- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- AN2-13-491/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00568-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Valdas Meidu (pirm.)
- Pažeidėjas
- Š. N.
- Institucija
- Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atstovui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo Š. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 4 dalį, 422 straipsnio 5 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Skundžiamu nutarimu Š. N. buvo nubaustas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 33 Eur bauda; pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį – 70 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams; pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį – 900 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį – 950 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam buvo paskirta galutinė administracinė nuobauda – 950 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams 9 mėnesiams.
2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,43 promilių girtumas), įvažiavo ir pervažiavo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, stabdomas žymėtam policijos tarnybinio automobilio su raudonais ir mėlynais švyturėliais bei per garsiakalbį aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį, nestojo ir toliau dideliu greičiu važiavo toliau, kirto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui bei važiavo toliau nesustodamas ir nepaklusdamas policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti vairuojamą transporto priemonę; toliau važiavo nesustodamas ir įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui; jo vairuojamas automobilis „AUDI A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neatitiko techninių reikalavimų, t. y. galinės automobilio padangos neatitiko protektoriaus rašto gylio; tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16, 226, 73.11 punktus.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. N. prašo: nutraukti jam administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį; arba už šį administracinį nusižengimą jam paskirtą baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sumažinti iki sankcijoje numatyto minimalaus jų dydžio; iš skundžiamo nutarimo pašalinti jo atsakomybę pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį sunkinančią aplinkybę, kad šiuos administracinius nusižengimus jis padarė būdamas neblaivus. Apeliaciniame skunde jis nurodo:
3.1. Apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl jo kaltės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Sprendžiant dėl jo kaltės už šį administracinį nusižengimą, būtina nustatyti tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokė, jog yra stabdomas policijos pareigūnų, tačiau sąmoningai nesustojo. Šiuo atveju jo vairuojamame automobilyje garsiai grojo muzika, automobilio langai buvo uždaryti, galiniai langai yra tamsinti. Vairuodamas automobilį, jis visą savo dėmesį buvo sutelkęs į priekį, todėl į aplinką bei šviesoforus dairėsi minimaliai. Kad jo orientacija buvo sutrikusi, patvirtina ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys apie jo būseną po automobilio sustabdymo. Visa tai nulėmė, kad jis nepastebėjo jį stabdžiusių policijos pareigūnų. Jis iš karto sustojo, kad kai tik pastebėjo, jog yra stabdomas. Be to, jis nevengė jo girtumo patikrinimo, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie leistų spręsti, jog jis sąmoningai bėgo nuo jį stabdžiusių policijos pareigūnų. Kadangi visos byloje nepašalintos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nutrauktina jam nepadarius šio nusižengimo požymių turinčios veikos.
3.2. Apylinkės teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį nustatė tai, kad jis šiuos nusižengimus padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusižengimų padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį.
3.3. Apylinkės teismas už administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį jam paskyrė per griežtą administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, kurios neatitinka jo asmenybės, padaryto nusižengimo pavojingumo, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Jo padarytas nusižengimas pavojingesnių pasekmių nesukėlė, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jau ir dabar jis patiria neigiamus savo teisių suvaržymus bei padarė atitinkamas išvadas dėl savo veiksmų. Įvertinus tai, minimalaus dydžio baudos ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už šį nusižengimą bus pakankama priemonė jo nubaudimui ir kitų administracinės nuobaudos tikslų pasiekimui.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos viršininkas Virginijus Mačėnas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus bei tinkamai įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. N. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį. Jis laikosi pozicijos, jog nematė ir negirdėjo, kaip įvykio metu policijos pareigūnai stabdė ir persekiojo jo vairuojamą automobilį „Audi“.
6. Visų pirma, apygardos teismas, prieš išsamiau atsakydamas į apelianto argumentus, atkreipia dėmesį, kad skundžiamas nutarimas jo kaltės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį klausimu yra prieštaringas. O būtent, apylinkės teismas padarė išvadą, kad Š. N. pripažino savo kaltę pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir gailisi, ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau teismo vertinimas, jog Š. N. savo kaltę pripažino, nėra pagrįstas. Iš bylos matyti, kad Š. N. tiek jam surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek apklausiamas apylinkės teismo posėdyje savo kaltės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį nepripažino bei laikėsi tos pačios pozicijos, kurios laikosi ir savo apeliaciniame skunde. To nepaisydamas, apylinkės teismas skundžiamame nutarime tiesiog nurodė, kad Š. N. kaltė pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį yra nustatyta policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, Š. N. paaiškinimu, užfiksuotu administracinio nusižengimo protokole, bei kitais rašytiniais įrodymais. Apylinkės teismas, niekaip nepasisakęs dėl byloje surinktų įrodymų, neatskleidęs Š. N. tyčios turinio, ypač pastarajam ginčijant savo kaltę pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, numatančią griežtą administracinę atsakomybę, tiesiog konstatavo, jog jam administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagrįstai ir teisėtai. Nors neneigiama, kad policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kiti byloje surinkti rašytiniai duomenys pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį yra įrodymai, tačiau jie neprilygsta liudytojų parodymams. Prisimintina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teismo proceso metu, net ir esant pakankamai akivaizdiems jo įrodymams (kaip ir šiuo atveju – pakankamai išsamiems policijos pareigūnų tarnybiniams pranešimams), turi būti sudarytos sąlygos ginčyti įrodymus, kuriais remiantis grindžiama jo kaltė padarius administracinį nusižengimą. Apylinkės teismas šių reikalavimų nesilaikė. Atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, jog apylinkės teismas visapusiškai bei išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą dalyje dėl Š. N. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį.
7. Kita vertus, apygardos teismas, administracinio nusižengimo bylą pagal Š. N. apeliacinį skundą išnagrinėjęs žodinio proceso tvarka, apklausęs liudytoju policijos pareigūną G. N., nuo pat pradžių dalyvavusį stabdant Š. N. vairuojamą automobilį „Audi“, sudaręs apeliantui galimybę ginčyti byloje surinktus jo kaltės įrodymus, tačiau jam tuo nepasinaudojus (apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai, tačiau jis į teismo posėdį neatvyko bei prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė), sprendžia, kad, nepaisant pirmiau nurodytų skundžiamo nutarimo trūkumų, esminė apylinkės teismo priimtame nutarime padaryta išvada dėl Š. N. kaltės pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį yra teisinga.
Žemesnės instancijos teismas
8. Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 30 d. apie 2 val. (duomenys neskelbtini), atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos iki (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinės sankryžos Š. N. vairuojamas automobilis „Audi“ buvo stabdomas žymėto policijos tarnybinio automobilio su raudonais ir mėlynais švyturėliais, garsiniu signalu bei per garsiakalbį policijos pareigūnui kelis kartus išreiškus reikalavimą sustabdyti vairuojamą automobilį. Š. N. vairuojamą automobilį sustabdė, kai prie jo persekiojimo (duomenys neskelbtini) gatvėje prisijungė antras policijos pareigūnų ekipažas. Įvykio metu Š. N. kirto tris sankryžas jose degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui bei automobilį „Audi“ vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,43 promilių girtumas. Šios faktinės bylos aplinkybės nėra ginčijamos, su jomis sutinka visi proceso dalyviai, todėl išsamiau jos neanalizuojamos.
9. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcija (toliau – Instrukcija). Šios Instrukcijos 30.1–30.3 punktuose nustatyta, kad jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, policijos patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiau informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinį numerį, markę, modelį, spalvą, ypatingas žymes ir pan.), vairuotoją ir keleivius apibūdinančius požymius ir pranešti budėtojui, įjungęs mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus, persekioti nestojusią transporto priemonę tarnybine transporto priemone, stengtis neatsilikti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį, per garsiakalbį kartoti reikalavimą sustabdyti transporto priemonę. Taip pat pažymėtina, kad būtina asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį sąlyga yra jo kaltės nustatymas, t. y. būtina nustatyti ne tik tai, kad policijos pareigūnai tinkamai stabdė automobilį vairuojantį asmenį, tačiau ir tai, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, matė ir suprato bei turėjo suprasti, jog yra stabdomas.
10. Administracinėn atsakomybėn traukiamas Š. N. teigia, jog jis nesuprato darantis šį administracinį nusižengimą, kadangi jo automobilyje garsiai grojo muzika, automobilio galiniai langai tamsinti, jis visą savo dėmesį buvo sukoncentravęs į kelią. Tačiau tokie apelianto teiginiai neatitinka objektyvios nagrinėjamo įvykio situacijos. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas G. N. patvirtino ir patikslino savo tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes, kad pastebėję (duomenys neskelbtini) gatvėje dideliu greičiu važiuojantį Š. N. vairuojamą automobilį „Audi“, kuris dar kirto (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, pradėjo jį vytis. Pasiviję ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, priartėję prie Š. N. vairuoto automobilio, jie įjungė savo tarnybinio automobilio mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, garsinį signalą bei važiavo paskui automobilį „Audi“ stengdamiesi nuo jo neatsilikti. Automobilis „Audi“ pravažiavo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžas degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui bei toliau važiavo tiesiai (duomenys neskelbtini) gatve. Tarp persekiojamo automobilio „Audi“ ir tarnybinio automobilio atstumas buvo nuo 50 iki 100 m, o (duomenys neskelbtini) g. prie automobilio „Audi“ priartėjus apie 10 m atstumu, per garsiakalbį vairuotojui išreiškė reikalavimą sustabdyti automobilį dešiniame kelkraštyje, tačiau vairuotojas į reikalavimą nereagavo ir toliau mieste važiavo apie 90 km/h greičiu. Tuomet jis per radijo ryšį pranešė, kad automobilis „Audi“ važiuoja (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinės sankryžos, dar kartą per garsiakalbį pareikalavo automobilio „Audi“ vairuotoją sustoti, tačiau jis ir toliau į tai nereagavo, važiavo dideliu greičiu. Netrukus prie persekiojimo prisijungė kitas policijos ekipažas, kuris pralenkė jo tarnybinį automobilį bei automobilį „Audi“ ir nestojusį vairuotoją pradėjo stabdyti iš priekio. Tik tada Š. N. sustabdė automobilį. Tokias Š. N. viruojamo automobilio „Audi“ stabdymo aplinkybes atitinka bei patvirtina policijos pareigūnų P. M. ir L. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės. Nėra jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė daromą nusižengimą, parodymais bei jų tarnybiniais pranešimais, todėl jais vadovaujamasi kaip Š. N. kaltę patvirtinančiais įrodymais.
11. Vadovaujantis liudytojo G. N. parodymais ir kitų policijos pareigūnų P. M. ir L. B. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad policijos pareigūnai tinkamai atliko nestojusio Š. N. vairuojamo automobilio „Audi“ stabdymo veiksmus, kaip to reikalauja Instrukcijos 30.1–30.3 punktai. Viso persekiojimo metu buvo įjungtos tarnybinių automobilių garso ir šviesos sistemos, nesustojusiam automobilio vairuotojui per garsiakalbį buvo tinkamai perduotas reikalavimas sustoti, tai buvo padaryta du kartus. Apygardos teismas, įvertinęs tai, kad Š. N. dviejų policijos ekipažų buvo stabdomas tamsiu paros metu, pakankamai ilgą laiką, lygiame ir gero matomumo kelyje, kitų eismo dalyvių jame nebuvo, daro išvadą, kad jis negalėjo nematyti bei jam negalėjo kilti abejonių, kad būtent jis yra stabdomas ir persekiojamas. Juo labiau, kad Š. N. persekiojimas baigėsi tik tada, kai jam kelią užblokavo kitas policijos tarnybinis automobilis. Visa tai patvirtina, kad Š. N. tyčia bėgo nuo policijos pareigūnų. Šio įvykio metu jis buvo gerokai neblaivus (jam buvo nustatytas 1,43 promilių girtumas), jis kirto tris sankryžas degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui, todėl aišku, kad jis turėjo pagrindą nepaklusti policijos pareigūnų teisėtam ir aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti automobilį, atitrūkti nuo persekiojimo ir bandymo jį sustabdyti, taip siekdamas išvengti jo patikrinimo ir sulaikymo. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas atmeta Š. N. argumentą, jog jis nematė ir nesuprato, kad buvo stabdomas policijos pareigūnų.
12. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad esminių prieštaravimų tarp bylos įrodymų ir nustatytų aplinkybių nėra, visos abejonės pašalintos išnagrinėjus objektyvius bylos įrodymus. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nėra net mažiausios abejonės, kad Š. N. nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį, todėl skundžiamu apylinkės teismo nutarimu jis pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas teisėtai ir pagrįstai.
13. Apeliaciniame skunde Š. N. nurodo, kad jis už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį, buvo nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl apylinkės teismas nepagrįstai nustatė jo atsakomybę pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį sunkinančią aplinkybę, numatytą ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte, t. y. kad jis šiuos nusižengimus padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusižengimų padarymui. Apygardos teismas su tuo nesutinka. Iš tiesų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumas gali būti tiek administracinio nusižengimo sudėties požymis, tiek jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Pagal ANK 36 straipsnio 2 dalį, jei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neblaivumas yra administracinio nusižengimo sudėties požymis, tai teismas (ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), skirdamas administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, šios aplinkybės negali kartu pripažinti ir kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Tačiau šiuo atveju, priešingai apelianto įsitikinimui, apylinkės teismo nustatyta aptariama jo atsakomybę pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 4 dalį ir 426 straipsnio 5 dalį sunkinanti aplinkybė į šią kategoriją nepatenka, kadangi nėra šių nusižengimų sudėties požymis. Taigi, apylinkės teismas pagrįstai Š. N. nustatė šią atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir pagrįstai į ją atsižvelgė skirdamas jam administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę.
14. Apeliaciniame skunde Š. N. nesutinka su jam už administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį paskirta bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu bei prašo šias poveikio priemones sušvelninti iki sankcijoje nustatyto minimalaus jų dydžio. Tačiau šis apelianto reikalavimas nepagrįstas.
15. ANK 426 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo 850 Eur iki 1200 Eur. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų.
16. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę Š. N., įvertino vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kad jis administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos šio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Apylinkės teismas atsižvelgė bei įvertino ir Š. N. asmenybę – jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus (greičio viršijimą, eismo įvykį bei kitus). Nors paskirtas baudas Š. N. sumokėjo, tačiau tai jo nesulaikė nuo naujų KET pažeidimų darymo, o jo daromi tokio pobūdžio pažeidimai tik sunkėja. Todėl Š. N. KET pažeidimų kiekis ir jų pobūdis charakterizuoja jį kaip asmenį, sistemingai darantį administracinius nusižengimus ir nelinkusį laikytis visuomenėje priimtų elgesio reikalavimų. Atsižvelgęs į šiuos bylos duomenis, apylinkės teismas Š. N. už administracinį nusižengimą pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį paskyrė baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurių dydžius nustatė šiek tiek didesnius už sankcijoje numatytus minimalius. Apygardos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, paskirdamas tokią administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę Š. N., išsamiai ir visapusiškai įvertino jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų bylos duomenų visumą. Taigi, Š. N. pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį paskirta 950 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams 9 mėnesiams negali būti laikomi per griežtais ar neteisingais, o kaip tik atitinka ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Todėl švelninti šias Š. N. paskirtas poveikio priemones nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo Š. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.