – 5 Lt. Pareiškėjo teigimu, jam 21 mėn. nebuvo išduotas nurodytas buitinių prekių komplektas, todėl jis patyrė turtinę žalą, kurią įvertino 231 Lt (67 Eur).
Pareiškėjas jokių duomenų, kad kreipėsi į administraciją su prašymais išduoti skunde nurodytas buitines prekes ar administracija atsisakė jas išduoti, nepateikė. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirta turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su neteisėtais Lukiškių TI-K veiksmais. Be to, nurodyti pareiškėjo skaičiavimai, negali būti pripažinti objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais turtinės žalos dydį. Pareiškėjas turėjo pareigą pagrįsti prašomos žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Pažymėtina, kad turtinei žalai atlyginti taikomos visos valstybės civilinei atsakomybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos sąlygos. Taigi, šiuo atveju, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, turtinės žalos atlyginimas negalimas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Be to, pareiškėjas nurodė, kad jam nepakanka išduodamo tualetinio popieriaus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 punktu patvirtintoje Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normoje numatyta, kad vyrams 1 mėnesiui išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Pareiškėjas neneigia, kad šį reikalavimą Lukiškių TI-K vykdė, todėl pareiškėjo argumentai dėl didesnio tualetinio popieriaus kiekio išdavimo negali būti pripažinti pagrįstais. Šiuo atveju asmeniniai pareiškėjo poreikiai negali būti vertinamai kaip netinkamas Lukiškių TI-K pareigų vykdymas.
Pažymėtina, kad Lukiškių TI-K avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra, remontai buvo atliekami pagal poreikius ir finansines galimybes. Ginčui aktualiu laikotarpiu kameros irgi buvo remontuojamos (b. l. 19 – 22). Taigi, Lukiškių TI-K administracija sąmoningai ar tyčia nežemino pareiškėjo, jo neišskyrė iš kitų asmenų ir jis buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti suimtieji ar nuteistieji asmenys. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas ne iškarto kreipėsi dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, o praėjus gana ilgam laiko tarpui ir tai menkina patirtų išgyvenimų pobūdį, jų reikšmę pareiškėjo emocinei ir psichinei būsenai.
Pareiškėjas pateikė Vilniaus pataisos namų išrašą iš ambulatorinės kortelės, kurioje užfiksuota, kad nuo 2010-07-22 iki 2012-04-20 pareiškėjas į gydytoją psichiatrą kreipėsi 2011-04-01 ir 2011-12-09 (b. l. 25). Šiuo atveju ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į gydytoją psichiatrą nesikreipė nei karto, jokių kitų išskirtinių sveikatos problemų nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme).
Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, iš jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009 ir kt.) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendime byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013-02-19 sprendime byloje Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 16262/05) konstatuota, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, nustačius, kad pareiškėjas 131 parą buvo kalinamas, pažeidžiant Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 nustatytus reikalavimus, t. y. natūrali ir dirbtinė apšvieta buvo per maža, kamerose buvo šalta ir drėgna, sienų ir lubų tinkas ištrupėjęs, nebuvo išduota priemonių kameroms valyti, pareiškėjui neužtikrintos tinkamos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, veisėsi pelėsis ir tarakonai, neužtikrintas būtinas prekių asortimentas Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos jam neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi vien pažeidimo pripažinimo, įvertinus jo trukmę ir mastą, nepakanka pažeistai teisei apginti. Nustatyti pažeidimai sukėlė pareiškėjui diskomfortą ir psichologinę kančią bei sumenkino jo žmogiškąjį orumą. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Lukiškių TI-K siekia, kad kameros atitiktų higienos reikalavimus, siekia kalinamiems asmenims užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.
Pareiškėjas pateikė duomenis, kad jis kreipėsi į psichiatrą, tačiau ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo kreiptasi. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, bei tai, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 str. prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013), be to, už tą patį laikotarpį jam jau yra priteista neturtinė žala dėl kamerų ploto pažeidimo, taip pat vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjui priteistina 150 Eur yra laikytina protinga ir adekvačia suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti būtų priteista jo prašoma 10 000 Eur, todėl likusi skundo dalis atmetama kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
M. N. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti M. N. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų).
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.