Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.5.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.14.1; 3.2.1.1; 3.2.3.1; 3.2.4.9.1.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.9.7; 3.2.4.11; 3.2.6.1.

2023 m. birželio 21 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams F. C. ir R. J. C. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo K. K.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti solidariai iš atsakovų F. C. ir R. J. C. 3 208,63 Eur turtinės žalos atlyginimą, 155,60 Eur kompensacines palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. vandeniu buvo sulietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos patalpos 2-1 grindys, patalpos 2-3 grindys, lubos ir sienos, kambario 2-4 grindys, lubos ir sienos, patalpos 2-5 sienos, lubos, patalpų durys bei namų turtas – lova, čiužinys. Įvykio metu butas buvo apdraustas ieškovės Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. sausio 26 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. vasario 1 d.) (toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklių B skyriaus III skirsnio 2.2 punkte nurodyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. 2 remonto kaina sudaro 3 022,45 Eur, o namų turtui padaryta žala sudaro 219,00 Eur ir išmokėjo draudėjai 3 241,45 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas butas buvo užlietas iš atsakovams priklausančio buto Nr. 5, kuris yra virš buto Nr. 2. Ieškovė siuntė pretenziją atsakovams, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Ieškiniu prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į 32,82 Eur nusidėvėjimą, sudaro 3 208,63 Eur.

Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 1 d. draudiminio įvykio metu atsakovai nebuvo buto (duomenys neskelbtini) valdytojai, kadangi butas buvo išnuomotas trečiajam asmeniui K. K. 2020 m. vasario 7 d. atsakovas elektroniniu paštu gavo iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pretenziją dėl išmokos išieškojimo. Reaguodamas į gautą pretenziją 2020 m. vasario 20 d. pateikė ieškovei prašymą, kuriuo informavo apie tai, kad jos pretenziją persiuntė tiesiogiai už žalą atsakingam asmeniui K. K., kuris pagal 2018 m. gegužės 1 d. Gyvenamųjų patalpų (buto) nuomos sutartį Nr. 14-02-06-1 draudiminio įvykio metu buto nuomininkas. Atsakovai mano, kad ieškinys pareikštas netinkamiems atsakovams, nes atsakovu turėtų būti K. K., kuris pagal nuomos sutartį nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. buvo buto adresu, (duomenys neskelbtini), valdytoju. Atsakovų veiksmuose nėra nei vienos civilinės atsakomybės sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Iš ieškovės pateiktų duomenų negalima nustatyti ar draudiminio įvykio metu buvo realiai padaryta 3 208,63 Eur turtinė žala, nėra paskaičiuota ar remonto išlaidos yra būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei kad jos yra neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Nėra aišku kaip ieškovė paskaičiavo 32,82 Eur nusidėvėjimą. Turtas be priežiūros buvo savaitę, kas ženkliai padidino patirtos žalos dydį, nes po užliejimo savaitę laiko neišvalytas vanduo be jokios abejonės žalą tik padidino. Atsakovams nepagrįstai yra skaičiuojamos kompensacinės palūkanos nuo 2019 m. gegužės 5 d., nes jiems pretenzija dėl išmokos išieškojimo buvo įteikta tik 2020 m. vasario 7 d., kurioje buvo nurodytas 15 dienų prievolės įvykdymo terminas, todėl terminas turėjo baigtis 2020 m. vasario 22 d., esant ne darbo dienai, prievolės įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. vasario 24 d.

Trečiasis asmuo K. K. su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad 2019 m. nuomojosi butą iš atsakovo. Bute kartu su juo gyveno M. M., kuris paleido vandenį ir užmigo, dėl to buvo užlietas nuomojamas butas ir apačioje esantis butas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl išmokėtų sumų priteisimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ir A. N. sudarė Būsto draudimo sutartį Nr. 477602703, pagal kurią buvo apdraustas butas, esantis (duomenys neskelbtini), draudimo laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 22 d. iki 2019 m. balandžio 21 d. 2019 m. balandžio 1 d. ieškovės draustas turtas buvo aplietas vandeniu iš aukščiau esančio atsakovams R. J. C. ir F. C. nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė, pripažinusi įvykį draudiminiu, nustatė, kad apdraustam butui padaryta žala, apskaičiavo ir išmokėjo 3 241,45 Eur žalą. Ieškovė įvertinusi medžiagų ir daiktų nusidėvėjimą, reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovų 3 208,63 Eur dydžio draudimo išmoką.

Dėl nurodyto draudžiamojo įvykio ieškovė yra išmokėjusi draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovų, remdamasi įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Remiantis CK 6.266 straipsnio 1 dalimi, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Jis atsako be kaltės, o nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. balandžio 1 d. iš atsakovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), vandeniu buvo aplietas ir apgadintas žemiau esantis butas adresu (duomenys neskelbtini). Apgadintą butą ir jame buvusius daiktus buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, kuri nukentėjusiojo buto savininkui išmokėjo 3 241,45 Eur dydžio draudimo išmoką, kaip kompensaciją už įvykio metu padarytą turtinę žalą. Byloje taip pat nėra ginčo, kad AB „Lietuvos draudimas“ kaip draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovai nesutinka su ieškovės pareikštu ieškiniu, kadangi draudžiamo įvykio metu buto valdytojas buvo K. K., todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo turi būti reiškiamas jam, kaip tinkamam atsakovui.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. gegužės 1 d. atsakovas R. J. C. ir K. K. sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 14-02-06-1, kuria K. K. butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotas nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., patalpų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad butas buvo perduotas. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu neginčijo aplinkybės, kad nuomojosi butą. Nuomos sutartis VĮ Registrų centre nebuvo išviešinta. Atsakovai tvirtina, kad patalpos žalos atsiradimo laikotarpiu buvo išnuomotos K. K., taigi už kilusią žalą atsakingas patalpų nuomininkas, be to, ieškovei buvo žinomas nuomos sutarties sudarymo faktas, nes 2020 m. vasario 20 d. atsakovas prašymu informavo ją. CK XXVIII skyriuje yra įtvirtintos nuomos sutarties bendrosios nuostatos. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Minėtos nuostatos iš esmės yra atkartotos ir CK XXXI skyriuje, reglamentuojančiame gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. CK 6.579 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. CK 4.27 straipsnis taipogi numato, kad nekilnojamojo daikto teisėtas valdymas atsiranda nuo įregistravimo viešame registre momento.

Šiuo konkrečiu atveju buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams F. C. ir R. J. C. žalos atsiradimo laikotarpiu buvus savininkams, ir pastariesiems teigiant, jog ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta buto nuomos sutartis ir dėl to reikalavimas turėtų būti reiškiamas nuomininkui, atsakovai, kaip buto savininkai pagal CK 6.579 straipsnio 4 dalį neįregistruotos sutarties fakto negali panaudoti prieš trečiąjį asmenį, šiuo atveju prieš žalą patyrusiam asmeniui išmoką sumokėjusią ieškovę AB „Lietuvos draudimas“, kadangi 2018 m. gegužės 1 d. nuomos sutartis tarp atsakovų ir trečiojo asmens nėra išviešinta viešajame registre (CK 1.75 straipsnio 2 dalis, 6.579 straipsnio 4 dalis). Nesant tinkamo nuomos sutarties išviešinimo, nesudaro ieškovei pagrindo spręsti apie nuomos sutarties galiojimą, todėl teismas pripažįsta, kad buto savininkai (buvę užliejimo laikotarpiu) yra tinkami atsakovai nagrinėjamoje byloje, kadangi jie yra atsakingi ieškovei, kaip draudikei, už kilusią žalą, o ją atlyginus, turi teisę regreso tvarka ginti savo pažeistas turtines teises Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 14-02-06-1 pagrindu.

Pagal kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas; turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.

Ieškovė žalos dydį grindžia šiais duomenimis: 2019 m. balandžio 3 d. turto apžiūros aktais Nr. 2162818, Nr. 2162819, iš kurių nustatyta, kad apgadinta dvigulė lova, kurios rėmas išsipūtęs, čiužinys, kurį reikia džiovinti ir valyti, koridoriaus 2-1, virtuvės 2-3 laminato danga iškilusi, išbrinkę kraštai, virtuvėje 2-3 lubos dėmėtos reikia perdažyti, sienos dėmėtos reikia perdažyti, kambario 2-4 grindys sukilę, reikia remontuoti dalį keičiant naujai, lubos dėmėtos, reikia dažyti, sienos dažytos, dėmėtos, reikia dažyti, kambario 2-5 sienos dėmėtos, reikia perdažyti, lubos dėmėtos reikia perdažyti, durų išbrinkusios varčios, vienų durų išsipūtus stakta; lokalinė sąmata, kurioje nurodyti tik buto remonto kaštai; banko sąskaitos išrašai, kurie patvirtina, jog pinigai pervesti butą apdraudusiems asmenims; fotonuotraukos iš kurių matomas turto sugadinimas. Žalą dėl buto užliejimo ieškovė nustatė tokiu būdu, kurio esmė yra pagrįsta skaičiavimais, kiek kainuoja atkurti esamo (sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingųjų savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Ieškovė žalos administravimo metu nustatė padarytos žalos mastą bei parengė darbų, kurie reikalingi norint atkurti apgadintą turtą, sąmatą, apie namų turtui padarytos žalos nustatymą, nėra duomenų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 – 179 straipsnis).

Atsakovai nesutinka su nustatytu žalos dydžiu, nes nėra byloje pateiktų duomenų, kad paskaičiuotos remonto išlaidos yra būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį, nėra aišku, kodėl ieškovė paskaičiavo tik 32,82 Eur nusidėvėjimą ir kokiu būdu, kadangi apdraustas turtas buvo paliktas savaitę be priežiūros, kas ženkliai padidino patirtos žalos dydį. Tačiau patys atsakovai nenurodo, koks žalos dydis, ar koks turto nusidėvėjimas būtų laikytinas tinkamu. Atsakovai neginčija padarytos žalos masto, ieškovės pateiktos sąmatos, kurią sudarė vyresnioji žalų vertintoja.

Šalys neprašė skirti teismo ekspertizę žalos dydžiui ir nusidėvėjimui nustatyti. Detalesnių, konkretesnių sąmatų nei viena šalis nepateikė. Iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų akivaizdu, kad butas buvo užlietas, matomi nubėgimai, be to, šias aplinkybes, jog užlietam butui žalą sukėlė užliejimas, patvirtino ir trečiasis asmuo. Atkreipiamas dėmesys, kad darbams nusidėvėjimas netaikomas, iš pateiktos lokalinės sąmatos matyti, kad darbas yra įvertintas 1 948,48 Eur. Iš lokalinės sąmatos nustatyta, jog už medžiagas yra paskaičiuota 820,64 Eur, už mechanizmus 3,77 Eur, už statybvietės išlaidas 249,56 Eur. Atsakovai ieškovės lokalinės sąmatos neginčijo, nepateikė duomenų apie tai, kad sąmatoje nurodyta darbų apimtis, medžiagos nėra būtini atkurti buto būklę, buvusią iki jo apliejimo, kad darbai gali būti atlikti mažesnėmis kainomis. Pritartina atsakovų pozicijai, kad vis dėl to ieškovė nepateikė kaip apskaičiavo nusidėvėjimą, bet nors atsakovai ir ginčijo nusidėvėjimo dydį, tačiau ieškovės nurodytam nusidėvėjimui priešingų duomenų nepateikė. Teismas sprendžia, kad žala padaryta butui papildomai nėra mažintina dėl nusidėvėjimo, tačiau kadangi ieškovė nusidėvėjimą paskaičiavo 32,82 Eur ir nenurodė konkrečiai už ką, iš butui padarytos žalos 3 022,45 Eur paskaičiuotas ieškovės nusidėvėjimas išskaičiuotinas. Kadangi, ieškovė visiškai nepateikė jokių duomenų kaip apskaičiavo 219,00 Eur bute esančiam turtui padarytą žalą, ši suma iš atsakovų nėra priteistina. Iš atsakovų ieškovei priteistina 2 989,63 Eur (CK 6.249 straipsnis, 6.251 straipsnis, CPK 178 – 179 straipsniai).

Dėl kompensacinių palūkanų

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 155,60 Eur kompensacines palūkanas, nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę 2019 m. gegužės 5 d. iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsakovai nesutinka su šiuo reikalavimu, kadangi pretenzija dėl išmokos išieškojimo buvo pateikta tik 2020 m. vasario 7 d., terminas prievolei įvykdyti baigėsi 2020 m. vasario 24 d. Atsakovai neginčija skaičiuojamo palūkanų dydžio. Įstatymo leidėjai įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Iš ieškovės pateiktų pretenzijų negalima nustatyti konkrečios datos, kada jos buvo išsiųstos dėl pareikalavimo atlyginti žalą. Nors ieškovė pateikė duomenis kada siuntė atsakovams pranešimus, tačiau iš pateikto sistemos lango su duomenimis, matyti, kad atsakovai siųstų laiškų pašte neatsiėmė. Atsakovas byloje pridėjo duomenis, kad pretenziją gavo 2020 m. vasario 7 d., abejoti šiais duomenimis pagrindo nėra, be to, iš pačios ieškovės pretenzijos turinio nustatyta, kad atsakovams buvo nustatytas 15 dienų terminas sumokėti reikalaujamą sumą. Ieškovė pradelstas dienas apskaičiuoja nuo 2019 m. gegužės 5 d., ir jos skaičiavimu pradelstos dienos yra 354, todėl įvertinus atsakovų pateiktus duomenis iš 354 dienų išskaičiuojamas 295 dienų skaičius už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 5 d. iki 2020 m. vasario 24 d. ir ieškovei iš atsakovų priteistinos kompensacinės palūkanos yra 24,16 Eur (2989,63 Eur x 0,05 procentų/365 x 59 dienos).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 3013,79 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. balandžio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo tenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui –proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė už ieškinį sumokėjo 76,00 Eur žyminį mokestį, duomenų apie kitokias bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovai duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė.

Ieškinys tenkinamas 89,50 procentais (3 013,79 Eur iš 3 364,23 Eur), todėl iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovei priteisiamas 68,00 Eur (76,00 Eur x 89,50 procentai) žyminis mokestis. Ieškinį iš esmės tenkinus, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 65,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktai, 96 straipsnio 6 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 268 straipsniais, 270 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų F. C. ir R. J. C. 2 989,63 Eur turtinės žalos atlyginimą, 24,16 Eur kompensacines palūkanas, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovų F. C. ir R. J. C. lygiomis dalimis po 34,00 Eur žyminio mokesčio ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“.

Priteisti iš atsakovų F. C. ir R. J. C. po 32,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.