Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-08-13 · Civilinė byla Nr. 2-110-374/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-13
Bylos Nr.
2-110-374/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03828-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Gustienė
Ieškovas
Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
Atsakovas
A. D.
Trečiasis asmuo
V. N.
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-110-374/2015Proceso Nr. 2-28-3-03828-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 116.1.; 44.5.2.4.; 73.2.6.1.
Marijampolės rajono apylinkės teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 13 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, sekretoriaujant S. B., šalims nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. D., trečiajam asmeniui V. N. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise, ir

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Šalies argumentai

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras teismo prašo priteisti iš atsakovo A. D. 776,60 Eur (2682,49 Lt) nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas: 23,17 Eur (80 Lt) žyminį mokestį bei 203,71 Eur (259,80 Lt ir 128,47 Eur) už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas A. D. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 122), gautas atsiliepimas į ieškinį, su kuriuo nesutinka, laiko jį neįrodytu, todėl atmestinu (b.l. 46-47).

Trečiasis asmuo V. N. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta viešo paskelbimo būdu (b.l. 126-127), atsiliepimo į ieškinį negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad 2013-09-15 Lenkijoje dėl atsakovui A. D. priklausančią transporto priemonę VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Ieškovas nurodo, kad eismo įvykio dieną atsakovas buvo transporto priemonės VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, t.y. atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą asmuo. Ieškovo teigimu, Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 3 ir 8 dalių nuostatos.

Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Lenkijoje ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, bei vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatais (3 ir 5 straipsniai), eismo įvykio valstybės - Lenkijos nacionalinis draudikų biuras (POLISH MOTOR INSURERS' BUREAU) atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė reikalavimą 3252,02 PLN (2682,49 Lt arba 776,60 Eur) sumai ieškovui, t.y. transporto priemonės registracijos valstybės - Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (b.l. 22-23).

Ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškovas moka išmoką eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atsižvelgdamas į Biurų tarybos Vidaus nuostatus (Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis) ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 3252,02 PLN (776,60 Eur/2682,49 Lt) (b.l. 38).

Ieškovas, sumokėjęs Lenkijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį - atsakovo, raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti LENKIJOS nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2682,49 Lt (b.l. 39). Iki ieškinio teismui pateikimo dienos atsakovas reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad niekada Lenkijoje nebuvo, nebuvo konkrečiai 2014 - 08 - 06 ir automobilio VW SHARAN, v. n. (duomenys neskelbtini) nevairavo (b.l. 46-47). Atsakovo teigimu, jis 2011-08-03 sudarė nurodomo automobilio panaudos sutartį su V. N., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko panaudos gavėjo ir automobilio nematė (b.l. 48). Atsakovo įsitikinimu, sutarties pagrindu panaudos gavėjas gali duoti transporto priemonę naudotis tretiesiems asmenims, ir pilnai atsako už žalą padarytą tretiesiems asmenims ir kt. Atsakovo nuomone, iš 2011-08-03 panaudos sutarties turinio matyti, kad panaudos sutarties terminas baigėsi 2014-08-03, t.y. iki įvykio likus 3 (trims) dienoms. Transporto priemonės panaudos sutartis yra pasibaigusi ir nepratęsta, tačiau transporto priemonė atsakovui negrąžinta. Atsakovas nurodo, kad jis nėra ir negali būti tinkamu atsakovu šioje byloje, nes įvykio metu automobilis panaudos sutarties pagrindu buvo valdomas trečiojo asmens.

Vienas pagrindinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo instituto tikslų – užtikrinti per eismo įvykį nukentėjusios šalies teisę į patirtos žalos atlyginimą. Tai pasiekti svarbu ne tik nacionaliniu, bet ir visos Europos Sąjungos mastu tam, kad kiltų kuo mažiau kliūčių laisvam asmenų judėjimui. Šiuo institutu pirmiausia siekiama užtikrinti nukentėjusio asmens interesus nepriklausomai nuo to, kurioje valstybėje yra apdrausta transporto priemonė, sukėlusi eismo įvykį, bei kur – nukentėjusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos ar kitoje valstybėje – įvyko žalą sukėlęs eismo įvykis.

Atgręžtinis Draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPD 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPD 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad TPVCAPD 23 straipsnio 1 dalimi suteikta Biurui teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010).

Aptariamo eismo įvykio metu, t.y. 2013-09-15, transporto priemonės VW SHARAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas buvo atsakovas A. D.. Sutarties terminas turėjo baigtis dar po metų – 2014-08-03 (b.l. 48). Panaudos sutartimi, sudaryta tarp atsakovo A. D. ir trečiojo asmens V. N., nuosavybės teisė į transporto priemonę nebuvo perduodama kitam asmeniui. Transporto priemonę naudojant panaudos pagrindais, panaudos gavėjas neįgyja nuosavybės teisių į tokią transporto priemonę ir atitinkamai pagal TPVCAPDĮ nuostatas ne jam, o savininkui tenka pareiga apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu panaudos pagrindais naudojamą transporto priemonę. Todėl teismas sutinka su ieškovo nuomone. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio mėn. 29 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 išaiškino, kad „TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, kad nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatas pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį yra nustatyta tik savininkui arba asmeniui, transporto priemonę valdančiam lizingo, išperkamosios nuomos ar panašios sutarties pagrindu (LAT Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis byloje Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras v. V. D., bylos Nr. 3K-7-300/2010). Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai Draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui". Tokiu būdu, ieškovas teisus, teigdamas, kad jeigu atsakovas būtų laikęsis TPVCAPDĮ įtvirtintos pareigos drausti jam priklausančią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieškovas nebūtų buvęs įtrauktas į žalos administravimo procesą ir nepatirtų žalos.

Civilinis procesas paremtas rungimosi principu. Rungimosi principo taikymą bylose dėl žalos atlyginimo detaliau atskleidžia LAT, nurodydamas, jog atsakovo nesutikimas su žalos dydžiu savaime nėra pagrindas nesivadovauti ieškovo pateiktais įrodymais dėl žalos apimties ir dydžio, o atsakovui nepateikus jo abejones, teiginius ar aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, juos laikyti neįrodytais, "...rungimosi principas, be kita ko, reiškia, jog: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją - neįrodyta" (LAT 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2010).

Atsakovas A. D. nepateikė teismui jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie transporto priemonės VW SHARAN, V/N (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės pasikeitimą ir ieškinio nepagrįstumą. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, kad eismo įvykio metu galiojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (CPK 178 str.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. LR CK 6.37 str. 1 d. yra numatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. LR CK 6.210 str. 1 d. numatytas 5 proc. įstatyminių palūkanų dydis, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokių palūkanų dydžio. Šioje normoje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos atlieka kompensavimo, bet ne mokėjimo funkciją ir yra skolininko atsakomybės forma. Palūkanų instituto tikslas – apsaugoti turtinius kreditoriaus interesus. Normoje įtvirtinta nenuginčijama prezumpcija, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius visada patiria nuostolių negautų pajamų pavidalu. Palūkanos ir skirtos šioms negautoms pajamoms padengti. Taip vadinamos „procesinės“ palūkanos, numatytos CK 6.37 str. 2 d., atlieka taip pat kompensavimo, o ne mokėjimo funkciją. Ši norma reikšminga esant nesutartinėms prievolėms, susijusiomis su žalos atlyginimu. Todėl ieškinys šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, priteisiant 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 776,60 Eur, skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-09-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str.).

Dėl aukščiau teismo nustatytų aplinkybių ieškinys laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Kiti šalių nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 23,17 Eur (b.l. 4) žyminis mokestis bei 203,71 Eur (b.l. 41, 76) už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 42, 178, 270 str., teismas

NUSPRENDĖ:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į/k (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Algirdo g. 38, Vilniuje, naudai 776,60 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 60 ct/2682,49 Lt) nuostolių atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas: 23,17 Eur (dvidešimt tris eurus 17 ct/80 Lt) žyminį mokestį bei 203,71 Eur (du šimtus tris eurus 71 ct) už dokumentų vertimą į lietuvių kalbą, 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo A. D., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 14,13 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Gustienė