Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. F. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria netenkintas J. F. skundas dėl Vilniaus AVPK 2 policijos komisariato nutarimo administracinėje byloje Nr. 13N-66921857-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus AVPK 2 policijos komisariato nutarimu administracinėje byloje Nr.13N-66921857-16 J. F. buvo pripažintas įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 110 str. 10 d. už tai, kad 2016-07-02 apie 14 val. J. F. priklausantis šuo, be antsnukio įbėgęs į kiemą adresu (duomenys neskelbtini), pastvėrė K. S. priklausantį šuniuką, nusinešė į kiemą adresu (duomenys neskelbtini); pastarasis dėl sunkių sužalojimų buvo eutanizuotas. J. F. buvo paskirta 144 eurų bauda.

Pareiškėjas skundu Vilniaus miesto apylinkės teismo prašė panaikinti minėtą nutarimą.

Teismas neįvertino, kad policijos pareigūnai tvoroje pažeidimų - skylės, pro kurią būtų galėjęs išlįsti šuo, neužfiksavo, be to neatkreipė dėmesio į liudytojo A. Z. parodymus dėl tvoros defektų nebuvimo. Teismas nevertino aplinkybės, kad aplink namus laksto daug benamių šunų, kurie galėjo sukandžioti K. S. šuniuką, taip pat neatsižvelgė į kinologo J. V. paaiškinimus bei vaizdo medžiagą apie apelianto šuns elgesį. Pasak apelianto, K. S. parodymus apie įvykį bando pakreipti tik sau naudinga linkme, be to K. S. pareiškimas policijai yra perrašytas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs administracinės teisės pažeidimo protokolo, įvykio registravimo pažymų, tarnybinių pranešimų, papildomai surinktų dokumentų duomenis bei apklausęs skundą padavusį J. F., liudytojus – V. S., A. B., J. J., J. V., J. V., M. Ž., L. G., A. Z., suinteresuotą asmenį K. S., konstatavo, jog J. F. institucijos nutarimu pagal LR ATPK 110 str. 10 d. yra nubaustas pagrįstai, kadangi jis, kaip kaip gyvūno laikytojas, privalėjo nuolat rūpintis savo augintiniu bei laikytis teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų, tačiau jis to nepadarė.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, institucijos nutarimu ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais bei byloje nustatytų aplinkybių kontekste įvertinus J. F. apeliacinio skundo argumentus, konstatuotina, kad pažeidimo aplinkybės nustatytos ir kvalifikuotos tinkamai, išvados pagrįstos išsamiu faktinių aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinimu, kaip to reikalaujama ATPK 257 straipsnyje.

ATPK 110 str. 10 d. nustatyta administracinė atsakomybė už gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimus bei agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimus, kai numatytos veikos, padaro žalos asmens sveikatai ar turtui. ATPK 110 str. 10 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje. Lietuvos Respublik?s gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato bendrą gyvūnų savininkų pareigą užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį ir imtis tokių konkrečioje situacijoje būtinų veiksmų, kad nebūtų jokių galimybių, jog jo gyvūnas sukeltų grėsmę žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nevertino gamtoje egzistuojančio dėsnio, jog šuns patinas nepuola šuns patelės, o taip pat liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, atmestini, kaip paneigti administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais faktiniais duomenimis. Liudytojų L. G., A. Z., suinteresuoto asmens K. S. parodymais yra patvirtinta aplinkybė, kad K. S. šuo 2016-07-02 d. buvo sužalotas būtent J. F. šuns. Nors iš bylos medžiagos matyti, jog apelianto ir liudytojų – kaimynų – santykiai yra konfliktiški, tačiau byloje nėra duomenų, kad liudytojai L. G., A. Z., suinteresuotas asmuo K. S. būtų davę melagingus parodymus ar kitaip bandę suklaidinti pareigūnus ir teismą. Šių liudytojų parodymai pakankamai nuoseklūs, vieni kitus patvirtinantys, esminėse įvykio aplinkybėse neprieštaraujantys vieni kitiems. Be to, liudytojais apklausti policijos pareigūnai J. J. ir M. Ž., su kuriais nei apelianto, nei K. S. nesieja jokie santykiai ir kurie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, patvirtino L. G. bei A. Z. parodymus, kad apelianto šuo mišrūnas elgiasi agresyviai, loja. Nesutiktina su apelianto teiginiu, kad teismas neįvertino policijos pareigūnų parodymų, jog jie neužfiksavo tvoros pažeidimų (skylės, pro kurią galėtų išlįsti šuo), neatkreipė dėmesio į liudytojo A. Z. parodymus dėl tvoroje esančių defektų neatitikimo. Iš liudytojos J. J. parodymų matyti, kad J. F. žemės sklypo tvoros ir vartelių būklė neatitinka saugumo reikalavimų, neužtikrina, kad apelianto laikomas šuo nepatektų į bendro naudojimo teritoriją (b.l. 67-73).

Dėl aptartų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti apklaustų suinteresuoto asmens K. S. bei liudytojų kaimynų L. G., A. Z., policijos pareigūnų J. J. ir M. Ž. duotų parodymų teisingumu. Šie parodymai yra informatyvūs ir patikimi apelianto kaltės dėl jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodymai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi skundžiamoje nutartyje, vertindamas institucijos J. F. atžvilgiu priimto nutarimo pagrįstumą. Liudytojų kaimynų L. G., A. Z., policijos pareigūnų J. J. ir M. Ž. parodymais nustatytų aplinkybių visumos pagrindu paneigtas apelianto argumentas, kad K. S. šunį galėjo sukandžioti kitas, ne J. F. priklausantis šuo. Taip pat pažymėtina, jog kinologo J. V. pateikti apelianto šuns elgesio vertinimai nepaneigia minėtų liudytojų kaimynų L. G., A. Z., policijos pareigūnų J. J. ir M. Ž. parodymų apie agresyvų J. F. gyvūno elgesį bei jo galimybę pasišalinti iš J. F. kiemo dėl tvoroje esančių skylių.

Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl neatitinkančios tikrovės ir įrodymais nepatvirtintos aplinkybės, kad jis už analogišką teisės pažeidimą baustas dviem administracinėmis nuobaudomis. Kaip matyti iš apelianto nurodomo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 2 PK VPS PS 2016-08-01 atsakymo J. V., J. V. 2016-07-20 pareiškimas dėl J. F. daromo gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo (b.l. 21) buvo išnagrinėtas kartu su K. S. pareiškimu, jį prijungus (b.l. 25) ir jam buvo skirta viena nuobauda, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šio dokumento papildomai nepasisakė.

Atmestinas ir apelianto argumentas dėl galimo dokumento klastojimo fakto. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tyrimą atlikusi Vilniaus m. 2 PK tyrėja J. J. ant apelianto pareiškimo 2016-07-22 padarė apeliantui adresuotą įrašą, nurodydama, kad jo prašymas dėl specialisto šuns psichologinės būklės vertinimo yra atmestas bei kad apeliantas supažindintas su nutarimo apskundimo tvarka (b.l.17), įrašas patvirtintas pareigūnės spaudu. Nors apeliantas teigia, jog joks nutarimas nepriimtas, akivaizdu, kad turimas omenyje 2016-07-22 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.13N-66921857-16 (b.l.7), kurį, kaip matyti iš įrašo nutarime, J. F. gavo 2016-07-22. Vilniaus m. 2 PK tyrėja J. J. ant apelianto pareiškimo nurodė, jog apeliantas supažindintas būtent su šio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.13N-66921857-16 apskundimo tvarka, todėl apelianto argumentai dėl galimo dokumento klastojimo fakto yra visiškai nepagrįsti ir deklaratyvūs. Be to, kaip matyti iš liudytojos J. J. paaiškinimų teismo posėdžio metu, atskiro sprendimo dėl atsisakymo skirti kinologo tyrimą nereikėjo priimti, nes jau buvo priimtas procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 67-73).

Apelianto argumentai, kad K. S. pareiškimas policijai yra perrašytas, nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Ant byloje esančio pranešimo yra nurodyta, kas suvedė duomenis (ROIK numerį), taip pat yra originali skyrimo pareigūnui nagrinėti rezoliucija, uždėtas pareigūno spaudas (b.l.10), todėl netikėti šiame dokumente užfiksuota informacija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo šią nutartį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartį nepakeistą ir J. F. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.