- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- 1S-214-134/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Bronė Vidzėnienė, Laimantas Misiūnas
- Advokatai
- Vaiva Savickienė
Bylos Nr.: 1 S-214-134/2016 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2
2016 m. birželio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Bronės Vidzėnienės, Birutės Valiulienės ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje, išnagrinėję suimtojo A. M. gynėjos advokatės Vaivos Savickienės skundą, dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria įtariamajam A. M. paskira kardomoji priemonė suėmimas 1 mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, turinčiais tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą – pinigus, nenustatytam asmeniui 2016 m. gegužės 20 d. apie 15 val. naudojantis mobilaus ryšio telefonu ir paskambinus į fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašius paskolinti pinigų, nukentėjusiajai A. S. sutikus padėti, jis, vykdydamas nenustatytų bendrininkų nurodymus, perduodamus mobiliojo ryšio telefonu, 2016 m. gegužės 20 d., apie 16 val., davė nurodymą D. Ž. nuvykti į A. S. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, ir paimti iš jos pinigus, taip savo ir kitų naudai įgijo svetimą – A. S. priklausantį turtą – pinigus – 1100 eurų, t.y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 182 str. 1 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, A. M. 2016 m. birželio 7 d. buvo laikinai sulaikytas, o skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
Suimtojo A. M. gynėja advokatė V. Savickienė skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Skunde nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi jos ginamajam skyrė suėmimą tuo pagrindu, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, trukdys ikiteisminiam tyrimui ir darys naujas nusikalstamas veikas, tačiau byloje šiuos suėmimo pagrindus patvirtinančių duomenų nėra. Jos ginamasis pats atėjo į policijos įstaigą, sužinojęs, kad yra ieškomas, kaltę pripažįsta. Jis įtariamas padaręs nesunkų nusikaltimą už kurį jam gali būti skiriama ir švelnesnė nei laisvės atėmimas bausmė. Prokuroras nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu įtariamasis gali trukdyti procesui, nes valstybė privalo užtikrinti, kad kalintys asmenys negalėtų neteisėtai bendrauti su kokiais nori asmenimis, o tai, kad jis yra pažįstamas su kitais įtariamaisiais, nėra pagrindo manyti, kad jis darys naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus. Be to, suimtasis turi gyvenamą vietą, vedęs, jo žmona laukiasi kūdikio, todėl A. M. paskirta pati griežčiausia kardomoji priemonė neproporcinga jo padarytai veikai ir asmenybei.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, svarstydama kardomosios priemonės suėmimo paskyrimo pagrįstumą, nevertina bylos įrodymų ir nesprendžia suimtojo kaltės, įrodymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimų, o vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad A. M. gali būti įtariamas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir jų pakanka suėmimo paskyrimui. Tokie duomenys teisingai nurodyti pirmos instancijos teismo skundžiamoje nutartyje.
BPK 122 str. 7 ir 8 d. nustato, kad suėmimas skiriamas tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės tikslų, numatytų BPK 119 str., esant bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam suėmimo pagrindui.
Teismas skyrė įtariamajam A. M. suėmimą tuo pagrindu, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus labai sunkius, sunkius ar BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus bei trukdyti ikiteisminiam tyrimui, paveikdamas proceso dalyvius, tačiau pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys neduoda pagrindo manyti, kad tokiais pagrindais skirta kardomoji priemonė suėmimas pagrįstai, ką apeliaciniame skunde nurodė ir įtariamojo gynėja.
BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto pagrindo (darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus) buvimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad A. M. nedirba ir neturi profesijos, anksčiau teistas, įtariamas padaręs nusikalstamą veiką praėjus 10 dienų kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietos, kas leidžia manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 str. 2 d., 180 str. 1 d., 181 str. 1 d., 187 str. 2 d. numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Šiuo atveju A. M. įtariamas nesunkaus nusikaltimo ( BK 182 str. 1 d.) padarymu, todėl jau vien dėl šios aplinkybės apylinkės teismas jam paskirti suėmimą tuo pagrindu, jog jis darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus, negalėjo, todėl šis suėmimo pagrindas naikintinas.
Be to, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nesuimtas A. M. gali paveikti proceso dalyvius ir taip trukdyti ikiteisminiam tyrimui, todėl suėmimas paskirtas ir taikant BPK 122 str. 1 d. 2 p. numatytą suėmimo pagrindą.
BPK 122 str. 1 d. 2 p., numatytu pagrindu suėmimas gali būti paskirtas ar pratęstas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis trukdys procesui: pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti proceso dalyvius, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Pagrįstas manymas turi būti pagrįstas konkrečiais duomenimis, rodančiais, kad įtariamasis trukdys procesui, tačiau nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių esamą ar realų galimą įtariamojo poveikį liudytojams, įtariamiesiems, ar kitiems proceso dalyviams, siekiant trukdyti nustatyti tiesą, nėra. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. M., įteikus jam pranešimą apie įtarimą, kaltu prisipažino, davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes, duomenų, kad jis ketino ar ateityje ketintų susisiekti su kitais proceso dalyviais, siekdamas įtakoti juos duoti parodymus, klaidinančius tyrimą, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Šiuo metu visi asmenys, galimai dalyvavę nusikalstamos veikos padaryme nustatyti, neapklaustas tik vienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Nesant pagrįstų duomenų apie galimą poveikio darymą proceso dalyviams ar trukdymą ikiteisminiam tyrimui, šis suėmimo pagrindas taip pat naikintinas.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad skirti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę - suėmimą yra ir BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytas pagrindas, nes yra pagrindo manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo, tačiau šiuo pagrindu suėmimo paskyrimas skundžiamoje nutartyje nemotyvuotas, tokio suėmimo skyrimo įtariamajam pagrindo buvimo, pareiškime nenurodė ir prokuroras. Teisėjų kolegijos nuomone, tokio pagrindo buvimą patvirtina teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys: A. M. nedirba, anksčiau teistas 8 kartus už savanaudiškas, tyčines nusikalstamas veikas, jų tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą nuo 2004 metų, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė praėjus 10 dienų po to, kai buvo paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 1 d. sankcijoje, be kitų alternatyvių bausmių, numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų. Šios aplinkybės duoda pagrindą manymui, kad A. M., būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti jam gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės, gali bėgti ( slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo, o tai, kad jis turi gyvenamą vietą, yra vedęs, kaip nurodoma skunde, šios kardomosios priemonės skyrimo būtinumo nepaneigia, nes nurodytos aplinkybės įtariamajam buvo žinomos ir tai nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl jis nėra susijęs stipriais tarpusavio ryšiais su šeima bei gyvenamąja vieta. Taigi, kardomoji priemonė - suėmimas A. M. paliekama galioti BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, nes BPK numatyti suėmimo taikymo pagrindai yra alternatyvūs, o tai reiškia, kad esant nors vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrindui, padarius išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kardomoji priemonė suėmimas turi būti skiriama. Gynėja skunde nurodo, kad įtariamasis sužinojęs apie jo paiešką, pats atėjo į policijos įstaigą, tačiau tokių duomenų byloje nėra, nes jis buvo sulaikytas, kai atėjo registruotis į policijos įstaigą, vykdydamas įpareigojimą registruotis, skirtą atliekant kitą ikiteisminį tyrimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama apylinkės teismo nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas pagrįstai, todėl naikinti pirmos instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo nėra, nes šiame bylos tyrimo etape švelnesnėmis nei suėmimas kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. nurodytų kardomosioms priemonėms keliamų tikslų pasiekti negalima.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo A. M. gynėjos skundą atmesti ir palikti galioti 2016 m. birželio 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.