Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių E. B. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-851-913/2015 pagal ieškovių E. B. ir R. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. B. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės E. B. ir R. B. patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo A. B. ieškovei E. B. priteisti 53 (penkiasdešimt tris) ir 126 (vieną šimtą dvidešimt penkias tūkstantąsias) bičių šeimos, bendros 7968,75 Eur vertės, R. B. priteisti 15 (penkiolika) ir 9375 (devynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkias dešimtūkstantąsias) bičių šeimos, bendros 2390,62 Eur vertės. Nurodė, kad ieškovė R. B. su atsakovu yra netikri brolis ir sesuo, jų tėvas J. B.. Ieškovei E. B. atsakovas A. B. yra jos mirusio sutuoktinio J. B. sūnus iš jo pirmos santuokos. J. B. mirė 2010 m. liepos 25 d. Būdamas gyvas jis versdavosi bitininkyste. Paskutinį kartą prieš mirtį bites J. B. deklaravo 2010 m. liepos 20 d., ir buvo deklaravęs 100 bičių šeimų. Tačiau šie duomenys nėra visiškai tikslūs. Prieš mirtį jis ieškovei R. B., jos mažametei dukrai ir jos sutuoktiniui buvo padovanojęs po 5 bičių šeimas, tik dovanojimas nebuvo įformintas. Nurodė, kad J. B. mirties dienai turėjo ne 100, o 85 bičių šeimas. J. B. turto paveldėjimo bylą tvarkė Anykščių rajono notarų biuro notarė R. B.. Ji 2010 m. lapkričio 25 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą E. B., kuriuo patvirtino, kad jai priklauso ½ jų santuokoje įgyto turto. Tą pačią dieną notarė R. B., atsakovui A. B. ir E. B. išdavė paveldėjimo teisės liudijimus į J. B. palikimą. Tačiau šie paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti tik į J. B. priklausiusias pinigines lėšas ir nekilnojamąjį turtą. Bičių paveldėjimo klausimas šiuose liudijimuose nebuvo aptartas. Tuo tarpu atsakovas A. B. 2010 m. rugsėjo 27 d. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui jau deklaravo, kad jam priklauso 98 bičių šeimos. Tai tos pačios bičių šeimos, kurios priklausė J. B., nes visiškai sutampa bandų numeriai, adresai, iš esmės ir bičių šeimų skaičius. 2014 m. sausio 7 d. notarė išdavė papildomus nuosavybės teisės ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus, kuriuose išsprendė tėvui priklausiusių bičių paveldėjimo klausimą. Papildomame nuosavybės teisės liudijime nurodoma, kad E. B. priklauso pusė valdos, kurią sudaro 100 bičių šeimos, o paveldėjimo teisės liudijime nurodyta, kad E. B. paveldi dar ¼ dalį jos mirusiam sutuoktiniui priklausiusios valdos, kas sudarytų 12,5 bičių šeimos. E. B. iš viso paveldėjo 62,5 mirusio sutuoktinio J. B. paliktos bičių šeimos. R. B. išduotame papildomame paveldėjimo teisės liudijime nurodoma, kad ji paveldi 3/8 J. B. palikimo dalis. Paveldimą turtą, kuriam išduodamas šis liudijimas, sudaro ½ dalis valdos (duomenys neskelbtini) , kurią sudaro 100 bičių šeimų, iš kurių banda (duomenys neskelbtini), turinti 8 vienetus bičių šeimų ir banda Nr. (duomenys neskelbtini), turinti 92 vienetus bičių šeimų. R. B. išduotas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į 18,75 tėvo paliktos bičių šeimos. Kadangi J. B. iki mirties turėjo nuosavybės teises ne į 100, o tik į 85 bičių šeimas, savo reikalavimą ieškovė R. B. sumažino atitinkama proporcija ir prašė teismo priteisti iš atsakovo ne 18,75, o tik 15,9375 bičių šeimos arba ją atitinkančią vertę pinigais. E. B. savo reikalavimą taip pat sumažino atitinkama proporcija ir prašė teismo priteisti iš atsakovo ne 62,5, o tik 53,125 bičių šeimos arba ją atitinkančią vertę pinigais. Ieškovės nurodė, kad atsakovas A. B. visas tėvui priklausiusias bites buvo pasisavinęs ir deklaravęs savo vardu. Teigia, kad savintis ir deklaruoti tėvui ieškovėms tenkančios tėvo bityno dalies atsakovas neturėjo jokio pagrindo. CK 4.95 str. nustato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Ieškovės reikalauja, kad atsakovas grąžintų joms neteisėtai užvaldytą turtą – ieškinyje nurodytas bičių šeimų dalis. Jei vykdant teismo sprendimą paaiškėtų, kad priteisto turto nėra, prašo priteisti pasisavinto turto ( bičių šeimų ) vertę pinigais - 2390,62 eurų ieškovei R. B., ir 7968,75 eurų – ieškovei E. B. ( pagal skelbimus viešuose skelbimų portaluose bičių šeimos kaina sudaro ne mažiau kaip 150 eurų ).

Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui A. B. iš R. B. 154 Eur, o iš E. B. 516 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad prašomų išreikalauti daiktų nėra natūroje, nes bičių šeimos, į kurias nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus turi ieškovės, yra mirusios, be to, ieškovėms išduotuose nuosavybės teisę į bičių šeimas patvirtinančiuose dokumentuose yra nurodytas neteisingas J. B. mirties dieną priklausiusių bičių šeimų skaičius. Teismas nustatė, jog ieškovės bičių valdymo teisę prarado savo valia, o atsakovas šiuo metu valdo tik jam nuosavybės teise priklausančias bičių šeimas. Konstatavo, jog nenustatytos sąlygos, kurioms esant galėtų būti apgintos ieškovių daiktinės teisės.

Apeliaciniu skundu ieškovės E. B. ir R. B. prašo Anykščių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nesutiko su teismo išvada, kad J. B. prieš mirtį nuosavybės teise bičių šeimų nebepriklausė. J. B. turto paveldėjimo bylą tvarkiusi notarė 2014 m. sausio 7 d. ieškovėms išdavė papildomus nuosavybės teisės ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus, kuriuose išsprendė palikėjui priklausiusių bičių šeimų paveldėjimo klausimus. Minėti liudijimai paneigia prezumpciją, kaip atsakovas A. B. teisėtai J. J. J. B. priklausiančias bičių šeimas. Išduoti liudijimai laikytini prima pacie įrodymais, todėl teismas turėjo atmesti atsakovo prašymą dėl liudytojų apklausos, liudytojų parodymais teismas negalėjo remtis priimdamas sprendimą. Paveldėjimo teisės liudijimą, sutinkamai su CK 5.8 str. atsakovas galėjo ginčyti tik reikšdamas priešieškinį arba ieškinį kitoje byloje. Atsakovui nenuginčijus ieškovėms išduotų nuosavybės ir paveldėjimo teisės liudijimų, teismas neturėjo jokio pagrindo abejoti ieškovių nuosavybės teisėmis į mirusiojo J. B. palikimą šiuose liudijimuose nurodyta apimtimi. Teismas pažeidė ir įrašytą į viešą registrą duomenų teisingumo ir išsamumo iki jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka prezumpciją (CK 4.262 str.). J. B. prieš mirtį deklaravo turintis lygiai 100 bičių šeimų. Šie duomenys apie J. B. turėtas bičių šeimas, nenuginčyti, todėl turėjo būti preziumuojami esant teisingais ir išsamiais. Jei atsakovas A. B. teikdavo valstybės institucijoms melagingus duomenis apie bičių šeimų priklausomybę, kad galėtų pasinaudoti bitininkams teikiama valstybės parama, kaip kad jis nurodė teismo posėdžio metu, tai teismas apie tai turėjo pranešti prokurorui (CPK 300 str. 1 d.) Aplinkybė, kad dalį bityno J. B. prieš mirtį padovanojo ieškovės R. B. šeimai, negali reikšti, kad kitą dalį jis buvo padovanojęs atsakovui A. B.. Iš teismo sprendimo liko neaišku, kiek bičių šeimų prieš mirtį savo nuosavybėje turėjo J. B.. Liudytojų parodymai nenuoseklūs ir neįtikinantys, iš jų neaišku, ar teismo vertinimu, J. B. dalį bityno turėjo savo nuosavybėje ar jį visą buvo dovanojęs atsakovui. Teismui nebuvo pagrindo abejoti J. B. prieš mirtį turėjus tiek bičių šeimų, kiek nurodyta notarės išduotose liudijimuose ir registro duomenyse. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovės nuo palikimo atsiradimo dienos nesirūpino įgyvendinti savo nuosavybės teises į J. B. priklausantį bityną. Prieš reikšdamos ieškinį ieškovės ne kartą prašė atsakovo, kad jis geranoriškai grąžintų ieškovėms priklausančią J. B. bičių bandos dalį. Nors ieškovės neketino pačios užsiimti bitininkyste, tačiau joms priklausančias palikimo dalis būtų pardavusios. Todėl nepagrįsti teismo motyvai, kad ieškovės negali ir/ar nenori pačios prižiūrėti bičių. Nėra sąlygos, kad įpėdinis, norėdamas įgyvendinti savo paveldėjimo teisę, būtinai turėtų būti pasirengęs pats asmeniškai prižiūrėti palikėjui priklausantį turtą ar juo rūpintis. Atsakovas grąžinti joms priklausančią bityno dalį vengė, motyvuodamas tuo, kad bitės išgaišo, siūlė neadekvačiai menką kompensaciją, todėl dėl savo pažeistų teisių gynimo ieškovės kreipėsi į teismą. Pažymi, kad bičių šeimų, kurias, kad ir neteisėtai, buvo deklaravęs atsakovas, faktinis paėmimas ir realizavimas prieš jo valią, būtų buvęs neteisėtas savo teisės įgyvendinimas. Neaišku kuo remdamasis teismas sprendė apie bičių gyvenimo trukmę ir apie tai, kad iki šiol bitės, priklausiusios J. B., išgyventi negalėjo. Mano, kad ši aplinkybė esminės teisinės reikšmės neturi. Atsakovo kreipimasis į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą, savo vardu deklaruojant visas tėvui priklausančias bites, negali būti laikomas sąžiningu, todėl atsakovas turi ieškovėms grąžinti jo užvaldyto turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu turto vertė buvo didžiausia. Ieškovės pateikė paskaičiavimus apie išreikalautino turto vertę, tačiau teismas dėl šių paskaičiavimų teisingumo nepasisakė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas A. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas pažymi, kad apeliantės niekada nėra valdę tokio turto, kurį prašo išreikalauti iš svetimo valdymo. Ieškovės teisme pripažino, kad nesirūpino bitėmis nei esant tėvui gyvam, nei jam mirus. Ieškovės savo konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad dar esant gyvam J. B. bites prižiūrėjo ir jomis rūpinosi kaip savomis tik atsakovas A. B.. Ieškovės nepaneigė fakto, kad atsakovas A. B. gaudydavo spiečius ir taip daugino bičių šeimas. Jis net prižiūrėjo ieškovei R. B. ir jos dukros tėvui priklausančias bičių šeimas be jokio atlygio. Pažymi, kad po J. B. mirties ieškovės priimdamos palikimą nenurodė jokių bičių šeimų, todėl paveldėjimo teisės liudijime šis turtas nebuvo nurodytas. Ieškovės palikimo (bičių šeimų) tuoj pat po tėvo mirties nepriėmė ir jomis nesidomėjo daugiau negu keturis metus. Ieškovės negalėjo teismui nurodyti, kur šiuo metu yra bitės, į kurias jos pretenduoja. Atsakovas teiginį apie bičių gyvenimo trukmę pagrindė tiek liudytojų parodymais tiek mokslininkų paaiškinimais spaudoje. Ieškovės nepateikė jokių faktų ir įrodymų iš kurių būtų aišku, kada atsakovas neteisėtai užvaldė joms priklausantį turtą. Taip pat nenurodė kokias įstatymo normas pažeidė teismas priimdamas sprendimą . Apeliantės skunde kelia tik savo abejones ir pamąstymus dėl sprendimo pagrįstumo, tačiau nenurodo kodėl teismo sprendimas nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškovui nesuformulavus savo reikalavimo, nėra ir ieškinio, taigi ir teisminio nagrinėjimo dalyko. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareiškė patikslintą ieškinį atsakovui prašydamos iš atsakovo priteisti joms bičių šeimas, bičių šeimų dalis. Kaip teisinį ieškinio pagrindą ieškovės nurodė CK 4.95 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad tiek teisinis, tiek faktinis ieškinio pagrindas patvirtina, kad ieškovės pareiškė vindikacinį ieškinį.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės patikslintu ieškiniu prašė teismo taikyti CK 4.95 straipsnyje įtvirtintą civilinių teisių gynimo būdą (vindikaciją) ir nurodė tokio reikalavimo faktinį pagrindą, kad pagal išduotą papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, o ieškovei E. B. ir pagal papildomą nuosavybės teisės liudijimą, po J. B. mirties 2010-07-25 dalis bičių šeimų priklauso ieškovėms nuosavybės teise. Kadangi bičių šeimos šiuo metu yra pas atsakovą A. B., prašė jas grąžinti savininkėms.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl vindikacijos instituto aiškinimo, yra nurodęs, kad, reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti, jog jis turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovas; daiktą atsakovas valdo neteisėtai; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,DGD“ v. BAB ,,Properta“, bylos Nr. 3K-3-452/2010). Be to, savininkas privalo įrodyti ne tik įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-44/2009; ir kt.).

Taigi, ieškovės, pareiškusios vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas ieškinio faktinio pagrindo aplinkybes bei paneigti įgijėjo, t.y. atsakovo, sąžiningumo prezumpciją. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad ieškovės nuosavybės teises į bičių šeimas įgijo 2014 m. sausio 7 d. pagal papildomai išduotus nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus – papildomą paveldėjimo teisės liudijimą ir papildomą nuosavybės teisės liudijimą. Ir tai reiškia, kad ieškinio pareiškimo teismui metu ieškovės turi nuosavybės teisę į tam tikrą skaičių bičių šeimų patvirtinančius dokumentus. Atsakovas A. B. teisme paaiškino, kad prieš mirdamas jo tėvas J. B. dalį bičių šeimų, t.y. 15 bičių šeimų, dovanojo jam, 15 bičių šeimų savo dukrai R. B., 40 bičių šeimų priklausė jam (A. B.) asmeniškai. Tuo tarpu deklaracijoje, kurios pagrindu buvo išduoti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, yra nurodyta, jog visos 100 bičių šeimų priklausė J. B.. Nustatyta, kad rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog bičių šeimas J. B. dovanojo savo vaikams, nėra, kaip ir nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog A. B. nuosavybės teise valdė 40 bičių šeimų. Tačiau ieškovė R. B. savo procesiniuose dokumentuose šią aplinkybę patvirtino, nurodydama, jog 15 bičių šeimų ji ir jos šeimos nariai gavo dovanų iš J. B., dėl ko ji ir ieškovė E. B. atitinkamai sumažino savo ieškinio reikalavimus, patikslindamos ieškinį. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai taip pat nurodė, jog jiems buvo žinoma apie tai, kad J. B. dovanojo bičių šeimas savo vaikams, bei patvirtino, jog A. B. asmeninės nuosavybės teise turėjo bičių šeimų. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog J. B. savo mirties dieną negalėjo turėti 100 šeimų bičių, kaip tai yra nurodyta 2013-12-03 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro rašte Nr. 1S-8853 ir 2010-07-25 gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąraše. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad 2014 m. sausio 7 d. papildomas nuosavybės teisės liudijimas ir papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas yra laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Tačiau reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovės privalo įrodyti faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Paveldėjimo teisės liudijimai, kaip oficialūs įrodymai, savaime dar neįrodo ieškovių faktinį ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių. Nustatant faktines bylos aplinkybes, kai pareikštas vindikacinis reikalavimas, galima ne tik oficialiais įrodymais, bet ir kitais rašytiniais įrodymais, taip pat ir liudytojų paaiškinimais ( CPK 178 str.). Vertindamas įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ieškovėms E. B. ir R. B. 2014 m. sausio 7 d. papildomas nuosavybės teisės liudijimas ir papildomas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas buvo išduoti 2013-12-03 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro rašto Nr. 1S-8853 ir 2010-07-25 gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo pagrindu. Teismas tyrė ir vertino visus – tiek oficialiuosius rašytinius, tiek kitus rašytinius įrodymus, tiek liudytojų parodymus, atskleidė jų įrodomąją vertę, analizavo esančius prieštaravimus. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis tik notarės išduotais liudijimais, kaip oficialiais įrodymais nustatęs tai, kad šiais nuosavybės teisę į paveldimą materialų dalyką patvirtinančiais dokumentais ieškovėms buvo nustatytos nuosavybės teise priklausančio paveldimo turto dalys, nors iš tiesų tiek paveldimo turto – bičių šeimų, palikėjas J. B. neturėjo.

Byloje nustatyta, kad mirus J. B., tiek likusiomis J. B. bičių šeimomis, tiek ir savo turimomis bičių šeimomis rūpinosi A. B.. Jis paaiškino, kad nei J. B. gyvam esant, nei po jo mirties ieškovės bitėmis nesirūpino. Ieškovė R. B. patvirtino, jog ji su bitėmis dirbti negalėjo, nes ji yra bitėms alergiška. Ieškovė E. B. paaiškino, kad jai buvo žinoma, kiek ir kur yra bičių šeimos, ji žinojo, kad bitėmis rūpinasi A. B.. E. B. taip pat nurodė, jog ji bitėmis nesirūpino dėl pinigų stygiaus bei niekada nesikreipė į A. B. ir neprašė atiduoti bičių šeimų. Atsakovas A. B. patvirtino, kad po savo tėvo mirties avilių niekur neperkėlė, jie visą laiką buvo ir yra tose pačiose vietose. Jokių kliūčių ieškovėms dėl bičių jis nesudarė, tačiau nei viena iš ieškovių niekada neišreiškė jokio noro ar pageidavimo rūpintis bitėmis.

Teisės ir pareigos į paveldėtą turtą pereina nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo palikimo priėmimo arba paveldėjimo liudijimo išdavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, kad ieškovės, net ir neturėdamos įstatymo nustatyta tvarka išduotų nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į palikėjo J. B. turtą, tačiau žinodamos apie turto ( bičių šeimų) egzistavimą, turėjo teisę įgyvendinti savo, kaip teisėtų savininkių, teises bei pareigas. Tačiau bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės daugiau nei ketverius metus dėl bičių šeimų teisėto valdymo nieko nedarė, nors tokią galimybę turėjo. Taigi, iš aukščiau išdėstytų ir nustatytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje yra nustatyta, jog ieškovės po J. B. mirties turėjo galimybę valdyti bičių šeimas ir jomis rūpintis, kadangi tam nebuvo jokių kliūčių. Tačiau jos to nedarė. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos argumentams, jog byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad ieškovės daikto (bičių šeimų) valdymo teisę prarado be savo valios.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas A. B. nevaldo ir neprižiūri tų bičių šeimų, į kurias nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus turi ieškovės. Net ir neturint specialių žinių apie bičių gyvenimo trukmę, būtų negalima daryti priešingą išvadą, nes bičių šeimų gyvenimo trukmė labai ribota. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo argumentams, kad teigti, jog po penkerių metų atsakovas A. B. valdo ir prižiūri tas pačias bičių šeimas, kurios buvo J. B. mirties dienai, ir į kurias nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus turi ieškovės, negalima. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog to paties daikto: valdos (duomenys neskelbtini), kurią sudaro 100 (vienas šimtas) bičių šeimų, iš kurių banda (duomenys neskelbtini) turinti 8 vnt. bičių šeimų, adresu (duomenys neskelbtini) ir banda (duomenys neskelbtini), turinti 92 vnt. bičių šeimų, adresu (duomenys neskelbtini), priklausiusio mirusiajam pagal 2013-12-03 VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro raštą Nr. 1S-8853 ir 2010-07-25 gyvų ir deklaruotų bandų sąrašą, nėra. Taigi, daikto, kurį natūra prašo išreikalauti ieškovės iš svetimo neteisėto valdymo, nėra.

Ieškovės neįrodė visų sąlygų, būtinų reiškiant vindikacinį ieškinį, todėl ieškovių ieškinys nagrinėjamoje byloje atmestas pagrįstai. Kadangi vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynybos būdas, tai net ir esant visoms vindikacinio ieškinio sąlygoms, ieškovių ieškinys taip kaip jis suformuluotas (E. B. prašo priteisti 53 (penkiasdešimt tris) ir 126 (vieną šimtą dvidešimt penkias tūkstantąsias) bičių šeimos, R. B. prašo priteisti 15 (penkiolika) ir 9375 (devynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt penkias dešimtūkstantąsias) bičių šeimos) negalėtų būti tenkintas jau vien dėl tokio reikalavimo įvykdymo negalimumo. Tačiau ieškovėms manant, kad jų teisės yra pažeistos, jos gali būti ginamos kitais civilinių teisių gynybos būdais ( CK 1.138 str.).

Kadangi kiti apeliacinio skundo motyvai nėra esminiai sprendžiant pareikštą reikalavimą CK 4.95 straipsnio pagrindu, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovių priteistinos atsakovo apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovo naudai prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 200 Eur ( 2016-02-18 pinigų paėmimo kvitas Nr. 801904) neviršija 2004-04-02 LR Teisingumo Ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintus dydžius, todėl atmetus ieškovių apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovių priteisiama 200 Eur advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Remiantis CK 6.6 str. 1 d., skolininkų solidarioji prievolė nepreziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Bylinėjimosi išlaidų atveju nėra pagrindo taikyti solidariąją ieškovių prievolę, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus reglamentuoja CPK normos, o jos nenumato solidariosios pareigos atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Taigi, ieškovės bylinėjimosi išlaidas atsakovui turi atlyginti lygiomis dalimis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovių R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai po 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.