Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei N. K., atsakovui A. B. (A. B.), išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius atstovei Danai Sederevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovams S. V. ir A. B. (A. B.) dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, institucija išvadai duoti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucija išvadai teikti – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė gyvena su nepilnamete dukra ir nepilnamečiais sūnumis bei sugyventiniu A. B.. Atsakovas S. V. Tarnybos specialistui pokalbio metu nurodė, jog su ieškove kartu negyvena nuo 2010 m. ir nėra M. K. tėvas. Tarnybos nuomone, ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, siekiant užtikrinti jo teisę žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, realiai vykdančius tėvų valdžią ir visas pareigas vaiko atžvilgiu. Nuginčijus ir nustačius tėvystę, atsirastų pagrindas nagrinėti reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Teismo posėdžio metu ieškovė prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas A. B. augina, išlaiko vaiką. Vaikas pažįsta tėvą – atsakovą A. B., juos sieja artimas ryšys. Tarp vaiko ir atsakovo S. V. susiformavusio ryšio nėra.

Atsakovas S. V. teismo posėdyje nedalyvavo, šaukimas į teismo posėdį atsakovui įteiktas asmeniškai.

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad civilinės metrikacijos įrašas, jog atsakovas S. V. yra ieškovės dukters M. K. tėvas, neatitinka nei ieškovės nei nepilnamečio vaiko interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Dėl tėvystės nuginčijimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Remiantis CK 3.146 straipsnio 2 dalimi, jei vaikas gimė susituokusiai motinai, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą, o duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis).

Iš šalių paaiškinimų ir rašytinės bylos medžiagos (vaiko gimimo įrašo kopijos) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovei gimė dukra M. K., kurios tėvu buvo įregistruotas atsakovės tuometinis sutuoktinis – atsakovas S. V.. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo ir santuokos nutraukimo įrašo matyti, jog tarp ieškovės ir atsakovo S. V. sudaryta santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (2019-01-29 teismo sprendimu). Nepilnametė ieškovės dukra M. K. gimė nepraėjus 300 dienų po ieškovės ir atsakovo S. V. santuokos nutraukimo, todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas S. V.. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikta Civilinės metrikacijos skyriaus medžiaga.

CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės.

Šalys DNR ekspertizės byloje skirti neprašė. Tiek teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir atsiliepimuose į ieškinį), tiek teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas S. V. nėra ieškovei gimusios dukters tėvas, ieškovė ir atsakovas S. V. nuo 2010 m. gyvena atskirai, tuo tarpu ieškovė ir atsakovas A. B. kartu gyvena 8 metus, turi dar vieną bendrą vaiką – sūnų, kurio tėvystė taip pat buvo nuginčyta ir nustatyta teismine tvarka. Šią aplinkybę patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys.

Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo įraše duomenys apie vaiko tėvą yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Todėl teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas.

Dėl tėvystės nustatymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

CK 3.148 straipsnio 1 dalis numato, kad jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, kiti įrodymai.

Atsakovas A. B. ieškinį pripažino. Remiantis šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas A. B. 8 metus gyvena kartu, atsakovas rūpinasi vaiku ir jį išlaiko, abejonių dėl vaiko tėvystės šalims nekyla. Teismo vertinimu, byloje nustatyta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovės N. K. vaiko tėvas yra atsakovas A. B..

Atsižvelgiant į vaiko interesus žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas.

Teismas išaiškina, jog remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų, remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima, todėl šalims išaiškinama, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, duomenų apie atsakovo A. B. tėvystę nepilnametės M. K. atžvilgiu nuginčyti teismine tvarka nebus galimybės.

Dėl pavardės suteikimo.

CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių.

Ieškovė reiškia reikalavimą suteikti dukrai M. K. pavardę B.. Atsakovas A. B. sutiko su reikalavimu, todėl jis tenkinamas, suteikiant vaikui pavardę B..

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nagrinėjamu atveju nesprendžiamas.

Byloje susidarė 10,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 5,15 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad atsakovas S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra nepilnamečio vaiko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Nustatyti, kad atsakovas A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio vaiko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o nepilnametis vaikas M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti 2019 m. kovo 7 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pavardę, suteikiant tėvo pavardę – B..

Priteisti iš atsakovo S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,15 Eur (penkis eurus 15 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,15 Eur (penkis eurus 15 euro centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.