Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. G. ir A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus 698-osios Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos pareiškimą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų T. G. ir A. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-04-26 teismas patenkino kreditoriaus reikalavimus ir išdavė teismo įsakymą dėl 161,01 EUR skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininkų T. G. ir A. G..

Teisme gautas kreditoriaus pareiškimas, kuriame nurodoma, kad atsisako pareiškimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkų T. G. ir A. G., nes jie sumokėjo skolą. Nurodo, kad kreditoriui žinomos pareiškimo atsisakymo pasekmės.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-09 nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-26 teismo įsakymą pagal kreditoriaus 698-osios Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos pareiškimą dėl 161,01 EUR skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininkų T. G. ir A. G. ir nutraukti civilinę bylą Nr. L2-21152-141/2016. Priteisė iš skolininkų T. G. ir A. G. valstybės naudai 4,00 EUR žyminio mokesčio, t.y. po 2,00 EUR iš kiekvieno skolininko.

Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinio atsisakymas atitinka įstatymo reikalavimus ir jį priėmė. Teismas nenustatė, jog skolininkai sumokėjo žyminio mokesčio išlaidas, todėl valstybės naudai iš skolininkų T. G. ir A. G. lygiomis dalimis priteisė 4,00 EUR žyminio mokesčio, t.y. po 2,00 EUR iš kiekvieno skolininko.

Atskiruoju skundu atsakovai (apeliantai) prašo išreikalauti iš naujojo bendrijos pirmininko tikslius duomenis apie atsakovų 198,40 EUR permoką bendrijai, jeigu teismui neužtenka bendrijos finansininkės el. laiško; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 nutartį, kurioje jie neteisėtai įvardinti skolininkais, panaikinti žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei reikalavimą ir visus teismo ir valstybės mokesčius, susijusius su šia byla, išsireikalauti iš V. Š., 698-osios bendrijos pirmininko; nubausti V. Š. pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus už klaidingų/melagingų duomenų pateikimą teismui.

Nurodo, kad yra neteisėtai ir neteisingai įvardinti skolininkais. Po skundžiamos teismo nutarties jokios skolos nesumokėjo. Informuoja, kad jokių skolų ieškovui neturi ir neturėjo, yra sumokėję daugiau mokesčių ieškovui nei reikia. 2015-12-31 dienai atsakovų permoka sudarė 198,40 EUR.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-05-09 nutartyje apeliantus įvardijo skolininkais ir priteisė žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-05-09 nutarties yra pagrįstas iš dalies dėl žemiau nurodytų motyvų.

Dėl procesinės padėties.

Apeliantai atskiruoju skundu nesutinka, jog skundžiamoje nutartyje jie yra neteisėtai įvardinti skolininkais. Apeliacinės instancijos teismas šį apeliantų argumentą laiko nepagrįstu, kadangi pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų reikalavimus (CPK 111, 113, 114 str.). CPK 111 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Kreipiantis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjas privalo teismui pateikti pareiškimą, kuriame be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodyta: kreditoriaus vardas , pavardė ir kiti su juo susiję duomenys, skolininko vardas, pavardė ir su juo susiję duomenys bei kt. Tai reiškia, kad pareiškime privalomai turi būti nurodyta atitinkama dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtis, todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas apeliantus įvardijo kaip skolininkus. Apeliacinės instancijos tesimas akcentuoja, kad nurodyta procesinė padėtis nepriklauso nuo pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pagrįstumo ir nepatvirtina skolos fakto, todėl teismui, nutartimi atsisakant išduoti teismo įsakymą ar vėliau paaiškėjus, jog teismo įsakymas yra išduotas nepagrįstai, byloje dalyvaujantys asmenys yra įvardijami kreditoriumi ir skolininku, išskyrus atvejus, kuomet pereinama į ginčo teiseną, kurioje šalys tampa ieškovu ir atsakovu.

Dėl skundžiamos nutarties motyvų.

Atskirajame skunde apeliantai taip pat nurodo, jog teismas rėmėsi melagingais kreditoriaus paaiškinimais, jog apeliantai kreditoriui yra skolingi. Apeliantai pažymi, jog jie nėra skolingi kreditoriui, netgi priešingai, kreditoriui kaip namo bendrijai, jie turi permoką ir tai patvirtina kreditoriaus buhalterės elektroninis laiškas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų atskirojo skundo argumentai nėra pakankami skundžiamos nutarties motyvams panaikinti. Pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvai atitinka bylos medžiagą, yra teisėti ir pagrįsti.

Dėl žyminio mokesčio.

Apeliantai nesutinka, jog skundžiama nutartimi iš jų buvo priteista valstybės naudai 4 EUR žyminio mokesčio, t.y. po 2 EUR iš kiekvieno. Apeliantai prašo žyminį mokestį priteisti iš kreditoriaus.

CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi 4 EUR dydžio žyminį mokestį priteisė iš apeliantų, kadangi nenustatė aplinkybių, jog apeliantai būtų sumokėję šias išlaidas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, užbaigdamas bylą nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, turėjo pagrindą priteisti žyminį mokestį iš skolininkų, nes kreditorius atsisakė pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodydamas, kad skolininkai sumokėjo skolą. Tačiau kaip matyti iš apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų, apeliantai kreditoriui turi ne skolą, o permoką, todėl žyminio mokesčio priteisimas iš apeliantų prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, todėl skundžiamos nutarties dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo iš apeliantų yra naikinama. Nors apeliantai reikalauja priteisti žyminį mokestį iš bendrijos pirmininko V. Š., tačiau jis nėra bylos šalis, o tik 698-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos atstovas, todėl priteisti iš jo žyminį mokestį nėra pagrindo.

Dėl baudos kreditoriui skyrimo.

Apeliantai atskiruoju skundu prašo nubausti kreditoriaus 698-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos atstovą bendrijos pirmininką V. Š. pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus už klaidingų/melagingų duomenų pateikimą teismui.

CPK 440 straipsnis numato, kad jeigu asmuo CPK IV dalies XXIII skyriaus („Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai“) nustatyta tvarka nesąžiningai pareiškia aiškiai nepagrįstą kreditoriaus reikalavimą, teismas gali jam paskirti iki 289 EUR dydžio baudą. Taigi būtinos sąlygos baudai pagal CPK 440 straipsnį skirti yra dvi: asmens nesąžiningumas ir pareiškimo aiškus nepagrįstumas. Tam, kad galėtų konstatuoti asmens nesąžiningumą CPK 440 straipsnio prasme, teismas turi nustatyti, kad aiškiai nepagrįstą reikalavimą asmuo pareiškė sąmoningai (tyčia). Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes procesą kontroliuoja teismas. Kreditoriaus pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą sprendžia teismas, ir tuo atveju, jei pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, nutartimi atsisako priimti pareiškimą (CPK 435 str. 2 d. 4 p.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog kreditoriaus atstovo pateiktas pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas, todėl apeliantų prašymo dėl baudos skyrimo kreditoriaus atstovui netenkina.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau yra pagrindas skundžiamą nutartį pakeisti dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo iš apeliantų.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. nutartį pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

„Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 26 d. teismo įsakymą pagal kreditoriaus 698-osios Individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos, juridinio asmens kodas 125117927, pareiškimą dėl 161,01 EUR skolos ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš skolininkų T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutraukti civilinę bylą Nr. L2-21152-141/2016“.