Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Linai Kunčienei, dalyvaujant ieškovo ir išvadą teikiančios institucijos Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Irenai Atkočienei, institucijos, teikiančios išvadą, - Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. P., trečiajam asmeniui A. V., nedalyvaujant atsakovei S. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. L. (trečiasis asmuo – A. V., institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos vaikams nustatymo, vaikų rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvada taip pat siūloma neterminuotai apriboti S. L. valdžią vaikų atžvilgiu, nustatyti vaikams nuolatinę rūpybą ir rūpintoja bei turo administratore skirti A. V..

Institucija, teikianti išvadą, - Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, vadovaudamasis geriausiais nepilnamečių vaikų interesais bei atsižvelgdamas į pasyvų atsakovės elgesį savo vaikų atžvilgiu, nurodė, kad yra tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią jos nepilnamečių vaikų M. L. ir J. L. atžvilgiu bei tenkinti kitus ieškinio reikalavimus. Išvadoje taip pat nurodoma, kad kalbėta su S. L. ir ji teigusi, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. nesutinka tik dėl išlaikymo padidinimo, kadangi nėra pajėgi mokėti ir anksčiau priteisto.

Institucijos atstovė A. P. teismo posėdžio metu, palaikydama pateiktą išvadą, taip pat paaiškino, kad S. L. trūksta socialinių įgūdžių, dėl ko neužsimezgę ir santykiai su vaikais. Atsisakymą bendrauti su vaikais motyvuoja tai priešiška giminaičių reakcija, tai nepakankamai gera materialine padėtimi, sunkumais vykti į kitą rajoną. Šiuo metu atsakovės bendravimas su vaikais visiškai nutrūkęs, nėra pagrindo tikėtis, kad tai pasikeis, todėl tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią.

M. L. ir J. L. teismui pateikė rašytinius sutikimus, kuriuose išreiškė norą, kad jų rūpintoja būtų A. V..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. LR CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, o taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 2d.).

Vaikų M. L. ir J. L. motina yra S. L. (b.l. 6,7). Vaikų tėvas B. L. (b.l. 6, 7) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 35).

Bylos medžiaga nustatyta, kad po tėvų skyrybų (duomenys neskelbtini) berniukai liko gyventi su tėvu (b.l. 33, 34). Mirus jų tėčiui vaikų laikinuoju globėju paskirtas A. J. L. (b.l. 10,11). 2014-06-16 gauti A. V. prašymai vaikų rūpintoja skirti ją (b.l. 12, 13). Įvertinus tai, kad A. J. L. dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės nebegali būti vaikų rūpintoju, Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-20 įsakymais Nr. AĮ-629 ir Nr. AĮ-630 vaikų rūpintoja paskirta A. V. (b.l. 14-17).

Ieškovo ieškinyje dėl neterminuotos motinos valdžios ribojimo nurodoma, kad berniukų motina S. L. savo sūnumis nesirūpino, jų neaugino, neauklėjo, nesudarė sąlygų sūnums augti šeimoje. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AĮ-640 S. L. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nuo 2007-01-08 jai buvo teikiamos socialinės paslaugos, siekiant, kad vaikai galėtų grįžti pas motiną buvo bendrauta su S. L., jos sugyventiniu, tačiau socialinis darbas teigiamų rezultatų nedavė, pastebėta atsakovės motyvacijos stoka pokyčiams, ypač ugdantis motinystės nuostatas ir įgūdžius, atsakovė taip pat nepakankamai bendravo su sūnumis. 2013 m. atsakovei persikėlus į Anykščių rajoną ji 2014-01-15 Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įrašyta į socialinės rizikos šeimos apskaitą.

Ieškovo teigimu, S. L. savo sūnumis visai nesirūpina, nesidomi jų gyvenimu, neteikia jiems jokio išlaikymo, nebendrauja.

Iš bylos dokumentų matyti, kad pas antstolę Aistę Mikulėnienę yra užvesta vykdomoji byla dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams M. L. ir J. L. išieškojimo iš skolininkės S. L. (b.l. 36). Tai patvirtina, kad geruoju išlaikymo savo vaikams atsakovė neteikia.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-03-17 rašte Nr. 11-SD-196 nurodyta, kad lankytasi pas S. L., kuri nurodžiusi, kad nenorėtų, jog būtų apribota motinos valdžia, nes norėtų nors truputį atstatyti ryšius su vaikais. S. L. teigimu, berniukai kategoriškai atsisako su ja bendrauti, tačiau praeityje ir ji pati dėjusi per mažai pastangų, kad susigrąžintų vaikus (b.l.37). Anykščių rajono socialinių paslaugų centro Paramos šeimai tarnybos 2013-06-28 akte Nr. PAA-17 VS(13)-261 nurodyta, kad S. L. teigia, jog vaikai atsisako su ja bendrauti, kadangi yra prieš ją nuteikinėjami jos buvusio vyro giminaičių, tačiau paaiškinti, kodėl vyro giminaičiai taip elgiasi, vengė (b.l.39). tos pačios tarnybos 2014-09-02 Socialinių paslaugų teikimo akte Nr. RSR-23 nurodyta, kad klientė susitaikiusi su tuo, kad jos sūnūs nebenori jos matyti, nebeturi jėgų kovoti, klientės manymu, nebėra prasmės stengtis užmegzti ryšį su vaikais (b.l. 38). Iš Individualaus darbo su šeima (klientu) plano įgyvendinimo vėlgi matyti, kad 2014-09-25 su S. L. buvo kalbėta, siūlyta apsvarstyti galimybę pabendrauti su sūnumis, tačiau ji nurodžiusi, kad tam neturi galimybių bei pajamų ir nematanti prasmės to daryti (b.l. 41).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad po tėvo mirties berniukai tikrai laukė mamos pasirodant, tikėjosi, jog ji jais rūpinsis, tačiau atsakovei to nepadarius berniukai jaučiasi labai įskaudinti, nenori su mama bendrauti. Nors buvo bandyta organizuoti vienų vaikų susitikimus su motina, t.y. nedalyvaujant giminaičiams iš buvusio atsakovės vyro pusės, tačiau kontaktas tarp mamos ir vaikų neužsimezgė. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad atsakovei dar gyvenant tam pačiam kaime kaip ir berniukai ji nerodžiusi jokio noro, pastangų su jais bendrauti, rūpintis.

Paaiškinime teismui pati atsakovė nurodė sutinkanti, kad jos vaikams būtų skirtas rūpintojas.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, sprendžia, kad atsakovė jau ilgą laiką nevykdo savo pareigos auginti sūnus, visiškai jais nesirūpina, nesiekia jų susigrąžinti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad motina nusišalino nuo rūpinimosi vaikais, tinkamai nevykdo pareigos juos išlaikyti, šių savo pareigų nevykdo ilgą laiką, nėra tikimybės, jog pakeis savo elgesį ir bus galima jai grąžinti vaiką

Byloje nėra duomenų, jog S. L. dėl objektyvių priežasčių negalėtų įgyvendinti savo kaip motinos teisių bei vykdyti pareigų.

Siekiant užtikrinti normalų vaikų asmenybės vystymąsi, atsakovei motinos valdžia jos sūnų M. L. ir J. L. atžvilgiu apribotina neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Apribojus motinos valdžią atsakovei sustabdomos jos asmeninės ir turtinės teisės, tačiau paliekama galimybė bendrauti ir matytis su vaikais, kai tai neprieštarauja vaikų interesams CK 3.180 str. 3 d.).

Vadovaujantis LR CK 3.183 str. 4 d., teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu skiria vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir nustato jų gyvenamąją vietą

Pagal CK 3.256 str. nuostatas nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai.

Nepilnamečiai M. L. ir J. L. liko be tėvų globos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę, todėl valstybė privalo užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja atsižvelgti į vaiko interesus imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Atsižvelgus į ši principą, įvertinus M. L., J. L. interesus, byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu byloje dalyvaujančių asmenų duotus paaiškinimus, teismas sprendžia, kad M. L. ir J. L. skirtina nuolatinė rūpyba (CK 3.251 str. 2 d.).

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad be A. V. yra kitų asmenų, norinčių ir galinčių globoti berniukus.

Bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad nuo 2014-06-20 A. V. yra M. L. ir J. L. rūpintoja, tačiau, kaip paaiškino teismo posėdžio metu pati A. V., vaikais praktiškai rūpinosi nuo jų tėvo ligos, nuolat dalyvavo vaikų gyvenime, vežiodavo pas gydytojus, eidavo į mokyklų susirinkimus.

Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014-02-21 sprendimu Nr. V9-5-(12.6) A. V. pripažinta tinkama būti rūpintoja. Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2014-11-24 išvadoje Nr. V11-255-(12.11) nurodoma, kad A. V. gali nuolat rūpintis be tėvų globos likusiais vaikais. Rūpintoja nuolat gyvena su vaikais, juos auklėja, prižiūri išlaiko.

Byloje yra A. V. sveikatos pažyma, kurioje nurodoma, kad ji gali būti globoti vaikus (b.l. 25), jos sutikimas globoti vaikus (b.l. 80), analogišką prašymą asmuo išreiškė ir Utenos rajono apylinkės teismo posėdžių metu.

V. administracine tvarka nebausta, neteista (b.l. 31, 32).

M. L. ir J. L. medicininiuose pažymėjimuose (b.l.18,19) taip pat nenurodyta jokių apribojimų dėl rūpybos..

Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kartu su A. V. bei nepilnamečiais vaikais taip pat gyvena A. J. L. bei V. L.. Byloje taip pat yra jų sutikimai, kad vaikai gyventų jų šeimoje, o jų dukra A. V. būtų vaikų rūpintoja.

LR CK 3.269 str. įvardintų pagrindų, dėl kurių asmuo negalėtų būti skiriamas vaikų rūpintoju, nenustatyta.

Įvertinęs A. V. savybes, susiformavusius ryšius su nepilnamečiais vaikais, rūpintojos reikalavimų atitikimą, teismas konstatuoja, kad ji skirtina nepilnamečių M. L. ir J. L. nuolatine rūpintoja, vaikams nustatant nuolatinę rūpybą A. V. šeimoje (LR CK 3.256 str., 3.259 str.).

Vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su rūpintoja A. V. jos gyvenamojoje vietoje.

Sutinkamai su LR CK 3.194 str. 1 d., jeigu nepilnamečio vaiko tėvai nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (LR CK 3.195 str.). Ieškovas prašė padidinti išlaikymo sumą, kurią atsakovė turėtų mokėti savo sūnums. Pati atsakovė teismui nepateikė savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo, tačiau Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad S. L. nesutinka su reikalavimu padidinti išlaikymą, kadangi nėra pajėgi teikti net tokio išlaikymo, koks dabar priteistas. 2006 m. teismo sprendimu priteistas 125,00 Lt išlaikymas kiekvienam iš berniukų nebeatitinka šių dienų realybės. Aplinkybė, kad su vaiko amžiumi auga ir vaikų poreikiai, yra visiems žinoma, nes išauga ne tik vaiko poreikiai maistui, bet ir reikalavimai aprangai, išlaidos transportui, ryšiams, lavinimuisi, poilsiui ir laisvalaikiui, socialiniams ryšiams. Be to, per aštuonerius metus ženkliai pasikeitus ekonominei situacijai padidėjo ir eilinės, kasdienės vaiko išlaikymo išlaidos (išlaidos maistui, rūbams, komunaliniai mokesčiais ir pan.), dėl ko ankstesniu teismo sprendimu priteista išlaikymo suma tapo akivaizdžiai nepakankama net ir būtiniems vaikų poreikiams patenkinti. 2006 m. berniukai buvo dar vaikiško amžiaus, šiuo metu jau paaugliai, vienam iš jų iki pilnametystės beliko kiek daugiau nei pusmetis. Taigi ir jų poreikiai didesni.

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė gauna apie 650, Lt, t.y. apie 188, 00 Eur, dydžio išmoką iš darbo biržos, dirba pas ūkininkus, vasarom uogauja, grybauja, taip prisidurdama lėšų pragyvenimui. Byloje duomenų apie atsakovės S. L. sveikatos sutrikimus nėra, taip pat nėra duomenų, kad ji be nepilnamečių sūnų M. L. ir J. L. turėtų kitų išlaikytinių. Vien tai, kad atsakovė teigia šiuo metu neturinti pakankamai lėšų neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Be to, atsakovė yra pakankamai jauno amžiaus ir, tikėtina, gali susirasti papildomų pajamų šaltinių.

Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovės sūnums priteistinas išlaikymas po 86,87 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014 m. lapkričio 25 d., iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Kai vaikui yra nustatyta globa/rūpyba, išlaikymas priteisiamas vaikui, išieškomų lėšų ir turto tvarkytoju skiriamas globėjas/rūpintojas, kuris gaunamą išlaikymą tvarko CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 str., 4.236-4.252 str.). Atsižvelgiant į tai, A. V. skirtina M. L. ir J. L. turto administratore.

Be to, pagal bylos duomenis M. L. ir J. L. turi paveldėto nekilnojamojo turto, todėl A. V. skirtina ir šio turto administratore.

Vadovaujantis LR CPK 504 str. 4 d., paskirtam globėjui ar rūpintojui, turto administratoriui išaiškinamos jų teisės ir pareigos.

A. V. išaiškintina, kad vaiko globėjas (rūpintojas) privalo užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą, rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi, auklėti vaiką, spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis, netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams, palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais, rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (LR CK 3.271 str.). Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus, vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (LR CK 3.272 str.). Vaiko globėjas (rūpintojas) už vaiko padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka, vaiko globėjas (rūpintojas) už savo pareigų nevykdymą ar netinkamą jų atlikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka (LR CK3.273 str.). Vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais šio kodekso ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (LR CK 3.275 str.). Globojamas vaikas neįgyja turtinių teisių į savo globėjo (rūpintojo) turtą, vaiko globėjas (rūpintojas) neįgyja turtinių teisių į globojamam vaikui nuosavybės teise priklausantį turtą (LR CK 3.276 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (LR CPK 96 str. 1 d.). Ieškinį tenkinant visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 41,00 Eur žyminio mokesčio (41,00 Eur už reikalavimą apriboti tėvų valdžią (reikalavimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl motinos valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas) ir 63,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (86,87 Eurx2tx12x3%) į valstybės biudžetą (80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.), viso 104,00 eurai žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistina 6,8 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 79 str.).

Valstybės naudai priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, įrodymus apie išlaidų sumokėjimą pateikiant teismui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 185, 259-270 straipsniais, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Neterminuotai apriboti S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią jos sūnų M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą ir jų rūpintoja skirti A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią Bajorų km., Tauragnų sen. Utenos raj., nustatant vaikų gyvenamąją vietą kartu su rūpintoja.

Pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje 2-1933-82/2006 patvirtintas S. L. ir B. L. santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas dėl nepilnamečiams vaikams M. L. ir J. L. iš S. L. skiriamo išlaikymo dydžio ir priteisti iš atsakovės S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnums M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvienam po 86,87 Eur (aštuoniasdešimt šešis eurus ir 87 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2014 m. lapkričio 25 d., iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) turto administratore.

Priteisti valstybei iš atsakovės S. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 104,00 Eur (vieną šimtą keturis eurus) žyminio mokesčio ir 6,80 Eur (šeši eurai ir 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.