- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-25
- Bylos Nr.
- 2K-251/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Bieliūnas (pirm.), Benediktas Stakauskas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- K. N.
- Nukentėjusysis
- V. T. Skundžiama, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Bieliūno, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo K. N. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Iš K. N. priteista 1500 Lt nukentėjusiajam V. T.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 6 d. nutartis, kuria K. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo K. N. gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 2004 m. vasario 13 d., apie 13 val. 30 min, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kilus ginčui dėl to, jog A. T. jį pavadino „ožiu“, „gaidžiu“ ir kitais įžeidžiančiais žodžiais, tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į krūtinę. Nuo patirto sužalojimo nukentėjusysis mirė. Taip K. N. tyčia nužudė A. T.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu K. N. prašo skundžiamus teismų sprendimus pakeisti: perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį ir paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistojo nuomone, pripažinę, kad nusikalstamos veikos padarymui esminės įtakos turėjo provokuojantis ir itin įžeidžiantis nukentėjusiojo elgesys, teismai nepagrįstai jo veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Kasatorius skunde teigia, kad įvykio metu jis buvo blaivus, kad dėl nukentėjusiojo pasakytų necenzūrinių ir įžeidžiančių žodžių patyrė šoką, dėl to jį sužalojo. Nuteistasis K. N. tvirtina, kad medicininės pagalbos nukentėjusiajam jis nesuteikė todėl, kad šis po įvykio atsisveikino ir savarankiškai išėjo. Anot nuteistojo, teismas nepagrįstai netaikė jam BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, nepripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe to, kad jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Nuteistasis mano, kad buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes jam nebuvo leista susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. Kasatorius skunde nurodo, kad dalinai susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga jam buvo leista, įpusėjus bylos nagrinėjimui teisme, o su visa bylos medžiaga jis galėjo susipažinti tik po nuosprendžio priėmimo. Be to, nuteistasis tvirtina, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymus paskirti jam psichiatrinę – psichologinę ekspertizę bei apklausti liudytojus P. Ch. ir G. K.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Teismas nustatė, kad kasatorius A. T. peiliu sužalojo tarpusavio ginčo metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Bylos duomenys patvirtina, kad kasatorius iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas net devynis kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus, už piktybinį chuliganizmą, ne kartą yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl A. T. pasakytų kalinių žargone dažnai vartojamų žodžių „gaidys“, „ožys“ ir pan. kasatorius įvykio metu nebuvo staiga labai susijaudinęs. Jis buvo paprasčiausiai supykęs ant nukentėjusiojo ir dėl to smogė jam peiliu. Tyčinis nužudymas ginčo metu teisingai kvalifikuotas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nekeisdama veikos kvalifikavimo kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo svarstyti ir bausmės dydžio, nes kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Klausimas, ar teisingai paskirta bausmė, t. y. ar ji nėra aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni, gali būti sprendžiamas tik apeliacinio proceso metu (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Prieš atmesdamas nuteistojo K. N. apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmė jam paskirta teisingai.
Kasatoriaus argumentai apie jo teisės į gynybą pažeidimus, apie neišsamų bylos aplinkybių ištyrimą, neapklausus kai kurių asmenų liudytojais, nepaskyrus teismo psichiatrinės-psichologinės ekspertizės jo būklei įvykio metu nustatyti, yra nepagrįsti, nes bylos medžiaga patvirtina, kad kasatoriaus teisė į gynybą buvo užtikrinta, kad visos bylai reikšmingos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, kad prašymai apklausti kasatoriaus nurodytus asmenis liudytojais, paskirti ekspertizę, buvo atmesti motyvuotai.
Aptartos aplinkybės patvirtina, kad keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo K. N. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo K. N. kasacinį skundą atmesti.