Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-81/2011

2011 m. balandžio 13 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Algimanto Smolsko, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, nuteistajai R. B., gynėjams advokatams Žilvinui Stašaičiui, Mindaugui Šeškauskui, civilinio ieškovo atstovei Ramunei Meleško, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. ir E. M. gynėjo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

R. B. nuteista už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –LR BK) 182 str.2d. 120 MGL, t.y. 15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda; už nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str.1d. - 50 MGL, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 5d., 1p., 2p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė bausmė- 120 MGL 15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda. Pritaikius LR BK 72 str. 1d., 2d. 2p. R. B. įmonės už darbuotoją E. M. sumokėtas VSDFV įmokos ir gyventojų pajamų mokesčiai VMI, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos priemonės.

E. M. nuteista už nusikaltimą, numatytą LR BK 182 str.2d., 120 MGL, t.y. 15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų)dydžio bauda; už nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str.1d. 50 MGL, t.y. 6500 Lt (šešių tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 5d., 1p., 2p., bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė bausmė- 120 MGL - 15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio bauda.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 19959,56 Lt (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt devynių litų 56 ct) civilinis ieškinys visiškai patenkintas, priteisiant jį ieškovui iš atsakovių R. B. ir E. M. solidariai.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

R. B. dėl LR BK 182 str. 2 d. nuteista už tai, kad, bendrininkų grupe su E. M. veikdama vieninga tiesiogine tyčia, apgaule, E. M. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti 58324,29 Lt (atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpą, ir nuo 2009-04-22 iki 2009-11-30 išmokėjus dalį šios motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule E. M. naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 15933,2 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 15933,2 Lt turtinę žalą, o būtent:

nuo 2001-12-21 būdama įmonės (juridinių asmenų registro kodas 135843470, draudėjo kodas 483502, registracijos adresas (duomenys neskelbtini) ) savininke, susitarusi ir bendrai veikdama su dukra E. M., siekdama apgaule E. M. naudai iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF) įgyti motinystės pašalpą, žinodama apie dukros E. M. nėštumą ir apie tai, kad nuo 2009-04-22 ji bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2008 Nr. 149-5999, įsigaliojo nuo 2009-01-01) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį“ (galioja nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01), E. M. pateikus prašymus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti nuo 2009-04-22 iki 2009-09-08, motinystės pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš motinystės atostogų pradžios mėnesį (2008 m. liepos – 2009 m. kovo mėn.) bei pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2009-09-09, motinystės (tėvystės) pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš motinystės (tėvystės) atostogų pradžios mėnesį (2008 m. rugsėjo – 2009 m. rugpjūčio mėn.), siekdama sudaryti E. M. 2008 metų lapkričio – 2009 metų rugpjūčio mėnesių draudžiamąsias pajamas, žinodama, kad E. M. nuo 2006-06-12 dirba Airijoje ir įmonėje realiai nedirbs, tačiau turėdama tikslą iš VSDF biudžeto gauti motinystės pašalpas, 2008-10-23 surašė ir pasirašė terminuotą šešių mėnesių darbo sutartį Nr. 5, apdraustajai nustatė 7500,00 Lt mėnesinį atlyginimą 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., 5000 Lt darbo užmokestį 2009 m. sausio - balandžio mėn., darbo sutartį užregistravo Darbo sutarčių registracijos žurnale 5-uoju numeriu, taip pat nepagrįstai priskaičiavo už 2008 m. lapkričio mėn. 01 d. iki 2009 m. birželio mėn. 30 d. 25180,79 Lt ( suma nuo kurios sumokėtos SD įmokos), 2009-01-07 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/01, 2009-04-01 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/02, 2009-05-18 patikslintą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/03, 2009-05-18 patikslintą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/04, 2009-07-01 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. II ketvirtį Nr. 09/03, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, dėl to E. M., pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2009-07-29 pateikė VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaune, Mickevičiaus g.42 prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2009-04-22 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2,3,5,6,7,8,10,16,17,19,20,21,22 straipsnių pakeitimų ir papildymo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 18-1,18-2, 18-3 straipsniais įstatymo (Žin., 2006, Nr. 72-2676) 20 straipsnio ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) 58 punktą, E. M. VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-23 sprendimu Nr. 8.37-2607 ,,Dėl M. teisės į motinystės pašalpą“ paskyrė 13882,59 Lt motinystės pašalpą už 2009-04-22 – 2009-08-25 laikotarpį pagal R. B. įmonės draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš motinystės atostogų pradžios mėnesį, kurias sudaro 30 000 Lt iš R. B. įmonės per laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2009-03-31, o R. B. įmonei pateikus 2009-05-18 prašymą tikslinti 2008 m. IV ketvirčio ir 2009 m. I ketvirčio E. M. draudžiamąsias pajamas, 2009-05-22 sprendimu Nr. 8-37-2607/1, 2009-08-12 sprendimu Nr. 8.37-4352 (tęsinys) paskyrė 9327,29 Lt (atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės pašalpą, pagal R. B. sumažintas draudžiamąsias pajamas – 7400 Lt. Po to E. M. 2009-07-29 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. Mickevičiaus g. 57 pateikė prašymą, kuo remiantis 2009-08-13 VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu Nr. 8.36-8589, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir iš 2009-07-01 pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2009 metų II ketvirtį pateiktų duomenų ir iš VSDFV biudžeto lėšų per laikotarpį nuo 2009-04-22 iki 2009-08-31, priėmė sprendimą laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2011-07-08 jai skirti priskaičiuotą 48997,00 Lt. (atskaičiavus pajamų mokesčius) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai ir per laikotarpį nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 išmokėjo pašalpą, sumoje 6605,91 Lt., po to E. M. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį 2010-01-05 buvo laikinai apribotos, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą.

Be to, R. B. dėl LR BK 300 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji nuo 2001-12-21 būdama R. B. įmonės (juridinių asmenų registro kodas 135843470, draudėjo kodas 483502, registracijos adresas (duomenys neskelbtini)) savininke, susitarusi ir bendrai veikdama su dukra E. M., žinodama, kad įmonėje E. M. jokio darbo nedirbs, tačiau siekdama jos naudai įgyti motinystės pašalpą iš VSDFV biudžeto, surašė:

2008-10-23 Darbo sutartį Nr. 5 ir savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad E. M. priimama į darbą į R. B. įmonę, įsipareigojant mokėti darbo užmokestį: 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. 7500 Lt, 2009 m. sausio – balandžio mėn. 5000 Lt;

R. B. įmonės 2008 metų lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį darbo laiką: 19 dienų, 152 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. įmonės 2008 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį darbo laiką: 22 dienų, 166 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. įmonės 2009 metų sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį darbo laiką: 12 dienų, 96 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. įmonės 2009 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį darbo laiką: 12 dienų, 96 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. įmonės 2009 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį darbo laiką: 14 dienų, 112 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. įmonės 2009 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai dirbtą per mėnesį darbo laiką: 4 dienas, 32 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. darbo užmokesčio už 2008 metų lapkričio mėnesio žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 7500 Lt ir išmokėtą darbo užmokestį 5551,80 Lt ir patvirtino savo parašu;

R. B. darbo užmokesčio už 2008 metų gruodžio mėnesio žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 7500 Lt ir išmokėtą darbo užmokestį 6150,00 Lt ir patvirtino savo parašu;

R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų sausio mėnesio žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 5000 Lt ir išmokėtą darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo parašu;

R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų vasario mėnesio žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 5000 Lt ir išmokėtą darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo parašu;

R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų kovo mėnesio žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 5000 Lt, išmokėtą darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo parašu;

R. B. darbo užmokesčio už 2009 metų balandžio mėnesio žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. priskaičiuotą darbo užmokestį 5000 Lt, išmokėtą darbo užmokestį 3800 Lt ir patvirtino savo parašu.

Dėl tokios veikos, laikotarpiu nuo 2008-11-01 iki 2008-04-22 E. M. nepagrįstai priskaičiuota 25180,79 Lt pajamų (darbo užmokesčio), po to 2009-01-07 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/01, 2009-04-01 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/02, 2009-05-18 patikslintame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/03, 2009-05-18 patikslintame pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/04, 2009-07-01 pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. II ketvirtį Nr. 09/03 nurodžiusi grafose „Pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma Lt“ žinomai neteisingus duomenis, šiuos dokumentus patvirtino savo, R. B., kaip įmonės savininkės parašu, ir 2009-01-14, 2009-04-21, 2009-05-19, 2009-07-14 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune.

E. M. dėl LR BK 182 str. 2 d. nuteista už tai, kad ji, veikdama vieninga tiesiogine tyčia bendrininkų grupe su R. B., iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto savo naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę gauti 58324,29 Lt (atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpą, ir nuo 2009-04-22 iki 2009-11-30 išmokėjus dalį šios motinystės (tėvystės) pašalpos, apgaule savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 15933,2 Lt dydžio lėšas, tuo padarydama VSDFV biudžetui 15933,2 L. turtinę žalą, o būtent:

susitarusi ir bendrai veikdama su savo motina, R. B. įmonės savininke R. B., siekdama apgaule iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto (toliau VSDF) savo naudai įgyti motinystės pašalpą, žinodama, kad yra nėščia ir apie tai, kad nuo 2009-04-22 ji bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, o nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, taip pat numatydama, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. „Kompensuojamasis uždarbis“ 2 d. (Žin. 2008 Nr. 149-5999, įsigaliojo nuo 2009-01-01) kur nurodyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, nuo 2009 m. liepos 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį.“ (galioja nuo 2009-01-01 iki 2010-07-01) ir pateikus prašymus bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus motinystės pašalpai gauti nuo 2009-04-22 iki 2009-09-08, motinystės pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš motinystės atostogų pradžios mėnesį (2008 m. liepos – 2009 m. kovo mėn.) bei pateikus prašymą motinystės (tėvystės) pašalpai gauti nuo 2009-09-09, motinystės (tėvystės) pašalpa bus apskaičiuota pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas per 12 kalendorinių mėnesių, buvusių prieš motinystės (tėvystės) atostogų pradžios mėnesį (2008 m. rugsėjo – 2009 m. rugpjūčio mėn.), siekdama 2008 m. lapkričio – 2009 metų rugpjūčio mėnesių draudžiamųjų pajamų, žinodama, kad nuo 2006-06-12 gyvena ir dirba Airijoje ir įmonėje realiai nedirbs, tačiau turėdama tikslą iš VSDFV biudžeto gauti motinystės pašalpas, susitarė su R. B. sudaryti fiktyvią darbo sutartį. R. B. 2008-10-23 surašius ir pasirašius terminuotą šešių mėnesių Darbo sutartį Nr. 5, ir apdraustajai nustačius 7500, 00 Lt mėnesinį atlyginimą 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn., 5000 Lt darbo užmokestį 2009 m. sausio - balandžio mėn., darbo sutartyje pasirašė. R. B. darbo sutartį užregistravus Darbo sutarčių registracijos žurnale 5-uoju numeriu, taip pat nepagrįstai priskaičiavus už 2008 m. lapkričio mėn. 01 iki 2009 m. birželio mėn. 30 d. 25180,79 Lt ( suma nuo kurios sumokėtos SD įmokos) ir 2009-04-01 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/02, 2009-05-18 patikslintą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį Nr. 09/03, 2009-05-18 patikslintą pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį Nr. 09/04, 2009-07-01 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m. II ketvirtį Nr. 09/03, įmonės savininkei R. B. pateikus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui adresu Mickevičiaus g. 42, Kaune, dėl to ji, pasinaudodama šiais melagingais duomenimis, 2009-07-29 pateikė VSDFV Kauno skyriui adresu Kaune, Mickevičiaus g.42 prašymą, kuriuo remiantis VSDFV Kauno skyrius nuo 2009-04-22 išleido ją nėštumo ir gimdymo atostogų ir pagal Lietuvos Respublikos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 2,3,5,6,7,8,10,16,17,19,20,21,22 straipsnių pakeitimų ir papildymo, trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 18-1,18-2, 18-3 straipsniais įstatymo (Žin., 2006, Nr. 72-2676) 20 straipsnio ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (Žin., 2001, Nr. 10-284) 58 punktą, jai VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-23 sprendimu Nr. 8.37-2607 ,,Dėl M. teisės į motinystės pašalpą“ paskyrė 13882,59 Lt motinystės pašalpą už 2009-04-22 – 2009-08-25 laikotarpį pagal R. B. įmonės draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš motinystės atostogų pradžios mėnesį, kurias sudaro 30 000 Lt iš R. B. įmonės per laikotarpį nuo 2008-11-01 iki 2009-03-31, o R. B. įmonei pateikus 2009-05-18 prašymą tikslinti 2008 m. IV ketvirčio ir 2009 m. I ketvirčio E. M. draudžiamąsias pajamas, 2009-05-22 sprendimu Nr. 8-37-2607/1, 2009-08-12 sprendimu Nr. 8.37-4352 (tęsinys) paskyrė 9327,29 Lt (atskaičiavus pajamų mokesčius) motinystės pašalpą, pagal R. B. sumažintas draudžiamąsias pajamas 7400 Lt. Po to ji, 2009-07-29 VSDFV Kauno skyriui, adresu Kaunas, A. Mickevičiaus g. 57 pateikė prašymą, kuriuo remiantis 2009-08-13 VSDFV Kauno skyriaus Sprendimu Nr. 8.36-8589, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir iš 2009-07-01 Pranešime apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2009 metų II ketvirtį pateiktų duomenų ir iš VSDFV biudžeto lėšų per laikotarpį nuo 2009-04-22 iki 2009-08-31, priėmė sprendimą laikotarpiu nuo 2009-09-09 iki 2011-07-08 jai skirti priskaičiuotą 48997,00 Lt. (atskaičiavus pajamų mokesčius) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai ir per laikotarpį nuo 2008-05-26 iki 2009-11-30 išmokėjo pašalpą 6605,91 Lt, po to E. M. nuosavybės teises į gaunamas motinystės pašalpas už vaiko iki dviejų metų priežiūros atostogų laikotarpį 2010-01-05 buvo laikinai apribotos, nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą.

Be to, E. M. dėl LR BK 300 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji bendrininkų grupe, kartu su R. B., suklastojo dokumentą, o būtent:

susitarusi ir bendrai veikdama su savo motina – R. B. įmonės savininke R. B., žinodama, kad įmonėje jokio darbo nedirbs, tačiau siekdama apgaule savo naudai iš VSDF įgyti motinystės pašalpą, ji savo parašu patvirtino 2008-10-23 fiktyviai sudarytą Darbo sutartį Nr. 5 apie darbdavio įsipareigojimą mokėti darbo užmokestį: 2008 m. lapkričio – gruodžio mėn. 7500 Lt., 2009 m. sausio – balandžio mėn. 5000 Lt.,

kompiuteriu užpildė R. B. įmonės 2008 metų lapkričio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 19 dienų, 152 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. įmonės 2008 metų gruodžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 22 dienų, 166 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. įmonės 2009 metų sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 12 dienų, 96 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. įmonės 2009 metų vasario mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 12 dienų, 96 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. įmonės 2009 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 14 dienų, 112 valandų ir patvirtino savo parašu;

R. B. įmonės 2009 metų balandžio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kuriame atspausdino žinomai melagingus duomenis apie vyr. finansininkės E. M. tariamai per mėnesį dirbtą darbo laiką: 4 dienų, 32 valandų ir patvirtino savo parašu.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, jog teismas nevertino tos aplinkybės, kad darbo sutartyje E. M. įsipareigojo dirbti namuose, kad buhalterinės apskaitos vedimas nereikalauja darbuotojo būti tam tikroje konkrečioje vietoje ir gali būti atliekamas net ir Airijoje, byloje pateikti bilietai, jog E. M. grįždavo į Lietuvą pasiimti dokumentų, reikalingų sulygtam darbui ir tai, apeliantų manymu, patvirtina darbo sutartį nesant fiktyvia. Darbo sutartis sudaryta nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir tai, jog E. M. gyveno Airijoje nėra pagrindas teigti, jog ji neatliko sulygto darbo, nes darbo sutartyje sulygtas „darbas namuose“. Skunduose teigiama, jog byloje nėra nei vieno įrodymo, kuris paneigtų tai, jog E. M. faktiškai atliko jai pavestą darbą, kad darbas buvo atliktas patvirtino byloje apklausti liudytojai įmonių vadovai ir pačios nuteistosios. Skunduose nurodoma, jog apkaltinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kad E. M. kompiuteriu pildė ir savo parašu tvirtino R. B. įmonės darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patvirtina, jog E. M. tiesiogiai vykdė darbo sutartimi prisiimtas pareigas, be to, E. M. turi pakankamą kvalifikaciją vyr. finansininkės darbui ir kito asmens įmonėje nebuvo pasamdyta. E. M. konkrečiai ir smulkiai paaiškino kokius konkrečius darbus ji atliko, kokia veikla užsiėmė įmonės, kurių buhalterinę apskaitą ji tvarkė, kokias medžiagas bei žaliavas pirko, kokius darbus atliko ir kt. Skunduose teigiama, jog R. B. prisiimtų įsipareigojimų-užsakymų atlikti nesuspėjo, nes dirbo dviejuose darbovietėse, buvo sveikatos problemų, ir nenustačius kito asmens, kuris būtų šį darbą atlikęs bei esant pakankamai įrodymų, jog E. M. atliko šį darbą, tai paneigia aplinkybę, jog darbo sutartis buvo fiktyvi. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, jog E. M. buvo priimta į darbą tuo laikotarpiu, kai įmonėms privalu kontroliuojančioms institucijoms pateikti finansinius atskaitomybės dokumentus ir todėl per 6 mėnesius ji turėjo atlikti metų dabą, t.y. sutvarkyti 5 įmonių buhalterinę apskaitą.

Skunduose pažymima, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, užmokesčio dydis yra dviejų šalių-darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas, todėl teismas nepagrįstai imasi vertinti E. M. ir R. B. sulygto atlyginimo dydį, o teismo vertinimas, jog E. M. atlyginimas buvo didesnis nei pačios įmonės savininkės, tokio dydžio atlyginimo mokėjimas įmonei buvo ekonomiškai nenaudinga ir įmonė tokios darbuotojos išlaikymui realių pajamų neturėjo, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes R. B. yra tik firmos savininkė, tačiau savo įmonėje nedirba ir atlyginimo negauna, o kasos knygos išrašai patvirtina, jog įmonės kasoje turimų lėšų pilnai pakako mokėti sutartą atlyginimą E. M., be to, individualios įmonės gaunamas pajamas ir patiriamą nuostolį bet kokiu atveju prisiima savininkė, t.y. apeliantė R. B., ir tik ji pati sprendžia kokia veikla užsiimti, kaip ją vykdyti, kokį atlyginimą mokėti. Taip pat apeliantai pažymi, kad atlyginimas E. M. ir buvo nustatytas didelis, nes ji per 6 mėnesius turėjo atlikti 12 mėnesių darbą. Be to, E. M. gynėjas skunde teigia, jog nebuvo pagrindo išvadai, kad E. M. atlyginimas būtų labai didelis, keliantis įtarimų, mokamas siekiant neteisėti pasipelnyti, nes apeliantės teisės į motinystės pašalpą atsiradimo mėnesį Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos sudarė 1488 lt, o maksimalus pašalpos dydis-7440 lt, be to, pašalpos dydį paskaičiavo ne pati nuteistoji, o VSDF Kauno skyrius. E. M. teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas nebuvo ginčijamos, todėl jos teisėti veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip turintys LR BK 182 straipsnyje numatytos veikos požymiai, nes sukčiavimo būdu įgyta turtinė teisė kaltininkui ar naudą gavusiam asmeniui turi būti svetima. Kadangi motinystės pašalpa apeliantei priklauso objektyviai egzistuojančiu ir teisėtu pagrindu, jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo veikos sudėties (LAT nutartis 2010-12-14 byloje Nr. 2K-606/2010 ).E. M. gynėjas skunde pažymi, jog prokuratūra netinkamai kvalifikuoja E. M. veiksmus pagal LR BK 182 str. 2 d., nes motinystės (tėvystės) pašalpa nėra išmokama už dvejus metu iš karto, todėl nepagrįstai kaltinime nurodoma, jog E. M. įgijo didelės vertės turtinę teisę iš VSDF gauti 58324,29 lt, kadangi kaltinamojo akto surašymo dieną E. M. buvo apskaičiuota ir išmokėta motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2009-04-22 iki 2009-11-30, t.y. realizuota turtinė teisė tik į 15933,20 lt. Be to, E. M. turtinė teisė į motinystės išmokas priklausė teisėtai (ji dirbo, mokėjo mokesčius, todėl tapusi nėščia ir pagimdžiusi įgijo teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas ), o kaltininkui ar naudą gavusiam trečiajam asmeniui priklausančios turtinės teisės ar reikalavimo įgijimas, įtvirtinimas ar net realizavimas apgaule, nesudaro sukčiavimo sudėties.

Apeliantų skunduose nurodoma, jog 2008-10-23 sudarant darbo sutartį nei R. B., nei E. M. nežinojo apie nėštumą ir juo labiau negalėjo žinoti, kad nuo 2009-04-22 E. M. bus išleidžiama nėštumo (gimdymo) atostogų, o nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos, nes dar 2008-10-25 buvo atliekamas E. M. vyro funkcinis spermos tyrimas, į nėščiųjų įskaitą E. M. įtraukta tik 2009-01-19, preliminari gimdymo data numatyta 2009-07-03, tačiau teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nepagrįstai nustatė, jog R. B. ir E. M. jau 2008-10-23 ne tik žinojo, kad nuo 2009-04-22 E. M. bus išleidžiama nėštumo ir gimdymo atostogų, bet ir tai, kad nuo 2009-09-09 jai bus suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Taip pat apeliantai pažymi, kad net ir žinant apie nėštumą, nėščios moters įsidarbinimo galimybių neriboja jokie įstatymai.

E. M. gynėjas skunde taip pat teigia, jog E. M. pagal LR BK 300 str. 1 d. nuteista nepagrįstai, nes jau vien kaltinime nurodyta aplinkybė, kad E. M. kompiuteriu pildė ir savo parašu tvirtino darbo laiko apskaitos žiniaraščius, patvirtina, jog E. M. tiesiogiai vykdė prisiimtas pareigas.

Skunduose taip pat nurodoma, jog VSDF Kauno skyriaus ieškinys turi būti atmestas, nes nuteistosios nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, kuriais galimai būtų atsiradusi žala VSDF Kauno skyriui, E. M. teisę į motinystės pašalpą įgijo teisėtai, be to, sprendimas konfiskuoti įmokas VSDF ir gyventojų pajamų mokesčius, nepagrįstas ir neteisėtas, nes visi mokesčiai nuo jų sumokėjimo momento tampa valstybės nuosavybe.

Kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, proceso dalyvių nuomones: nuteistosios R. B. ir gynėjų, prašiusių apeliacinius skundus tenkinti dėl juose išdėstytų motyvų, prokuroro, civilinio ieškovo atstovės, prašiusių skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai turi būti atmesti.

Apeliantai iš esmės nesutinka su teismo ištirtų įrodymų vertinimu. Teismas konstatuoja, jog nuteistųjų skundų argumentai ta dalimi, jog teismas nevertino ir nepasisakė dėl dalies įrodymų, kurie yra nuteistąjį teisinantys, pagrįsti, tačiau kitoje dalyje nuteistojo argumentai dėl įrodymų vertinimo nepagrįsti ir atmetami.

Pirmosios instancijos teismui nepasisakius ir neįvertinus dalies pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų, šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, jog R. B. ir E. M. pagrįstai pripažintos kaltomis, padarius LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, t.y. veikdamos vieninga tyčia bendrininkų grupe iš valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto R. B. E. M. naudai, o pastaroji savo naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę gauti 58324,29 lt motinystės (tėvystės) pašalpą ir nuo 2009-04-22 iki 2009-11-30 apgaule R. B. E. M. naudai, o pastaroji savo naudai įgijo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui priklausančias 15933,2 lt dydžio lėšas, tuo padarydamos VSDF biudžetui 15933,2 lt turtinę žalą.

LR BK 182 str. numatytas sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė faktines nusikalstamų veikų aplinkybes ir pagrįstai R. B. bei E. M. pripažino kaltomis padarius LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Teismas konstatuoja, jog apgaulė šioje byloje pasireiškė fiktyviu E. M. įdarbinimu R. B. individualioje įmonėje bei surašymu ir pateikimu VSDF fiktyvių dokumentų, patvirtinančių E. M. darbo stažą, jos pajamas R. B. įmonėje, kurie suteiktų E. M. teisę į nurodyto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą.

Nors R. B. individuali įmonė veiklą vykdė realiai, tačiau nuteistųjų aiškinimo, jog buvo realūs faktiniai darbo santykiai, t.y. E. M. tvarkė buhalterinę įmonių apskaitą, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai, todėl nuteistųjų aiškinimai, o taip pat ir E. M. detalus aiškinimas apie įmonių, kurių apskaitą tvarkė, veiklą, pagrįstai vertinti neigiamai. Liudytojai L. B., T. K., A. G. ir K. L. patvirtino aplinkybę, jog jie samdė R. B. įmonę tvarkyti buhalterinę apskaitą, kad darbas buvo padarytas, tačiau jie apie tai, kad darbus atliko būtent E. M. negalėjo patvirtinti. Skunduose nurodyta aplinkybė, jog sutartyje buvo sulygtas darbas namuose, pati savaime nepatvirtina, jog tas darbas iš tiesų buvo atliekamas ir už jį mokamas atlyginimas. Kad darbas tikrai buvo atliekamas, jį atliko būtent E. M., nepatvirtina ir skunduose nurodyta aplinkybė, jog E. M. buvo įdarbinta dėl tos priežasties, kad R. B. nesuspėjo atlikti visų darbų, buvo laikotarpis, kai įmonės turi paruošti dokumentus finansinę atskaitomybę kontroliuojančioms institucijoms. Be to, skunduose nurodytų aplinkybių, jog per trumpą laikotarpį reikėtų atlikti metų darbą, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, priešingai, aukščiau paminėti liudytojai parodė, jog R. B. įmonę samdė ne vienkartiniam, ne konkrečiam darbui. Darbo santykių tikrumo nepatvirtina ir ta aplinkybė, jog E. M. dažnai sugrįždavo į Lietuvą (tai patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenys ir pridėti lėktuvo bilietai), nes pati E. M. patvirtino, jog ji Lietuvoje lankėsi privačioje klinikoje ir tyrėsi dėl vaisingumo, nes negalėjo pastoti.

Tai, kad sudaryta darbo sutartis su E. M. buvo fiktyvi ir realiai darbo santykiai tarp R. B. IĮ ir E. M. nebuvo susiklostę patvirtina ir tos aplinkybės, jog darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose E. M. darbo dienos trukmė numatyta R. B. įmonėje buvo 8 valandos, tačiau tuo pačiu metu E. M. pastoviai gyveno Airijoje ir šioje šalyje pastoviai, po 7 valandas per dieną dirbo banke „N. T. bank“ vyresniąja fondų buhaltere už jai skirtą 40 000 eurų metinį atlyginimą, todėl darbo sutartyje numatyta sąlyga- 8 val. per dieną realiai neįgyvendinama. Nors remiantis kasos knygos duomenimis (t1, b.l. 29-35, 49-51), inkriminuojamu laikotarpiu kasoje buvo pakankamai lėšų išmokėti E. M. sulygtą atlyginimą, tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad šis atlyginimas tikrai buvo išmokėtas. To nepatvirtina nei kasos knygos duomenys, nei R. B. įmonės sąskaitos išrašai, juose nėra duomenų, jog būtų daromi pavedimai ar išimami gryni pinigai tokiai sumai, kuri buvo reikalinga sumokėti E. M. sulygtą darbo užmokestį. Nors skunduose ta aplinkybė, kad pagal žiniaraščius R. B. IĮ buvo tik vienas darbuotojas, t.y. E. M., siekiama pagrįsti E. M. darbo santykių realumą, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti, nes juos paneigia liudytojų parodymai, kurie patvirtino, jog visą laiką bendravo tik su R. B., jai siųsdavo, perduodavo reikalingus buhalterinei apskaitai dokumentus. Jokių duomenų, patvirtinančių, jog būtent E. M. tikrai tvarkė liudytojų nurodytų įmonių buhalterinę apskaitą, nėra. Byloje taip pat nėra jokių R. B. raštinių pavedimų, nei E. M. parašų tvarkant buhalterinę apskaitą. Priešingai, apklausti liudytojai tik patvirtino, jog jiem apskaitą tvarkė R. B. IĮ, nes su jos įmone buvo sutarę dėl apskaitos tvarkumo, būtent jai teikdavo dokumentus. Nors kasos knygos duomenimis buvo išimamos sumos atitinkančios E. M. išmokamą darbo užmokestį, tačiau šie duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog šie pinigai realiai buvo išmokėti E. M. kaip darbo užmokestis. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atlyginimas E. M. realiai buvo išmokėtas ir juo labiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog ji šiuos pinigus gavo (parašų darbo užmokesčio žiniaraščiuose apie gautą atlyginimą ar bankinės sąskaitos pavedimų).

Skunduose teigiama, jog priimant į darbą E. M. nei ji, nei R. B. apie nėštumą bei apie laikotarpius, kada E. M. bus suteiktos motinystės ir motinystės (tėvystės) atostogos, nežinojo, nes į nėščiųjų įskaitą įrašyta tik 2009m. sausio mėnesį. Šie skundų argumentai nepagrįsti. Iš E. M. parodymų matyti, jog ji siekė pastoti, lankėsi vaisingumo klinikoje, darė tyrimus dėl vaisingumo, t.y. buvo suinteresuota pastoti ir to siekė. Nėščiosios kortelėje nurodyta, jog paskutinės mėnesinės buvo 2008 metų rugsėjo mėnesį, todėl logiška, jog esant tokiomis aplinkybėmis (siekiant ir tikintis pastoti) E. M. neabejotinai buvo ėmusis priemonių patikrinti, ar ji nepastojusi ir įsitikinti, kad ji laukiasi, todėl nėra pagrindo tikėti aiškinimu, jog apie nėštumą E. M. sužinojo tik 2009 metų sausio mėnesį ir įsidarbindama pas motiną nežinojo, jog ji laukiasi. Kaip matyti iš bylos duomenų E. M. gyvenamoji vieta sutampa su R. B. nurodyta gyvenamąją vieta, tas pats adresas nurodytas ir nėščiosios kortelėje, todėl nėra pagrindo manyti, jog R. B., dukrai aktyviai siekiat pastoti ir dažnai būnant Lietuvoje, nežinojo apie tai, jog darbo sutarties sudarymo metu E. M. laukėsi. Teisės aktai, reglamentuojantys motinystės išmokų skyrimo ir apskaičiavimo tvarką yra vieši, todėl nėra pagrindo teigti, jog būdamos finansininkėmis, tvarkydamos buhalterinę apskaitą, nuteistosios nežinojo šios apskaičiavimo tvarkos ir nenumatė nėštumo (gimdymo) bei motinystės atostogų laikotarpių ir laikotarpių, pagal kurių draudžiamąsias pajamas turėtų būti apskaičiuojamos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos laikotarpių.

Atsižvelgdama į aukščiau aptartus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai- liudytojų parodymai, o taip pat tos aplinkybės, jog E. M. pastoviai gyveno ir dirbo 7 valandas per savaitę Airijos viename iš bankų, tai, kad nėra jokių duomenų, išskyrus nuteistųjų parodymus, patvirtinančių, jog E. M. realiai dirbo, nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atlyginimas realiai buvo išmokėtas, o taip pat tos aplinkybės, jog E. M. sudarė darbo sutartį būdama jau nėščia, ir apie tai tiek R. B. tiek ir E. M. žinojo, nors įmonės kasoje ir buvo pakankami lėšų mokėti sutartimi sulygtą atlyginimą, tačiau per tuos mėnesius, kuriais E. M. dirbo, įmonė nė karto negavo tiek pajamų, kurių pakaktų išmokėti E. M. atlyginimą, kas rodo, jog sulygto dydžio atlyginimo mokėjimas E. M. nebuvo ekenomiškai naudingas R. B. įmonei, šių aplinkybių visuma paneigia nuteistųjų aiškinimo, jog darbo santykiai buvo tikri, faktiškai egzistavo ir patvirtina aplinkybę, jog šie darbo santykiai buvo tik imituojami.

Šie duomenys duoda pagrindą išvadai, jog E. M. inkriminuojamu laikotarpiu R. B. įmonėje nedirbo ir socialinio draudimo stažo neįgijo, jai atlyginimas realiai nebuvo išmokėtas, nuteistosios veikė kartu, siekdamos vieningo tikslo – E. M. naudai apgaule įgyti turtinę teisę į VSDF biudžeto lėšas.

Tokiu būdu nuteistosios žinodamos, jog realiai E. M. nedirba ir nedirbs R. B. įmonėje, dokumentuose (darbo sutartyje, darbo laiko ir užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose) nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl E. M. įdarbinimo fakto, darbo laiko, apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio, o R. B. dar ir pranešimuose apie apdraustuosius asmenis nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl E. M. įdarbinimo fakto bei apskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo dydžio, kurių pagrindu buvo apskaičiuotos ir nepagrįstai skirtos motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos. E. M. realiai darbo nedirbo, jai atlyginimas nebuvo išmokėtas, tai žinojo ir suprato ir R. B., todėl nuteistosios pildydamos ir tvirtindamos savo parašu minėtus dokumentus, suprato, jog klastoja dokumentus, jog nurodo dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Nuteistosios E. M. gynėjo skundo argumentas, jog teismo nustatyta aplinkybė, kad E. M. kompiuteriu pildė žiniaraščius, patvirtina, jog nuteistoji realiai dirbo, nepagrįstas ir yra atmestinas, nes nuteistosios aiškino, jog E. M. buvo pasamdyta tvarkyti ir tvarkė ne R. B. IĮ buhalterinę apskaitą, o kitų įmonių buhalterinę apskaitą, tačiau, kaip jau minėta, ši aplinkybė nepatvirtinama jokiais patikimais objektyviais bylos duomenimis ir paneigiama sistemine aptartų aplinkybių visuma (tai, jog nuteistoji dirbo ir gyveno Airijoje, įsidarbino jau neabejotinai žinodama jog laukiasi, sulygusi akivaizdžiai didelį ir tuo ekonomiškai nenaudingą R. B. įmonei atlyginimą, įsidarbino terminuotam laikui, t.y. tik pusei metų).

Suklastotų pranešimų apie apdraustuosius asmenis pagrindu, juose nurodytų tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu, E. M. neteisėtai ir nepagrįstai buvo apskaičiuota motinystės pašalpa, t.y. ji neteisėtai (realiai nedirbusi ir realiai darbo užmokesčio negavusi, neįgijusi reikalingo socialinio draudimo stažo minėtoms pašalpoms) įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDF biudžeto lėšas. Tokiu būdu nuteistųjų panaudota apgaulė, t.y. pateikimas tikrovės neatitinkančių duomenų, buvo esminė, toks VSDF suklaidinimas dėl E. M. turėto darbo stažo bei pajamų buvo esminis ir turėjo turėjo lemiamą įtaką VSDF apsisprendimui pripažinti E. M. teisę į nustatyto dydžio motinystės pašalpas. Tokiu būdu nuteistoji E. M. savo naudai, o R. B. dukros E. M. naudai, E. M. faktiškai nedirbus, pagal įstatymą neturėjus reikiamo socialinio draudimo stažo, o taip pat ir darbo pajamų, kurias kompensuoti yra skiriamos minėtos pašalpos, bei pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturint teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų, įgijo turtinę teisę į svetimą turtą.

E. M. VSDFV Kauno skyriaus 2009-04-23 sprendimu Nr. 8.37-2607 ,,Dėl M. teisės į motinystės pašalpą“ skirta 13882,59 Lt motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo laikotarpį, patikslinus draudžiamąsias pajamas, 2009-05-22 sprendimu Nr. 8-37-2607/1, 2009-08-12 sprendimu Nr. 8.37-4352 (tęsinys) paskirta 9327,29 Lt dydžio motinystės pašalpa, bei 2009-08-13 VSDFV Kauno skyriaus sprendimu Nr. 8.36-8589 paskirta 48997,00 lt dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa iki vaikui sukaks dveji metai. Viso nuteistosios įgijo teisę į didelės vertės (daugiau kaip 250 MGL dydžio) svetimą turtą – 58324,29 lt VSDF biudžeto lėšas. Taip nuteistosios padarė baigtą tyčinį nusikaltimą, nes E. M. galėjo įgytą turtinę teisę realizuoti nuo sprendimų skirti pašalpas priėmimo momento, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, neatsižvelgiant į tai, jog motinystės pašalpa neišmokama visa iš karto, o mokama periodiškai, kiekvieną mėnesį.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingi nustatė nusikalstamų veikų aplinkybes bei pagrįstai E. M. ir R. B. pripažino kaltomis, padarius LR BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytus nusikaltimus.

Bausmės nuteistosioms skirtos teisingai. Skirdamas bausmes teismas bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumą ir pobūdį, į tai, jog nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe), teisingai įvertino nuteistųjų tik teigiamai charakterizuojamas asmenybes, tai, kad E. M. augina mažametį vaiką, kad nuteistosios nėra linkusios nusikalsti ar daryti kitus teisės pažeidimus, ir nėra pagrindo manyti, kad jos darys naujas nusikalstamas veikas ateityje, pagrįstai sprendė, jog realaus laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str.3d.), todėl bausmės paskirtis bus įgyvendinta skiriant švelnesnę nei įstatymas (LR BK 182 straipsnio 2 dalis) numato bausmės rūšį. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai kiekvienai nuteistajai už LR BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą skyrė 120MGL dydžio, už LR BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą- 50 MGL dydžio baudą, jas subendrino griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir kiekvienai nuteistajai pagrįstai skyrė galutinę subendrintą bausmę-120 MGL, t.y. 15600 lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų litų) dydžio baudą. Paskirtosios bausmės, teisėjų kolegijos manymu, yra tinkamai individualizuotos ir labiausia atitinka LR BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, jog pripažinta, kad E. M. ir R. B. pagrįstai pripažintos kaltomis, padariusios tyčines nusikalstamas veikas, dėl kurių neteisėtai E. M. įgijus turtinę teisę į VSDF biudžeto lėšas, t.y neteisėtu būdu, panaudojant apgaulę (pateikiant tikrovės neatitinkančius duomenis dėl realiai nebuvusių darbo santykių ir realiai nemokėto darbo užmokesčio), kurios įtakoje buvo priskaičiuota ir išmokėta priskaičiuotų motinystės pašalpų dalis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius neabejotinai dėl šių nusikalstamų veikų patyrė žalą, kuri turi būti atlyginta kaltininkų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 19959,56 Lt (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų penkiasdešimt devynių litų 56 ct) civilinis ieškinys pagrįstas bylos duomenimis ir yra įrodytas, todėl pagrįstai solidariai priteistas iš E. M. ir R. B., nes jos veikė bendrininkaudamos ir turėdamos vieningą tikslą bei tyčią, o tai lemia ir kiekvienos iš jų visišką atsakomybę už nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pervesti socialinio draudimo mokesčiai, ir gyventojų pajamų mokestis, apskaičiuoti nuo tų pajamų, kurių E. M. realiai neturėjo ir faktiškai jokio darbo neatliko ir tai tebuvo tik priemonė imituoti darbo santykius, tikslu nepagrįstai gauti motinystės pašalpas, šie mokesčiai pagrįstai pripažinti nusikalstamos veikos priemonėmis ir LR BK 72 str. pagrindu konfiskuoti. Atmestini kaip nepagrįsti skundų argumentai, jog sumokėti mokesčiai nuo jų sumokėjimo momento tampa valstybės nuosavybe ir todėl negali būti konfiskuojami. Minėti mokesčiai buvo sumokėti pažeidžiant įstatymų nustatytas taisykles, jie sumokėti nepagrįstai, todėl jie nepagrįstai suteikia nuteistajai E. M. teisę naudotis šiais mokesčiais suteikiamomis garantijomis, tame trape ir neteisėtą bei nepagrįstą teisę į motinystės pašalpą. Kadangi jie sumokėti darant nusikalstamą veiką, tikintis neteisėtų, nusikalstamų pasekmių, jie pagrįstai laikyti nusikalstamos veikos priemonėmis ir konfiskuoti.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistosios R. B. ir nuteistosios E. M. gynėjo advokato Žilvino Stašaičio apeliacinius skundus atmesti.