- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-24
- Bylos Nr.
- ATP-155-485/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimo A. U. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. kovo mėn. pabaigoje - balandžio pradžioje, neturėdamas Alytaus m. savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti, Alytaus m. bendro naudojimo žemėje prie gatvės šalia savo sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, iškirto, t. y. sunaikino želdinius - krūmus ir 9 medžius: 3 liepas (skersmuo kelme 10 cm), 1 liepą (skersmuo kelme 8 cm), 1 gluosnį (skersmuo kelme 20 cm), 4 gluosnius (skersmuo kelme 10 cm), tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D 1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. reikalavimus. Institucijos 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimu buvo nubaustas 129 Eur administracine bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 str. 1 d.
A. U., nesutikdamas su tokiu nutarimu, jį apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimu A. U. skundą tenkino, panaikino 2015 m. rugsėjo 28 d. Institucijos nutarimą dėl A. U. nubaudimo pagal ATPK 78 str. 1 d. ir bylą A. U. atžvilgiu nutraukė.
Atsiliepimas
Apeliaciniame skunde Institucija prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Skunde nurodoma, kad pateiktame atsiliepime į A. U. skundą teismui buvo paaiškinta, jog suvedant informaciją apie administracinį teisės pažeidimą į administracinių teisės pažeidimų registrą, techniškai nebuvo ir nėra galimybės suvesti pažeidimo padarymo laiko nurodant konkrečius mėnesius. Teismas nevisiškai teisingai nurodė aplinkybes dėl liudytojo G. Z. ir G. R. parodymų dėl medžių kirtimo laiko, kadangi 2015 m. gruodžio 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog liudytojas G. R. teismo posėdžio metu iš tiesų nurodė, kad medžiai buvo kirsti balandžio - gegužės mėnesiais, tačiau suklydęs pasitaisė ir vėliau nurodė, kad medžiai buvo kirsti kovo - balandžio mėnesiais. Ši aplinkybė, kad medžiai buvo kirsti kovo mėn. pabaigoje - balandžio mėn. pradžioje taip pat patvirtinama ir 2015 m. liepos 7 d. liudytojo G. R., 2015 m. liepos 3 d. liudytojo G. Z., 2015 m. rugpjūčio 24 d. liudytojos R. U. bei paties pareiškėjo A. U. rašytiniais paaiškinimais. Institucija nesutinka su teismo padaryta išvada, kad neaišku kada padarytas pažeidimas ir nėra aiškios kaltinimo ribos. Nėra byloje aplinkybių, kad pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, būtų šališkas ar suinteresuotas, jo dėstomos įvykio aplinkybės nurodomos nuosekliai, logiškai, neprieštaringai. Tai, kad buvo nukirsti 9 medžiai, patvirtina ir su juo kartu buvusios liudytojos L. M. bei R. Z.. Institucija nesutinka su teismo motyvu, kad nenurodžius protokole teisės akto, kuriuo vadovaujantis galimai A. U. iškirsti medžiai priskirtini saugotiniems yra trūkumas dėl kurio nėra aiški administracinio teisės pažeidimo esmė ir nėra aiški kaltinimo riba, kadangi pareiškėjas A. U. suprato, kad tvarkymo darbai vykdomi ne jo privačioje žemėje, o Alytaus miestui priklausančioje žemėje. Institucija neigia, teismo motyvą, jog liudytojas G. R. kaip asmenį kirtusį medžius nurodė būtent A. U., tačiau vertino, kad jis buvo įtakotas kaimyno G. Z.. Apeliantės nuomone, 2015 m. gruodžio 10 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota, jog liudytojas G. R. paaiškino, kad A. U. anksčiau buvo matęs ir matė kaip A. U. kelis savaitgalius kirto medžius, tik pas G. Z. pasitikslino vardą ir pavardę.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. U. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. priimtą nutarimą.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, kad byloje nėra nustatyta, jog A. U. yra kaltas dėl iškirstų 9 saugotinų medžių Alytaus miestui priklausančioje žemėje, todėl negali būti traukiamas administracinės atsakomybėn pagal ATPK 78 str. 1 d.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nutarimu A. U. buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d. Pagal šią normą numatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Iš straipsnio dispozicijos matyti, kad ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžiama šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis kovo mėnesio pabaigoje – balandžio mėnesio pradžioje, savaitgalį savo sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Alytus, Alytaus miesto fondinėje žemėje prie gatvės be Alytaus miesto savivaldybės leidimo iškirto savaiminės kilmės želdinius, iš viso 9 vienetus ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D 1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 p. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d. Šiuo atveju sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą turi būti analizuojama ne tik ATPK 78 str. 1 d. dispozicija, bet ir įstatymų ar teisės aktų, į kuriuos nukreipia minėtas straipsnis, normos, dėl kurių pažeidimo asmeniui ir surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. U. skundą, konstatavo, kad A. U. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 str. 1 d., byloje nėra įrodyta, įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. U. iškirto valstybiniame sklype augusius medžius, nėra, dėl to administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad administracinė teisena pradėta pagal G. Z. 2015 m. birželio 18 d. pranešimą, kuriuo prašoma patikrinti ar teisėtai išpjauti medžiai nuosavame sklype (duomenys neskelbtini), Alytus. 2015 m. liepos 9 d. želdinių apžiūros ir vertinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini)25.4) nustatyta, kad Putinų g. 72 E, Alytus sklype be leidimo iškirsti savaiminės kilmės želdiniai, miesto bendro naudojimo teritorijoje šalia Putinų g. 72 E sklypo iškirsti savaiminės kilmės krūmai, liepos (4 vnt.) ir gluosniai (5 vnt.) bei pridėtos užfiksuotų 5 medžių fotonuotraukos.
Nagrinėjant bylą apylinkės teisme teismo posėdžio metu apklausti liudytojais G. Z. ir G. R., kurie tvirtino matę kaip A. U. kirto medžius. Liudytojas G. Z. teismui paaiškino, jog kreipėsi į aplinkos apsaugos pareigūnus po to kai jau buvo nubaustas administracine tvarka, kadangi jį įskundė A. U.. Jo teigimu, valstybinėje žemėje augančius saugotinus medžius iškirto A. U., tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šio liudytojo parodymai negali būti tiesioginiai ir objektyvūs, patvirtinantys A. U. kaltę inkriminuojant ATPK 78 str. 1 d. numatytą pažeidimą. Bylos duomenimis matyti, kad liudytojas G. R., apylinkės teismui duodamas paaiškinimus taip pat teigė, jog aptartus saugotinus medžius iškirto A. U.. Aiškinantis kaltininko kaltės požymius, minėtas liudytojas teigė, kad kirto medžius būtent A. U., jam nurodė kaimynas G. Z.. Šias aplinkybes nurodė ir paaiškinime, ir teismo posėdžio metu.
Pažymėtina, kad viso bylos nagrinėjimo metu A. U. neigė kirtęs saugotinus medžius šalia savo sklypo, esančius valstybinėje miesto žemėje, jo kaltė buvo grindžiama liudytojų G. Z. ir G. R. parodymais, kurie teismo vertinimu, abejotini ir neobjektyvūs, todėl atmestini ir jais nesivadovautina. Naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog A. U. administracinį teisės pažeidimą padarė, apeliaciniame skunde nenurodyta.
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir (ar) inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta A. U. kaltė.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas (šiuo atveju liudytojų G. Z. ir G. R. parodymų vertinimai, nepateikiant neginčijamų duomenų, kurie galėtų patvirtinti A. U. kaltę) nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai A. U. administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 78 str. 1 d. nutraukė, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), todėl tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir panaikinti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.