Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-25 · Administracinė byla Nr. eI3-1301-535/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
eI3-1301-535/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03654-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Jolanta Vėgelienė, Gitana Butrimaitė
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1301-535/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03654-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Gitanos Butrimaitės ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti Užimtumo tarnybos prie Socialinės ir darbo apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021-09-24 Nr. V1 (19.1)-4581 įsakymą „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo, keičiantiems ekonominės veiklos rūšį, priemonę, grąžinimo“ (toliau – Įsakymas).

Paaiškina, kad jis 2021-05-13 gavo pretenziją iš Tarnybos dėl dalies subsidijos grąžinimo, pretenzijoje buvo nurodyta, kad jis privalo grąžinti dalį subsidijos Šį sprendimą apskundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą nutraukė. Pažymi, kad byla dėl to paties dalyko tarp tų pačių šalių jau yra nutraukta dėl to, Tarnyba negali pakartotinai, tik pakeitusi administracinio sprendimo pavadinimą, reikalauti iš jo grąžinti subsidiją. Tačiau Tarnyba jo atžvilgiu priėmė Įsakymą, kuriuo nustatė, kad jis netinkamai vykdė Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį 2020-07-23 pasirašytos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) 2.3 papunktį ir privalo grąžinti subsidijos dalį, t. y. 1 472 Eur, nes steigiant darbo vietą buvo nesilaikoma Subsidijos gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis, vykdomų pirkimų taisyklių, patvirtintų Užimtumo tarnybos direktoriaus 2019-07-13 įsakymu Nr. V-353 „Dėl Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 3.1 papunktyje nurodytų interesų konflikto vykdant pirkimą. Pažymi, kad Įsakymas konkrečiai nesukelia jam teisinių pasekmių, jis nėra įpareigojamas atlikti veiksmų.

Šiuo atveju, Įsakyme yra nurodyti įpareigojimai ne jam, o Vilniaus miesto 2 skyriaus vedėjui. Todėl Įsakymas negali būti skundžiamas teismine tvarka, kaip analogiškai išaiškino teismas analogiškoje byloje tarp tų pačių šalių (Bylos numeris eI3-3901-484/2021). Jeigu teismas Įsakymą laikytų administraciniu teisės aktu, sukeliančiu jam teisines pasekmes, tai jis neatitinka tokiam aktui keliamų reikalavimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio nuostatų, administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, yra neaiškus, nesuprantama, kokias teisines pasekmes Įsakymas sukelia jam. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Įsakyme dėstomomis aplinkybėmis, kad jis pažeidė sutartinius įsipareigojimus ar Taisykles.

Pareiškėjas nurodo, kad vien tai, jog jis pirko paslaugas ir prekes iš savo sutuoktinės, kuri verčiasi individualia veikla, prekiauja biuro baldais ir teikia ADS, SEO, el. parduotuvės, valdymo, kūrimo, apmokymo paslaugas, nereiškia, kad buvo pažeista tarp šalių pasirašyta Sutartis ar Taisyklės, o jis elgėsi neteisėtai, pažeidė pirkimų skaidrumo principą ar subsidiją naudojo ne pagal paskirtį.

Nei Taisyklėse, nei kitame teisės akte nėra įtvirtintas draudimas subsidijos gavėjui, vykdant prekių ir paslaugų pirkimus, sudaryti daiktų ir (ar) paslaugų sutartis su artimais giminaičiais ar sutuoktiniu, yra tik nurodoma, kad pirkimai turi būti vykdomi skaidriai, nešališkai, vengti interesų konflikto. Vien faktas, kad prekių ir paslaugų tiekėjas yra subsidijos gavėjo – jo sutuoktinis nereiškia, kad buvo pažeisti pirkimų skaidrumo, nešališkumo principai, susiklostė interesų konfliktas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas dėsto Taisyklių 16, 69 ir 70 punktų nuostatas ir nurodo, kad pirkimų kaina neviršijo 3 000 Eur – vienas pirkimas buvo atliktas dėl paslaugų pirkimo, kurių vertė lygi 822 Eur, kitas dėl prekių įsigijimo, kurių vertė – 650 Eur. Taigi, nors jis, laikydamasis Taisyklių nuostatų, galėjo apsiklausti žodžiu tik vieną tiekėją, tačiau jis atliko išsamią tiekėjų siūlomų kainų dėl jam reikalingų prekių ir paslaugų analizę (internete ir fizinėse pardavimų vietose) ir pasirinko tiekėją, kurio pasiūlyta kaina atitinkamoms prekėms ir paslaugoms įsigyti buvo mažiausia. Iš viešai prieinamos informacijos internete matyti, kad vien SEO mokymų vertė prasideda nuo 600 Eur. Jis pirko mokymų paketą, t. y. į mokymų paketą įėjo ne tik SEO, bet ir ADS, el. parduotuvės valdymo, kūrimo, apmokymų paslaugos, kurių bendra vertė buvo 822 Eur. Biuro baldai taip pat neviršija vidutinės rinkos vertės, įsigytų biuro baldų vertė nėra nepagrįstai didelė ar neprotinga (atitinkamai biuro baldų kainos skiriasi nuo medžiagų, dydžio).

Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklių 71 punktas įtvirtina, kad pirkimo procedūros Tiekėjų apklausos pažymoje gali būti neaprašomos tuo atveju, jeigu buvo atlikta apklausa žodžiu, apklausiant tik vieną tiekėją. Šiuo atveju pirkimas dokumentuojamas tiek, kiek to reikalauja buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai – Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitoje-faktūroje ar sąskaitoje-faktūroje. Pareiškėjas pažymi, kad kaip reikalauja Taisyklės, jis pirkimus tinkamai dokumentavo.

Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra perkančioji organizacija, daiktus ir paslaugas pirko iš savo sutuoktinės, pirkimai yra sudaryti vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi. Be to, pirkimų vertė neviršija vidutinės rinkos vertės, pirkimai atlikti skaidriai, Tarnybos skirta subsidija yra panaudota pagal paskirtį, interesų konflikto sąlygos neegzistuoja. Jo sutuoktinė užsiima individualia veikla prekiauja biuro baldais, o taip pat teikia mokymų paslaugas, veikla vykdoma sąžiningai, mokant mokesčius, apskaitant vykdomos veiklos pajamas, įforminant gautas pajamas prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentais – sąskaitomis-faktūromis.

Subsidija buvo panaudota tinkamai, pagal paskirtį – darbo vietos steigimui, Tarnybos pagal Sutartį skirti pinigai nebuvo švaistomi, subsidijos tikslas yra pasiektas – darbo vieta įsteigta. Tai, kad organizuodamas pirkimus ir naudodamas subsidiją jis buvo sąžiningas, nesiekė asmeninės ar kitų asmenų naudos, pagrindžia ir tai, jog jis neįsisavino visos subsidijos sumos ir dalį jos grąžino Tarnybai.

Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada subsidija turi būti grąžinta Tarnybai (visa ar iš dalies). Toks pagrindas kaip „neskaidrus pirkimas, interesų konfliktas pirkime“ įstatyme nėra nurodytas, todėl Tarnyba, priimdama sprendimą dėl dalies subsidijos grąžinimo viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją.

Tarnyba nevertino aplinkybių, kad darbo vieta yra įsteigta, kad nėra nustatyti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6-8 dalių pažeidimai, kad vien ta aplinkybė, kad pirkimas buvo įvykdytas su artimu asmeniu nereiškia interesų konflikto.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad jeigu teismas ir laikytų, kad formaliai buvo pažeistas Taisyklių 3.1 punktas, tačiau šis formalus pažeidimas nėra pakankamas pagrindas įpareigoti jį grąžinti dalį subsidijos, nes pirkimų kaina nėra nepagrįstai didelė, neatitinkanti rinkoje vyraujančių kainų, vykdant pirkimą prioritetas nebuvo suteiktas tik sutuoktinei, jis sąžiningai vertino ir kitų tiekėjų pasiūlytas kainas. Vien ta aplinkybė, kad jo sutuoktinė pasiūlė geresnes kainas, nereiškia, kad subsidijos davimo tikslas nebuvo pasiektas. Nei atsakovė, nei teismas neturėtų formuoti praktikos, kuria leistų suponuoti išvadą, kad subsidijos gavėjas bet kokiu atveju, net jeigu jam tektų paslaugas (prekes) iš kitų tiekėjų įsigyti didesnėmis kainomis, negalėtų pirkimų vykdyti iš su subsidijos gavėju susijusių asmenų vien dėl to, kad jie yra susiję.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Tarnybos subsidija naujai darbo vietai įsteigti buvo skirta paremti asmenis nukentėjusius nuo Covid-19. Toks viešojo subjekto elgesys, kai nukentėjusiajam asmeniui yra suteikiama parama, o po to formaliai prašoma ją grąžinti yra neteisėtas, neproporcingas ir neturi būti toleruotinas teisinėje valstybėje.

Atsiliepimas

Atsakovė Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad Tarnyba negali pakartotinai, tik pakeitusi administracinio sprendimo pavadinimą, reikalauti iš pareiškėjo grąžinti subsidiją. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo skunde minimas Tarnybos 2021-05-14 raštas Nr. SD(19.1)-6255 nebuvo galutinis sprendimas dėl subsidijos dalies grąžinimo, nes jis turėtų būti vertintinas kartu su tarnybos 2021-06-03 raštu Nr. SD(19.1)-6763 ir Tarnybos 2021-09-24 sprendimu Nr. V1(19.1)-4581. Dėl minėtos priežasties Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-09-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3901-484/2021 bylą nutraukė pagal pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2021-05-14 rašto Nr. SD(19.1)-6255 panaikinimo. Tarnyba 2021-09-24 sprendimu Nr. V1(19.1)-4581 priėmė galutinį sprendimą dėl subsidijos dalies grąžinimo pareiškėjo atžvilgiu, jo priėmimo motyvus išdėstydama 2021-09-27 pretenzijoje Nr. SD(19.1)-12492, kuri pareiškėjui buvo siunčiama kartu su Tarnybos 2021-09-24 sprendimu Nr. V1(19.1)-4581.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad jam skirta subsidija buvo panaudota tinkamai.

Sutarties 2.3 papunkčiu pareiškėjas įsipareigojo prekių, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti vadovaujantis Taisyklėmis, kurių 3.1 papunktyje nurodyta, kad pirkimas turi būti atliekamas vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, tiekėjo nurodytos informacijos konfidencialumo apsaugos, interesų konflikto vykdant pirkimą vengimo ir skaidrumo principais.

Taisyklių 3.1 papunktyje nurodyti pirkimų principai yra itin svarbūs pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją ir yra orientyras, kuriuo remiantis subsidijos gavėjai priima sprendimus Taisyklių tiesiogiai nereguliuojamose situacijose. Taisyklėse nurodyti pirkimų principai yra ne tik subsidijos gavėjų ir tiekėjų teisių bei pareigų pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais subsidijos gavėjų veiksmus. Taigi pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių pirkimų procedūrose, teises.

Skaidrumo principas pirmiausia reiškia fundamentalų sąžiningumą ir atvirumą, vykdant pirkimo procedūras, tiekėjų teisę žinoti apie subsidijos gavėjų poreikius ir planuojamus arba atliekamus pirkimus bei subsidijos gavėjų pareigą tiksliai laikytis Taisyklių nuostatų, kuriose nustatyta paskelbimo apie pirkimus tvarka. Skaidrumo principas, be kita ko, reiškia garantiją, kad subsidijos gavėjų sprendimai bus priimti (atitinkami veiksmai atlikti) išimtinai pagal nustatytas Taisykles, nesudarant sąlygų pirkimo procese dalyvaujančių asmenų interesų konfliktui ir nesąžiningiems veiksmams. Skaidrumo principas taip pat reiškia, kad turėtų būti vengiama ne tik paties interesų konflikto atsiradimo, bet taip pat turėtų būti vengiama ir jo atsiradimo tikimybės.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus tą aplinkybę, kad pareiškėjas yra konkrečiais ryšiais susijęs su tiekėju, iš kurio jis įsigijo biuro baldus ir pirko elektroninės parduotuvės valdymo, kūrimo paslaugas, daroma pagrįsta išvada, kad minėtam tiekėjui sudarytos išskirtinės sąlygos ir neteisėtas konkurencinis pranašumas prieš kitus tiekėjus, dėl ko pasireiškia subsidijos gavėjo asmeninis suinteresuotumas pirkimo rezultatu tam tikro tiekėjo naudai. Toks interesų konfliktas, kai vienam tiekėjui sudaromos išskirtinės sąlygos kitų tiekėjų atžvilgiu, negali būti pateisinamas Taisyklių taikymo prasme, nepaisant to, kad, kaip savo skunde teigia pareiškėjas, Taisyklėse nėra įtvirtintas draudimas sudaryti prekių ar paslaugų sutartis su artimais giminaičiais.

Atsakovė pažymi, kad racionalaus lėšų naudojimo tikslas, kai perkama vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, turi būti aiškinamas ir taikomas kartu su pirkimų principais, kas reiškia, jog racionalus lėšų naudojimas, kaip toks, negali būti suabsoliutinamas. Subsidijos gavėjų veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo tuo atveju, kai subsidijos gavėjai savo iniciatyva kreipiasi į artimais giminystės ryšiais susijusį tiekėją, priima ir vertina tokio tiekėjo pasiūlymą bei sudaro su juo pirkimo sutartį. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo pasirinktas pirkimo būdas – apklausos vykdymas žodžiu, kai neįmanoma nustatyti pirkimo veiksmų atsekamumo ir įsitikinti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumu, nesudarė tinkamų sąlygų skaidrumo principui užtikrinti nagrinėjamoje situacijoje.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad vadovaujantis teismų praktika, pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias teigia, t. y. pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t. y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis atliko išsamią tiekėjų siūlomų kainų dėl jam reikalingų prekių ir paslaugų analizę ir pasirinko tiekėją, kurio pasiūlytina kaina atitinkamoms prekėms ir paslaugoms buvo mažiausia, kad vykdant minėtą pirkimą prioritetas nebuvo suteiktas tik sutuoktinei. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima įsitikinti jo skunde teikiamų aplinkybių tikrumu. Dėl aukščiau nurodytų argumentų visumos, Tarnyba vertina, kad pareiškėjas, įsigijęs priemones (stalas, biuro kėdė) ir paslaugas (ADS, SEO, elektroninės parduotuvės, valdymas, kūrimas, apmokymai) iš savo sutuoktinės, pažeidė Taisyklių 3.1 papunktyje nurodytus pirkimo principus, o tuo pačiu ir su Tarnyba pasirašytos Sutarties 2.3 papunktį.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad priimdama sprendimą dėl subsidijos dalies grąžinimo, Tarnyba viršijo jai suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją. Tarnybos 2021-09-24 sprendimas Nr. V1(19.1)-4581 turėtų būti vertinamas sistemiškai kartu su Tarnybos 2021-06-03 raštu Nr. SD(19.1)-6763.

Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir Sutarties 6.3 papunktyje nurodyta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis raštu praneša Užimtumo tarnybai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas Užimtumo tarnybos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Tarnyba 2021-06-03 raštu Nr. SD(19.1)-6763, pakartotinai nustatydama Sutarties 2.3 papunktyje nurodyto įsipareigojimo vykdymo trūkumus, įspėjo pareiškėją, kad jam iki 2021-06-11 nepašalinus rašte nurodyto trūkumo dėl netinkamų pirkimų atlikimo bei nepradėjus tinkamai vykdyti Sutarties 2.3 papunktyje nurodyto įsipareigojimo, bus taikomos Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytos pervestos subsidijos grąžinimo procedūros. Todėl pareiškėjas turėjo galimybę įvykdyti Sutarties 2.3 nuostatas tinkamai ir pirkimus dėl biuro baldų ir elektroninės parduotuvės valdymo, kūrimo paslaugų įsigijimo atlikti naujai, laikantis Taisyklių nuostatų. Tačiau pareiškėjas minėta galimybe nepasinaudojo ir nesiekė tinkamai įgyvendinti Sutarties 2.3 papunkčio nuostatas, todėl turėtų prisiimti atsakomybę dėl subsidijos dalies grąžinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad priimdama galutinį sprendimą pareiškėjo atžvilgiu dėl subsidijos dalies grąžinimo, 2021-09-24 sprendimo Nr. V1(19.1)-4581 preambulėje nurodė konkretų jo priėmimo teisinį pagrindą – Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 11 dalį, 44 straipsnio 6 dalies 3 punktą, Sutarties 2.3 ir 6.1 papunkčius, Taisyklių 3.1 papunktį. Sprendime nustatė, kad pareiškėjas netinkamai įvykdė Sutarties 2.3 papunktį ir privalo grąžinti subsidijos dalį, t. y. 1 472 Eur, nes steigiant Sutartyje numatytą darbo vietą buvo nesilaikoma Taisyklių 3.1 papunktyje nurodytų interesų konflikto vykdant pirkimą vengimo ir skaidrumo principų, nes priemones (stalas, biuro kėdė) ir paslaugas (ADS, SEO, el. parduotuvės, valdymas, kūrimas, apmokymai) Subsidijos gavėjas įsigijo iš fizinio asmens D. G., kuri yra jo sutuoktinė, dėl ko susiklostė interesų konflikto situacija. Sprendime yra nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Papildomi sprendimo priėmimo motyvai buvo išdėstyti Tarnybos 2021-09-27 pretenzijoje Nr. SD(19.1)-12492, kuri pareiškėjui buvo siunčiama kartu su Tarnybos 2021-09-24 sprendimu Nr. V1(19.1)-4581.

Tarnyba, priimdama individualų administracinį aktą pareiškėjo atžvilgiu, įvykdė visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – tiksliai, aiškiai, pakankamai ir išsamiai nurodydama faktus, argumentus, teisinį pagrindą, apskundimo tvarką.

Pasirašydamas Sutartį pareiškėjas sutiko su Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir joje numatyta galinčia kilti atsakomybe dėl netinkamo Sutarties nuostatų vykdymo. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas turėjo galimybę pasirinkti kaip pasielgti: ar pradėti tinkamai vykdyti Sutarties 2.3 papunktyje nurodytus įsipareigojimus, ar grąžinti jam pervestos subsidijos dalį, kaip tai numatyta Sutarties 6.3 papunktyje. Nors Tarnyba suteikė pareiškėjui terminą nurodytus trūkumus pašalinti iki 2021-06-11, tačiau pareiškėjas minėta galimybe nepasinaudojo, o pateikė skundą teismui. Atsižvelgiant į tai, atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis neatliko nei vienos iš Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje išvardintų veikų.

Atsakovė pažymi, kad Tarnyba prašo pareiškėjo grąžinti tik dalį subsidijos (1 472 eurus), kurios panaudojimą laiko netinkamu, nors, vadovaujantis Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 3 punktu bei Sutarties 6.3 papunkčiu, esant sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atvejams, yra galimybė reikalauti grąžinti visą pervestą subsidiją.

Atsiliepimas

Atsakovė teigia, kad Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus Tarnyba įvykdė tinkamai: skyrė pareiškėjui 6 950 eurų subsidiją darbo vietai sau įsteigti, subsidiją pervedė 2020-07-31, t. y. ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 3.1 papunktis). Tarnyba tinkamo prisiimtų įsipareigojimų vykdymo tikėjosi ir iš pareiškėjo, t. y. ne tik įsteigti užsakomojo pardavimo paštu arba internetu darbo vietą iki 2021-01-22, bet ir prekes bei paslaugas, perkamas už subsidijos lėšas, įsigyti laikantis Taisyklių nuostatų.

Atsakovė paaiškina, kad Taisyklių nuostatomis siekiama valstybės skiriamų lėšų panaudojimo skaidrumo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, nesiekiant išvengti Taisyklėse nustatytos tvarkos taikymo. Taisyklių 4 punkte nurodyta, kad už tinkamą pirkimo vykdymą yra atsakingas subsidijos gavėjas. Taisyklių nuostatos yra viešai prieinamos, paskelbtos Teisės aktų registre. Reikalavimas prekių, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti laikantis Taisyklių nuostatų buvo skelbiamas viešai ir Tarnybos interneto svetainėje. Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės keičiantiems ekonominės veiklos rūšį įgyvendinimą reglamentuojantys teisės aktai taip pat nenumato išimčių, kurioms esant subsidijos gavėjai galėtų būti atleidžiami nuo Taisyklėse numatytų pirkimo procedūrų reikalavimų laikymosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Tarnybos Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti dalį jam suteiktos subsidijos.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas su Užimtumo tarnyba, vadovaujantis Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį, 2020-07-23 pasirašė Sutartį Nr. URS(19.1)-1885. Pareiškėjas Sutarties 2.3 punktu įsipareigojo, kad prekių, paslaugų arba darbų, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atliks vadovaudamasis Taisyklėmis, jei subsidijos gavėjas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą.

Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus m. 2-ojo skyrius, atliko pareiškėjo patikrinimą ir surašė 2021-05-13 raštą Nr. SD (19.1)-6255 ,,Dėl viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimo“. Rašte nurodė, kad vadovaujantis Savarankiško užimtumo rėmimo kečiantiems ekonominės veiklos rūšį 2020-07-23 pasirašytos Sutarties Nr. URS(19.1)-1885 2.3 punkto nuostatomis, subsidijos gavėjas įsipareigojo, kad prekių, paslaugų arba darbų, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atliks vadovaujantis Taisyklėmis, jei subsidijos gavėjas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymą. Taisyklių 3.1 punktas nustato, kad pirkimas turi būti atliekamas vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, tiekėjo nurodytos informacijos konfidencialumo apsaugos, interesų konflikto vykdant pirkimą vengimo ir skaidrumo principais. Atsižvelgiant į tai, kad 2020-10-06 Paslaugų pirkimo sutartyje Nr.2021012210 ir sąskaitose faktūrose Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) nurodytas pardavėjo gyvenamosios vietos adresas atitinka pirkėjo gyvenamosios vietos adresą, taip pat yra tokios pačios pavardės, daro prielaidą, kad jie yra sutuoktiniai ir akivaizdu, kad tarp subsidijos gavėjo (pirkėjo) ir pardavėjo (prekių tiekėjo) susiklostė interesų konflikto situacija, dėl ko yra pažeistas pirkimų skaidrumo principas. Atlikdamas pirkimo procedūras ir sudarydamas pirkimo sutartį su D. G., subsidijos gavėjas, pažeidė Taisyklėse įtvirtintus principus dėl skaidraus ir nešališko pirkimo proceso. Be to, subsidijos gavėjas sudarė sąlygas pirkimo procese dalyvaujančių asmenų interesų konfliktui ir nesąžiningiems veiksmams, nes nesilaikė reikalavimų dėl pirkime dalyvaujančių kandidatų (tiekėjų) subsidijos gavėjo atžvilgiu. Įvertinus tą aplinkybę, kad subsidijos gavėjas yra konkrečiais ryšiais susijęs su pardavėju, daro pagrįsta išvadą, kad pardavėjui sudarytos išskirtinės sąlygos ir neteisėtas konkurencinis pranašumas prieš kitus tiekėjus, dėl ko pasireiškia subsidijos gavėjo asmeninis suinteresuotumas pirkimo rezultatu tam tikro tiekėjo naudai. Toks interesų konfliktas, kai vienam tiekėjui sudaromos išskirtinės sąlygos kitų tiekėjų atžvilgiu, negali būti pateisinamas Taisyklių taikymo prasme. Pažeidus pirkimų skaidrumo principus, pareiškėjo buvo prašoma grąžinti 1 472,00 Eur.

Pareiškėjas 2021-05-17 atsiuntė paklausimą, kuriame nurodė, kad prekes gali pirkti iš bet ko, jei sandoris neviršija 3 000 Eur be PVM.

Tarnyba 2021-06-03 raštu Nr. SD(19.1)-6763 paaiškino pareiškėjui, kad Taisyklių 69 punkte nurodyta pareiškėjo cituojama išimtis galioja tik apklausos vykdymo būdo pasirinkimui, t. y. kad apklausą galima vykdyti žodžiu apklausiant 1 (vieną) tiekėją. Minėta išimtis nėra taikoma Taisyklių 3.1 papunktyje nurodytų interesų konflikto vykdant pirkimą vengimo ir skaidrumo principų atžvilgiu, t. y. pasirinkus pirkimus vykdyti žodžiu Taisyklių 3.1 papunktyje nurodyti principai negali būti pažeidžiami, nepriklausomai nuo preliminarios numatomos sudaryti pirkimo sutarties vertės.

Tarnyba 2021-06-03 raštu Nr. SD(19.1)-6763 pareiškėjui suteikė terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti iki 2021-06-11.

Tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorius 2021-09-24 įsakymu Nr. V1 (19.1)-4581 „Dėl subsidijos, įgyvendinant savarankiško užimtumo rėmimo, keičiantiems ekonominės veiklos rūšį, priemonę, grąžinimo“, nustatė, kad R. G., netinkamai įvykdė Sutarties 2.3 papunktį ir privalo grąžinti subsidijos dalį, t. y. 1 472,00 Eur, nes steigiant Sutartyje numatytą darbo vietą buvo nesilaikoma Taisyklių 3.1 papunktyje nurodytų interesų konflikto vykdant pirkimą vengimo ir skaidrumo principų, nes priemones (stalas, biuro kėdė) ir paslaugas (ADS, SEO, el. parduotuvės, valdymas, kūrimas, apmokymai) subsidijos gavėjas įsigijo iš fizinio asmens D. G., kuri yra jo sutuoktinė, dėl ko susiklostė interesų konflikto situacija. Įpareigojo Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus m. 2-ąjį skyrių apie priimtą sprendimą per 3 darbo dienas raštu informuoti subsidijos gavėją kartu pateikiant šio įsakymo nuorašą. Pavedė Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus m. 2-ojo skyriaus vedėją inicijuoti subsidijos lėšų susigrąžinimą, pateikiant subsidijos gavėjui pretenziją dėl subsidijos lėšų grąžinimo.

Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu, teigia, kad jis priimtas ne jo atžvilgiu, neatitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatų, administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų, yra neaiškus, nesuprantama, kokias teisines pasekmes Įsakymas sukelia jam. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Įsakyme dėstomomis aplinkybėmis, kad jis pažeidė sutartinius įsipareigojimus ar Taisykles, kuriose, kaip ir kituose teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas subsidijos gavėjui, vykdant prekių ir paslaugų pirkimus, sudaryti daiktų ir (ar) paslaugų sutartis su artimais giminaičiais ar sutuoktiniu, yra tik nurodoma, kad pirkimai turi būti vykdomi skaidriai, nešališkai, vengti interesų konflikto. Vien faktas, kad prekių ir paslaugų tiekėjas yra subsidijos gavėjo – jo sutuoktinis nereiškia, kad buvo pažeisti pirkimų skaidrumo, nešališkumo principai, susiklostė interesų konfliktas.

Pareiškėjo skunde minimas Tarnybos 2021-05-14 raštas Nr. SD(19.1)-6255 nebuvo galutinis sprendimas dėl subsidijos dalies grąžinimo, nes jis turi būti vertintinas kartu su Tarnybos 2021-06-03 raštu Nr. SD(19.1)-6763 ir Tarnybos 2021-09-24 sprendimu Nr. V1(19.1)-4581. Dėl šios priežasties Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021-09-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-3901-484/2021 bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Tarnybos 2021-05-14 rašto Nr. SD(19.1)-6255 panaikinimo nutraukė. Tarnyba 2021-09-24 sprendimu Nr. V1(19.1)-4581 priėmė galutinį sprendimą dėl subsidijos dalies grąžinimo pareiškėjo atžvilgiu, jo priėmimo motyvus išdėstydama 2021-09-27 pretenzijoje Nr. SD(19.1)-12492, kuri pareiškėjui buvo siunčiama kartu su Tarnybos 2021-09-24 sprendimu Nr. V1(19.1)-4581. Taigi pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra skundžiamas teismui.

Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis: subsidiją panaudojo ne pagal paskirtį. Jeigu nustatoma, kad ne pagal paskirtį panaudota tik subsidijos dalis, privalo būti grąžinama ne pagal paskirtį panaudota subsidijos dalis (1 punktas).

Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir Sutarties 6.3 papunktyje nustatyta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis raštu praneša Tarnybai apie atsisakymą vykdyti sutartinius įsipareigojimus arba jų nevykdo, jeigu prieš tai nors kartą jam buvo išsiųstas Tarnybos įspėjimas apie sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Sutarties 2.3 punkte aptarta, kad subsidijos gavėjas įsipareigoja, kad prekių, paslaugų arba darbų, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atliks vadovaudamasis Taisyklėmis, jei subsidijos gavėjas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymą.

Taisyklių 3.1 punkte nustatyta, kad pirkimas turi būti atliekamas vadovaujantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, tiekėjo nurodytos informacijos konfidencialumo apsaugos, interesų konflikto vykdant pirkimą vengimo ir skaidrumo principais.

Pareiškėjas skunde neneigia, kad priemones (stalas, biuro kėdė) ir paslaugas (ADS, SEO, el. parduotuvės, valdymas, kūrimas, apmokymai) įsigijo iš fizinio asmens D. G., kuri yra jo sutuoktinė, tačiau mano, kad Taisyklių 3.1 punkte nustatytų principų nepažeidė, nes Taisyklėse nėra draudimo pirkti iš sutuoktinės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai formuoja praktiką dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis skaidrumo principo, be kita ko, reiškiančio pirkimo sąlygų aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą, tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Tai pasiekiama tada, kai pirkimo sąlygų turinys leidžia pakankamai gerai informuotiems ir normaliai rūpestingiems tiekėjams vienodai jas suprasti ir aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai šias atitinka (žr. 2018-05-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-178-378/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienodo požiūrio principas, tiek iš jo kylantis skaidrumo įsipareigojimas reikalauja, kad viešojo pirkimo objektas ir viešojo pirkimo sutarties kriterijai būtų aiškiai apibrėžti nuo viešojo procedūros pradžios. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti suformuluoti taip, kad leistų visiems deramai informuotiems ir įprastai rūpestingiems konkurso dalyviams žinoti tikslią jų apimtį, juos aiškinti vienodai. Reikalavimas laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų reiškia, kad sutarties sudarymo kriterijai būtų objektyvūs, o tai užtikrina, jog pasiūlymų palyginimas ir vertinimas vyks objektyviai, t. y. veiksmingos konkurencijos sąlygomis. Lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principai sukelia tuos pačius padarinius, kai kalbama apie sutarties sudarymo kriterijus, kurie taip pat yra esminės viešojo pirkimo sąlygos, nes jie bus lemiami išsirenkant pasiūlymą iš tų, kurie atitinka perkančiosios organizacijos techninėse specifikacijose suformuluotus reikalavimus

Teismas, įvertinęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką viešųjų pirkimų srityje, konstatuoja, kad nors pareiškėjas ir nėra viešoji perkančioji organizacija ir jam nebuvo taikomas Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, tačiau jis privalėjo laikytis lygybės, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, nustatytų Taisyklių 3.1 punkte.

Sutiktina su atsakovės pozicija, kad Taisyklėse nurodyti pirkimų principai yra itin svarbūs pirkimų procedūrų reglamentavimui ir vykdymui, įgyvendina teisinio reguliavimo spragų, vakuumo užpildymo funkciją bei yra orientyras, kuriuo remiantis subsidijos gavėjai priima sprendimus Taisyklių tiesiogiai nereguliuojamose situacijose. Taisyklėse nurodyti pirkimų principai yra ne tik subsidijos gavėjų ir tiekėjų teisių bei pareigų pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais subsidijos gavėjų veiksmus. Taigi pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant asmenų, dalyvaujančių pirkimų procedūrose, teises.

Skaidrumo principas pirmiausia reiškia fundamentalų sąžiningumą ir atvirumą, vykdant pirkimo procedūras, tiekėjų teisę žinoti apie subsidijos gavėjų poreikius ir planuojamus arba atliekamus pirkimus bei subsidijos gavėjų pareigą tiksliai laikytis Taisyklių nuostatų, kuriose nustatyta paskelbimo apie pirkimus tvarka. Skaidrumo principas, be kita ko, reiškia garantiją, kad subsidijos gavėjų sprendimai bus priimti (atitinkami veiksmai atlikti) išimtinai pagal nustatytas Taisykles, nesudarant sąlygų pirkimo procese dalyvaujančių asmenų interesų konfliktui ir nesąžiningiems veiksmams. Skaidrumo principas taip pat reiškia, kad turėtų būti vengiama ne tik paties interesų konflikto atsiradimo, bet taip pat turėtų būti vengiama ir jo atsiradimo tikimybės.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjas yra konkrečiais ryšiais susijęs su tiekėju, iš kurio jis įsigijo biuro baldus ir pirko elektroninės parduotuvės valdymo, kūrimo paslaugas, todėl darytina išvada, kad minėtam tiekėjui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos ir neteisėtas konkurencinis pranašumas prieš kitus tiekėjus, dėl ko pasireiškia subsidijos gavėjo asmeninis suinteresuotumas pirkimo rezultatu tam tikro tiekėjo naudai. Toks interesų konfliktas, kai vienam tiekėjui sudaromos išskirtinės sąlygos kitų tiekėjų atžvilgiu, negali būti pateisinamas Taisyklių taikymo prasme.

Teismo įsitikinimu, racionalaus lėšų naudojimo tikslas, kai perkama vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, taip pat turi būti aiškinamas ir taikomas kartu su pirkimų principais, kas reiškia, jog racionalus lėšų naudojimas, kaip toks, negali būti suabsoliutinamas. Kaip atsiliepime nurodo atsakovė, subsidijos gavėjų veiksmai pripažįstami neteisėtais dėl skaidrumo principo pažeidimo tuo atveju, kai subsidijos gavėjai savo iniciatyva kreipiasi į artimais giminystės ryšiais susijusį tiekėją, priima ir vertina tokio tiekėjo pasiūlymą bei sudaro su juo pirkimo sutartį.

Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo pasirinktas pirkimo būdas – apklausos vykdymas žodžiu, kai neįmanoma nustatyti pirkimo veiksmų atsekamumo ir įsitikinti pareiškėjo nurodytų argumentų pagrįstumu.

Byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę įvykdyti Sutarties 2.3 nuostatas tinkamai ir pirkimus dėl biuro baldų ir elektroninės parduotuvės valdymo, kūrimo paslaugų įsigijimo atlikti naujai, laikantis Taisyklių nuostatų. Tarnyba 2021-06-03 raštu Nr. SD(19.1)-6763, pakartotinai nustatydama Sutarties 2.3 papunktyje nurodyto įsipareigojimo vykdymo trūkumus, įspėjo pareiškėją, kad jam iki 2021-06-11 nepašalinus rašte nurodyto trūkumo dėl netinkamų pirkimų atlikimo bei nepradėjus tinkamai vykdyti Sutarties 2.3 papunktyje nurodyto įsipareigojimo, bus taikomos Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytos pervestos subsidijos grąžinimo procedūros. Tačiau pareiškėjas šia galimybe nepasinaudojo ir nesiekė tinkamai įgyvendinti Sutarties 2.3 papunkčio nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė nustatytas Užimtumo įstatymo, Sutarties ir Taisyklių nuostatas, nes jis paslaugas įsigijo iš savo sutuoktinės, tokiais veiksmais nesilaikė interesų konflikto vykdant pirkimą vengimo ir skaidrumo principų. Tad jis privalo grąžinti ne pagal paskirtį panaudotą subsidijos dalį.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad įsakymas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, paremtas formaliais pagrindais, dėl to neatitinka VAĮ reikalavimų.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose detalizuojama, kad administracinis sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti nurodomi motyvai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad anksčiau galiojusio VAĮ 8 straipsnio nuostatos (analogiškos dabartinės redakcijos 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatoms) reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (administracinės bylos Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016).

Analizuojant skundžiamo Įsakymo turinį, konstatuotina, kad jis atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, nes jis yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas ir pagrįstas objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis, nurodyta jo apskundimo tvarka. Įsakymą priėmė kompetentingas administravimo subjektas. Teismo įsitikinimu, ginčijamas aktas priimtas vadovaujantis teisės aktų ir Sutarties nuostatomis ir išsamiai išnagrinėjus visas jo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

Atsakovė tinkamai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino teisės nuostatas, todėl priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra teisinio pagrindo panaikinti.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byla Nr. A-261-3555/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjosJūratė Gaidytė-LavrinovičGitana ButrimaitėJolanta Vėgelienė